2025-03-13 Nr. CB-1584-2-06-3-06633-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-789

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06633-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 27 d. paduotu atsakovo automobilių sporto klubo „ESmotosport“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl netinkamai atliktų remonto darbų ir nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl 39 415,04 Eur nuostolių atlyginimo ir paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalį ir 6.667 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Nors ieškovo reikalavimo dalis dėl 39 415,04 Eur sumos, sumokėtos už variklio kapitalinį remontą, buvo kildinama dėl atliktų darbų trūkumų, ir toks reikalavimas turėjo būti kvalifikuojamas kaip specifinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad šis reikalavimas gali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuriam turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nesant rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų nustatyta užsakovo teisė pašalinti trūkumus, sprendė dėl galimybės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo 2024 m. kovo 4 d. eksperto išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad techniniu požiūriu automobilio variklis po gaisro yra laikytinas visiškai sugadintu daiktu ir jo remontas yra ekonomiškai netikslingas, ir kuri patvirtina faktą, jog automobilio variklio remonto darbų metu automobilio variklis negalėjo būti labiau sugadintas, negu jis buvo sugadintas gaisro metu.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, reglamentuojantį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytomis naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo E. S., tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. S. (duomenys neskelbtini) 816 (aštuonis šimtus šešiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 136 AB „SEB bankas“, kodas ZO05778.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė