e61fa323-7b24-4fd8-82fa-e069b4a2ccc2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-361/2014Teisėja V. Pankauskienė                               Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00279-2013-9         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.;            2.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui ir Jūratei Pocienei,gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,nuteistajam T.

P.,specialistui Gintautui Paulikui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-04-07 iki 2013-04-08.

Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo T. P. priteisti 2339,46 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. K. gydymÄ ir 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: T. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 6 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), A. V. priklausančiame name, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. į veidÄ , o pastarajam pargriuvus, spyrė į veidÄ ir taip padarė A.

K. kairės akies sumuÅ¡imÄ Â ir kairės akies apatinio voko iÅ¡orinės srities muÅ¡tinę žaizdÄ su defektu, nusitęsiančia į kairį smilkinį, kiaurinę kairės akies ragenos ir skleros žaizdÄ iÅ¡orinėje srityje, nusitęsiančia iki užpakalinio kairės akies obuolio poliaus, sukėlusia kairės akies obuolio susiraukÅ¡lėjimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ priekinę akies kamerÄ ir stiklakÅ«nį, tai sukėlė visiÅ¡kÄ A. K. kairės akies aklumÄ , dėl to pastarasis neteko 30 proc. pastovaus bendrojo darbingumo ir tokiu bÅ«du tyčia sunkiai sutrikdė A.

K. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu T. P. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo objektyviai iÅ¡tirtos visos įvykio aplinkybės. Taip pat mano, jog nuosprendyje nėra nurodyta, kuo konkrečiai įrodytas jo kaltumas, o tik komentuojami nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei specialistų iÅ¡vados. Nurodo, jog konflikto dėl pavogtų pinigų metu, kai A. K. pakėlė rankÄ siekdamas suduoti jam, T.

P., pastarasis sugriebė už rankos ir abu pargriuvo buto koridoriuje. Pažymi, jog jis nukentėjusiojo nemušė, o pastarasis galėjo susižaloti griūdamas. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Visų pirma skundžiamame nuosprendyje visiškai netirta jo, T. P., pateikta versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas. Visiškai nesiaiškinta, kokie daiktai buvo buto koridoriuje, kur pargriuvo A. K., kokia poza jis pargriuvo – veidu į grindis ar ant nugaros, kokioje padėtyje buvo T.

P. nukentėjusiojo atžvilgiu pastarajam pargriuvus. Mano, jog nuosprendyje taip ir liko neiÅ¡aiÅ¡kinta, ar A. K. buvo sužalotas nuo sudavimo kumščiu į veidÄ ar nuo spyrimo, o galbÅ«t ir nuo atsitrenkimo į koridoriuje buvusius rakandus. Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, apklausiant nukentėjusįjį ir liudytojus, nesidomėta, į kuriÄ veido dalį buvo suduota kumščiu, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kai jam buvo spirta. NesiaiÅ¡kinta, į kuriÄ veido dalį buvo spirta, ar spirta iÅ¡ Å¡ono, ar smÅ«gis koja buvo suduotas iÅ¡ virÅ¡aus.

Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokiais batais jis avėjo. Ä®vykio metu batai nebuvo paimti ir nebuvo apžiÅ«rėti. Jeigu spyrio metu buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas ir iÅ¡ žaizdos bėgo kraujas, tai ant batų taip pat turėjo likti kraujo ar nukentėjusiojo odos biologinių pėdsakų. Tačiau Å¡ios aplinkybės netirtos, nors batai galėjo bÅ«ti paimti įvykio vietoje atvykus policijai, nes jis, T. P., išėjęs iÅ¡ buto nebuvo, batų nesivalė.

Nuteistasis mano, jog tik išaiškinus šias aplinkybes būtų galima nustatyti, ar A. K. buvo sužalotas nuo spyrio koja, ar pastarajam griūvant atsitrenkus į koridoriuje buvusius stiklainius ar kitus rakandus bei baldus. Be to, pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme teismo medicinos ekspertas apklaustas nebuvo, nesiaiškinta, kuo suduodant – kumščiu ar spiriant koja – buvo sužalotas A. K.. Nesiaiškinta, ar kumštis, ar batu apauta koja priskiriama prie bukų ar bukabriaunių daiktų.

Batai, kuriais avėjo įvykio metu T. P., teismo medicinos ekspertui pateikti nebuvo. Todėl mano, jog ikiteisminis tyrimas atliktas ne iki galo, neobjektyviai, tačiau Å ilutės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , į tai nekreipė dėmesio ir savo iniciatyva neatliko jokio papildomo tyrimo. Nuteistojo manymu, teismas neobjektyviai taikė įstatymÄ ir vadovavosi liudytojų parodymais, kurie patvirtino jo, T. P., kaltę, o įrodymus, kurie jÄ paneigtų, net nenustatinėjo, o jo paties parodymus teismas vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pripažįsta, kad jam sugriebus už A.

K. rankos, kai pastarasis jam bandė suduoti, abu pargriuvo ant žemės ir tuo metu A. K. galėjo susižaloti dėl neatsargumo, tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu jis nebuvo kaltinamas ir Å¡i versija nebuvo tirta. NeiÅ¡tyrus Å¡ios versijos, mano, kad Å ilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veikÄ pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 24 000 Lt neturtinės žalos.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam T.

P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiojo A. K. parodymais (b. l. 190–191), liudytojų A. V. (b. l. 192–193, t. I), M. K. (b. l. 193, t. I) parodymais, liudytojo policijos pareigÅ«no G. P. parodymais (b. l. 194, t. I), duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada (b. l. 57–60, t.

I), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada (b. l. 72–75, t. I) parodymų patikrinimo vietoje protokolais (b. l. 32–33, 37–40, 92–98, t. I) ir kitais įrodymais. Pažymėtina, jog minėto įvykio aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui buvo aiškios ir jokių abejonių šioje byloje nesukėlė, todėl T. P. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, o jo veika apskritai neturėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, vertintini kaip nuteistojo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes bei A. K. sužalojimo mechanizmÄ ir jam atsiradusias pasekmes, teismo posėdyje apklausė teismo medicinos ekspertÄ GintautÄ PaulikÄ , kuris patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė, jog A. K. sužalojimas buvo padarytas tiesioginiu smÅ«giu, t. y. tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Medicinos ekspertas pabrėžė, kad atmetama galimybė, jog tokia trauma galėjo atsirasti griÅ«vant ir atsitrenkus į kažkÄ , kadangi bÅ«tų pažeisti aplinkiniai veido audiniai, o ne gilieji veido audiniai (b. l. 21–22, t.

II). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog A. K. galėjo atsitiktinai susižaloti, kai grumtynių metu su T. P. jis pargriuvo ant grindų.Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo T. P. gynėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ , susijusį su papildomų dokumentų gavimu iÅ¡ medicinos įstaigų, siekiant nustatyti, kokia buvo nukentėjusiojo A. K. regos bÅ«klė iki minimo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas šį gynėjos praÅ¡ymÄ atmetė ir nurodė, jog buvo duota pakankamai laiko papildomų dokumentų pateikimui.

Be to, pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teismo medicinos ekspertai, tyrę A. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , turėjo visus duomenis apie nukentėjusiojo regos bÅ«klę iki įvykio, taip pat ir asmens sveikatos istorijÄ iÅ¡ Å ilutės ligoninės konsultacinės poliklinikos (b. l. 52).Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, o tiksliau mano, jog nukentėjusiajam A. K. priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi mano, jog nuteistajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytam nusikaltimui, atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja teismų formuojamai praktikai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Nustatyta, jog T. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatÄ . Apeliacinio teismo manymu, svarbu tai, kad T. P. dėl menkavertės priežasties, bÅ«damas neblaivus, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. sÄ moningai, siekė nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatÄ .

Pažymėtina, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris turės didžiulių liekamųjų reiÅ¡kinių jo sveikatai visÄ likusį gyvenimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, reikia atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus, Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), t. y. gauna nuolatines pajamas, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebus per didelė finansinė naÅ¡ta.Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose arba panaÅ¡iose bylose, kai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-167/2014 – 13 500 Lt;

Nr. 2K-231/2013 – 15 000 Lt; Nr. 2K–23/2013 – 30 000 Lt; Nr. 2K–475/2012 – 40 000 Lt).Taigi kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajam A. K. priteista 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra reali ir pagrįsta, proporcinga teismo konstatuotiems neigiamiems jo sveikatos padariniams ir galinti suteikti A. K. piniginę satisfakcijÄ , be to, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamÄ praktikÄ . Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo T.

P. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., t. y. A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, prieÅ¡tarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, T. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumÄ , todėl nėra aiÅ¡kiai per griežta, o neturtinės žalos atlyginimas priteistas, atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikÅ¡mingus kriterijus bei į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu mano, jog T. P. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistas pagrįstai, todėl jį iÅ¡teisinti ar kitokiu bÅ«du keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a: nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Dalius Jocys Teisėjai                                                    Linas Pauliukėnas                                                                  Aurelija Sadauskaitė