2021-09-15 Nr. AB-18841-3-61-3-00589-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1846-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00589-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raudona gėlė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raudona gėlė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raudona gėlė“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 21R-42 (AG-858/04-2019) (toliau – ir 2020 m. sausio 15 d. sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išduoti pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 9 d. prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti pareiškėją, kad jam yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą; 2) panaikinti Administracijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir 2020 m. vasario 14 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu nepagrįstai pareikalavo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kadangi pastatas, kuriame numatoma verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, yra administracinės paskirties. Kadangi atsakovas per teisės aktuose nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, laikytina, kad licencija buvo išduota ir atsakovas turėjo atlikti atitinkamus veiksmus – per vieną darbo dieną nuo 2019 m. spalio 17 d. išduoti licenciją ir informuoti pareiškėją, kad jam yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą (Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), 26 p.). Komisija ginčijamu 2020 m. sausio 15 d. sprendimu įpareigojo atsakovą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo, tačiau priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Komisija 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu buvo konstatavusi, jog minėtas prašymas jau yra išspręstas, ir todėl atmetusi pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atsakovui išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Ginčijamas Administracijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimas neišduoti pareiškėjui licencijos buvo priimtas jau pasibaigus administracinei procedūrai (Licencijavimo taisyklių 26 p.), taip pat nepagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėjas neprivalėjo gauti ir pateikti minėtų sutikimų).

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino, kad, gavęs pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jis nustatė šio prašymo trūkumus ir todėl 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė pareiškėjui tarpinį atsakymą, pasiūlydamas ištaisyti šiuos trūkumus, t. y. pateikti trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas per nustatytą 10 dienų terminą nepašalino nustatytų trūkumų, todėl prašymo nagrinėjimo procedūra nutrūko. Licencijavimo taisyklių 26 punkte nurodytas 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo prasidėjęs, nes visi arba papildyti (patikslinti) dokumentai, reikalingi licencijai gauti, nebuvo ir iki šiol nėra pateikti. Atsakovas ginčijamame Komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendime suformuluotą įpareigojimą per 10 darbo dienų priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo laikė tik formaliu įpareigojimu informuoti pareiškėją apie esamą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Licencijavimo taisyklių 26 punkte. Atsakovas sutiko su šiuo Komisijos sprendimu ir todėl jį įvykdė dar iki jo įsiteisėjimo, t. y. ginčijamu 2020 m. vasario 14 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad jis per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų, todėl jo prašymas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ar tuo labiau patenkintas.

5. Atsakovas teigė, kad reikalavimą pareiškėjui pateikti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą pareiškė vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 23.2 papunkčiu, teisės aktais, apibrėžiančiais sąvoką „gyvenamasis namas“, bei įvertinęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pateiktus duomenis apie pastatą, charakterizuojančius jį kaip gyvenamąjį namą. Gyvenamasis pastato plotas sudaro daug daugiau nei pusę pastato naudingojo ploto (806,15 kv. m iš 1 025 kv. m), jame yra 21 gyvenamoji patalpa, todėl darytina išvada, kad nepaisant to, jog pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė, šis pastatas tiek pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.5 papunktį, tiek pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį laikytinas gyvenamuoju namu.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Raudona gėlė“ skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas), administraciniame pastate, prekybos laiku: pirmadienį–penktadienį nuo 10 val. iki 23 val., šeštadienį–sekmadienį nuo 11 val. iki 22 val., gerti vietoje ir išsinešti. Administracija 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog jis nepateikė nei sutikimo, nei įrodymo, kad alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama trumpiau nei vienerius metus, todėl negalima išduoti licencijos; prašymas vėl bus nagrinėjamas, kai pareiškėjas pateiks sutikimą, o nepateikus sutikimo iki 2019 m. spalio 7 d., prašymo išduoti licenciją nagrinėjimas bus nutrauktas.

8. Pareiškėjo atstovas advokatas 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją, kokiais duomenimis (dokumentais, išrašais) remiantis nurodyta, jog ginčo pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas. Administracija 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad ginčo pastate yra 21 gyvenamosios paskirties patalpa, naudingasis plotas – 1 025 kv. m, gyvenamasis plotas – 806,15 kv. m, t. y. daugiau nei pusė pastato naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams).

9. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti minėtus Administracijos raštus. Komisija 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime padarė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymą, nes šis prašymas jau išspręstas.

10. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Administraciją išduoti jam 2019 m. rugsėjo 9 d. prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti pareiškėją, kad jam tokia licencija yra išduota per Licencijų informacinę sistemą. Komisija ginčijamame 2020 m. sausio 15 d. sprendime nustatė, kad Administracija nuo 2019 m. spalio 17 d., kuomet suėjo pareiškėjui nustatytas terminas pateikti papildomus dokumentus, nepriėmė sprendimo dėl licencijos neišdavimo (taip pat dėl išdavimo, jeigu būtų pakeista nuomonė dėl pastato įvertinimo), nors nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo rašto buvo aišku, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pastato, kuriame įsikūrusi kavinė, vertinimo; įpareigojo Administraciją per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo. Administracija, vykdydama 2020 m. sausio 15 d. sprendimą, ginčijamu 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24) informavo pareiškėją, kad negali išduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovo veiksmai nėra tokie, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog licencija pareiškėjui buvo išduota. Pareiškėjo akcentuojamas 30 dienų terminas būtų taikomas tada, jeigu licenciją išduodanti institucija (šiuo atveju – Administracija) laikytų, jog visi reikiami dokumentai licencijai gauti pateikti, tuomet atsakovo neveikimas (jokio sprendimo nepriėmimas) būtų laikomas sąlygojančiu licencijos išdavimą. Šiuo atveju Administracija, gavusi pareiškėjo prašymą, informavo jį apie nustatytus trūkumus, o ne išsiuntė Licencijavimo taisyklių 25 punkte numatytą patvirtinimą, kad paraiška ir dokumentai gauti. Taigi laikytina, kad 30 dienų terminas, kuriam suėjus licencija laikytina išduota, nebuvo taikomas, nes licenciją išduodanti institucija pareiškėjo prašymą vertino kaip neatitinkantį Licencijavimo taisyklių reikalavimų, o pareiškėjas nepateikė papildomų dokumentų, nuo kurių pateikimo dienos galėtų būti skaičiuojamas terminas licencijai išduoti.

12. Teismo vertinimu, atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl atsisakymo išduoti licenciją, nors iš susirašinėjimų tarp šalių buvo matyti, kad atsakovas neketina pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus išduoti licenciją, nesilaikė gero administravimo principo ir sudarė pareiškėjo atžvilgiu teisinio neapibrėžtumo situaciją. Atsakovas nepriėmė jokio galutinio sprendimo, iš kurio būtų aiški jo pozicija ir argumentai dėl atsisakymo išduoti licenciją pareiškėjui, todėl Komisija 2020 m. sausio 15 d. sprendimu pagrįstai įpareigojo Administraciją priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo. Teismas konstatavo, kad Komisija 2020 m. sausio 15 d. sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog ginčo situacijoje licencija pareiškėjui buvo išduota. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestas.

13. Teismas akcentavo, kad Administracija 2020 m. vasario 14 d. sprendime išdėstė galutinę savo poziciją dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo, todėl pareiškėjai ginčijant šį sprendimą teismui, vertintina, ar toks sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Administracija minėtu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui licenciją, motyvuodama tuo, jog ginčo pastatas laikytinas daugiabučiu gyvenamuoju namu, todėl pareiškėjas turėjo pateikti pastato gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų būtų nuomininkų daugumos sutikimą, tačiau nepateikė tokio sutikimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš pareiškėjo prašymo išduoti licenciją pateikimą ginčo pastate veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas neturėjo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pagal išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, ginčo pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, jame yra 21 gyvenamosios paskirties patalpa, pastato naudingas plotas yra 1 025 kv. m, o gyvenamasis plotas – 806,15 kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo pastato gyvenamasis plotas užima daugiau nei pusę pastato naudingojo ploto ir jame įrengta 21 gyvenamosios paskirties patalpa, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.16 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, pritarė atsakovo pozicijai, kad, siekiant vertis mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla tokiame pastate, būtina gauti gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų daugumos sutikimą, nes toks namas faktiškai yra gyvenamasis pastatas su atitinkamomis negyvenamosios paskirties patalpomis, kurios sudaro mažesniąją dalį pastato naudingo ploto. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad 2020 m. vasario 14 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, atitinkantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir juo nustatytų ribojimų (šiuo atveju – 181 str.) tikslus.

14. Teismo vertinimu, ginčijami administraciniai aktai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti nei pareiškėjo nurodytaisiais, nei kitais motyvais. Kadangi teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, nepateikus visų privalomų dokumentų, nebuvo pagrindo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Raudona gėlė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

16. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes ir iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus. Teigia, kad, pagal Licencijavimo taisyklių 26 punkte įtvirtintą taisyklę, pareiškėjui informavus atsakovą apie tai, jog jo prašomas sutikimas nebus pateiktas, atsakovo neveikimas nurodytu terminu (per 30 dienų) sudaro sąlygas pagrįstai tikėtis, jog prašoma licencija yra išduota ir nesusidarys teisinio neapibrėžtumo situacija. Vadovaujantis teismo pateiktu minėtos teisės normos aiškinimu, termino pradžios eiga iš esmės priklauso nuo atsakovo valios, t. y. nuo to, ar atsakovas laiko, jog pateikti visi dokumentai. Pareiškėjas pabrėžia, kad prasidėjusi administracinė procedūra negalėjo būti užbaigta tarpiniu (procedūriniu) dokumentu, t. y. atsakovo 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu. Atsakovas, gavęs pareiškėjo atstovo 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą, neabejotinai turėjo suprasti, jog prašomas sutikimas nebus pateiktas, ir tęsti administracinę procedūrą (atitinkamai, atsisakyti išduoti licenciją), o, atsakovui per 30 dienų nepriėmus jokio sprendimo, kilo Licencijavimo taisyklių 26 punkte numatytos teisinės pasekmės.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo pastatas yra administracinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Ginčo pastato bendras plotas yra 3 170,87 kv. m, pagrindinis plotas – 1 534,49 kv. m, naudingasis plotas – 1 025 kv. m, iš kurio gyvenamasis plotas – tik 806,15 kv. m. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 153.1 papunkčiu, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 5.1 papunkčiu, pripažintina, jog didžioji ginčo pastato dalis priskirtina pagrindiniam – administracinės paskirties – plotui ir todėl ginčo pastatas laikytinas negyvenamuoju pastatu, t. y. administraciniu pastatu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo duomenis apie ginčo pastato pagrindinį plotą. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris taikytinas tik gyvenamiesiems pastatams, bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, kuris nėra skirtas nustatyti pastato priklausomybę (paskirtį) gyvenamiesiems ar negyvenamiesiems pastatams.

18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

19. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir sąžiningas, tinkamai aiškindamas susidariusiai situacijai aktualias teisės aktų nuostatas, po 30 dienų nuo tarpinio Administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. rašto gavimo niekaip negalėjo tikėtis apeliaciniame skunde nurodytos savo prašymo nagrinėjimo baigties. Atsakovas pažymi, kad jis, spręsdamas dėl ginčo pastato paskirties, vadovavosi sisteminiu susijusių teisės aktų nuostatų aiškinimu, ypatingą dėmesį skyrė, be kita ko, bendrajai šalies politikai šiuo klausimu, atsispindinčiai Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame šio įstatymo tiksle. Administracija atsižvelgė į teisės aktus, apibrėžiančius sąvoką „gyvenamasis namas“, ir į iš VĮ Registrų centro gautus duomenis apie ginčo pastatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas jo nesutikimu dėl materialiosios teisės taikymo ginčo santykiams.

23. Bylos ginčas yra dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimo.

24. Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktu nustatyta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, jie atitinka ir šiuos reikalavimus: licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai (licencijų prašytojai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis).

25. Pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti licenciją, nepateikė tokio gyventojų sutikimo ir, prieštaraudamas šiam reikalavimui, nurodė, jog pastatas, kuriame numatoma verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, yra administracinės paskirties, todėl nereikia jame gyvenančių gyventojų sutikimo.

26. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo pareiškėją, kad toks sutikimas būtinas, vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisingai taikė šiam ginčui aktualų Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, kadangi šiuo įstatymu yra nustatytos gyvenamųjų patalpų savininkų teisės ir pagal šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 10 punktą butų <....> savininkai turi teisę įgyvendinti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises. Viena iš tokių teisių yra nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte – teisė duoti sutikimą prekiauti alkoholiniais gėrimas jų gyvenamajame name.

28. Minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje taip pat įtvirtinta, kad gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.

29. Byloje įrodyta ir nėra paneigta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią aplinkybe remiasi, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpos užima daugiau nei pusę pastato naudingojo ploto, todėl ginčo pastatas atitinka gyvenamojo namo sąvoką.

30. Esant šioms aplinkybėms, gyvenamojo namo gyventojai turi teisę pareikšti savo poziciją dėl steigiamos prekybos vietos alkoholiniais gėrimais jų name ir dėl to būtina jų atsiklausti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakymas pareiškėjui pripažintinas pagrįstu.

31. Konstatavus, kad atsakovas teisingai šiam ginčui taikė specialųjį teisės aktą – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, – pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl ginčui taikytino Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, vertinamas kaip nepagrįstas.

32. Dėl pareiškėjo prašymo taikyti Taisyklių 26 punktą ir įpareigoti atsakovą išduoti licenciją pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklų 26 punktu nustatyta, kad jeigu per nurodytą terminą licenciją išduodanti institucija neišduoda licencijos prašytojui licencijos ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją, laikoma, kad licencija išduota. Šiuo atveju licenciją išduodanti institucija privalo per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodyto termino pabaigos išduoti licenciją ir informuoti licencijos prašytoją, kad jam yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą.

33. Atsakovas į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymą išduoti licenciją atsakė 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu, o 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte nurodė bei paaiškino, kodėl atsisakoma išduoti licenciją. Pareiškėjas per atsakovo nustatytą terminą nepašalino nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė gyvenamojo namo gyventojų sutikimo.

34. Minėti atsakovo raštai yra motyvuoti rašytiniai atsisakymai išduoti licenciją, todėl nepaisant to, kad administracinė procedūra nebuvo užbaigta laiku priimant sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymo, tačiau, esant atsakovo motyvuotam atsisakymui išduoti licenciją, Taisyklių 26 punkto nuostata netaikytina.

35. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, materialiosios teisės normos ginčo santykiams pritaikytos teisingai, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raudona gėlė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė