e613b4e8-3fe6-454d-9da0-7405ac1a3d6a · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Vilniaus m                                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-375-721/2012                                                                                                Proceso Nr. 1-40-9-00088-2012-5                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.18.10.;1.2.18.11.; 1.1.6.6.; 2.3.6.4.2.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei J. S., dalyvaujant prokurorei A. M., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, R. Ž. prekybos įmonės savininkas, gyv.( duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., n u s t a t ė :

      R. Ž., bÅ«damas R. Ž. prekybos įmonės, kodas 166671990, registruotos adresu Sodų g. 18-39, Mažeikiuose, savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. - „ į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius [vykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. - „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 12 str. 4 d. (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat.

Nr. IX - 1914) - „ apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybe tai padaryti”, aplaidžiai tvarkė R. Ž. prekybos įmonės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent, 2010 metų gegužės-liepos mėnesiais kÅ«dros atnaujinimo darbams atlikti nesudarė darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu ir dokumentais neįformino darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo Å«kinių operacijų už 6000,00 Lt, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti R.

Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010 m.            Kaltinamasis R. Ž. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2010 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, pažįstamas A. Ž. pasiÅ«lė darbÄ - iÅ¡valyti dvi kÅ«dras, esančias Akmenės rajone. Jis paruošė komercinį pasiÅ«lymÄ R. Ž. prekybos įmonės vardu, kuriame nurodė kÅ«drų atnaujinimo kainas. Kadangi kaina tenkino A.

Ž. žmonÄ V. Ž., kuri vykdė europinį projektÄ , su ja pasirašė Darbų pirkimo sutarti dėl darbų pirkimo. Sutartį pasirašė V. Ž. ir jis, kaip R. Ž. prekybos įmonės savininkas, joje įraÅ¡yti tikrovę atitinkantys duomenys apie susitarimÄ su V. Ž. dėl kÅ«drų atnaujinimo, sutartį patvirtino R. Ž. prekybos įmonės apvaliu spaudu ir paraÅ¡u. Kai darbai buvo atlikti, jis V. Ž. už atliktus darbus iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . V. Ž. už atliktus darbus pinigus pervedė į R.

Ž. prekybos įmonės sÄ skaitÄ banke. Atlikus darbus buvo suraÅ¡ytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. KÅ«drų iÅ¡valymui rangos pagrindais jis samdė fizinį asmenį vardu Vytautas, kuris turėjo atitinkamus leidimus tokiems darbams atlikti. Vytauto pavardės neatsimena, kur jis gyvena, taip pat nežino. Jį susirado pagal turėtÄ telefono numerį iÅ¡ senų laikų. Su juo susitiko 2010 metų gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje ir nuvyko į Lapkasių kaimÄ , kur reikėjo atlikti minėtus darbus.

Darbus reikėjo atlikti miÅ¡ke. Sutarė, kad kÅ«dras Vytautas atnaujins už 8000,00 Lt, bei buvo sutarta 2000,00 Lt nenumatytų iÅ¡laidų. Dėl Å¡ių darbų atlikimo jis sutarties su Vytautu nesudarė. Darbus Vytautas atliko savo technika. Dirbama buvo jo traktoriumi. Už kÅ«drų atnaujinimÄ Vytautui darbų eigoje sumokėjo du kartus po 1500,00 Lt, ir vienÄ kartÄ , atlikus darbus, 3000,00 Lt. Likusius 2000,00 Lt turėjo sumokėti pasiraÅ¡ius sutartį, tačiau nesumokėjo, kadangi jis daugiau nepasirodė.

Pinigus Vytautui mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų grynais pinigais, kadangi iÅ¡ įmonės pinigų mokėti negalėjo, nes nebuvo dokumentais įforminęs susitarimo su Vytautu. Pinigus mokėjo miÅ¡ke Lapkasių k., Akmenės r. Sumokėjus pinigus, joks dokumentas suraÅ¡ytas nebuvo. VytautÄ jis turėjo samdyti R. Ž. prekybos įmonės vardu, tačiau kadangi sutartis sudaryta nebuvo, pinigus mokėjo asmeniÅ¡kai. Atlikus darbus, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas su Vytautu pasiraÅ¡ytas nebuvo, tai turėjo padaryti vėliau.

Visi dokumentai tarp R. Ž. prekybos įmonės ir Vytauto turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti baigus darbus bei pilnai atsiskaitant. Sutarties nesudarė iÅ¡ karto ir sumokėjęs Vytautui dalį pinigų, dokumentų nesurašė, kadangi viskas vyko pakankamai skubiai, jo įmonė randasi Mažeikių m., o Vytautas dirbo Akmenės rajone miÅ¡ke. Dokumentų, įrodančių, kad kÅ«drų atnaujinimÄ atliko Vytautas ir pinigus sumokėjo jam, neturi. Pripažino, kad 2010 metais pasamdęs darbams atlikti VytautÄ , jam sumokėjęs pinigus už darbus ir to neįforminęs taip, kaip reikalauja galiojantys įstatymai, pažeidė Å¡iuos įstatymus.

Nurodė taip pat, kad vykdė teisėtÄ veiklÄ , darbai realiai buvo atlikti ir nesiekė iÅ¡vengti kažkokios turtinės prievolės, ar nuslėpti Å«kinę operacijÄ , bet pasitikėjo Vytauto sÄ Å¾iningumu, neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog Å¡is daugiau nepasirodys ir nepasiraÅ¡ys su juo dokumentų, net nenumanė, jog dėl to, kad jis sumokėjo už atliktus darbus nuosavus pinigus iÅ¡ dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Jis tyčia buhalterinės apskaitos pažeidimų nedarė, tai įvyko dėl nepakankamo apskaitos reikalavimų žinojimo, laiko stokos, darbų gausos ir dėl darbų atlikimo vietos didelio atstumo nuo jo įmonės bÅ«stinės. Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų nuoÅ¡irdžiai gailisi, žada daugiau įstatymų pažeidimų nedaryti, praÅ¡o atleisti jį baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

              Be R. Ž. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta liudytojų, specialistės paaiÅ¡kinimais, iÅ¡vada dėl R. Ž. individualios įmonės Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, kita bylos medžiaga.            L. V. Ž. parodė, kad jai dalyvaujant projekte „Pelno nesiekiančios investicijos miÅ¡kuose”, kÅ«drų atnaujinimo darbams atlikti apklausos bÅ«du buvo iÅ¡rinkta R. Ž. prekybos įmonė, 2010 m. gegužės mėnesį su įmone buvo suraÅ¡yta darbų pirkimo sutartis, po to atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2010 m. liepos mėnesį PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

Pinigus už atliktus darbus R. Ž. įmonei ji sumokėjo pavedimais per bankÄ .           Liudytojas A. Ž. parodė, kad R. Ž. prekybos įmonė atliko kÅ«drų atnaujinimo darbus Lapkasių k. Akmenės r. Drbų eigÄ jis nekontroliavo, bet juos baigus, patikrino ir įvertino darbus. Kai darbai buvo atlikti, R. Ž. įmonė iÅ¡rašė dokumentus, pagal kuriuos V. Ž. apmpkėjo už atliktus darbus.              Specialistė I. S. teisme parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu R.

Ž. prekybos įmonė buhalterio neturėjo, individualios įmonės apskaitÄ tvarkė pats įmonės savininkas. 2010-05-24 buvo pasiraÅ¡yta darbų pirkimo sutartis, kuria R. Ž. prekybos įmonė įsipareigojo V. Ž. atnaujinti dvi kÅ«dras, kurių plotai 240 kv. m. ir 260 kv. m., vienos kÅ«dros atnaujinimo kaina 11 925,00 Lt. R. Ž. prekybos įmonės direktorius R. Ž. 2010-07-27 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už atliktus kÅ«drų atnaujinimo darbus 23 850,00 Lt ir PVM. Už atliktus darbus V.

Z. apmokėjo mokėjimo pavedimais, pervesdama iÅ¡ viso į R. Ž. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke 28 858,50 Lt. Dėl kÅ«drų atnaujinimo darbų atlikimo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad samdė fizinį asmenį VytautÄ , su kuriuo sutarė, jog Å¡is atnaujins kÅ«dras miÅ¡ke Lapkasių k, Akmenės r. už 8000,00 Lt bei buvo sutarta 2000,00 Lt nenumatytų darbų. Jokios Å¡ių darbų atlikimo sutarties su Vytautu nesudarė, jo duomenų daugiau nenurodė, kontaktų ar telefono numerio nerturi.

Už kÅ«drų atnaujinimÄ Vytautui du kartus sumokėjo po 1500,00 Lt ir vienÄ kartÄ sumokėjo 3000,00 Lt atlikus darbus, o likusius turėjo sumokėti pasiraÅ¡ius sutartį, tačiau nesumokėjo, kadangi Vytautas daugiau nepasirodė. Nurodė, kad Vytautui mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų grynais pinigais. Pinigus mokėjo ten pat kur randasi kÅ«dros, t. y. miÅ¡ke Lapkasių k, joks dokumentas ten tada suraÅ¡ytas nebuvo. Suvokė, kad VytautÄ turėjo samdyti R. Ž. įmonės vardu, todėl kadangi sutartis su juo sudaryta nebuvo, pinigus mokėjo savo asmeninų lėšų.

R. Ž., kaip R. Ž. įmonės vadovas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. - „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. - „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 12 str. 4 d. (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat.

Nr. IX -1914) - , apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to kai yra galimybė tai padaryti” dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010 m. Tai, kad R. Ž. teisme nurodė, jog su asmeniu vardu Vytautas siekė sudaryti ne įdarbinimo, o rangos sutartį, nes Å¡is turėjo licencijÄ ar patentÄ tokiems darbams, R.

Ž. paržeidimo esmės nekeičia, nes ir šiuo atveju ūkinės operacijos turėjo būti nurodytos įmonės apsakitos registruose. Iš 2012-05-16 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/44 dėl R. Ž. prekybos įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad R. Ž. prekybos įmonė Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filiale įregistruota 1993-08-30, kodas 166671990, buveinės adresas Sodų g. 18-39, Mažeikiai.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu R. Ž. prekybos įmonėje vadovu dirbo R. Ž.. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsako vyriausias buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu R.

Ž. prekybos įmonė buhalterio neturėjo, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 str. 4 d. nuostatas, individualios įmonės apskaitÄ gali tvarkyti tos įmonės savininkas. Jeigu pagal R. Ž. parodymus, jo įmonė vykdė V. Ž. kÅ«dros atnaujinimo darbus, kuriuos atliko įmonėje neįdarbintas fizinis asmuo Vytautas, kuriam atlyginimÄ iÅ¡ viso 6 000,00 Lt iÅ¡mokėjo R. Ž. iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tai R. Ž. nesudaręs darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu ir dokumentais neįforminęs darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo Å«kinių operacijų už 6 000,00 Lt, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. - „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. - „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 12 str. 4 d. (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat.

Nr. IX -1914) - , apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to kai yra galimybė tai padaryti”. Dėl R. Ž. prekybos įmonėje 2010 m. gegužės - liepos mėn. dokumentais neįformintų fiziniam asmeniui darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo Å«kinių operacijų už 6 000,00 Lt, iÅ¡ dalies negalima nustatyti R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010 m. (b. 1. 46 - 87). LR BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Be to, padarius Å¡ias veikas, bÅ«tinos pasekmės - dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas).

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymÄ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (BAÄ® 2 straipsnio 1 punktas).  BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už Å¡ių veikų padarymÄ : buhalterinės apskaitos netvarkymÄ ; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ .

Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , visiÅ¡kas nevykdymas, pvz. Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pvz., kai nesuraÅ¡omi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai suraÅ¡omi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos Å¡ių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.  Kaltinime iÅ¡ esmės konstatuota, kad R. Ž. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia, tačiau kaltinat apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nėra atskleistas kaltės turinys, koks buvo R. Ž. psichinis santykis su daroma veika, kokių tikslų jis siekė nesudarydamas kÅ«dros atnaujinimo darbams darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu ir dokumentais neįformindamas darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo Å«kinių operacijų už 6 000,00 Lt.

Neatskleista, kad R. Ž. sÄ moningai pažeisdamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, siekė, kad nebÅ«tų galima iÅ¡ dalies nustatyti 2010 metų R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, aplamai nenurodytas Å¡ios veikos tikslas.               Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialistės iÅ¡vados bÅ«tent dėl vieno R. Ž. neteisėto veiksmo, neįtraukimo į prekybos įmonės apskaitÄ Å«kinių operacijų už 6000 Lt apmokėjus už darbÄ fiziniam asmeniui, su kuriuo nebuvo sudarytÄ darbo sutartis, iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti 2010 m.

R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros.               Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros ir Å¡ių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Taigi, tyčios rÅ«Å¡ys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, bÅ«tina nustatyti kaltės formÄ , t. y. kad veika padaryta tyčia. Å ioje byloje kaltinimas, kad R. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitÄ remiasi vien tik objektyviuoju veikos požymiu, kad jis nesudaręs darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu, neįformino dokumentais darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo Å«kinių operacijų už 6 000,00 Lt. Pagal teismų praktikÄ , kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.                Bylos nagrinėjimo metu R. Ž. aiÅ¡kino, kad neturėjo tikslo neįtraukti Å«kinių operacijų į bendrovės apskaitÄ , o tai atsitiko dėl darbų specifikos, jų atlikimo vietos miÅ¡ke ir didelio atstumo nuo jo įmonės bÅ«stinės, jų atlikimo neilgo laikotarpio, dėl to, kad sÄ skaita faktÅ«rÄ apmokėjimui pagal sutartį už atliktus darbus turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta padarius visus darbus, o ne etapais.

Jo manymu, nors nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, tačiau jo veiksmuose nebuvo siekio nuslėpti sudarytos darbų atlikimo rangos sutarties ir avansinių iÅ¡mokų asmeniui padariusiam darbus (tai padaryti iÅ¡ esmės bÅ«tų neįmanoma, nes buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyti ir darbų pirkimo sutartis su V. Ž. ir apmokėjimo už atliktus darbus PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pinigai už atliktus darbus buvo sumokėti banko pavedimu). Tinkamai sutvarkyti dokumentų jis negalėjo tik dėl to, kad Lapkasių kaime atlikęs darbus Vytautas, nepasirodė, o jis neturėjo jo asmens duomenų.               Aukščiau aptarti duomenys ir paties R.

Ž. parodymai rodo, kad nebuvo nustatyti bÅ«tini subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju R. Ž. veika kvalifikuota tinkamai. R. Ž. prekybos įmonės savininkas pasirašė su V. Ž. sutarti dėl darbų pirkimo. Kai darbai buvo atlikti, jis V. Ž. už atliktus darbus iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . V. Ž. už atliktus darbus pinigus pervedė į R. Ž. prekybos įmonės sÄ skaitÄ banke. Atlikus darbus buvo suraÅ¡ytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

Visi Å¡ie veiksmai įforminti įmonės apskaitoje. Darbams atlikti R. Ž. samdė fizinį asmenį, su kuriuo sutarties nesudarė ir apmokėjimo už darbus neįtraukė į įmonės apskaitÄ , bet tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kino, jog bÅ«tų visus reikalingus dokumentus surašęs, jei asmuo, atlikęs darbus, nebÅ«tų iÅ¡vykęs, net nesulaukęs galutinio atsiskaitymo už darbus. Kadangi aptartais įrodymais nebuvo nustatyta, kad fiziniam asmeniui duodamas už atliktÄ darbÄ asmeninius pinigus ir juos neįtraukęs į įmonės buhalterinę apskaitÄ , R.

Ž. siekė apsunkinti individualios įmonės apskaitos nustatymo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis galėjo nežinoti, kad Å¡iÄ Ä¯vykusiÄ Å«kinę operacijÄ neįtraukus į įmonės apskaitÄ nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti, kad Å¡ių dokumentų tinkamai neįforminus, įmonės apskaitoje nebus parodyta, kad už atliktus darbus, dėl kurių atlikimo įmonė sutarė su V.

Ž., buvo sumokėta fiziniam asmeniui. Taigi, Å¡iuo atveju akivaizdu, jog R. Ž. buhalterinę apskaitÄ tvarkė aplaidžiai. ir veikos padarymo metu iÅ¡ jo, kaip įmonės vadovo, galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Esant Å¡ioms aplinkybėms R. Ž. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.                 R. Ž. vertėsi individualia veikla ir privalėjo vadovautis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 str. 1 d. nuostatomis bei pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus turėdamas prievolę visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba iÅ¡kart po to kai yra galimybė tai padaryti, pagal R.

Ž. prekybos įmonės sutartį su V. Ž. dėl kÅ«dros atnaujinimo darbų, neįforminęs darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu, kuris darbus ir atliko, sumokėjo Å¡iam 6000 Lt iÅ¡ asmeninių lėšų, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo operacijų neįformino, tuo pažedė paminėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ . Už Å¡iuos pažeidimus atsakingas prekybos įmonės savininkas ir direktorius R. Ž., kuris eidamas Å¡ias pareigas, prisiėmė atsakomybę už visÄ jo vadovaujamos įmonės valdymÄ , jos veiklos sklandų organizacinių ir teisinių problemų sprendimÄ ir turėjo suprasti, kad viena iÅ¡ jo pareigų užtikrinti tinkamÄ jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitÄ , tačiau 2010 metų gegužės –liepos mėnesiais tai darė neatsakingai ir aplaidžiai, kÄ ir pats pripažino.             Tai, jog teisme R.

Ž. nurodė, kad su asmeniu, atlikusiu kÅ«drų tvarkymo darbus, jį siejo ne darbo, o rangos teisiniai santykiai, veikos kvalifikavimui teisinės reikÅ¡mės neturi, tuo labiau, kad Å¡is asmuo nėra nustatytas ir nėra galimybės tokia kaltinamojo versijÄ patikrinti.          Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jį laiduotojos L. Ž. atsakomybėn be užstato.            Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.           PraÅ¡ymÄ kaltinamÄ jį R. Ž. perduoti pagal laidavimÄ be užstato jos atsakomybėn pareiÅ¡kė advokatė L. Ž.. Ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos sÅ«nus, juo visiÅ¡kai pasitiki. Kaltinamasis jos charakterizuojamas kaip doras, sÄ Å¾iningas, pareigingas, neteistas. Ji jau ne kartÄ kalbėjo su sÅ«numi apie jo padarytÄ veikÄ , aiÅ¡kino Å¡ios veikos pavojingumo pobÅ«dį, tokios veikos neteisėtÄ poveikį jo tolimesniam gyvenimui.

Ji taip pat įsipareigojo (prisiėmė atsakomybę) tokiÄ Ä¯takÄ R. Ž. daryti ir ateityje. Ji kaip laiduotoja, turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. Ž., kuris klauso jos patarimų, imsis priemonių, kad R. Ž. daugiau nepadarytų jokių teisės pažeidimų.             Vertinant laiduotojos L. Ž. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra kaltinamojo motina. IÅ¡ jos parodymų teismui matyti, kad ji pasirengusi padėti sÅ«nui R.

Ž.. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 7 str. advokatu gali bÅ«ti tik asmuo esantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, kas reiÅ¡kia, jog advokato profesijai iÅ¡ esmės keliami didesni, reiklesni elgesio standartai. Taigi tik nepriekaiÅ¡tingo profesinio lygio, gero elgesio žmogui gali bÅ«ti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Todėl, teismo nuomone, L. Ž. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iÅ¡ esmės atitinka laiduotojui bÅ«tinus kriterijus. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifikÄ , laiduotoja kaip teisininkė ir ypač asmuo, dalyvaujanti teisingumo įgyvendinimo procese, kaip tik gali teigiamai paveikti R.

Ž.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. Ž. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .           Kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, Å¡ia nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, iÅ¡laiko du mažamečiu vaikus, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės rodo, kad jis nėra asocialus asmuo, linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus teisės pažeidimus. Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir paaiÅ¡kino teismui, kad dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, teismo nuomone, didelę reikÅ¡mę R. Ž. turėjo įspėjamosios, prevencinės teisinės priemonės (ikiteisminio tyrimo eiga, įtarimo pareiÅ¡kimas, teisminis nagrinėjimas ir kriminalinės bausmės grėsmė), kÄ rodo jo nuoÅ¡irdus galėjimasis, pergyvenimas.

Teismas laiko, kad kaltinamasis R. Ž. visiÅ¡kai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. Ž. iÅ¡dėstyti argumentai dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laikytini pakankamai pagrįstais, todėl praÅ¡ymas tenkintinas. Atsižvelgiant į laiduotojos ir kaltinamojo asmenines savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos turtinės naudos neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina (BK 67 str.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad R. Ž. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam Å¡is BK straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrÄ juridinį statusÄ , verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiÅ¡kai tinkamai moralės ir teisės požiÅ«riu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų.

PrieÅ¡ingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besÄ lygiÅ¡kai privalo spręsti klausimÄ dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. Ž. prekybos įmonės dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Å iaulių apygardos valdyboje Varpo g. 29, Å iauliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini R.

Ž. prekybos įmonei.              Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 273, 291, 297, 298 , 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ė :            R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies), atleisti pagal laidavimÄ be užstato (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis), laiduotoja paskiriant L.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.            Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.           IÅ¡aiÅ¡kinti R. Ž., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.           IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai L. Ž., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. R. Ž. prekybos įmonės dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Å iaulių apygardos valdyboje Varpo g. 29, Å iauliai, įsiteisėjus nuosprendžiui, grÄ Å¾inti R.

Ž. prekybos įmonei.          Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .                           Teisėja                                                                                                                     Nadežda Kiubienė                                                                                                                                            Â