2021-06-02 Nr. AB-12650-3-62-3-02021-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1468-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02021-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. A-4088 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 8SK-1117-(14.8.100.) suformuotas ir įregistruotas 0,0344 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Žemės sklypo 0,0174 dalis 2019 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 8SŽN-166-(14.8.49.) ir Nr. 8SŽN-165-(14.8.49.) išnuomota pareiškėjui ir L. J.. Ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Ginčo žemės sklypo kadastro duomenys 2018 m. liepos 24 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras). NŽT ir Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ (toliau – ir Bendrija) sudarė 2018 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-368-(14.8.49.) dėl 0,1509 ha Ginčo žemės sklypo nuomos. Suformavus ir įregistravus Ginčo žemės sklypą, be kita ko, buvo nustatytas 0,0015 ha servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę pastato, esančio Žemės sklype, savininkams ir naudotojams (tarp jų – pareiškėjui) naudotis Ginčo žemės sklypo dalimi (1 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie Žemės sklypo ir Ginčo žemės sklypo skiriamosios ribos esantį pastatą, kuris Ginčo žemės sklypo plane pažymėtas sutartiniu ženklu „S5“. Tokiu būdu pareiškėjas į jam priklausančias Buto patalpas, esančias Žemės sklype, gali patekti iš pietinės Žemės sklypo pusės, tačiau nustatytu servitutu jam nebuvo užtikrintas patekimas iki gyvenamojo namo, kuriame yra Butas, laiptinės. Formuojant Ginčo žemės sklypą buvo būtina atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų teises ir nustatyti žemės servitutą per Ginčo žemės sklypą tam, kad pareiškėjas galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Butą. Pareiškėjo nuomone, buvo visos sąlygos ir galimybės nustatyti servitutą pareiškėjui patekti į Butą per Ginčo žemės sklypą, kadangi žemės servituto nustatymas grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus.

2.2. Pagal teisinį reguliavimą, nustatytą žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), sukurta prievolė projekto sprendinių rengėjams ir šiuose procesuose dalyvaujančioms institucijoms, nustatant servitutą, užtikrinti suinteresuotų asmenų teises. Šiuo atveju, Projekto sprendiniuose nebuvo numatytas servitutas, būtinas patekimui į Butą. Pažymėtina, kad ir kiti pastatai – gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) – pažymėti Ginčo žemės sklypo plane, kaip esantys gretimoje teritorijoje, ir šiems pastatams servitutas buvo nustatytas.

2.3. Administracija privalėjo įsitikinti ir užtikrinti, kad, suformavus Ginčo žemės sklypą, nebus pažeistos jame esančių statinių savininkų ir naudotojų, kitų suinteresuotų asmenų teisės, bus užtikrintas patekimas prie jų nuosavybės teise valdomo arba naudojamo nekilnojamojo turto. Nenustačius reikalingo servituto, pareiškėjas, norėdamas patekti į jam priklausantį Butą, turi neteisėtai kirsti kaimyninį žemės sklypą, tokiu būdu pažeisdamas šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Šiuo atveju Administracija turi pareigą veikti tokiu būdu ir apimtimi, kad konstitucinė nuosavybės teisių apsauga būtų užtikrinta pačiu optimaliausiu būdu.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Nei Projekto rengimo medžiagoje, nei byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas Projekto rengimo ar kitu metu būtų kreipęsis į Projekto iniciatorių, rengėją ar organizatorių su atitinkamo turinio prašymais suprojektuoti ir siūlyti nustatyti servitutą, užtikrinantį jam teisę patekti iki jam priklausančio Buto. Atitinkamai nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo atsisakyta numatyti tokio turinio servitutą Projekto sprendiniuose. Pareiškėjas ne tik nepateikė duomenų, jog Projekto rengime dalyvaujantiems subjektams buvo išreiškęs, jo teigimu, egzistuojantį poreikį ginčo servitutui, tačiau nepateikė ir įrodymų, jog nėra jokios realios galimybės patekti į Butą kitu būdu. Iki ginčo Projekto rengimo pradžios buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prie gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Butas. Šio projekto iniciatorius buvo pats pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame projekte, kurio sprendiniams pritarė projekto iniciatoriai (tarp jų yra ir pareiškėjas), buvo numatytas pravažiavimo kelias į tuo metu formuojamą Žemės sklypą bei įvažiavimas-išvažiavimas į Žemės sklypą. Tačiau pareiškėjas, inicijuodamas projekto prie statinio, esančio Žemės sklype, rengimą ir jam pritardamas, nesiūlė nustatyti servituto patekti į laiptinę, vedančią į Butą, iš pietinės pusės.

3.2. Servitutai yra nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais – vienas iš jų yra administracinis aktas, tačiau ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektais. Tik priėmus atitinkamą sprendimą dėl servituto nustatymo ir jį įregistravus, atsiranda iš servituto kylančios teisės ir pareigos. Taigi, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu servitutas nėra nustatomas, o tik suprojektuojamas ir siūlomas nustatyti. Šioje situacijoje Įsakymas ir juo patvirtintas Projektas nėra kliūtis ar tam tikras apribojimas pareiškėjui ginti savo teises, siekiant, kad būtų nustatytas servitutas, jei tam yra poreikis, administracine tvarka.

3.3. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Administracija nevienodai traktavo suinteresuotų asmenų, esančių tapačioje padėtyje, teises, yra nepagrįstas. Projekto rengimo, jo derinimo ir tvirtinimo metu, buvo kompleksiškai įvertinta planuojama ir greta esanti teritorija. Į pareiškėjo naudojamą Žemės sklypą yra nustatytas įvažiavimas projektuojant jo naudojamą Žemės sklypą. Ši aplinkybė buvo įvertinta, rengiant Projektą. Įvertinus tai, kad į namų valdą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) patenkama per Ginčo žemės sklypą bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kad kiekvienas sklypas turi turėti privažiavimą, projekto sprendiniuose ir buvo numatytas sprendinys – kelio servitutas (95 m2 ploto), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkams.

3.4. Skundo argumentai, kad su pareiškėju Ginčo žemės sklypo Projekto sprendiniai nebuvo derinami, jis nebuvo informuotas apie Projektą ir jo sprendinius, nepagrįsti. Teisę kreiptis ir teikti pastabas, pasiūlymus pareiškėjas, kaip ir kiti suinteresuoti asmenys, turėjo. Pagal Taisyklių 58 ir 59 punktus, parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti 10 darbo dienų laikotarpiui, per kurį suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių. Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama interneto svetainėje www.zpdris.lt. Projektas buvo parengtas, paviešintas, derintas, patikrintas, patvirtintas, laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko. Daugiabučio namų savininkų bendrija „Kelias“ nurodė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso Butas. Įsakymu pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, nes Įsakymas neatėmė galimybės pareiškėjui siekti servituto nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. pateikė pasiūlymą „Dėl žemės sklypui servituto nustatymo“ ir šio pasiūlymo priedą – UAB „Geomastas“ 2019 m. balandžio 29 d. parengtą sklypo geodezinę nuotrauką su servituto pasiūlymu. Atsakydama į pareiškėjo pasiūlymą, Daugiabučio namų savininkų bendrija „Kelias“ pasiūlė servitutą patekimui į Butą nustatyti ne schemoje siūlomoje vietoje, o ten pat, kur Projekte jau yra numatytas servitutas „S7“ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkams. Pareiškėjas atsakymo į pasiūlymą nepateikė. Akivaizdu, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti iki Buto pravažiavimu, esančiu servituto „S7“ vietoje. Pareiškėjas šiuo pravažiavimu naudojasi netrukdomai. Taisyklių 42 punkte numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Šiuo atveju vienas įvažiavimas į Ginčo žemės sklypą yra šalia sklypo šiaurinės ribos. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas turi galimybę patekti iki pat gyvenamojo namo, kuriame yra jam priklausantis Butas. Teisės normos reikalauja numatyti vieną įvažiavimą į žemės sklypą, o ne po vieną privažiavimą iki pat kiekvieno nuosavybės teise valdomo objekto žemės sklype. Tai būtų tiesiog nesuderinama su racionalios žemėnaudos principais. Šiuo atveju pareiškėjas nepaiso suformuotų sklypų ribų ir realiai siekia, kad ne tik sklypas, esantis Žemės sklype, bet ir Ginčo žemės sklypas būtų tvarkomi pagal jo pageidavimus, t. y. kad Ginčo žemės sklypas būtų naudojamas ne namo, esančio Ginčo žemės sklype, o namo, esančio Žemės sklype, eksploatavimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.112 straipsnio ir 4.126 straipsnio nuostatomis, padarė išvadas, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius. Taigi, servitutas gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai tai būtina viešpataujančiam daiktui naudoti pagal paskirtį, kad nustatomu servitutu tarnaujančio daikto savininko teisės gali būti varžomos tik tiek ir nedaugiau, nei tai yra būtina viešpataujančiam daiktui naudoti pagal paskirtį.

7. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimu laiko tai, jog Įsakymu patvirtintame Projekte nėra numatytas jo pageidaujamas servitutas patekimui į Butą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. pateikė servituto pasiūlymą „Dėl žemės sklypui servituto nustatymo“, tačiau Daugiabučio namų savininkų bendrija „Kelias“ siūlė servitutą patekimui į Butą nustatyti ne pareiškėjo pateiktoje schemoje siūlomoje vietoje, o ten, kur Projekte jau yra numatytas servitutas „S7“ pastatų (duomenys neskelbtini) savininkams. Tačiau į tai pareiškėjas jokio atsakymo nepateikė. Byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas Projekto rengimo metu kreipėsi į Projekto iniciatorių, rengėją ar organizatorių su atitinkamo turinio prašymais suprojektuoti ir siūlyti nustatyti servitutą, užtikrinantį jam teisę patekti iki jo Buto. Teisę kreiptis ir teikti pasiūlymus pareiškėjas, kaip ir kiti suinteresuoti asmenys, turėjo pagal Taisyklių nustatytą tvarką. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturi galimybės patekti į Butą kitokiu būdu, t. y. per kitus įėjimus į gyvenamąjį namą, esantį Žemės sklype, ir (ar) per kitus žemės sklypus ar kitas nesuformuotas teritorijas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Įsakymu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

8. Teismas nustatė, kad rengiant Projektą galiojo Taisyklės, kurių 42 punktas numatė, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Taigi, teisės normos numato, kad kiekvienam sklypui privalo būti numatyta po vieną įvažiavimą. Papildomų įvažiavimų numatymas yra galimas, tačiau nėra būtinas ar privalomas.

Taisyklių 53 punktas nustatė, kad projekto sprendinių brėžinyje, be kita ko, nurodomi esami ir (ar) siūlomi servitutai. Teismo vertinimu, šių reikalavimų Projekto rengimo metu buvo laikomasi. Šią aplinkybę patvirtina tiek Ginčo žemės sklypo, tiek pareiškėjo naudojamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių brėžiniai. Taigi, ginčijamu Projektu, formuojant Ginčo žemės sklypą, buvo numatyta galimybė patekti į šį žemės sklypą. Projekte, kurio iniciatoriumi buvo ir pats pareiškėjas, formuojant Žemės sklypą buvo išnagrinėtos visos įvažiavimo į sklypą galimybės bei jų poreikis.

Rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-942 (minėtas įsakymas yra galiojantis), nebuvo nurodyti jokie rekomendacinio pobūdžio sprendiniai, siūlantys, rengiant Ginčo žemės sklypo Projektą numatyti jame servitutus, užtikrinančius galimybę ne tik įvažiuoti į Žemės sklypą, bet ir patekti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Buto. Pastebėtina tai, kad būtent tokio pobūdžio siūlymas pareiškėjo projekte buvo numatytas dėl kito sprendinio.

Tokia galimybė pareiškėjui buvo žinoma bei ja pasinaudota kito rekomenduojamo sprendinio atžvilgiu. Pareiškėjo inicijuoto projekto sprendiniams pritarė projekto iniciatoriai (tarp jų ir pareiškėjas). Projekte buvo numatytas pravažiavimo kelias į tuo metu formuojamą Ginčo žemės sklypą (tuo metu – (duomenys neskelbtini)) bei įvažiavimas-išvažiavimas į sklypą, eismo kryptis pažymėta sklypo šiaurinėje dalyje iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo atveju, Administracijai, kaip Projekto organizatoriui, nebuvo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Projekto rengėjo ar iniciatoriaus numatyti dar vieną įvažiavimą (kelio servitutą) į Žemės sklypą, kuris jau turi patekimą iš gatvės, o poreikio numatyti dar vieną pateikimą į Žemės sklypą pats pareiškėjas, formuojant Ginčo žemės sklypą, kaip nustatyta, nebuvo išreiškęs.

9. Teismo vertinimu, Projekto rengimo, jo derinimo ir tvirtinimo metu kompleksiškai buvo įvertinta planuojama teritorija ir greta jos esanti teritorija. Į pareiškėjo naudojamą Žemės sklypą yra ir buvo nustatytas įvažiavimas projektuojant jo naudojamą Žemės sklypą. Šios aplinkybės buvo įvertintos rengiant Projektą.

10. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad Projekto sprendiniai nebuvo derinami su pareiškėju, jis nebuvo informuotas apie Projektą ir jo sprendinius bei apie galimybę pateikti pastabas arba prieštaravimus jo rengimo metu. Vadovaudamasis Taisyklių 54–66 punktais teismas konstatavo, kad Projektas neturėjo būti suderintas su pareiškėju, kaip gretimo žemės sklypo naudotoju, nes į baigtinį sąrašą subjektų, kurie turi pritarti Projektui, nėra įtraukti gretimų žemės sklypų naudotojai. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neturėjo būti informuotas asmeniškai apie Projektą, nereikėjo ir jo pritarimo, o Projektą tvirtinantis subjektas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlikti šiuos veiksmus iš Projekto iniciatoriaus, kadangi teisės aktai tokių reikalavimų nenumato. Projekto viešinimo procedūros buvo atliktos tinkamai, jų metu pareiškėjas turėjo galimybę teikti siūlymus dėl Projekto sprendinių, taip pat ir naujo servituto, tačiau ja nepasinaudojo. Nustatęs, kad Projektas buvo parengtas, paviešintas, derintas, patikrintas ir patvirtintas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Nustatęs, kad trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kelias“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą, teismas priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas, kuriame išdėstyti tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui skunde, grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas į Butą gali patekti ir kitu būdu, ne vien servitutu, kurio nesuprojektavo Įsakymu Administracija, neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, todėl ši išvada nepagrįsta. Teismas nepaneigė to, jog turi būti užtikrinta, kad pareiškėjas patektų į savo nuosavybės teise valdomą turtą teisėtai.

13.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pagrindo reikalauti iš Projekto rengėjo ar iniciatoriaus suprojektuoti dar vieną įvažiavimą į Žemės sklypą, kuris jau turi patekimą iš gatvės. Kai buvo formuojamas Žemės sklypas, Ginčo žemės sklypas nebuvo suformuotas ir jo būsima konfigūracija pareiškėjui nebuvo aiški. Todėl ir poreikio servitutui tuomet nebuvo. Pagal susidariusią situaciją gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) suformuotas servitutas, o Žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo Butas – ne. Tai nelygiavertis trečiųjų asmenų vertinimas, tenkinant tik vienų, o ne visų bendrus interesus. Projekto rengimo metu turėjo būti įsitikinta, kad nebus užkirstas kelias asmenims patekti į savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, juose esantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau Administracija elgėsi priešingai ir toje pačioje situacijoje atsidūrusiems asmenims užtikrino skirtingas teises. Buto kadastro duomenys yra išviešinti, todėl Projekto rengėjams turėjo būti žinoma, kad Butui būtinas atskiras patekimas iš pietinės Žemės sklypo pusės. Priimant Įsakymą pareiškėjo interesai visgi buvo pažeisti. Pats pareiškėjas negalėjo Įsakymo priėmimo metu išreikšti servituto poreikio, nes jam nebuvo žinoma apie Projekto rengimą, nebuvo suteikti prisijungimo prie sistemos, kurioje yra pateikti duomenys apie Projektą, duomenys. Apie Projekto rengimą pareiškėjas negalėjo sužinoti ir iš Administracijos svetainės, nes tai pareikalautų iš pareiškėjo nuolatinio tikrinimo ir informacijos ieškojimo. Be to ir Įsakymas buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, apie Projekto rengimą pareiškėjas nebuvo informuotas, jam nebuvo pranešta.

14. Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo sutiko ir prašo teismo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Administracija atsiliepime išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuose nurodė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai akcentuodama, kad:

14.1. Teismas pagrįstai pripažino, jog rengiant Projektą teisės aktų reikalavimų buvo laikytasi. Teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad Projekto organizatoriui nebuvo jokio pagrindo reikalauti iš Projekto rengėjo ar iniciatoriaus numatytą servitutą, kurio nori pareiškėjas, ypač įvertinus tai, kad pats pareiškėjas, inicijuodamas Žemės sklypo formavimą tokio servituto nenumatė. Prievolės numatyti tokį servitutą, apie kurį kalba pareiškėjas, Administracija neturėjo. To neįrodė pareiškėjas, nes nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Projekte turi būti numatyta dar vienas servitutas. Projekto sprendiniai nepažeidė Taisyklių 42 punkto ir paties pareiškėjo suformuoto Žemės sklypo sprendinių.

14.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nevienodo trečiųjų asmenų vertinimo visiškai nepagrįsti. Žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), skirtingai nei Žemės sklypo atveju, nebuvo suformuotas, todėl Projekte buvo numatyta šių statinių gyventojams patekti į savo naudojamą valdą, suprojektuojant servitutą. Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis ir teikti pasiūlymus Projekto viešinimo metu Taisyklių nustatyta tvarka, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Apeliacinio skundo argumentas, kad Administracija pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes Buto naudojimas tampa faktiškai ir teisiškai neįmanomas, nepagrįstas ir neįrodytas. Administracija neturėjo pareigos tikrinti viešuosius registrus (nors juose nėra registruoti patalpų kadastro duomenys), o turėjo pareigą vadovautis teisės aktais ir juose nustatyta tvarka organizuoti Projekto patvirtinimą, ką ir padarė.

14.3. Pareiškėjas neįrodė, kad Taisyklių tvarka buvo pažeista, todėl nėra pagrindo sutikti su juo, kad Projekto rengimas ir viešinimas buvo atliktas netinkamai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo asmeniškai būti supažindintas su Projekto sprendiniais, nes nėra statinių, prie kurių Ginčo žemės sklypas suformuotas, savininkas. Teismui tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, būtų panaikintas Projektas, kuris yra pradinis dokumentas, kurio pagrindu atlikti vėlesni veiksmai ir priimti sprendimai, tačiau liktų galioti sprendimas suformuoti Ginčo žemės sklypą, jis liktų įregistruotas registre, liktų galioti nuomos sutartis. Tokia situacija būtų ydinga. Akivaizdu, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai niekaip nepažeisti Įsakymu, o ir nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas siektų įteisinti servitutą, kuris jam taip reikalingas, administracine tvarka. Todėl tenkinus pareiškėjo skundą, jam nekiltų jokių teisinių pasekmių.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namų savininkų bendrija „Kelias“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, arba administracinę bylą nutraukti, priteisti iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai akcentuojant, kad teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjas neturi teisės reikalauti nustatyti Ginčo žemės sklype jo pageidaujamą servitutą, Įsakymu nėra pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, todėl Įsakymo panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių materialinių teisinių padarinių. Įsakymo galiojimas neatima iš pareiškėjo galimybės siekti kelio servituto nustatymo, jeigu toks poreikis būtų įrodytas. Įsakymo panaikinimas nelemtų pareiškėjo pageidaujamo servituto nustatymo. Pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir tai padarė dėl nesvarbių priežasčių, nepasinaudojo privalomąją išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir galimybių pasinaudoti ja jau nebėra, todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4088 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriame nesuprojektuotas servitutas, užtikrinantis pareiškėjo patekimą į jam nuosavybės teise priklausantį Butą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymu nėra pažeistos pareiškėjo teisės, jo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturi galimybės patekti į Butą kitu būdu nei tik kaip per jo pageidaujamą servitutą. Į pareiškėjo naudojamą Žemės sklypą nustatytas įvažiavimas projektuojant jo naudojamą Žemės sklypą. Projektas atitinka žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą, Projekto viešinimo procedūros buvo atliktos tinkamai.

18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas teigia, kad Įsakymu jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, nes jo pageidaujamas servitutas nebuvo suprojektuotas, o toks servitutas yra būtinas tam, kad pareiškėjas į Butą patektų per laiptinę. Formuojant Projektą nebuvo įsitikinta, ar neužkirstas kelias visiems asmenims patekti į savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, juose esantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas Įsakymo priėmimo metu poreikio dėl servituto neišreiškė, nes apie Projekto rengimą nebuvo informuotas.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

21. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką nustato Taisyklės, kurių 4.5 punkte nustatyta, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, be kita ko, siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Taisyklių III skyriuje nustatyti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai. Vienas iš jų – numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlyti servitutus (42 p.). Informacija apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiamas ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) (Taisyklių 54 p.). Kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį, organizatorius apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, paskelbia šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams (Taisyklių 55 p.). Parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas teikiamas visuomenei susipažinti (Taisyklių 58 p.), galima teikti pasiūlymus (Taisyklių 59 p.), kurie Taisyklių nustatyta tvarka turi būti išnagrinėti (Taisyklių 60 p.).

22. Nustatyta, kad Įsakymu patvirtintas Projektas, kurio tikslas – suformuoti Ginčo žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį (kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos). Projekte suprojektuoti nauji servitutai ir pasiūlyta NŽT pagal Patvirtintą projektą nustatyti naujus servitutus. Vieną iš jų – 15 m2 servitutą „S5“, suteikiantį teisę pastato (duomenys neskelbtini)savininkams ir naudotojams (tarp jų – ir pareiškėjui) naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie Žemės sklypo ir Ginčo sklypo skiriamosios ribos esantį pastatą (tarnaujantysis daiktas). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Įsakymas priimtas ne Žemės sklypo, kuriame jis nuosavybės teise valdo Butą, bet kito – Ginčo žemės sklypo – atžvilgiu, visgi pareiškėjas nėra patenkintas Įsakymu, nes juo patvirtintame Projekte nėra suprojektuotas kitas naujas servitutas, kuris leistų pareiškėjui patekti nuo laiptinės iki Buto, esančio Žemės sklype.

23. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad jo teisės buvo pažeistos, nes Administracija, patvirtinusi tokį Projektą, kuriame nėra suprojektuotas pareiškėjo pageidaujamas servitutas, neužtikrino pareiškėjui galimybės patekti į Butą nuo laiptinės, nustatydama naujus servitutus kitų pastatų savininkų ir naudotojų atžvilgiu, neatsižvelgė į tokius pačius pareiškėjo interesus.

24. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

25. Šiuo atveju pareiškėjas niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog, priėmus Įsakymą, pareiškėjo teisė patekti į Butą kitais būdais, nebuvo apribota ar paneigta, t. y., kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybes, kad priėmus Įsakymą jis neteko galimybės patekti į Butą ar tokia jo teisė buvo apribota. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių tai, kad Administracija, tvirtindama Projektą, turėjo pareigą suprojektuoti pareiškėjo pageidaujamą servitutą. Tokios pareigos nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Įsakymu patvirtintame Projekte suprojektuoti servitutai atitinka Taisyklių 42 punkto reikalavimą (šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas). Be to, pareiškėjas, iš esmės neginčydamas Įsakymu patvirtintame Projekte suprojektuotų naujų servitutų, Projekto rengimo procedūros, niekaip nepagrindė, kaip byloje pareikštas reikalavimas – panaikinti Įsakymą – išspręstų jo galimai pažeidžiamas teises. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teisių pažeidimu, nes pareiškėjas neteikė duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad panaikinus Įsakymą jo teisių apimtis kaip nors pasikeistų. Todėl teisėjų kolegija, papildydama pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadas, sprendžia, kad pareiškėjo skundas, kuris iš esmės nėra susietas su siekiama apginti pareiškėjo teise ar teisėtais interesais, nepagrįstas ir dėl šios priežasties.

26. Skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas išspręstas neskundžiama ir įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo vertinti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentus dėl praleisto skundo padavimo termino, nenustatyti ir bylos nutraukimo pagrindai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

28. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų pagrindų nėra.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ buvo ginčijamu Įsakymu patvirtinto Projekto iniciatorė. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo siekiama panaikinti Įsakymą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ teisės. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kelias“ prašomos priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų mažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, priteisia trečiajam suinteresuotam asmeniui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Kelias“ iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Kelias“ iš pareiškėjo G. J. 500 Eur (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė