2020-09-02 Nr. AB-15813-3-61-3-02259-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1202-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Klovynė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Klovynė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas MB „Klovynė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. ATK2-76/18 (toliau – ir Nutarimas) ir priimti naują sprendimą – Nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto panaikinti. Jei teismas paliktų nutarimą nepakeistą, prašo paskirtą baudą sumažinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, t. y. atsakovas, remdamasis pateiktu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, jog įregistruota ne degalinė-parduotuvė su kavine kaip nurodo Departamentas, o negyvenamoji patalpa-kavinė, nustatė, kad pareiškėjas alkoholiniais gėrimais prekiauja degalinėje.

3. Pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, nutraukė nuomos sutartį su UAB „Abromika“ ir nuo tos dienos nebevykdo prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje. Pažymėjo, jog MB „Klovynė“ nebuvo panaikintas leidimas prekiauti alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini).

4. Departamentas netinkamai pritaikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi Nutarimo surašymo dieną dar nebuvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, o iki tol pareiškėjas vadovavosi Panevėžio apygardos teismo nutarimu, todėl, pareiškėjo nuomone, jis nepadarė pažeidimo, numatyto Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

5. Pareiškėjas nesutiko su Departamento teiginiais, kad jis neužtikrino, jog parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos. Departamentas neapklausė liudytojų, galinčių patvirtinti įvykio aplinkybes, o vadovavosi tik surašytais paaiškinimais, kurie prieštarauja vienas kitam. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta to paties nusižengimo bylą Utenos apylinkės teisme.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė vykdo alkoholinių gėrimų prekybą degalinėje, (duomenys neskelbtini), o tai draudžiama pagal AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuo 2016 m. sausio 1 d. Bendrovė viešojo maitinimo vietoje pirmadieniais-šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja pilstomais alkoholiniais gėrimais, tačiau neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

8. Atsakovo teigimu, surinkti išsamūs, nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys įrodymai patvirtino, jog Bendrovė nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų sąlygų įgyvendinimą, t. y. neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos – Bendrovės darbuotoja žodžiu neįspėjo, kad pirkėjas privalo vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, alkoholinius gėrimus supilstė į plastikines stiklines ir uždengė dangteliais, kurie sudarė patogesnes sąlygas alkoholinius gėrimus išsinešti, pardavė didelį kiekį (net 4 l alaus, viso aštuonias 0,5 l talpos vienkartines stiklines) alkoholinių gėrimų, nors pirkėjas informavo, kad alkoholinius gėrimus neketina vartoti vietoje, vis tiek šiuos alkoholinius gėrimus pardavė.

9. Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo atsakovas nurodė, kad šis prašymas netenkintas pagrįstai, kadangi teismo sprendimas priimtas administracinio nusižengimo byloje fizinio asmens atžvilgiu prejudicinės galios sprendžiant Bendrovės (t. y. juridinio asmens) atsakomybės klausimą neturi.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo MB „Klovynė“ skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Bendrovei išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės vyriausiasis specialistas protokole, vadovaudamasis 2018 m. kovo 20 d. surinkta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovo medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas, jam priklausančiame bare įrengtoje degalinėje prekiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja pilstomais alkoholiniais gėrimais, tačiau neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Įmonės viešojo maitinimo vietos patalpos su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtos pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, 2018 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, yra registruotas kaip degalinė-parduotuvė su kavine. Minėtas pastatas pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ degalinė, vykdanti degalų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninę prekybą pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 14 d. išduotą licenciją Nr. 8 verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Nustatyta, kad Bendrovė, prekiaudama alkoholiniais gėrimais degalinėje, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, darbuotoja Ž. M. 2018 m. kovo 15 d. 21.59 val. Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui A. B. už 8,80 Eur pardavė keturis litrus alkoholinio alaus „Švogerių“, alų perpylė į aštuonis 0,5 l talpos plastikinius bokalus, kuriuos uždengė dangteliais. A. B. kartu su E. Š. alkoholinius gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Taip buvo pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas. Departamentas Nutarimu už AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus pareiškėjui skyrė 579 Eur baudą.

12. Teismas pažymėjo, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte panaikinta nuostata, kad alkoholiniais gėrimais galima prekiauti stacionarių degalinių nespecializuotose skyriuose. Minėta nuostata aiškiai detalizuoja vietas, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Remiantis 2018 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, įmonės maitinimo patalpos registruotos kaip degalinė-parduotuvė su kavine. Minėtas pastatas pastatytas žemės sklype, kuriame įrengta degalinė „Abromika“, vykdanti degalų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninę prekybą.

13. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių 5 punktą degalinė – statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus. Pagal Prekybos naftos produktais taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-41, 2 punktą, degalinė – specialiai įrengta teritorija kartu su įrenginių ir statinių kompleksu, skirtu degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas. Teismo vertinimu, atsakovas, atsižvelgęs į šias nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad degalinė yra teritorija su visais joje esančiais įrenginiais ir (ar) statiniais, kurioje yra išduotas leidimas verstis prekybos naftos produktais veikla. Atsakovo išvada, kad Bendrovė vykdo alkoholinių gėrimų prekybą degalinėje, o tai draudžiama pagal AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuo 2016 m. sausio 1 d., yra pagrįsta.

14. Teismo vertinimu, skundo argumentai, kad pažeidimo nustatymo metu dar nebuvo įsigaliojusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis nekeičia ginčo esmės. Pareiškėjas iš esmės neginčijo fakto, kad prekiavo alkoholiniais gėrimais, todėl AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra įrodytas.

15. Pareiškėjas skunde teigė, jog buvo netinkamai ištirtas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, t. y. Departamentas liudytojais turėjo apklausti alkoholį įsigijusius asmenis. Teismas pažymėjo, kad įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos pažeidimo konstatavimui nėra numatyta papildomų sąlygų, siejamų su alkoholio pardavimo būdu ar forma, pats pažeidimas siejamas tik su pardavimo vieta ir alkoholio pardavimo laiku. Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad Bendrovės darbuotoja 2018 m. kovo 15 d. 21.59 val. pirkėjui A. B. už 8,80 Eur pardavė keturis litrus alkoholinio alaus „Švogerių“, alų perpylė į aštuonis 0,5 l talpos plastikinius bokalus, kuriuos uždengė dangteliais. A. B. kartu su E. Š. alkoholinius gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Byloje yra tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjų rašytiniai paaiškinimais. Pati pardavėja pripažino padariusi pažeidimą. Taigi, ji neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos ir žodžiu neįspėjo, kad pirkėjas privalo vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, pastaruosius supilstė į plastikines stiklines ir uždengė dangteliais, kurie sudarė patogesnes sąlygas alkoholinius gėrimus išsinešti, pardavė didelį kiekį, t. y. 4 litrus alaus, iš viso aštuonias 0,5 l talpos vienkartines stiklines šių gėrimų, nors pirkėjas informavo, kad neketina vartoti vietoje, vis tiek šiuos alkoholinius gėrimus pardavė. Teismo vertinimu, įrodymai patvirtina padaryto pažeidimo sudėtį.

16. Pareiškėjo skundo argumentus dėl bylos sustabdymo iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo teismas laikė deklaratyviais ir nepagrįstais, todėl atsakovas pagrįstai minėto prašymo netenkino.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas už pakartotinai per dvejus metus padarytą AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skyrė pareiškėjai minimalią baudą, t. y. 579 Eur ir už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, taip pat minimalią sankcijoje numatytą baudą – 144 Eur, sprendė, jog paskirtos baudos dydis yra teisingas.

III. 18. Pareiškėjas MB „Klovynė“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėje ir tą Nutarimo dalį panaikinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad Bendrovės darbuotoja neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išnešami iš viešojo maitinimo vietos, tačiau mano, jog buvo be teisinio pagrindo pakartotinai nubaustas už tai, kad prekiavo alkoholiais gėrimais degalinės patalpose.

20. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas neteisingai nurodė registro duomenis, kur Bendrovė vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais. MB „Klovynė“ prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė ne degalinės patalpose, o atskirai nekilnojamojo turto registre registruotuose patalpose. Viešojo maitinimo įstaiga įregistruota ne degalinės-parduotuvės patalpose, kaip nurodė teismas, o negyvenamojoje patalpoje – kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu pateikia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

21. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas neteisingai jį nubaudė antrą kartą, nes Nutarimo surašymo dieną dar nebuvo įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria teismas pripažino, jog Bendrovė prekiavo alkoholiniais gėrimais degalinėje. Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti nubaustas už tą patį pažeidimą antrą kartą.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas skunde pateikia nepagrįstas prielaidas, skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padarytų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėtį. Pagal teisės aktus degalinė yra teritorija su visais joje esančiais įrenginiais ir (ar) statiniais, kurioje yra išduotas leidimas verstis prekybos naftos produktais veikla. Taigi Bendrovė vykdo alkoholinių gėrimų prekybą degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), o tai yra draudžiama pagal Įstatymą nuo 2016 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. ATK2-76/18, kuriuo pareiškėjui skirta 579 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas prekiavo alkoholiniais gėrimais degalinėje, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pardavė alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo vietoje bei tokiu būdu pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą bei skyrė jam ekonominę sankciją.

26. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės tvirtina, kad degalinės ir kavinės patalpos yra įregistruotos kaip atskiri vienetai, jų adresai yra skirtingi, todėl pareiškėjas negalėjo būti baudžiamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi jis alkoholį pardavinėjo kavinėje, o ne degalinėje.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

29. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką.

30. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtintas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais sąrašas ir degalinės į šį sąrašą nepatenka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką degalinė yra teritorija su visais statiniais ir įrenginiais, kuri skirta degalams priimti, laikyti ir perpilti, taigi, tai yra teritorijos visuma (žr., 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1047-525/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-359-261/2020).

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas bei padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto registre objektas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip vientisas pastatas (degalinė – parduotuvė su kavine) (b. l. 50–53). Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė degalinėje prekiavo alkoholiniais gėrimais, kas yra draudžiama pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

32. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiomis teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamo Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo nubaudimo, šių motyvų nekartoja.

33. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Klovynė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė