2025-05-28 Nr. AB-9421-3-62-3-00372-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-447-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00372-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo DNSB „Parko apartamentai“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo DNSB „Parko apartamentai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas DNSB „Parko apartamentai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. gruodžio 20 d. būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto Nr. 53-39-43 (toliau – ir Patikrinimo aktas) 3.5, 3.7 ir 6 punktus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą administracinio sprendimo sąvoką, 10 straipsnio 5 dalį, išanalizavęs Patikrinimo akto turinį, padarė išvadą, kad šiame dokumente atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas jokios privalomos valios dėl teisės taikymo, skirtos pareiškėjui, nesuformulavo. Patikrinimo akte taip pat nėra nurodytas atsakovo atliekamas tvarkomasis veiksmas ar asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, galinčios turėti įtakos pareiškėjo teisėms (teisėtiems interesams), tai tėra tarpinis dokumentas pradėtame procese. Patikrinimo akte suformuluotas pareiškėjo veiklos vertinimas pats savaime nėra privalomojo pobūdžio, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes pasekmes pareiškėjui galimai sukels administracinio nusižengimo protokolas arba nutarimas administracinio nusižengimo byloje, dėl kurių galimi ginčai apskritai nėra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 17 str., 18 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra informacinio (tarpinio) pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o dėl informacinio (tarpinio) pobūdžio dokumento skundas administraciniam teismui negali būti paduodamas. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti skundą (prašymą, pareiškimą), nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį iš dalies, priimant pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto dalies (3.5, 3.7 ir 6 p.) panaikinimo; 2) arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 d. vasario 27 d. nutartį ir pareiškėjo skundo dėl Patikrinimo akto dalies (3.5, 3.7 ir 6 p.) priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad R. U.-O. (DNSB „Parko apartamentai“ pirmininkė) 2025 m. sausio 27 d. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Patikrinimo akto dalį (3.5, 3.6, 3.7 ir 6 p.). Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti skundą dėl dviejų priežasčių: skundas nebuvo pasirašytas arba skundas atsiųstas elektroninio ryšio priemonėmis, kai asmens tapatybė nenustatyta; prie skundo nepridėtas atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prie 2025 m. sausio 27 d. skundo nebuvo pridėtas ir skundžiamas Patikrinimo aktas, tačiau teismas to nevertino kaip skundo trūkumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad teismui iš skundo turinio buvo aišku, jog Patikrinimo aktas laikomas administraciniu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 18 d. su kitu skundu antrą kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą, tačiau teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, nurodydamas, jog Patikrinimo aktas nėra laikomas administraciniu sprendimu. Pareiškėjas teigia, kad teismo nurodyta nauja priežastis nepriimti skundo kelia abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Patikrinimo akto 3.5 ir 3.7 punktuose atsakovas suformavo konkrečias elgesio taisykles, kuriomis pareiškėjo pirmininkė privalėjo (ir privalės ateityje) vadovautis, o Patikrinimo akto 6 punktu įvardijo, kokia teisinė atsakomybė kilo (ir kils ateityje) už minėtų taisyklių nesilaikymą. Jei suformuotos taisyklės nebūtų privalomos, tai už jų nesilaikymą, atlikus neplaninį bendrijos veiklos patikrinimą, nebūtų kildinama ir administracinė teisena (atsakomybė) (teisinės pasekmės). Pareiškėjo atveju nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog Patikrinimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-223-575/2024). Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad Patikrinimo aktas yra informacinio (tarpinio) pobūdžio dokumentas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto dalies panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad Patikrinimo akte suformuluotas pareiškėjo veiklos vertinimas pats savaime nėra privalomojo pobūdžio, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes pasekmes pareiškėjui galimai sukels administracinio nusižengimo protokolas arba nutarimas administracinio nusižengimo byloje, dėl kurių galimi ginčai apskritai nėra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 17 str., 18 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad Patikrinimo aktas yra informacinio (tarpinio) pobūdžio dokumentas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad Patikrinimo akto 3.5 ir 3.7 punktuose atsakovas suformavo konkrečias elgesio taisykles, kuriomis pareiškėjo pirmininkė privalėjo (ir privalės ateityje) vadovautis, o Patikrinimo akto 6 punkte įvardinta, kokia teisinė atsakomybė kilo (ir kils ateityje) už minėtų taisyklių nesilaikymą. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Patikrinimo aktas yra informacinio (tarpinio) pobūdžio dokumentas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Iš skundžiamo Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo, pakeitimo ar panaikinimo pareiškėjui, jame konstatuotos tam tikros nustatytos aplinkybės, susijusios su namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo, t. y. pareiškėjo, veikla, tačiau Patikrinimo akte jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes asmenims ar juos įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčijamas dokumentas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Kadangi Patikrinimo aktu (3.5, 3.7 ir 6 p.) jokios asmenų teisės ar pareigos nėra nustatytos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo DNSB „Parko apartamentai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė