e615ab49-95ea-4b09-989e-b10853fffa01 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-137/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5(S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių E. G. ir A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1100-479/2012 pagal ieÅ¡kovių E. G., A. P. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR generalinės prokuratÅ«ros, Klaipėdos rajono policijos komisariato, Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo, trečiasis asmuo LR teisingumo ministerija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR generalinės prokuratÅ«ros, Klaipėdos rajono policijos komisariato, Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, A. P. 296 000 Lt, E. G. – 2882,73 Lt turtinės žalos bei kiekvienai ieÅ¡kovei – po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad pagal užsienio valstybės piliečio O. B. pareiÅ¡kimÄ 2007 m. gruodžio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi iki 2011 m. birželio 13 d. ir buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų apie ieÅ¡kovės E. G. kaltę.

O. B. savo pareiÅ¡kime teigė, kad 2007 m. jo brolis S. A. jam pranešė apie suklastotÄ pinigų dovanojimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį O. B. dovanojo S. A. bei ieÅ¡kovei E. G. 190 000 JAV dolerių, nors tokios sutarties O. B. nebuvo pasirašęs. Panaudojant suklastotÄ dokumentÄ buvo priimti S. A. nepalankÅ«s teismo sprendimai nagrinėjant santuokos, sudarytos tarp ieÅ¡kovės E. G. ir S. A., nutraukimo civilinę bylÄ . IeÅ¡kovės E. G. teigimu, baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieÅ¡kovė padarė nusikaltimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai taikytos procesinės prievartos priemonės: 2008 m. balandžio 25 d. prokuroro nutarimu buvo areÅ¡tuotas ieÅ¡kovei A. P. priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė A. P. įsigijo pagal 2007 m. spalio mėn. pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovės E. G.. 2008 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovei E. G. buvo skirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuris nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovės judėjimo laisvę.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieÅ¡kovės E. G. nekaltumo prezumpcija, ieÅ¡kovės teisė į teisingÄ teismÄ , netinkamai ruoÅ¡iami teisinės pagalbos pavedimai, dingo ieÅ¡kovės E. G. pateikti dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas proceso operatyvumo principas, nes ikiteisminis tyrimas truko 3 metus ir 7 mėnesius, nors byla nebuvo sudėtinga. Ikiteisminio tyrimo veiksmų netinkamas atlikimas konstatuotas ir teismų sprendimuose: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus miesto apylinkės 2010 m. kovo 25 d. nutartyse.

Dėl namo, kuris buvo įkeistas UAB „Vitoksas“ reikalavimams užtikrinti, areÅ¡to ieÅ¡kovė A. P. patyrė 296 000 Lt, kadangi, siekiant padengti UAB „Vitoksas“ skolas, Å¡is namas buvo parduotas nepalankiu metu. IeÅ¡kovė E. G. patyrė 682,73 Lt iÅ¡laidų susiraÅ¡inėdama bei gaudama originalius dokumentus iÅ¡ JAV, 2 000 Lt sumokėjo už advokato teisinę pagalbÄ bei 200 Lt ieÅ¡kovė sumokėjo už dokumentų vertimÄ ; viso ieÅ¡kovė patyrė 2 882,73 Lt turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovės dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl ateities, prastėjančios bei kritiÅ¡kos UAB „Vitoksas“ bÅ«klės, kuri grėsė tiek nekilnojamojo turto praradimu, tiek galimu pareikalavimu sumokėti 200 000 Lt ir 265 000 Lt vekselius AB Ūkio bankui. Dėl didelės įtampos suprastėjo gyvenimo kokybė bei sumažėjo ieÅ¡kovių bendravimo galimybės. IeÅ¡kovei A. P. paÅ«mėjo jau prieÅ¡ tai kamavęs migreninis susirgimas. IeÅ¡kovė E. G. dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų patyrė neigiamus jausmus, emocinę depresijÄ , procesinė padėtis nepateisinamai ilgai ribojo ieÅ¡kovės teisę laisvai judėti, nulėmė reputacijos darbe pablogėjimÄ .

Depresija ieÅ¡kovei E. G. buvo diagnozuota 2009 metų balandį, ambulatoriÅ¡kai ji gydėsi iki 2010 m. pabaigos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai pagal O. B. atstovo adv. R. J. pareiÅ¡kimÄ . Nebuvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog O. B. pateiktas dokumentas negali bÅ«ti suklastotas. Teismas pažymėjo, kad turto areÅ¡tas namui, esančiam Kalotėje, Klaipėdos rajone, buvo taikytas pagrįstai užtikrinant S. A. civilinį ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovių teisės nebuvo pažeistos.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama, ar minėtas namas nebuvo įsigytas už S. A. tėvo padovanotas lėšas, kurios buvo padovanotos tik S. A. asmeninės nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį, kad namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindo svarstyti, ar tai nėra tariamas sandoris. Teismas sprendė, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – 2008 m. vasario 25 d. buvo skirta pagrįstai, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, kuriuose ieškovė privalėjo dalyvauti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista, nes procesiniuose dokumentuose buvo užfiksuoti policijos pareigÅ«nų nustatyti duomenys, ieÅ¡kovė E. G. nurodyta įtariamÄ ja; nebuvo konstatuota, kad ieÅ¡kovė jau yra padariusi nusikaltimÄ . Konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta nebaigus ikiteisminio tyrimo, praėjus neilgam laikotarpiui nuo pirmojo praÅ¡ymo, todėl ieÅ¡kovės procesinės teisės nebuvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad, užbaigus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovei E. G. buvo pateikta susipažinti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau prieÅ¡taravimų, jog nėra jos į bylÄ pateiktų dokumentų, ieÅ¡kovė nepateikė.

Teismas nesutiko su ieškove, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas užtruko ne dėl bylos sudėtingumo, o dėl to, kad buvo kreipiamasi teisinės pagalbos į LR valstybines institucijas užsienyje bei į kompetentingas JAV institucijas, buvo nagrinėjamai ieškovių ir nukentėjusiojo prašymai, skundai. Teismas nepagrįstais laikė ir ieškovės E. G. teiginius apie tai, kad atitinkamais laikotarpiais nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, nes bylos medžiaga patvirtino priešingai.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad raÅ¡ysenos ekspertizės atlikimas užtruko dėl to, kad sprendžiant byloje pateiktus praÅ¡ymus, skundus, byla buvo nuolat perduodama iÅ¡ vieno teismo į kitÄ , iÅ¡ policijos į prokuratÅ«rÄ . Sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo užvilkintas ne dėl liudytojos S. S. apklausos, nes teismai konstatavo ir kitas priežastis tyrimui pratęsti. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės E. G. bei S. A. atvykimo į JAV, LietuvÄ datos buvo nustatinėjamos pagrįstai, t. y.

įvertinus O. B. parodymuose nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai vykdomos teisinės pagalbos suteikimo procedūros, o dėl jų ilgesnio įvykdymo laikotarpio nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nekonstatuota ikiteisminio tyrimo neteisėtų veiksmų, tik nurodomi procesinių veiksmų atlikimo trūkumai. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 17 d. nutarimas buvo panaikintas 2010 m. rugpjūčio 18 d.

LR generalinės prokuratÅ«ros nutarimu. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodyti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, todėl nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovėms neturtinę žalÄ . Konstatavo, kad iÅ¡laidos susiraÅ¡inėjimui bei dokumentų vertimui nebuvo bÅ«tinos, o iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai ieÅ¡kovė E. G. patyrė ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esančiais duomenimis nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo bÅ«tina parduoti byloje areÅ¡tuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. PraÅ¡o pakeisti Teisingumo ministerijos procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo, nes žalos atsiradimÄ lėmė ir atitinkami teismų sprendimai ikiteisminiame tyrime. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neiÅ¡samiai bei pavirÅ¡utiniÅ¡kai argumentavo dėl ieÅ¡kovei A.

P. priklausančio turto areÅ¡to teisėtumo. Buvo apribota teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris nebuvo tariamai suklastota dovanojimo sutartimi įgytas objektas. Byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kovės A. P. turtinių teisių apribojimas dėl jo trukmės nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 pirmajame straipsnyje įtvirtinto proporcingumo bendrajam interesui principo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad tyrėjos A. S. nurodomoje formuluotėje nėra konstatuota, kad ieÅ¡kovė yra padariusi nusikaltimÄ .

LingvistiÅ¡kai žodžiai „nustatyti“ bei „įrodyti“ turi tapačias reikÅ¡mes, kas reiÅ¡kia „patvirtinti faktais“. Todėl tyrėja, vartodama formuluote su žodžiu „nustatyta“, pažeidė ieÅ¡kovės E. G. nekaltumo prezumpcijÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad pusė metų laikotarpis, kuris praėjo nuo praÅ¡ymo susipažinti su bylos medžiaga iki jos pateikimo susipažinti, yra neilgas. BPK 176 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pats ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi bÅ«ti atliekamas per Å¡eÅ¡is mėnesius.

Vėlesni praÅ¡ymai susipažinti su byla nebuvo tenkinami, tuo pažeidžiant rungtyniÅ¡kumo principÄ .Teismas nepasisakė dėl to, kad buvo pažeistos LR Vyriausybės bei JAV Vyriausybės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose 4 straipsnio 3 dalies a ir i nuostatos. Be to, kreipimaisi dėl teisinės pagalbos buvo pavėluoti bei didele dalimi pasikartojantys. Dėl pavėluoti kreipimosi buvo prarasta dalis svarbios informacijos.Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ieÅ¡kovė neturėjo prasmės reikÅ¡ti pretenzijų dėl dingusių dokumentų, o Å¡ių pretenzijų nepareiÅ¡kimas neatima galimybės kelti šį klausimÄ nagrinėjamojoje byloje.Aplinkybė, kad per 10 mėnesių nuo parašų ekspertizei surinkimo po vienÄ kartÄ apylinkės ir apygardos teismuose bei prokuratÅ«roje buvo nagrinėjami ieÅ¡kovės skundai nėra pateisinami tokiu vėlyvu parašų pateikimu ekspertizei.Procesiniai veiksmai, kai prokurorė praÅ¡o atlikti liudytojos S. S. apklausÄ , tačiau tyrėja Å¡aukimÄ iÅ¡siunčia tik po metų, negali bÅ«ti laikoma normalia ikiteisminio tyrimo praktika.Nustatinėjant ieÅ¡kovas E. G. bei S. A. atvykimo į JAV, LietuvÄ aplinkybes, duomenys buvo renkami neoperatyviai ir nekompetentingai.

Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Å¡ių aplinkybių nustatymas nulėmė ilgesnę tyrimo trukmę.IeÅ¡kovės pateikta informacija buvo reikalinga tyrimui, tačiau prokurorė norėjo gauti tÄ pačiÄ informacijÄ ir pati. Pagrindo areÅ¡tuoti nekilnojamÄ jį turtÄ nebuvo, o dėl jo areÅ¡to ieÅ¡kovės patyrė žalos.Užsitęsusi byla sukėlė ieÅ¡kovėms didžiulius iÅ¡gyvenimus, materialinės padėties nestabilumÄ .             Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės E. G. buvusio vyro S. A. brolis O. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieÅ¡kovu. S. A. taip pat buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu. Sprendimas areÅ¡tuoti turtÄ buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Å¡is turtas galėjo bÅ«ti pripažintas gautas nusikalstamu bÅ«du. Bylos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkimo-pardavimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami duomenys apie pinigų dovanojimo sutarties teisėtumÄ , todėl santuokos nutraukimo bylos iÅ¡reikalavimas nebuvo aktualus.             2. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Pateikti argumentai padaryti siaurai, pažodžiui, iÅ¡trauktai iÅ¡ bendro konteksto vertinant įrodymus. Visuose ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiuose procesiniuose dokumentuose yra nurodoma, jog E. G. yra įtariamoji.             3.

BPK 177 straipsnio nuostatos suteikia teisę prokurorui kiekvienu atveju nuspręsti, kokius duomenis leista paskelbti proceso dalyviams ir kokia apimtimi tai galima padaryti. Atsisakymas susipažinti su visa ar dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos savaime negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu baudžiamojo proceso rungtyniÅ¡kumo ar teisės į teisingÄ teismÄ principus.             4. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo ieÅ¡kovių nurodomų dokumentų, nepagrindžia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtumo, nes prijungiami tik tie dokumentai, kurie turi įrodomÄ jÄ vertę.

Ieškovė nereiškė prieštaravimų dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos trūkumų, be to, ieškinyje nepagrindė trūkstamų dokumentų svarbos ikiteisminiam tyrimui.             5. Ikiteisminis tyrimas nebuvo nepagrįstai ilgas, nes pareigūnai turėjo planuoti ir nuosekliai vykdyti tyrimo veiksmus, siekdami patvirtinti arba paneigti visas versijas. Ieškovių nurodytuose teismų sprendimuose nėra konstatuotas atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumas.             6.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog ketino parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ tuo metu, kai jo kaina buvo didžiausia. Nė viename skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo akcentuojamas ketinimas areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos. Kadangi ieÅ¡kovių nurodytos aplinkybės nepagrindžia ikiteisminio tyrimo neteisėtumo, todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ .             Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmai. Neįrodyta, kad Å¡ie pareigÅ«nai veikė neapdairiai ir nekvalifikuotai. Baudžiamasis procesas vyko protingÄ laikotarpį. IeÅ¡kovės neįrodė patyrusios turtinės bei neturtinės žalos.             Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos rajono policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. G. įtariama nusikalstamos veikos padarymu. PraneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimas nėra kaltinimas, todėl tyrėjos A. S. suraÅ¡ytas pavedimas dėl teisinės pagalbos negali bÅ«ti traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.             2.

Proceso operatyvumo principas nebuvo pažeistas. Viso ikiteisminio tyrimo atlikimo metu įtariamoji E. G. teikė ne mažiau nei 30 skundų, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo siunčiama teismams, prokuratūrai. Skundų nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Taigi ieškovė pati trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams planuoti ir atlikti veiksmus. Ieškovė tris kartus buvo pateikusi skundus dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau visi skundai atmesti kaip nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo bei valstybės civilinės atsakomybės už atsiradusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ atlyginimo klausimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų.

Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. LR teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2008).

Dėl apeliaciniame skunde pareikÅ¡tų praÅ¡ymųApeliantės prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡io savo praÅ¡ymo neargumentavo.Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu Å¡alys ir jų atstovai neteikia teismui paaiÅ¡kinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.).

Šalys apeliacinės instancijos teismui yra pateikę plačios apimties išsamius procesinius dokumentus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai pritaikė materialines teisės normas, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas. Taip pat apeliantės prašė pakeisti LR teisingumo ministerijos procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo.Vienas pagrindinių civilinių proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigÄ .

Procesinis dispozityvumo principo aspektas iÅ¡reikÅ¡tas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu. Tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantės Å¡io klausimo nekėlė pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Apeliantės nepagrįstai teigia, kad toks procesinės padėties pakeitimas neturėtų įtakos apeliacinio skundo nagrinėjimui. PrieÅ¡ingai, pakeičiant LR teisingumo ministerijos procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovÄ , bÅ«tų pažeistos ministerijos procesinės teisės, kadangi CPK įtvirtintos skirtingos atsakovo ir trečiojo asmens procesinės teisės ir pareigos. Atsakovui turi bÅ«ti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos.

Antra, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi teismo iniciatyva LR teisingumo ministerija įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, kadangi sprendimas byloje gali turėti įtakos ministerijos, kaip biudžeto asignavimų, iÅ¡ kurių atlyginama žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo, taip pat kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, valdytojos, pareigoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pakeisti LR teisingumo ministerijos procesinę padėtį ir pirmosios instancijos teisme, nes ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kiami reikalavimai pripažinti neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmus.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina praÅ¡ymo pakeisti LR teisingumo ministerijos procesinę padėtį. Dėl nekilnojamojo turto areÅ¡to teisėtumoTeisėjų kolegija nesutinka su apeliančių skunde nurodytu teiginiu, kad apeliantei A. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nepagrįstai areÅ¡tuotas; taip pat laiko nepagrįstais argumentus, jog Å¡is nekilnojamasis turtas nebuvo tariamai suklastotos dovanojimo sutarties objektas ir į jį nebÅ«tų buvę galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Pagal BPK 116 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Tiek O. B., tiek S. A. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieÅ¡kovais (baudž. b. Nr. 68-1-01103-07 (toliau – baudž. b.) t. 1, b. l. 51, 52, 68, 94). PraÅ¡ymÄ taikyti nuosavybės teisių apribojimÄ S. A. argumentavo tuo, kad nuosavybės teisę į Å¡ioje byloje areÅ¡tuotÄ namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), E. G. įsigijo nusikalstamu bÅ«du (baudž. b. t. 1, b. l. 92). Taip pat pagrįstai įtarimų kėlė ir tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo perleistas artimam giminaičiui, t. y.

E. G. motinai A. P.. Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo tiesiogiai susijęs su ginču tarp E. G. ir S. A. dėl sandorio, kurio pagrindu Å¡is turtas buvo įgytas, teisėtumo, t. y. areÅ¡tuotas turtas buvo tiesiogiai susijęs ir su ieÅ¡kovei E. G. pareikÅ¡tais įtarimais.IÅ¡ byloje esančių duomenų laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas ir pratęsiamas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl yra teisėtas. Å ių pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo neteisėtumas nebuvo konstatuotas ir sprendžiant šį klausimÄ teismuose pagal E. G. skundus (baudž. b. t. 1, b. l. 162-163, 170-171).Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto areÅ¡tas taikytas pagrįstai, o apeliančių teisės nebuvo pažeistos.

Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimoApeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir prieÅ¡taringai nusprendė, jog E. G. nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliančių teiginiu nesutinka.Kaip matyti, apeliantės nekaltumo prezumpcijos pažeidimu įvardija 2010 m. kovo 5 d. tyrėjos A. S. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo eigÄ , kuriame nurodyta: „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2004-04-01 E. A. (dabartinė pavardė – G.), Baltimorėje, Merilendo valstijoje, JAV, apgaule, įtikinusi O.

B. pasiraÅ¡yti ant tuščio popieriaus lapo, <...>. Tokiu bÅ«du E. A. suklastojo dokumentÄ ir panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , tuo padarydama S. A. 722 000 Lt didelę žalÄ .“ (baudž. b. t. 3, b. l. 103-104). Pasak apeliančių, tokia formuluotė buvo panaudota ir 2009 m. rugsėjo 30 d. teisinės pagalbos į JAV pavedime. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien gramatinė ir semantinė žodžio „nustatė“ reikÅ¡mė negali bÅ«ti vertinama atsietai nuo bendro konteksto. Minėtuose ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad E. G. yra įtariamoji, todėl vien žodžio „nustatė“ pavartojimas, apraÅ¡ant užfiksuotus duomenis, nesuponuoja kaltės pripažinimo.

Vertinant visÄ dokumentÄ , negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė buvo kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu. Nė viename iÅ¡ procesinių dokumentų nėra konstatuota, jog E. G. yra padariusi jai inkriminuojamÄ veikÄ ar kad jos kaltė yra įrodyta. PrieÅ¡ingai, visuose ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose E. G. buvo įvardijama įtariamÄ ja (BPK 21 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui leistų susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994;

Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgement of 24 November 2009). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nekaltumo prezumpcija E. G. atžvilgiu nebuvo pažeista. Taip pat negalima traktuoti, jog informacija apie apeliantės E. G. atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ buvo vieÅ¡a. Atkreiptinas dėmesys, kad tie pareigÅ«nai, kurie atliko ikiteisminį tyrimÄ arba su juo susijusius veiksmus, turėdami atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ir patirtį, neturėjo ir negalėjo suprasti apeliantės procesinės padėties kitaip nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, t. y. kad E. G. yra įtariamoji.

Dėl teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimoApeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei E. G. ilgÄ laikÄ neleidžiant susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo pažeistas rungtyniÅ¡kumo principas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, o iki bylos nagrinėjimo teisme ikiteisminio tyrimo duomenys gali bÅ«ti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. IÅ¡ Å¡ios teisės normos seka iÅ¡vada, kad atsisakymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga savaime negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu teisės į teisingÄ procesÄ ar baudžiamojo proceso rungtyniÅ¡kumo principus, kadangi teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra numatyta užbaigus ikiteisminį tyrimÄ (BPK 218 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys rodo, kad prokuroro, kontroliavusio ikiteisminį tyrimÄ , sprendimas neleisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pagrįstas ir motyvuotas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje dėl prokurorės nutarimo netenkinti praÅ¡ymo susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos nurodyta, kad yra tam tikrų duomenų, kad E. G. gynėjas tiesiogiai bendravo su notaru, kurio spaudas yra ginčijamame 2004 m. balandžio 1 d. dokumente, galimai darydamas jam poveikį (t. 1, b. l. 189).

Minėtoje nutartyje teismas sprendė, kad gynėjo susipažinimas su prokuratūros prašyme dėl tarptautinės teisinės pagalbos išdėstytais prašymais gali įtakoti reikalingus gauti įrodymus ir taip pakenkti tolesnei ikiteisminio tyrimo sėkmei. Išnykus aplinkybėms, kurios galėjo pakenkti tyrimo sėkmei, E. G. gynėjui 2009 m. birželio 1 d. buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, jog nebaigus ikiteisminio tyrimo ir tik po tam tikro laiko įtariamosios gynėjui leidus susipažinti su visa medžiaga, E. G. procesinės teisės nebuvo pažeistos.Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, E. G. pasigedus jos ikiteisminiam tyrimui pateiktų dokumentų apie 2001 m. gegužės 23 d., 2001 m. birželio 28 d. bei 2003 m. gruodžio 12 d.

S. A. ir O. B. sandorius JAV, ji galėjo teikti praÅ¡ymus ar prieÅ¡taravimus dėl Å¡ių dokumentų neįtraukimo į bylÄ , tačiau to nepadarė. Konstatuotina, kad aplinkybė, jog minėti dokumentai, jei jie ir buvo pateikti ir neįtraukti į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , savaime nelemia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar tyrimÄ kontroliuojančio prokuroro veiksmų neteisėtumo. BÅ«tent minėti asmenys sprendžia, ar pateikti duomenys gali turėti įrodomosios vertės vykdant ikiteisminį tyrimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė Å¡ių trÅ«kstamų dokumentų reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui ir jo metu atliktų veiksmų vertinimui, o tuo pačiu įtakos jų subjektinėms teisėms. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmėsApeliantės teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepateisinamai ilgai, o tam tikrais laikotarpiais nepagrįstai nebuvo atliekami procesiniai veiksmai. Taip pat nurodo, jog buvo delsiama apklausiant liudytojÄ S. S., nustatant E. G. bei S. A. buvimo vietÄ , pateikiant lyginamuosius paraÅ¡us ekspertizei, praÅ¡ant teisinės pagalbos JAV.IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 68-1-01103-07 medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. gruodžio 20 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 5), o nutrauktas 2011 m. birželio 13 d. nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios E. G. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (baudž. b. t. 5, b. l. 119-122).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiama surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo arba duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantei E. G. buvo inkriminuojama tarptautinio pobÅ«džio veika, todėl ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas jau vien Å¡iuo požiÅ«riu: ikiteisminio tyrimo metu reikėjo surinkti įrodymus užsienyje, atlikti tam tikrus formalizuotus teisinės pagalbos veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ilgesnę tyrimo trukmę nulėmė ne bylos sudėtingumas, bet kitos aplinkybės. Viena iÅ¡ tokių aplinkybių buvo E. G. skundų bei praÅ¡ymų teikimas (baudž. b. t. 1, b. l. 15-17, 165-166; t. 3, b. l. 1-3, 74-75, 126-128, 129-130; t. 4, b. l. 2, 30-36, 124; t. 5, b. l. 8-12 ir kt.). Kiekvieno skundo ar praÅ¡ymo nagrinėjimui turi bÅ«ti pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tuo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai negali bÅ«ti atliekami.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, kad įtariamoji, pasinaudodama įtariamosios statusu, buvo atsisakiusi duoti parodymus bei dalyvauti akistatose su S. A. ir O. B. (baudž. b. t. 4, b. l. 38-39). Taigi ikiteisminis tyrimas užsitęsė ir dėl apeliantės E. G. veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, pratęsdami ikiteisminio tyrimo trukmę, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių aplinkybių (baudž. b. t. 4, b. l. 25-28; t. 5, b. l. 52).

Pažymėtina, kad E. G. skundai dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės buvo atmesti kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, kad nepagrįstai buvo delsiama pateikti lyginamuosius parašus ekspertizei. Nors rašysenos lyginamieji pavyzdžiai surinkti 2008 m. kovo 4 d., o ekspertinei įstaigai pateikti tik 2009 m. sausio 8 d., tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tokia situacija susiklostė dėl apeliantės E. G. teikiamų skundų ir prašymų nagrinėjimo skirtingose valstybės institucijose (baudž. b. t. 1, b. l. 158, 162, 170, 175).

Kadangi ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo iÅ¡siunčiama į kitas institucijas, nebuvo galima tinkamai suformuluoti užduočių specialistui, o tuo pačiu ir pateikti jam visÄ tiriamÄ jÄ medžiagÄ , kuri yra svarbi siekiant tinkamai atlikti ekspertizę.Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, kad ikiteisminis tyrimas buvo užvilkintas dėl liudytojos S. S. apklausos. Kaip minėta, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tyrimas užtruko dėl kitų priežasčių, o Å¡ios liudytojos nepavyko apklausti dėl objektyvių aplinkybių (baudž. b. t. 3, b. l. 47-51).Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., Nr. 3K- 3-252/2010). Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iÅ¡samiai pasisakė dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai nustatinėjamos E. G. ir S. A. atvykimo į LietuvÄ , JAV datos, buvo tinkamai pateikti kreipimaisi į užsienyje veikiančias institucijas, ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo neatliekami be pagrindo, taip pat, kad apeliančių nurodytais teismų sprendimais nebuvo konstatuota ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimoTeisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad net aplinkybė, jog asmens atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje D.

K. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-169/2007). Nagrinėjamojoje byloje apeliantės neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, taigi neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (CPK 178 str.), todėl atsakovui negali atsirasti atsakomybė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo svarstyti ir apeliančių nurodytos turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė GasiÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis