2019-10-23 Nr. AB-20295-3-62-3-01463-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-714-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01463-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Teismas nusprendė, jog dėl šių aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl grąžino skundą pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą.

III. Pareiškėjas P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Pareiškėjas teigia, jog dėl administracinės procedūros terminų pažeidimu padarytos žalos atlyginimo 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, teismas pradėjo administracinę bylą Nr. I-7903-423/2019 ir suteikė bylai proceso Nr. 3-62-3-01463-2019-0. Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. liepos 24 d. nutartimi teismo pirmininkas pareiškėją informavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėti jis nenori, todėl ieško priežasties nevykdyti savo pareigų, prašo pateikti su bylos nagrinėjimu nesusijusio dokumento (pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. Kybartų pataisos namų administracijai teikto skundo (reg. Nr. 5/30B2-295) kopiją, o tai įkalinimo sąlygomis realiai yra neįmanoma, taip pat prašo įrodyti tai, kas neįrodinėtina. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnyje nustatyta teismo prievolė vykdyti teisingumą negali būti suprantama kaip subjektinė teisė, kuria galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra, todėl pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateikė pareiškimą dėl teisėjo R. G. nušalinimo bei pasiūlė teismui pačiam panaikinti deliktą sudarančią nutartį.

2. Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teisėja A. U. informavo jį, kad atsisako vykdyti Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismo prievolę, nurodydama, kad pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, jog Konstitucijos 30 straipsnyje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtinta piliečio teisė kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo yra absoliuti, taip pat absoliuti yra teisė į teisingą teismą. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartis pažeidžia visas jo absoliučias teises, o tai yra pagrindas jai panaikinti.

3. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsniu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5 straipsniu ir ABTĮ 5 straipsniu, kuriuose įtvirtinta piliečio teisė kreiptis į teismą, bei teigia, jog jo teisė dėl skundžiamos teismo nutarties teikti atskirąjį skundą, niekaip neįtakoja pareiškėjo teisės reikalauti deliktą sudarančia teismo nutartimi padarytos žalos atlyginimo.

4. Pareiškėjas teigia, jog neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), neteisėti veiksmai – ne tik neteisėtu veikimu (atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar kiti teisės aktai draudžia atlikti), bet ir neteisėtu neveikimu (neįvykdžius įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytos pareigos), bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai nepaisymu (CK 6.246 str.), pažeidus pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas priimdamas deliktą sudarančią nutartį, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, kad neįrašytų į skundžiamą nutartį tikrovės neatitinkančio teiginio, jog pareiškėjo skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę kreiptis į teismą, į teisingą ir kompetentingą teismą, taigi neįvykdė pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nepadarytų pareiškėjui žalos, o tai yra neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartyje ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, kuriomis pareiškėjui buvo nustatytas terminas atitinkamai iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Iš šių nutarčių matyti, kad pareiškėjui buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta pateikti skundą, kuriame būtų nurodytas skundo pagrindas, t. y. tikslios aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų spęsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) ir pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą, aplinkybės, kaip atsakovo administracija neatsakydama į pareiškėjo teiktą prašymą pažeidė pareiškėjo teisę į saugią sveikatai aplinką, taip pat siūlyta nurodyti, koks teiktas prašymas, pateikti šio prašymo kopiją, išsamiai paaiškinti, kuo atsakovo delsimas atsakyti į pareiškėjo prašymą yra susijęs su pareiškėjo teisės į saugios sveikatai aplinkos pažeidimu, koks priežastinis ryšys sieja galima atsakovo vilkinimą atsakyti į pareiškėjo prašymą ir neturtinės žalos atsiradimą, kuo tiksliai ši žala pasireiškė. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje papildomai akcentuota, jog pareiškėjas turi pateikti teismui naują skundą, kuriame būtų visi skundo elementai bei tiek skundo kopijų skaičių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, privalo nurodyti reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą bei tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų bei pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama nutartimi teismas pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą ir kompetentingą teismą. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė