2020-04-29 Nr. AB-8651-3-61-3-01069-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-04-29 Nr. AB-8651-3-61-3-01069-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2019 m. vasario 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190204-00011 (toliau – ir Aktas); 2) panaikinti VTPSI 2019 m. vasario 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-190205-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) priteisti pareiškėjai 5 000 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuris atsirado dėl priimto Akto ir Privalomojo nurodymo.
Full text
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ
Administracinė byla Nr. eAS-345-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2019 m. vasario 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190204-00011 (toliau – ir Aktas); 2) panaikinti VTPSI 2019 m. vasario 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-190205-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) priteisti pareiškėjai 5 000 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuris atsirado dėl priimto Akto ir Privalomojo nurodymo.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėja nurodė, kad ginčijamus administracinius aktus pareiškėja gavo 2020 m. sausio 24 d., tačiau neturėdama teisinių žinių galimai praleido 1 mėnesio procesinį terminą. Pažymėjo, kad yra senyvo amžiaus, yra neįgali.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos A. A. prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl VTPSI Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo netenkino ir termino neatnaujino, šią skundo dalį atsisakė priimti. Kita pareiškėjos skundo dalis dėl 5 000 Eur turtinės ir 1 000 neturtinės žalos atlyginimo buvo priimta.
Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Akto ir Privalomojo nurodymo apskųsti, tačiau pareiškėja teismui nenurodė nei vieno argumento, kodėl, neturėdama teisinių bei finansinių galimybių, nesikreipė teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teismui nurodė, kad skundžiamus aktus gavo tik 2020 m. sausio 24 d.
Teismas iš VTPSI 2020 m. sausio 8 d. rašto Nr. (23.2 E)-2D-263 ir 2020 m. sausio 20 d. rašto Nr. (23.2 E)-2D-2D-820 turinio nustatė, kad pareiškėjai Aktas ir Privalomasis nurodymas buvo įteikti registruota pašto siunta 2019 m. vasario 7 d. VTPSI 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. (23.2 E)-2D-2D-820, adresuotame pareiškėjai buvo nurodyta, kad Akto ir Privalomojo nurodymo nuorašai su 2019 m. vasario 6 d. lydraščiu Nr. (23.51)-2D-1715 pareiškėjai įteikti registruota pašto siunta 2019 m. vasario 7 d. Minėtame rašte paaiškino, kad AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. 3-2019-04989 informavo atsakovą, kad 2019 m. vasario 6 d. VTPSI siųsta registruotoji korespondencijos siunta (Nr. RN284533404LT), adresuota A. A. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 7 d. įteikta gavėjai asmeniškai. Teismas pastebėjo, jog šių aplinkybių pareiškėja teismui niekaip nepaaiškino ir jas ignoruoja.
Teismas pažymėjo, kad priešingai nei paaiškino pareiškėja, ginčijami administraciniai aktai jai buvo įteikti ne 2020 m. sausio 24 d. (nors ir nuo šios datos terminas skundui paduoti yra praleistas), tačiau 2019 m. vasario 7 d., kas tik dar kartą patvirtino, jog pareiškėja nebuvo aktyvi ir nesiekė daugiau nei vienerius metus ginti galbūt savo pažeistų teisių.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui dėl Akto ir Privalomojo nurodymo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negalėjo būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Atsižvelgęs į tai, prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti netenkino ir šią skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 5 dalimi, iš proceso šalių – atsakovų, pašalino VTPSI, iš trečiojo suinteresuoto asmens – antstolę A. S., o atsakovu į bylą įtraukė Lietuvos valstybę, atstovaujamą VTPSI.
III. Pareiškėja A. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties dalį, dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl VTPSI 2019 m. vasario 4 d. Akto ir Privalomojo Nurodymo panaikinimo ir priimti pareiškėjos skundo dalį dėl VTPSI Privalomojo nurodymo ir Akto panaikinimo.
Pareiškėja paaiškina, kad pateikė 2020 m. sausio 15 d. prašymą VTPSI, kuriame pareiškėja prašė jai įteikti ar atsiųsti pasirašytus dokumentus susipažinti. Gautame 2020 m. sausio 8 d. Nr. (23.2E)-2D-263 lydraštyje buvo išvardinti priedai, tačiau ne visi buvo pridėti. Pažymi, kad ginčijamą Aktą ir Nurodymą gavo kaip priedą tik su siunčiamu lydraščiu Nr. (23.2E)-2D-820, kuris buvo įteiktas – 2020 m. sausio 24 d. Pareiškėja neturinti teisinių žinių, galimai praleido 1 mėnesio procesinį terminą Privalomajam nurodymui apskųsti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, turinti neįgalumą, bei neturinti finansinių galimybių kreiptis į teisininkus, tokiu būdu negalėjo suprasti visų teisinių terminų ir ginti savo pažeistas teises. Pareiškėja paaiškina, kad aktyviai ieškojo pagalbos, bet teisinės paslaugos yra brangios.
Pareiškėja prašo teismo, atsižvelgti į pareiškėjos sunkią sveikatos būklę – (duomenys neskelbtini), į jos sunkią turinę padėtį (gauna tik pensiją).
Pareiškėjos nuomone, ji dėjo visas nuo jos valios priklausančias pastangas šioje situacijoje, kad gautų ginčijamą Aktą ir Privalomąjį nurodymą, taip pat ieškojo teisinės pagalbos.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja neginčija praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir tai patvirtina pareiškėjos pirmosios instancijos teismui 2020 m. kovo 19 d. pateiktas prašymas „Dėl praleisto procesinio termino skundui paduoti atnaujinimo“. Pažymi, jog VTPSI surašytų Akto ir Privalomojo nurodymo, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti elektroninių dokumentų nuorašai ir kvietimai dalyvauti patikrinimuose, kartu su atsakovo 2019 m. vasario 6 d. lydraščiu Nr. (23.51)-2D-1715 „Dėl pranešimo apie savavališka statybą ir dokumentų įteikimo“ išsiųsti registruota korespondencijos siunta, adresu: (duomenys neskelbtini) kurie asmeniškai 2019 m. vasario 7 d. įteikti pareiškėjai, ką patvirtina AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. spalio 16 d. raštas Nr. 3-2019-04989 „Pažyma apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą“.
Atsakovas papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, įvertinęs su Akto ir Privalomojo nurodymo tinkamu įteikimu susijusius rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, kad ginčijami sprendimai pareiškėjai įteikti ne 2020 m. sausio 24 d. , o 2019 m. vasario 7 d. Akcentuoja, kad pareiškėja nurodydama, kad jai kartu su atsakovo lydraščiu nebuvo įteikti jame nurodyti ginčijami administraciniai aktai ir kiti dokumentai, elgiasi nesąžiningai, ir klaidina teismą. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai 2019m. vasario 7 d. buvo įteiktas tik VTPSI lydraštis, pareiškėja galėjo nedelsiant kreiptis į atsakovą ir nurodyti, kad prie jai siųsto atsakovo rašto nepridėti jame nurodyti priedai ir pareikalauti šiuos priedus pateikti, tačiau į atsakovą, gavusi lydraštį, pareiškėja nesikreipė, priežasčių sutrukdžiusių imtis šių veiksmų nenurodė.
Atsakovo nuomone, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės negali būti pripažįstamos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimus dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėja praleido terminą minėtiems administraciniams aktams apskųsti ir objektyviomis aplinkybės nepagrindė, kodėl minėtas terminas turėtų būti atnaujinamas, šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiką, bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Nagrinėjamu atveju, skundą dėl ginčijamo Akto ir Privalomojo nurodymo, pareiškėja teismui padavė 2020 m. kovo 19 d., todėl, netgi vertinant, kad Aktas ir Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo įteikti, kaip teigia pareiškėja 2020 m. sausio 24 d., o ne 2019 m. vasario 7 d., pareiškėja skundą padavė praleidusi terminą skundui paduoti.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Termino praleidimo pareiškėja skunde nemotyvavo ir svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti dėl Akto ir Privalomojo nurodymo buvo praleistas daugiau nei vienerius metus, nenurodė. Pareiškėja objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė, kodėl terminas turėtų būti atnaujintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino skundo padavimo termino.
Atskirajame skunde pareiškėja termino praleidimo svarbiomis priežastimis nurodo, kad tik pareiškėjos prašymu buvo įteiktas Aktas ir Privalomasis nurodymas su lydraščiu 2020 m. sausio 24 d. Taip pat, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, neįgali, jos finansinė padėtis sunki (gauna tik pensiją) ir neturėjo finansinių galimybių kreiptis į teisininkus dėl teisinės pagalbos, o pati visų teisinių terminų nesupranta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Pažymėtina, kad pareiškėjos A. A. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjos nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nepripažino objektyviomis, svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti atitinkamą pareiškėjos skundo dalį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, apribojusiomis jos galimybes nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl Akto ir Privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad pareiškėja daugiau nei vienerius metus uždelsė kreipimąsi į teismą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pagrįstai prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius