e61bb1d5-c021-4aed-b4eb-1e96a1078390 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. 2A-6-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00633-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1; 3.4.1.10.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.

R. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-876/2013 pagal ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 11 839,67 Eur (40 880 Lt) skolos, 1 077,41 Eur (3 720,08 Lt) sutartinių delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo patenkinimo, 193,76 Eur (669 Lt) žyminį mokestį ir 144,81 Eur (500 Lt) iÅ¡laidas už procesinių dokumentų rengimÄ .

Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. su atsakovu pasirašė susitarimÄ , kuriuo buvo konstatuota, jog atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui 12 077,15 Eur (41 700 Lt) skolÄ , atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ dalimis, kas mėnesį sumokėdamas po 326,40 Eur (1 127 Lt). Pagal susitarimÄ visa skola turėjo bÅ«ti sumokėta per 37 mėnesius, t. y. iki 2010 m. lapkričio 25 d., tačiau atsakovas sumokėjo tik 237,49 Eur (820 Lt). IeÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.             2012 m. rugpjūčio 22 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. galutiniu sprendimu 2012 m. rugpjūčio 22 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , papildomai priteisė iÅ¡ atsakovo 63,72 Eur (220 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui ir 3,85 Eur (13,30 Lt) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu susitarė dėl UAB „GINTALIS“, kurios steigėjai, sprendžiant iÅ¡ 2007 m. rugpjūčio 14 d. susitarimo, jie buvo, finansinių iÅ¡laidų dengimo – sutarė dengti lygiomis dalimis, bet G.

R. liko skolingas A. Č. 12 077,15 Eur (41 700 Lt) skolÄ . Sprendė, kad ginčo susitarimas atitinka CK 6.870 straipsnyje ir 6.871 straipsnyje paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus – susitarime aiÅ¡kiai įvardinta, jog pinigus G. R. iÅ¡ A. Č. pasiskolino, tai jis patvirtino savo paraÅ¡u, taip pat ir tai, jog susitarimas atitinka jo valiÄ , susitarimo prasmė ir pasekmės jam žinomos. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, susitarimo turinį, konstatavo, kad jame atsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas.

Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad dėl draugiÅ¡kų santykių bei pasitikėjimo jis buvo apgautas dėl susitarimo sÄ lygų. Pažymėjo, kad G. R. nesikreipė į teismÄ dėl susitarimo pripažinimo niekiniu arba į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad bÅ«tų iÅ¡tirtas pinigų prievartavimo faktas ir ieÅ¡kovas bÅ«tų patrauktas atsakomybėn, prieÅ¡ingai – atsakovas netgi atliko keletÄ bankinių mokėjimo pavedimų į A. Č. sÄ skaitÄ , taip dar kartÄ pripažindamas susitarimÄ ir leidžiančių ieÅ¡kovui daryti iÅ¡vadÄ , jog paskolos grÄ Å¾inimas, pervedus 237,49 Eur (820 Lt) į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , nurodant „paskola“, „pagal susitarimÄ â€œ, tuo nesibaigė.

Todėl, remiantis CK 1.79 straipsniu teismas laikė, jog iÅ¡ dalies įvykdydamas sandorį G. R. jį patvirtino, užuot jį ginčijęs. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad jis faktiÅ¡kai pinigų negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta susitarime. Atsižvelgdamas į susitarimo sÄ lygos, į jų tarpusavio ryšį, susitarimo esmę ir tikslÄ bei jo sudarymo aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog paskoliniai santykiai dėl 12 077,15 Eur (41 700 Lt) tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo tikrai buvo.

Teismas priimto preliminaraus sprendimo nekeitė, tik papildė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui ir procesinių iÅ¡laidų valstybei priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. galutinį sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, neįvertino ieÅ¡kovo pateiktos informacijos dėl paskolos tikslo prieÅ¡taringumo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , taip pat, netinkamai taikė CK įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.

Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€“ teismo nuomone, atsakovas turi įrodyti negavęs pinigų, t. y. įrodyti paskolos dalyko neperdavimÄ , tačiau pagal teismų praktikÄ , pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui. 2) Pažymi, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog skolino grynuosius pinigus, o atsikirsdamas atsakovas – jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis neleido paskolinti tokio dydžio pinigų sumos, todėl teismas privalėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pagristi tokios sumos realumÄ , pateikiant banko iÅ¡raÅ¡us ar sutartis, kurių pagrindų bÅ«tų gavęs panaÅ¡iÄ pinigų sumÄ , arba dokumentus, patvirtinančius tokios sumos iÅ¡gryninimÄ kredito įstaigoje, kadangi iÅ¡silavinęs žmogus dideles pinigų sumas saugo bankuose arba kitose kredito įstaigose, tačiau teismas nesiėmė bÅ«tinų veiksmų, kad pinigų turėjimo bei perdavimo faktas bÅ«tų įrodytas.

Mano, kad jog atsakovo atlikti keturi piniginiai mokėjimai negali būti laikomi paskolos sutarties pripažinimu.

3) Teismas, analizuodamas civilinės bylos medžiagÄ , atliktus mokėjimus vertino kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau toks požiÅ«ris vertintinas kaip pernelyg formalus. Vien žodžių „paskola" arba „pagal susitarimÄ â€œ negalima vertinti kaip pinigų perdavimo fakto, kadangi pavedime nurodytÄ paskirtį „paskola“, lygiai taip pat galima traktuoti kaip pinigų paskolinimo faktÄ , o ne mokėjimÄ pagal paskolos sutartį. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad pinigai atsakovui buvo perduoti faktiÅ¡kai, t. y. susitarime nebuvo užfiksuota pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto, o ieÅ¡kovas jų perdavimo atsakovui neįrodė.

Apelianto nuomone, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo susitarime nurodytos pinigų sumos, todėl Å¡alių nesieja ir paskolos teisiniai santykiai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. Č. praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. galutinį sprendimÄ . Nurodo, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas paskolintus pinigus gavo, tuo tarpu, siekdamas paneigti skolos faktÄ , turėjo vadovautis CPOK 178 straipsniu ir įrodyti, kad jis yra atsiskaitęs pilnai pagal nurodytÄ susitarimÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymu į bylÄ nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje kilęs ginčas dėl skolos, kuri įforminta susitarimu, grÄ Å¾inimo.

Ä®rodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo susideda iÅ¡ tokių aplinkybių:

1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui);

2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų;

3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip;

4) raÅ¡ytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ ) (CPK 6.870, 6.871 str.). Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur. RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1, 3 d.).Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiÅ¡kai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodęs, kad susitarimÄ pasirašė suklaidintas ir įkalbėtas ieÅ¡kovo ir, kad susitarimu buvo siekiama pasidalinti galimÄ bei tikėtinÄ bendrovių bÅ«simÄ pelnÄ , kadangi jis-atsakovas nusprendė trauktis iÅ¡ įmonių veiklos, susitarimÄ ginčijo teisme CK pirmojoje knygoje įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Ä®siteisėjusiais teismo sprendimais nuspręsta, kad pagrindo Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį, nėra, be to tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ieÅ¡kovas (Å¡ios bylos apeliantas) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtu susitarimu Å¡alys siekė patvirtinti ne tarp Å¡alių susiklosčiusius skolinius santykius, o buvo siekiama pasidalinti bÅ«simÄ bendrovės pelnÄ bei įrodymų, pagrindžiančių, kad susitarimÄ pasirašė suklaidintas ar priverstas atsakovo (CPK 179 str. 3 d.).CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas:

įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galiÄ ir prejudicinę reikÅ¡mę. Teismo sprendimo prejudicija pasireiÅ¡kia tuo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 str. 2 d.).

Toks sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikÅ¡mė galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008). Nesant ginčo dėl aplinkybės, jog susitarimÄ pasirašė abi Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovas) ir esant pateiktiems įrodymams, kurie paneigia atsakovo dėstomÄ pozicijÄ , jog Å¡alių iki ginčo susitarimo paskoliniai santykiai nesiejo, o ginčo sutartimi buvo įforminamas atsakovo ketinimas nedalyvauti bendrame su ieÅ¡kovu versle, darytina iÅ¡vada, jog labiau pagrįsta bei tikėtina yra ieÅ¡kovo pozicija, jog ginčo susitarimas patvirtina tarpusavio skolÄ .Ä®vertinant apeliaciniame skunde akcentuotinÄ aplinkybę, jog susitarime nėra atskirai aptartas paskolos dalyko – pinigų perdavimo atsakovui faktas, teisėjų kolegija pasisako ir Å¡iuo aspektu, pažymėdama, jog tokio įraÅ¡o nebuvimas sutartyse savaime nereiÅ¡kia, jog pinigai nebuvo perduoti.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 str.). Jos gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas.

Praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.

M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2014, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kad raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ . Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo.

Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartoti terminai, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų duomenų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. IÅ¡ byloje esančio Å¡alių sudaryto susitarimo, su kuriuo susijęs nagrinėjamas ginčas, matyti, kad G. R. pripažino, kad yra skolingas A. Č. 12 077,15 Eur (41 700 Lt). Å iame susitarime yra nurodytas terminas iki kada skola turi bÅ«ti sumokėta, nurodyta pirmosios skolos įmokos data, periodiniai mokėjimai, kokiu bÅ«du skola turi bÅ«ti sumokėta bei atskiru susitarimo punktu pažymima, kad susitarimas atitinka Å¡alių valiÄ (b. l. 21, 1t.).

Susitarimo turinio – „šalys pripažįsta, kad G. R. skolingas A. Č. “ – aiÅ¡kinimas, dalinis skolos grÄ Å¾inimas bankiniuose dokumentuose nurodant, kad grÄ Å¾inama paskola leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas G. R. pripažino, kad susitarime nurodytÄ pinigų sumÄ gavo (CK 6.193 str.). Nagrinėjamos bylos atveju susitarime vartojama lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka ,,Å¡alys pripažįsta“, t. y. esamasis, bet ne bÅ«simasis veiksmo laikas, susitarime aptartas ir skolinimosi terminas bei netesybų dydis, t. y. požymiai, bÅ«dingi bÅ«tent paskolos sutarčiai (teminuotumas bei atlygintinumas).

Be to, aplinkybė, kad skolos dokumentas yra pas ieÅ¡kovÄ , kaip viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių taip pat pripažįstami labiau patikimais, lyginat su atsakovo paaiÅ¡kinimais.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo faktÄ (CPK 176, 177, 185 str.), tuo tarpu atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes bei teisingai sprendė, jog yra teisinis pagrindas dėl ieÅ¡kovo teisių gynimo pagal byloje pateiktÄ skolos dokumentÄ . Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Dalė Burdulienė                                                                                                                                   Leonas Jachimavičius                                                                                                                                   Egidijus Tamašauskas