2026-01-14 Nr. AB-988-3-61-3-05732-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-44-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05732-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. T. (Š. T.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. atliekant bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime buvo pažeistos jo teisės apsipirkti kalėjimo parduotuvėje ir įsigyti asmeninių daiktų, higienos, kanceliarinių prekių, kadangi pareiškėjo piniginės lėšos buvo adresuojamos klaidingai. Pareiškėjas teigė, kad du mėnesius negalėjo apsipirkti dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos neveikimo.

3. Pareiškėjas pagal Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. NĮ-22-3735 „Dėl leidimo nuteistajam Š. T. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ (toliau – ir Sprendimas) privalėjo būti iškeltas bausmę atlikti į 21 būrį už laisvės atėmimo vietų teritorijos ribų, arba paliktas 18 būryje ir jam sudarytos sąlygos įsigyti asmeninių daiktų. Pareiškėjas teigė, kad visą laiką buvo 18 būryje, tokiu būdu buvo pažeidžiamos jo teisės.

4. Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į Tarnybos Finansų skyrių dėl dingusių ir negaunamų pinigų. Pažymėjo, kad būrio kontaktinė pareigūnė teigė, jog pareiškėjui priklausantys pinigai yra pervesti į be sargybos laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą, nors pareiškėjas atlieka bausmę ne be sargyboje ir nėra į ją perkeliamas jau daugiau kaip 2 mėnesius. Tarnybos Finansų skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje pareiškėjas negalėjo, nes nuteistųjų apsipirkimas vykdomas pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje 2024 m. rugsėjo 2 d. patvirtintą Saugumo valdymo skyriaus grafiką Nr. SV-22-16763 (toliau – ir Grafikas). Pareiškėjas yra perkeltas į 21 būrį, o šio būrio nuteistieji apsiperka patys, nes bausmę atlieka už bausmės atlikimo vietos teritorijų ribų ir nepatenka į uždaroje zonoje esančios parduotuvės apsipirkimo sąrašus. 21 būrys į Grafiką nėra įtrauktas ir šio būrio sąrašai parduotuvei neteikiami.

5. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teigė, jog esant nustatytiems neteisėtiems Tarnybos veiksmams, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodo, kad Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3735 „Dėl leidimo nuteistajam Š. T. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ pareiškėjas buvo perkeltas į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 21 būrį.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti situaciją dėl dingusių asmeninių pinigų. Tarnybos Finansų skyrius 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2S-4991 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą pateikimo“ informavo pareiškėją, kad apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje pareiškėjas negali, nes nuteistųjų apsipirkimas vykdomas pagal Grafiką. Pareiškėjas yra perkeltas į 21 būrį, todėl šio būrio nuteistieji apsiperka patys, nes bausmę atlieka už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų ir nepatenka į uždaroje zonoje esančios parduotuvės apsipirkimo sąrašus. Nurodė, kad 21 būrys nėra įtrauktas į Grafiką, todėl šio būrio sąrašai nuteistųjų parduotuvei neteikiami. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu 2024 m. rugsėjo 9 d. gautas Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, skirtingai nei nurodyta sprendime Nr. NĮ-22-3735, faktiškai gyvena 18 būryje. Pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. gali apsipirkti su 18 būrio nuteistaisiais.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas iki 2024 m. rugsėjo 5 d. į Tarnybos administraciją dėl apsipirkimo nuteistųjų parduotuvėje su prašymu nesikreipė, kalėjimo administracija apie pareiškėjo problemą sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 5 d., gavusi pareiškėjo skundą dėl dingusių asmeninių pinigų ir operatyviai sureagavo, o 2024 m. rugsėjo 10 d. Įskaitos informacinėje sistemoje pakoregavo duomenis, nurodydama, jog pareiškėjas gyvena 18 būryje. Atlikus šiuos veiksmus, pareiškėjas galėjo toliau naudotis kalėjimo administruojama jo sąskaita, būdamas 18 būryje.

10. Atsakovo vertinimu, vien pažeidimo nustatymas savaime nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų egzistavimo, jeigu kalėjimo administracija adekvačiai ir operatyviai trūkumus šalina. Įkalinimo įstaigoje (kaip ir bet kur) gali nutikti taip, kad dėl techninių klaidų gali atsirasti kliūčių atlikti tam tikrus veiksmus (šiuo atveju apsipirkti parduotuvėje, naudojantis kalėjimo administruojama nuteistojo sąskaita), tačiau kas kartą nustačius pažeidimą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą, neįvertinus aplinkybių dėl pažeidimo pašalinimo, būtų nepagrįsta, neproporcinga ir neteisinga. Pareiškėjas, atsiradus nepatogumams, galėjo kreiptis, todėl tik kalėjimo administracijai atsisakius pašalinti trūkumus ar vilkinant trūkumų šalinimą būtų galima konstatuoti įkalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei spręsti dėl galbūt neturtinės žalos nuteistajam atsiradimo. Nustačius, kad atsakovas tinkamai vykdė kontrolės ir priežiūros funkciją, o gavęs duomenis apie pareiškėjo negalėjimą apsipirkti, šią problemą nedelsiant operatyviai išsprendė, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų bei spręsti dėl neturtinės žalos atsiradimo.

11. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jo teisė apsipirkti nuteistųjų parduotuvėje buvo pažeista 32 kartus, tačiau iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenų už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad pareiškėjas 2024 m. liepos mėn. apsipirko nuteistųjų parduotuvėje 5 kartus, preliminariai už 230 Eur. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti neužtikrintos sąlygos apsipirkti įstaigos parduotuvėje ir įsigyti asmeninių daiktų, kadangi jo piniginės lėšos buvo adresuojamos klaidingai, nesikreipė. Atsakovas teigė, kad veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

II. 12. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo Š. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime (pareiškėjas neturėjo galimybės apsipirkti kalėjimo parduotuvėje), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2024 m. liepos 18 d. atliko bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, 18 būryje. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3735 „Dėl leidimo nuteistajam Š. T. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių l-ojo kalėjimo 21 būrį 2 patalpą 4 vietą, esančią už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų.

14. Teismas nurodė, kad iš 2024 m. rugsėjo 2 d. patvirtinto Saugumo valdymo skyriaus grafiko matyti, jog Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo parduotuvėje 17–19 būriai apsiperka 2 kartus per savaitę (antradieniais nuo 8.40 val. iki 10.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 17.00; ketvirtadieniais nuo 8.40 val. iki 10.00 val. ir nuo 14.00 iki 17.00 val.).

15. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti situaciją dėl dingusių asmeninių pinigų. Taip pat skunde pareiškėjas pažymėjo, kad jo būrio kontaktinė pareigūnė teigia, jog pareiškėjui priklausantys pinigai yra pervesti į be sargybos laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą, nors pareiškėjas atlieka bausmę ne be sargyboje ir nėra į ja perkeliamas jau daugiau kaip du mėnesius.

16. Tarnybos Finansų skyrius 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2S-4991 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą pateikimo“ informavo pareiškėją, kad Tarnybos Finansų skyrius, pagal kompetenciją išnagrinėjęs Pravieniškių 1-o kalėjimo pateiktą dokumentinę medžiagą, nustatė, jog Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3735 pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių l-ojo kalėjimo 21 būrį. Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje yra 371,75 Eur, todėl teiginys, jog yra dingę pinigai, yra neteisingas. Pravieniškių l-ojo kalėjimo nuteistųjų asmeninės lėšos apskaitomos vienoje depozitinių lėšų sąskaitoje, todėl pareiškėjo teiginys, kad jo asmeninės lėšos ir darbo užmokestis pervedamos į kitą banko sąskaitą, taip pat neatitinka tikrovės. Apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje pareiškėjas negali, nes nuteistųjų apsipirkimas vykdomas pagal Pravieniškių l-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje grafiką, patvirtintą Pravieniškių l-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojos 2024 m. rugsėjo 2 d. Nr. SV-22-16763. Pareiškėjas yra perkeltas į 21 būrį. Šio būrio nuteistieji apsiperka patys, nes bausmę atlieka už bausmės atlikimo vietos teritorijų ribų ir nepatenka į uždaroje zonoje esančios parduotuvės apsipirkimo sąrašus. 21 būrys į pirkimosi parduotuvėje grafiką nėra įtrauktas ir šio būrio sąrašai parduotuvei neteikiami. Dėl kokių priežasčių pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 18 d. nėra perkeltas už bausmės atlikimo vietos teritorijų ribų, kaip nurodyta ankščiau paminėtame sprendime, Finansų skyriaus darbuotojai duomenų neturi. Šio klausimo sprendimas yra Resocializacijos skyriaus kompetencijos ribose.

17. Skundo nagrinėjimo Tarnyboje metu gautas Resocializacijos skyriaus specialistės 2024 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. RV-22-8487), kuriame nurodyta, kad nuteistajam Š. T. kalėjimo viršininko sprendimu yra suteikta teisė dirbti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar be palydos. Tačiau šiuo metu nesant poreikio, minėtas asmuo nėra vedamas dirbti už teritorijos ribų. Atsižvelgiant į tai, būtina, kad Tarnybos Finansų skyrius, rengdamas nuteistojo Š. T. apsipirkimo kalėjimo parduotuvėje lapą nurodant būrį, vadovautųsi informacine sistema „Įskaita“, o ne kalėjimo viršininko sprendime nurodytu būrio numeriu. Informacinėje sistemoje „Įskaita“ nurodyta, kad nuteistasis Š. T. yra paskirtas gyventi į 18 būrį, kur faktiškai ten ir gyvena.

18. Tarnybos Finansų skyrius 2024 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 2S-4991 nurodė, kad pareiškėjas apskaitos programoje perkeltas į 18 būrį ir nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. gali apsipirkti su 18 būrio nuteistaisiais, kadangi naujo kalėjimo viršininko sprendimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo negauta.

19. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas pagal Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. NĮ-22-3735 „Dėl leidimo nuteistajam Š. T. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ turėjo būti perkeltas bausmę toliau atlikti į 21 būrį už laisvės atėmimo vietų teritorijos ribų, arba jis turėjo būti paliktas 18 būryje ir jam sudarytos sąlygos įsigyti asmeninių daiktų. Taigi pareiškėjas realiai nebuvo perkeltas į 21 būrį, kuriame nuteistieji apsiperka patys. Tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės apsipirkti kalėjimo parduotuvėje, nors faktiškai bausmę atliko 18 būryje.

20. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas nesudarė pareiškėjui sąlygų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kaip numatyta Grafike. Kadangi Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas netinkamai organizavo pareiškėjo apsipirkimą parduotuvėje (neįtraukė į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje grafiką, nors pareiškėjas realiai gyveno 18 būryje), yra pagrindas konstatuoti Tarnybos Pravieniškių l-ojo kalėjimo neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas tinkamai vykdė kontrolės ir priežiūros funkciją, o gavus duomenų apie pareiškėjo negalėjimą apsipirkti, šią problemą operatyviai išsprendė, savaime neeliminuoja Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, tačiau prašymą grindžia bendro pobūdžio teiginiais ir neindividualizuoja, kokį konkretų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei padarė nurodytas pažeidimas.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti neužtikrintos sąlygos apsipirkti įstaigos parduotuvėje ir įsigyti asmeninių daiktų, kadangi jo piniginės lėšos buvo adresuojamos klaidingai, nesikreipė.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. RV-22-10435 „Apie nuteistojo Š. T. laikymo sąlygas“ patvirtina, jog pareiškėjas iki 2024 m. rugsėjo 5 d. su prašymu apsipirkti nuteistųjų parduotuvėje į Tarnybos administraciją nesikreipė.

24. Teismas sprendė, kad apsipirkimo neužtikrinimas kalėjimo parduotuvėje pareiškėjui negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei viršyti kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, be to, apsipirkimo neužtikrinimas truko nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d., o 2024 m. rugsėjo 10 d. informacinėje sistemoje duomenys pakoreguoti, pareiškėjas jau 2024 m. rugsėjo 12 d. apsipirko kalėjimo parduotuvėje.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta, jog Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už nustatytą negrubų ir nesistemingą pažeidimą.

III. 26. Pareiškėjas Š. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą arba kitą neturtinės žalos dydį teismo įvertintą pinigais bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28. Pareiškėjas teigia, kad pagal teismų praktiką neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, tačiau jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Teismas klaidingai vertino, kad apsipirkimo neužtikrinimas truko neilgai, kadangi nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. jis apskritai negalėjo apsipirkti, nors teisė apsipirkti suteikiam du kartus per savaitę, kaip numatyta Grafike. Pareiškėjo teigimu, tai sudaro 15 kartų.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino ir aplinkybės, jog jis dėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų būtent ginčo laikotarpiu negalėjo įsigyti jokių higienos priemonių (tualetinio popieriaus, šampūno, muilo, dantų pastos ir kt.), kanceliarinių prekių (vokų, tušinukų, pašto ženklų ir kt.), todėl akivaizdu, kad dėl to patyrė tam tikrų natūraliai būdingų dvasinių išgyvenimų.

30. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog jis neįrodė, kad jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, sveikatą, gerovę, o elgesys su juo prilygtų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Teigia, kad tais atvejais, kai teismas Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimo nenustato, tačiau konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veiklą reglamentuojančių normų laikymosi, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip reikalauja teisės aktai, yra pagrindas spręsti žalos atlyginimo klausimą.

31. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą, konstatuodamas tik pažeidimo pripažinimą kaip pakankamą satisfakciją, kadangi šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus ir patyrimus, kadangi negalėjo apsirūpinti reikalingiausiomis prekėmis (higienos ir kanceliarinėmis), be to, Tarnyba nėra pateikusi duomenų, kad tokiomis priemonėmis būtų aprūpinusi pareiškėją pati. Tarnyba, žinodama, kad pareiškėjas negali įsigyti būtiniausių prekių ir jomis neaprūpindama, veikė netinkamai ir nerūpestingai. Pareiškėjo nuomone, jam turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visapusišką ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

34. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

35. Atsakovo nuomone, teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. neužtikrinant apsipirkimo kalėjimo parduotuvėje, tenkino skundo dalį ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais, atmetė.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą, konstatuodamas tik pažeidimo pripažinimą kaip pakankamą satisfakciją, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

40. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas nesudarė pareiškėjui sąlygų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kaip numatyta Grafike, t. y. netinkamai organizavo pareiškėjo apsipirkimą parduotuvėje (neįtraukė į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje grafiką, nors pareiškėjas realiai gyveno 18 būryje), todėl yra pagrindas konstatuoti Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas tinkamai vykdė kontrolės ir priežiūros funkciją, o gavus duomenų apie pareiškėjo negalėjimą apsipirkti, šią problemą operatyviai išsprendė, savaime neeliminuoja Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų. Taigi šiuo atveju nustatyti Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėti veiksmai.

42. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, t. y., kad pareiškėjui dėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pirmiausia pažymi, jog neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

43. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

44. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas jam sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

45. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

46. Nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

47. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi jų kumuliacinį poveikį sprendžia, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti priteista pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdama į nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas negalėjo apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje ir įsigyti jam būtinų, pareiškėjo teigimu, higienos, kanceliarinių ir kitų prekių) bei į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

49. Pareiškėjas skunde prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Š. T. (Š. T.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Š. T. (Š. T.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė