2021-08-25 Nr. AB-16480-3-62-3-00924-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-402-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00924-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. D. 2021 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 217,80 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl NŽT darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT Vilkaviškio skyriui 2017 m. kovo 3 d. pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti arba nuomoti žemės sklypą. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos 2018 m. birželio 25 d. įsakymu pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą dėl 2,50 ha valstybinės žemės nuomos. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu patvirtintas sąrašas asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus bei žemės reformos projekte suprojektuotus žemės sklypus. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja 2018 m. lapkričio 23 d. raštu pareiškėjui nurodė iki 2019 m. gegužės 12 d. asmeninėmis lėšomis atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir pateikti kadastro duomenų bylą. Gavęs raštą pareiškėjas kreipėsi į V. Š. įmonę, kad ši atliktų kadastrinius matavimus. Minėti darbai buvo atlikti ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas už juos sumokėjo. NŽT Vilkaviškio skyriaus 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 19SD-1449-(19.19.104) pareiškėjas buvo informuotas, jog pasirinktiems suprojektuotiems sklypams ilgalaikės nuomos sutartys nebus sudaromos, nes sklypus pasirinko kitas asmuo, kuriam į minėtus sklypus bus atkurtos nuosavybės teisės. NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1SS-1317-(7.5.) nurodė, kad su pareiškėju turėjo būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų NŽT darbuotojų veiksmų ar neveikimo, t. y. dėl nesudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kadangi į pasirinkto sklypo dokumentų parengimą investavo asmenines lėšas, be to, nepavykus įgyvendinti planų išsinuomotame sklype išplėsti žemės ūkio veiklą, jis patyrė neigiamų emocijų, stresą, įtampą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas nustatė, kad turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas sieja su valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties nesudarymu. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš NŽT veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto nuomos teisiniais santykiais, tokie veiksmai nelaikytini viešuoju administravimu. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, teismas nurodė, kad skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Teismas pareiškėjui išaiškino teisę dėl ginčo išsprendimo kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog skundą atsisakyta priimti dėl to, kad tai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reguliuojamas dalykas. Pareiškėjo įsitikinimu, skundas turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas administraciniuose teismuose, nes pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. Šiuo atveju pareiškėjas žalą patyrė dėl NŽT neteisėtų veiksmų, nes su juo turėjo būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta ir tai įvyko dėl tyčinių ar neatsargių NŽT darbuotojų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT direktoriaus pavaduotojo 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1SS-1317-(7.5.) buvo išreikštas apgailestavimas, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir šiuo metu nėra galimybės tokios sutarties sudaryti. Šiame rašte nurodyta, kad teisės aktai reglamentuoja asmenų lėšų grąžinimo tvarką už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo projektavimo darbus, bet nenumato galimybės grąžinti asmenų lėšas už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo įgyvendinimo darbus, tai yra kadastrinius matavimus. Pareiškėjas NŽT Vilkaviškio skyriaus pavedimu savo lėšomis atliko privalomus darbus ir pagrįstai tikėjosi, kad su juo bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta ir į ilgalaikei nuomai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 592-1 buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui.

Pareiškėjas pažymi, kad susiklostė tokia situacija, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiama nutartimi nusprendė, kad skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Skirtingi tapačių teismų teisėjų sprendimai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas yra siuntinėjamas iš vieno teismo į kitą nenorint nagrinėti skundo iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš NŽT veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto nuomos teisiniais santykiais, tačiau tokie veiksmai nelaikytini viešuoju administravimu. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl ginčo išsprendimo jis turi teisę kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad, vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jo skundas turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2013, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašo priteisti 217,80 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią teigia patyręs dėl NŽT teritorinio (Vilkaviškio) skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nesudarant su juo valstybinės žemės nuomos sutarties į ilgalaikei nuomai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 592-1. Iš byloje pateiktų duomenų (pareiškėjo paaiškinimų, NŽT Vilkaviškio skyriaus ir NŽT raštų) matyti, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju nesudaryta dėl to, kad į šį žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui. Taigi, vertinant pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumą, bus vertinami ir NŽT (jos teritorinio padalinio) veiksmai ir sprendimai, nulėmę ginčo žemės sklypo suteikimą kitam asmeniui nuosavybės teisių atkūrimui. Ginčui yra aktualūs NŽT veiksmai, kilę viešojo administravimo teisinių santykių srityje, o tai lemia, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė