2015-12-16 Nr. AB-24686-3-65-3-00347-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1384-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00347-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. O. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl pensijos atstatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. O. Panevėžio apygardos administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą dėl pensijos pagal amžių O. N. atstatymo (dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr.(10.1) PE_SP7-30 (toliau – ir 2015 m. balandžio 28 d. sprendimas) ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.(10.1) PE-SP7-31 (toliau – ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas)), kuriame nėra suformuluoti aiškūs ir konkretūs reikalavimai, tačiau iš skundo teismas vertino, kad pareiškėja siekia, jog atsakovas jai išmokėtų skirtumą tarp jos mirusios motinos N. O. gautos Ukrainoje pensijos ir N. O. kaip Lietuvos pilietei priklausančios pensijos už 20 metų (nuo 1995 metų iki 2015 m. kovo mėnesio), iš viso 40 800 eurų, taip pat nesutinka su VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr.(10.1) PE_SP7-30 ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.(10.1) PE-SP7-31.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti I. O. skundo dalį dėl reikalavimo išmokėti skirtumą tarp jos mirusios motinos N. O. gautos Ukrainoje pensijos ir N. O. kaip Lietuvos pilietei priklausančios pensijos už 20 metų. Įpareigojo I. O. iki 2015 m. spalio 20 d. pašalinti kitos skundo dalies trūkumus pagal nutarties motyvuojamąją dalį: suformuluoti aiškius ir konkrečius skundo reikalavimus bei nurodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Išaiškino pareiškėjai, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas vertino, jog pareikalavus iš atsakovo pateikti papildomą medžiagą ir atsakovui ją pateikus, matyti, kad N. O. VSDFV Utenos skyriui yra pateikusi 2015 m. vasario 6 d prašymą skirti senatvės pensiją, dėl kurio priimtas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr.(10.1) PE_SP7-30 jai nuo 2015 m. balandžio 1 d. mokėti neperskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat pateikusi 2015 m. balandžio 27 d. prašymą perskaičiuoti senatvės pensiją, dėl kurio priimtas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr.(10.1) PE-SP7-31 nuo 2015 m. gegužės 1 d. jai mokėti perskaičiuotą pensiją. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai ir atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad nei N. O., nei pareiškėja į VSDFV Utenos skyrių su prašymu išmokėti skirtumą tarp Ukrainoje bei Lietuvoje paskirtų pensijų už 20 metų laikotarpį nėra kreipusis.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, ABTĮ 2 straipsnio 17 dalis administracinius ginčus apibrėžia kaip asmenų konfliktus su viešojo administravimo subjektais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog suinteresuoto asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas; nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas (Administracinių teismų praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.23, 2012, p. 595).

Teismas vertino, jog nei pareiškėjos skunde ir su skundu pateiktuose dokumentuose bei atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo – VSDFV Utenos skyriaus būtų kilęs konfliktas (administracinis ginčas) dėl teisės, t. y. nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į atsakovą, prašydama išmokėti jos skunde nurodytą skirtumą tarp pensijų, o atsakovas tokius veiksmus būtų atsisakęs atlikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo – VSDFV nėra kilęs administracinis ginčas dėl teisės, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Todėl skundo reikalavimas išmokėti skirtumą tarp jos mirusios motinos N. O. gautos Ukrainoje pensijos ir N. O. kaip Lietuvos pilietei priklausančios pensijos už 20 metų (nuo 1995 metų iki 2015 m. kovo mėnesio), iš viso 40 800 eurų atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Sprendžiant klausimą dėl kitos pareiškėjos skundo dalies priėmimo, konstatuota, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Kreipiantis teisminės gynybos, skundas turi būti suformuluotas tiksliai ir aiškiai. Pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas. Pagal ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsnius teisė ir pareiga suformuoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies prasmę skunde turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo dalykas (reikalavimas) ir nurodytas skundo pagrindas, t. y. laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bylos iškėlimo stadijoje turi būti pateikta minimali būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino administraciniams teismams, dalyką ir pagrindą bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi.

I. O. tik savo skundo dėstomojoje dalyje nurodo tikslą „apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimus 2015-04-28 Nr.(10.1) PE_SP7-30 ir 2015-04-29 Nr.(10.1) PE-SP7-31“, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių, jos nuomone ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ar neteisėti, savo skundo rezoliucinėje dalyje neformuluoja jokio reikalavimo teismui (panaikinti šiuos sprendimus ar panašiai). Todėl pareiškėja įpareigota savo skunde suformuluoti aiškius ir konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos teismas galėtų nagrinėti bylą, bei nurodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus.

III. Pareiškėja I. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį skundo.

Nurodo, kad VSDFV Utenos skyrius 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu N. O. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas atnaujintas nuo 2015 m. balandžio 1 d. ir perskaičiuota senatvės pensija nuo 2015 m. gegužės 1 d. N. O. VSDFV Utenos skyriui yra pateikusi 2015 m. vasario 6 d. prašymą ne skirti senatvės pensiją arba atnaujinti, o atstatyti pensiją pagal amžių. Taip pat nuo N. O. VSDFV Utenos skyrius 2015 m. vasario mėnesį gavo prašymą išsiųsti iš Ukrainos į Lietuvą pensijų bylą, kad atstatyti Lietuvos pilietei priklausančią pensiją pagal amžių. VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. skundą (2015 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (6.5E)I-5752, kuriuo pareiškėja nesutinka su VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimais. Pastaruoju sprendimu VSDFV atsisakė atstatyti Lietuvos pilietei priklausančią pensiją. Tarp pareiškėjos ir VSDFV Utenos skyriaus yra kilęs konfliktas (administracinis ginčas) dėl teisės. Pareiškėja būtų kreipusis į atsakovą, prašydama atstatyti Lietuvos pilietei priklausančią pensiją, o atsakovas tokius veiksmus būtų atsisakęs atlikti ir pensija tik buvo atnaujinta. Prašo atstatyti pensiją pagal amžių N. O. (dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimų). Atlikti N. O. pensijos pagal amžių perskaičiavimą nuo nuėmimo nuo įskaitos Kaune Lietuvos Respublikoje 1995 metais iki 2015 m. kovo sutinkamai su Lietuvos įstatymais ir išmokėti skirtumą tarp jos gaunamos Ukrainos pensijos ir priklausančios, kaip Lietuvos pensininkei ir pilietei, Lietuvos pensijos nuo 1995 m. Ieškinio suma 40 800 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 20 m.). Ukrainos pensija 40 Eur; Lietuvos – 209,77 Eur. N. O. iki mirties ginčo dėl šių sprendimų neiniciavo, nes buvo ligoninėj 2015 m. gegužės 7 d. Mirė (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti I. O. skundo dalį dėl reikalavimo išmokėti skirtumą tarp jos mirusios motinos N. O. gautos Ukrainoje pensijos ir N. O. kaip Lietuvos pilietei priklausančios pensijos už 20 metų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundą nurodytoje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra kilęs administracinis ginčas dėl teisės nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į atsakovą, prašydama išmokėti jos skunde nurodytą skirtumą tarp pensijų, o atsakovas tokius veiksmus būtų atsisakęs atlikti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria.

Bylos medžiaga patvirtina, jog N. O. VSDFV Utenos skyriui yra pateikusi du prašymus – (1) 2015 m. vasario 6 d. prašymą skirti senatvės pensiją, dėl kurio priimtas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. (10.1) PE_SP7-30 N. O. nuo 2015 m. balandžio 1 d. mokėti neperskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją; ir (2) 2015 m. balandžio 27 d. prašymą perskaičiuoti senatvės pensiją, dėl kurio priimtas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (10.1) PE-SP7-31 nuo 2015 m. gegužės 1 d. N. O. mokėti perskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją.

Duomenų, kad N. O., ar pareiškėja būtų kreipusis į VSDFV Utenos skyrių su atskiru prašymu išmokėti pensijų skirtumą tarp N. O. Ukrainoje ir Lietuvoje paskirtų pensijų laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2015 m. kovo mėnesio byloje nėra. Kad tokio prašymo nėra pateikta nurodė ir VSDFV Utenos skyrius. Tačiau pareiškėja teigia, jog VSDFV Utenos skyriui yra pateikusi 2015 m. vasario 6 d. prašymą ne skirti senatvės pensiją arba atnaujinti, o atstatyti pensiją pagal amžių.

Byloje taip pat yra duomenys, kad pareiškėja yra kreipusis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VSDFV), skųsdama VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimus, taip pat prašydama atlikti N. O. pensijos pagal amžių perskaičiavimą nuo nuėmimo nuo įskaitos Kaune Lietuvos Respublikoje 1995 metais iki 2015 m. kovo sutinkamai su Lietuvos įstatymais ir išmokėti skirtumą tarp jos gaunamos Ukrainos pensijos ir priklausančios, kaip Lietuvos pensininkei, pilietei, Lietuvos pensijos nuo 1995 metų.

VSDFV 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5752 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, nesutikdama su pastaruoju VSDFV sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama perskaičiuoti N. O. pensiją ir panaikinti VSDFV 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5E)I-5752.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI-10967-580/2015) atsisakė priimti I. O. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir išaiškino pareiškėjai teisę skundą pagal atsakovo buveinę paduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, t. y. (1) pareiškėjai laikant, jog 2015 m. vasario 6 d. prašymu ji prašė atstatyti pensiją pagal amžių (atstatymą galimai suprasdama, kaip pensijų skirtumų mokėjimą); (2) pareiškėjai apskundus VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. sprendimus VSDFV bei pastarajame skunde suformulavus reikalavimą atlikti N. O. pensijos pagal amžių perskaičiavimą nuo nuėmimo nuo įskaitos Kaune Lietuvos Respublikoje 1995 metais iki 2015 m. kovo sutinkamai su Lietuvos įstatymais ir išmokėti skirtumą tarp jos gaunamos Ukrainos pensijos ir priklausančios, kaip Lietuvos pensininkei, pilietei, Lietuvos pensijos nuo 1995 metų; (3) nesutinkant su VSDFV priimtu sprendimu kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašant perskaičiuoti N. O. pensiją ir panaikinti VSDFV 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5E)I-5752; (4) minėtas aplinkybes patvirtinantiems dokumentams esant byloje, taip pat atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo – VSDFV Utenos skyriaus būtų kilęs konfliktas (administracinis ginčas) dėl teisės, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo – VSDFV nėra kilęs administracinis ginčas dėl teisės, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino ne visas nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl tikrinama nutarties dalis nepagrįsta.

Dėl nurodytos priežasties, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, perduodant skundo aptariamoje dalyje priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos I. O. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti I. O. skundo dalį dėl reikalavimo išmokėti skirtumą tarp jos mirusios motinos N. O. gautos Ukrainoje pensijos ir N. O. kaip Lietuvos pilietei priklausančios pensijos už 20 metų panaikinti, skundo šioje dalyje priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė