e6231ef6-d93f-4aa7-86ae-5352c2da9955 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1778-517/2019 Teisminio proceso numeris 1-01-1-34863-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; (S) 2.12.1.3; 2.12.1.4 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Rinaldas Adamonis, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Septintojo skyriaus prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomens neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamais R. P. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis, 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 11 val. 40 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė savo nepilnamečiui broliui E. P., gimusiam 2005 m., į pilvo sritį, tokiu neteisėtu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam E. P. negausias taÅ¡kines kraujosruvas po krÅ«tinkauliu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis R. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis gyvena kartu su mama S., seserimi K. M., broliu E. ir patėviu V. P.. Jis su savo patėviu V. P. labai nesutaria. 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 10-11 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo jų, t.y. E., jo ir K. kambaryje. Jis sėdėjo ant lovos, kojas nuleidęs ant grindų ir susiraÅ¡inėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu su draugais. Prie jo ant lovos gulėjo sesė K. E. atėjęs į kambarį praeidamas tyčia užmynė treptelėdamas jam į kairę kojÄ .

Jis susinervino dėl tokio E. elgesio ir tada atsistojęs trinktelėjo deÅ¡ine ranka E. kažkur į deÅ¡inįjį Å¡onÄ . Tikrai nestipriai sudavė, bet tik dėl to, kad jis skaudžiai užmynė ant kojos. Po suduoto smÅ«gio E. apsiverkė. Gailisi taip pasielgęs, su broliu susitaikė, jo ir brolio santykiai jau yra geri (b.l. 104, 105). NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis R. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23, 24), liudytojų S. P. ir K.

M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47, 47), specialisto išvada (b. l. 53), kita byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su motina S. ir tėvu V. Jie gyvena šiuo metu trise. Anksčiau gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Ten gyveno su močiute, broliu R., seserimi K., močiute ir tėvais. Su broliu gan dažnai pykdavosi. Su močiute kartais pasipykdavo, su sese ir tėvais nesipyksta.

R. visada nori rodyti savo valdžiÄ , dėl to jie pykstasi. Jis visaip provokuoja, vadina įžeidžiančiais žodžiais. 2019 m. rugpjūčio 15 d., maždaug nuo 1000 val. iki 1200 val., jam tik atėjus į namus, įžengus pro kambario, kuriame gyveno jis, močiutė ir sesuo, duris, R. pasakė: „ kÄ Äia darai, ko čia parėjai ". Jis nekreipė dėmesio ir atsigulė į lovÄ . Tada R. priÅ¡oko prie jo ir ranka sudavė į pilvÄ . Dar praeinat pro R., sėdintį ant sofos, Å¡alia jo sėdėjo sesuo, jis kažkÄ pasakė, bet liudytojas neiÅ¡girdo.

Kai jam sudavė, nieko net nesakė. Jis (E. P.) tik atsigulė, norėjo paimti telefonÄ pažaisti. R. priÅ¡oko ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į pilvÄ . Jis pajuto skausmÄ , iÅ¡ karto nubėgo į virtuvę ir paskambino į policijÄ . Brolis tuo metu pabėgo. Jis nesuprato, už kÄ brolis trenkė. Jis patyrė Å¡okÄ , bijojo, kad gali dar suduoti. Tuo metu sesuo buvo gal truputį iÅ¡gėrusi alkoholio, o gal ir blaivi, negali tvirtinti, nes tÄ naktį namie nenakvojo, o brolis buvo blaivus.

Sesuo, kai brolis sudavė, sėdėjo, matė viskÄ ir nieko nedarė. Dėl ko taip sutiko jis nežino. Po to įvykio jis su broliu nebendrauja, jis neatsiprašė. Jų santykiai buvo blogi ir liko blogi. Tai ne pirmas kartas, bet jis niekada neskambino. Negalėjo bÅ«ti, kad kambaryje, kuriame nėra daug vietos, jis praeidamas nuo brolio 30-40 cm. atstumu, jį užkliudė. Po įvykio buvo Å¡oke, verkė, suduota vieta buvo paraudusi (b. l. 23, 24). Kaip matyti iÅ¡ liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 1140 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Kitame kambaryje buvo jos sÅ«nÅ«s R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji iÅ¡girdo, kad jie abudu kažko susiginčijo ir E. pradėjo verkti. Jie abudu Å¡iandien nuo pat ryto kažko pykosi ir vienas su kitu ginčijosi. Ji nuėjo į vaikų kambarį ir pamatė, kad E. guli ant lovos ir verkia. E. paėmė telefonÄ ir paskambino pagalbos telefonu 112, o tai pamatęs R. išėjo iÅ¡ namų. Kur jis išėjo, nežino. Dėl ko jie susipyko paaiÅ¡kinti negali, kaip minėjo, jau nuo pat ryto jie pykosi.

Kelias paskutines dienas jie abudu dažnai pykstasi ir konfliktuoja. BÅ«davo ir anksčiau, kad jie apsistumdo, apsimuÅ¡a, bet ne taip stipriai, kaip šį kartÄ . Å io įvykio metu R. buvo blaivus, jokiomis psichinėmis ar kitokiomis ligomis neserga (b. l. 37). Kaip matyti iÅ¡ liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra R. ir E. sesuo. Jie visi yra vienos motinos, bet skirtingų tėvų vaikai. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Ji buvo viename kambaryje su broliu R. Jie sėdėjo ant vienos lovos, kai pro juos link savo lovos praėjo E. Praeidamas jis kažkuria savo koja užmynė ant R. kojos. Kai užmynė ant kojos, jis nieko nesakė. Jis tik praeidamas užmynė ir nuėjo link savo lovos, o R. iÅ¡ karto Å¡oko, atsistojo nuo lovos, ant kurios sėdėjo ir priėjęs prie E., kuris atrodo stovėjo prie savo lovos, savo kažkurios rankos kumščiu, vienÄ kartÄ trenkė E. į berods deÅ¡inę pusę, į deÅ¡inį Å¡onkaulį.

Po R. smÅ«gio E. iÅ¡karto pargriuvo ant nugaros ant lovos, susiėmė už savo deÅ¡inio Å¡ono rankomis, apsiverkė tada ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ji mano, kad E. po R. smÅ«gio tikrai skaudėjo, nes jis juk iÅ¡ karto apsiverkė. Å iuo metu nei vieno iÅ¡ brolių ji nepaliko, jų abiejų gaila. Niekada E. ir R. santykiai nebuvo geri, tarp jų nuolat vykdavo konfliktai, kuriuos dažniausiai iÅ¡provokuodavo E. Dėl kokios bÅ«tent priežasties E. neįtinka bÅ«tent R., nežino, nemano, kad dėl to, kad yra kelios bylos pradėtos E. tėčiui dėl smurto prieÅ¡ jÄ ir R.

E. ir R. konfliktai jau tęsiasi daug metų (b. l. 47, 48). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio apžiÅ«ros protokolo, specialistas R. L. susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir E. P. medicininiais dokumentais padarė iÅ¡vadÄ , kad E. P. padarytos negausios taÅ¡kinės kraujosruvos po krÅ«tinkauliu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53). Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2019 m. rugpjūčio 15 d., o prie nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos narių yra priskiriamas ir nusikaltimÄ padariusio asmens brolis (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad kaltinamasis R.

P. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo brolį E. P., ko pasėkoje pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieÅ¡ jį smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas). Kaltinamasis R. P. neprieÅ¡tarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siÅ«loma paskirti bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b. l. 122-124).

Sankcijoje už kaltinamajam R. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ laisvės apribojimas, kaip bausmės rÅ«Å¡is, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotÄ bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesÄ , vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Svarstant kaltinamojo R. P. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ .

Administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ . Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ atlygino. Yra nedirbantis. Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo R. P. asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R.

P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra tikslinga skirti sankcijoje numatytÄ alternatyviÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , paliekant prokuroro siÅ«lomos skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies trukmę (BK 48 str.) bei paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys). Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. P. asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 15,26 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo E. P. gydymo, atlyginti (b. l. 122-125). Byloje esantys įrodymai (b. l.

70) patvirtina, kad E. P. Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino, todėl civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusysis E. P. civilinio ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kė. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ė: R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti Å¡iuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Å¡ių teismo nustatytų draudimų:

1) nuo 22 val. 00 min. iki 05 val. 00 min. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu;

2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . BK 641 straipsnio pagrindu kaltinamajam R. P. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti Å¡iuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Å¡ių teismo nustatytų draudimų:

1) nuo 22 val. 00 min. iki 05 val. 00 min. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu;

2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 722 str. pagrindu kaltinamajam R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ . Kaltinamajam R. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ .

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Jei kaltinamasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamais Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Rinaldas Adamonis