Legislator Case Law & Legislation
e60bd2ca-d0d4-43c7-9a8e-3f6b2268fc28 AI generated

e60bd2ca-d0d4-43c7-9a8e-3f6b2268fc28 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e60bd2ca-d0d4-43c7-9a8e-3f6b2268fc28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas iÅ¡tyrė ne visus ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, neteisingai nustatė ir vertino nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes bei nepagrįstai rėmėsi Reglamentu, kuris nustato statinių projektavimo tvarkÄ , o konkursas buvo vykdomas dėl jau suprojektuoto statinio pastatymo. Be to, nuorodos, kad skaičiavimai atliekami pagal ReglamentÄ , nebuvo nei VPÄ®, nei konkurso sÄ lygose.

Legislator headnote

AI generated

e60bd2ca-d0d4-43c7-9a8e-3f6b2268fc28 · Lietuvos apeliacinis teismas: bendrovės „Pireka“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                            Civilinė byla Nr. 2A-194/2010

                                                                                                  Â

   Procesinio sprendimo kategorija 69

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Daliui Poviliui, atsakovo atstovams E. B., R. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės

bendrovės „Pireka“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr.

2-81-431/2009 pagal ieškovo UAB „Pireka“ ieškinį atsakovui Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl viešųjų pirkimų įstatymo ginamų tiekėjo interesų pažeidimo, tretieji asmenys UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“, UAB „Vėtrūna“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Pireka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LAD) ir prašė: 1) panaikinti atsakovo vykdomo atvirojo konkurso „Archyvų komplekso (8.10) Mindaugo g. 8, Vilniuje statybos darbų pirkimas“ vieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2008-07-10

sprendimÄ Nr. V6-215 pripažinti UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „VėtrÅ«na“

pasiÅ«lymus kaip atitinkančius konkurso sÄ lygų reikalavimus ir įraÅ¡yti minėtus konkurso dalyvius į preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę; 2) įpareigoti LAD vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ atmesti Å¡iuos pasiÅ«lymus kaip neatitinkančius konkurso sÄ lygų reikalavimų; 3) įpareigoti komisijÄ iÅ¡ naujo sudaryti preliminariÄ pasiÅ«lymų

eilę ir į pirmÄ vietÄ Ä¯raÅ¡yti UAB „Pireka“ pasiÅ«lymÄ bei paskelbti jį laimėjusį

minėtÄ konkursÄ , sudaryti su UAB „Pireka“ sutartį, kurios pagrindu bÅ«tų įvykdytas statybos darbų pirkimas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatas ir konkurso sÄ lygas dėl dviejų priežasčių. Pirma, VPÄ® 39 straipsnio antrosios dalies 4 punkte (VPÄ® redakcija, galiojusi nuo 2007-11-08 iki 2008-09-14) ir pirkimo sÄ lygų 45.4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti pasiÅ«lymÄ , jei jame nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. IeÅ¡kovo nuomone, komisija, remdamasi Å¡iomis nuostatomis, privalėjo atmesti pasiÅ«lymus, nes, pirma, visų trečiųjų asmenų pasiÅ«lymuose nurodytos kainos sudėtinės dalys neatitiko jų bendros kainos ir buvo apvalinamos litų tikslumu, nenurodant centų. Antra, ieÅ¡kovas 2008-07-14 pretenzijoje perkančiajai organizacijai nurodė, kad trečiųjų asmenų pasiÅ«lymuose nurodyta kaina yra neįprastai maža, kadangi konkurso numatoma sutarties vertė 25 500 000 Lt yra iki keturių milijonų didesnė nei aptartų dalyvių kainos. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pretenzijÄ nurodydamas, kad jam pateiktos kainos abejonių nekėlė, todėl jų nelaikė neįprastai mažomis.

Atsakovas atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad vykdomo konkurso pirkimo dokumentų 23 punkte buvo nustatyta, jog pasiÅ«lymo kaina nurodoma litais, įskaitant visus mokesčius ir PVM. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 (toliau – Reglamentas) 6.15 punktÄ , sÄ naudų kiekių žiniaraščiuose numatytų statybos produktų, įrenginių ir statybos darbų kiekiai yra orientaciniai ir rengiami pagal sustambintÄ darbų nomenklatÅ«rÄ . Konkurso dalyvių pasiÅ«lymuose pagal vienodÄ formÄ sudarytų sÄ matų antraÅ¡tinėje skiltyje kainos nurodomos tÅ«kstančiais litų, tai yra skaičiavimai pagal aritmetikos taisykles suapvalinami iki sveiko skaičiaus, be nurodomų centų. Perkančioji organizacija visų pasiÅ«lymų, kurie atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kainas ir jų sudėtinių dalių skaičiavimus įvertino kaip priimtinus ir atitinkančius pirkimo dokumentus, todėl nustatytos taisyklės buvo vienodai taikomos visiems konkurso dalyviams. PasiÅ«lymuose pateiktų dokumentų apimtys sudarė galimybes įsitikinti ir įvertinti pasiÅ«lytų kainų pagrįstumÄ pagal nurodytas bÅ«tinų atlikti darbų apimtis, todėl nebuvo pagrindo manyti esant neįrastai mažas pasiÅ«lymų kainas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis Reglamentu, konstatavo, kad skaičiuojamos

kainos apvalinimas konkrečiai ruoÅ¡iamose lokalinėse sÄ matose dėl numatomų atlikti statybos darbų pagal techninį projektÄ gali bÅ«ti apvalinamos iki sveiko skaičiaus, kai galutinė kaina nurodoma tÅ«kstančiais litų. Taip pat teismas nustatė, kad skaičiuojamosios kainos suapvalinimas iki sveiko skaičiaus nelaikytinas aritmetine klaida. Nurodė, jog neatsitiktinai VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies redakcijoje, aktualioje nuo 2008-09-15, nebėra nustatyto pasiÅ«lymo dėl kainos neatitikimo jos sudedamosioms dalims atmetimo pagrindo, kadangi VPÄ® nedetalizuoja kainos sudėtinių dalių sÄ vokos. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad pasiÅ«lymų kainos yra neįprastai mažos, kadangi ieÅ¡kovo pateikti paskaičiavimai dėl siÅ«lomų atskirose pozicijose kainų skirtumų, susidariusių dėl neatitikimo ekspertizės kainai, nesudarė pagrindo vertinti kainÄ kaip neįprastai maÅ¾Ä . Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog daugumoje pozicijų visų trijų konkurso dalyvių pasiÅ«lymai yra mažesni, negu ekspertizės nurodyta vertė. Nurodė, jog pirmuoju numeriu įraÅ¡yto konkurso dalyvio kaina nuo ketvirtojo skiriasi tik 13,7 procentų, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai laikė pasiÅ«lymų kainas neįprastai mažomis.

IeÅ¡kovas UAB „Pireka“ apeliaciniu skundu praÅ¡o minėtÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ymÄ grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas iÅ¡tyrė ne visus ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, neteisingai nustatė ir vertino nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes bei nepagrįstai rėmėsi Reglamentu, kuris nustato statinių projektavimo tvarkÄ , o konkursas buvo vykdomas dėl jau suprojektuoto statinio pastatymo. Be to, nuorodos, kad skaičiavimai atliekami pagal ReglamentÄ , nebuvo nei VPÄ®, nei konkurso sÄ lygose.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kainos galėjo bÅ«ti apvalinamos iki sveiko skaičiaus ir turėjo bÅ«ti pateikiamos tÅ«kstančiais litų, nes tokių reikalavimų minėtame Reglamente bei konkurso sÄ lygose nėra nustatyta. Teismas nustatė, kad Reglamento nuostatos taikomos Å¡ioms pirkimo procedÅ«roms, tačiau neatsižvelgė, kad visų trijų įmonių pateiktos sÄ matos neatitinka Reglamento reikalavimų.

3. Teismas sprendė, kad neatitikimai konkurso pasiūlymuose yra susiję su skaičių apvalinimu, o ne su aritmetinėmis klaidomis, todėl netinkamai taikė VPĮ

39 straipsnio antrosios dalies 4 punktÄ . Tuo tarpu UAB ,,VėtrÅ«na“ pasiÅ«lyme yra net kelios aritmetinės klaidos, dėl kurių teismas nepasisakė.

4. VPÄ® nustato perkančiosios organizacijos pareigÄ Ä¯vertinti konkurso dalyvių pasiÅ«lymus neįprastai mažos kainos aspektu prieÅ¡ nustatant įmonių pasiÅ«lymus atitinkančius konkurso sÄ lygų reikalavimams, tačiau teismo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas pateiktų pasiÅ«lymų Å¡iuo aspektu nevertino. Visų trijų tiekėjų kainos skirtingose pozicijose tiek lyginant tarpusavyje, tiek su projektinėje ekspertizėje pateiktomis kainomis skiriasi 50-70 procentų, todėl teismas nepagrįstai atmetė šį argumentÄ . Be to, konkurso numatoma sutarties vertė buvo

25 500 000 Lt, tačiau tiekėjų pasiūlytos kainos buvo iki keturių milijonų mažesnė.

Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad konkurso sÄ lygų 23 punktas numato, jog pasiÅ«lymo kaina yra nurodoma litais, centai nėra minimi, Reglamento 6 priede kainos pateikiamos tÅ«kstančiais litų. Atsakovo nuomone, Reglamentas yra aktualus tiek, kiek jo turinys leidžia nustatyti kainos skaičiavimo metodÄ . Atkreipia dėmesį, kad pagal aritmetikos taisykles atliktas suapvalinimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip aritmetinė klaida, nes jų neatlikus bÅ«tų neįmanoma nurodyti galutinės tikslios pasiÅ«lymo kainos. Pagal tiekėjų pateiktus pasiÅ«lymus atsakovui nekilo abejonių, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami už neįprastai maÅ¾Ä kainÄ ar pasiÅ«lymuose bÅ«tų neįtrauktų darbų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant šį ginÄÄ pirmosios instancijos teisme Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo procedÅ«ros Å¡io ginčo nagrinėjimo metu sustabdytos nebuvo. Atsakovas su UAB ,,Kaminta“, kurios pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu, 2008-09-08 sudarė statybos rangos sutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė teisės normas. Absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog perkančioji organizacija nepažeidė VPÄ® 39 straipsnio antrosios dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo atmesti pasiÅ«lymus, jei sudedamųjų kainų dalys neatitinka pasiÅ«lyme nurodytos bendros kainos, nes VPÄ®  UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „VėtrÅ«na“ pasiÅ«lymuose atlikti apvalinimai negali bÅ«ti traktuotini kaip aritmetinėmis klaidomis. Teismas taip pat nurodė, kad minėtuose pasiÅ«lymuose nurodyta kaina nelaikytina neįprastai maža, todėl atsakovas pagrįstai juos įtraukė į preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę.

Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo dviejų grupių motyvus: pirma, apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog atsakovas pagrįstai nelaikė kainų apvalinimo aritmetinėmis klaidomis, antra, apelianto nuomone, atsakovas pateiktų pasiÅ«lymų nevertino neįprastai mažos kainos aspektu, todėl teismas be pagrindo atmetė šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių, apelianto teigimu, UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „VėtrÅ«na“ pasiÅ«lymai turėjo bÅ«ti atmesti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįsto ir teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 185, 263 str.).

Dėl bendros kainos atitikimo jos sudėtinėms dalims

Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį ir sprendė, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio

pagrindo atmesti UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus dėl

to, jog sudedamosios kainos dalys neatitinka pasiūlyme nurodytos bendros kainos. Apelianto nuomone, dalyvių pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitiko jos sudėtinių dalių sumos dėl aritmetinių klaidų, kurios buvo padarytos ne tik apvalinant pateiktas kainas iki sveikų skaičių ir nenurodant centų, bet ir atliekant atskirus sudėtinių kainos dalių skaičiavimus. Apelianto įsitikinimu, sudėtinės kainų dalys privalėjo būti skaičiuojamos centų tikslumu, todėl nepagrįsta atsakovo nuomonė, visų konkurso dalyvių pateiktos pasiūlymų kainos atitiko sudėtinių dalių sumas, skaičiavimuose aritmetinių klaidų nebuvo padaryta, nes kainas buvo prašoma nurodyti tūkstančiais litų, todėl apvalinimai iki sveiko skaičiaus, nenurodant skaičių po kablelio (centų) nelaikytini aritmetinėmis klaidomis ir atitinkamai sudėtinių dalių neatitikimu pasiūlymo kainai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK

185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo LAD organizuotas konkursas dėl archyvų komplekso statybos darbų yra vieÅ¡as konkursas, bylos aplinkybes bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į vieÅ¡ojo konkurso proceso esmę, paskirtį, o taip pat į ypač reikÅ¡mingus konkurso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo bei nediskriminavimo principus. Pažymėtina, kad tinkamo vieÅ¡o konkurso organizavimo ir vykdymo bÅ«tina sÄ lyga yra Å¡io proceso skaidrumas, todėl vieÅ¡Ä jį konkursÄ organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi minėtų principų bei sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvės (VPÄ® 3 str.).

Be to, nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, bÅ«tina atsižvelgti ir į proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, o taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus (CPK 3, 7 str.). Todėl pažeidimai, neturėję įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimui ir laimėtojo iÅ¡rinkimui, negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu naikinti skundžiamus sprendimus.

Pagal konkurso sÄ lygų 20 punktÄ , tiekėjai pasiÅ«lymus rengia pagal pirkimo dokumentuose pateiktÄ formÄ , kurioje nurodyta, kad kainos nurodomos litais, o pagal 23 punktÄ â€“ pasiÅ«lymo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje ir darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje pateiktus duomenis ir turi apimti visas su statybos darbais susijusias iÅ¡laidas, įskaitant visus mokesčius, tarp jų ir PVM, kuris nurodomas atskirai. Pagal pirkimo dokumentų techninę specifikacijÄ pateiktuose pasiÅ«lymuose sudėtinės kainos dalys nurodomos darbų kiekių žiniaraščiuose ir detalizuojamos lokalinėse sÄ matose.

Teismas, analizuodamas ieÅ¡kovo pateiktus skaičiavimus, kuriais ieÅ¡kovas grindė ginčijamuose konkurso dalyvių pasiÅ«lymuose kainos neatitikimÄ jos sudėtinėms dalims, nustatė, kad visi apelianto įvardijami neatitikimai susidaro dėl nurodomos kainos apvalinimo iki sveiko skaičiaus. Teismas sprendė, kad skaičiuojamos kainos apvalinimas konkrečiai ruoÅ¡iamose lokalinėse sÄ matose dėl numatomų atlikti statybos darbų pagal techninį projektÄ gali bÅ«ti apvalinamas iki sveiko skaičiaus ne tik suvestiniame kainos apskaičiavime, bet ir lokalinėse sÄ matose, kai galutinė kaina nurodoma tÅ«kstančiais litų. Teismas rėmėsi LR Aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas“ patvirtintu Statybos techniniu reglamentu.

Apeliantas teigia, kad nei konkurso sÄ lygose, nei VPÄ® nėra nuorodos, jog kainų skaičiavimai turi bÅ«ti atliekami pagal Reglamento nuostatas, todėl Å¡io pirkimo procedÅ«roms jis netaikomas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsižvelgiant į CPK 3 straipsnio 6 dalį, Å¡ioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams Reglamentas gali bÅ«ti taikomas pagal teisės analogijÄ (CPK 178 str.).

Pagal minimo Reglamento

37 punktÄ , statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas – projekto dalis, kurioje apskaičiuojama sumanyto statyti statinį įgyvendinimo visų iÅ¡laidų suma, kuri detalizuojama pagal Reglamento 6 priedÄ . Å iame priede nurodomas suvestinis statybos kainos apskaičiavimas apraÅ¡ant iÅ¡laidas statybos ir montavimo darbams, įrenginiams, kitoms iÅ¡laidoms ir PVM, o kaina nurodoma tÅ«kstančiais litų – ,,Kaina, tÅ«kst. Lt“. Kaip matyti iÅ¡ perkančiai organizacijai pateiktų UAB „Kaminta“ ir UAB „VėtrÅ«na“ lokalinių sÄ matų, pagal atskiras darbų rūšis bÅ«tinų darbų ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymuose kainos nurodytos su centais, skaičiuojant visÄ kainÄ pagal kiekvienÄ sÄ matÄ taip pat paskaičiuojama kaina su centais ir nurodant kainÄ â€žiÅ¡ viso“ – suma apvalinama iki sveiko skaičiaus, taip pat ir PVM. AB „YIT Kausta“ lokalinėse sÄ matose skaičiavimai atlikti centų tikslumu, o iki sveikų skaičių suapvalinami nurodant kainÄ pasiÅ«lyme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiekėjai UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB

„Vėtrūna“ savo pasiūlymuose laikėsi kainų apvalinimo taisyklių, o apvalindami nepadarė

aritmetinių klaidų.

Nagrinėjamuoju laikotarpiu galiojusioje VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti pasiÅ«lymÄ , jeigu nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Atviro konkurso sÄ lygų 45.4 punkte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ios normos nustato bendrÄ jÄ taisyklę, pagal kuriÄ pasiÅ«lymo kaina turi sutapti su jos sudėtinių dalių suma. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami nacionaline valiuta, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki lito. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad apvalinimai yra galimi ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nelaikytini aritmetinėmis klaidomis (CPK 178 str.).

Be to, pažymėtina, kad teismas teisingai nurodė, jog pagal VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , aktualiÄ nuo 2008-09-15, iÅ¡ viso nebėra įtvirtinto reikalavimo atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ , jeigu pasiÅ«lymo kaina neatitinka jos sudedamųjų dalių, nurodant, jog perkančioji organizacija, pasiÅ«lyme radusi nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, pasiÅ«lymų vertinimo metu privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos.

Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas savo atsiliepime teisingai teigia, jog paties ieÅ¡kovo UAB ,,Pireka“ pateiktuose objektinių sÄ matų tiesioginių iÅ¡laidų skiltyse kainos taip pat buvo nurodomos tÅ«kstančiais litų be centų, ir tai leidžia spręsti, kad visi konkurso dalyviai vienodai suprato pirkimo sÄ lygų nuostatas Å¡iuo klausimu bei skaičiavimuose taikė apvalinimo taisykles.Â

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, pasiÅ«lymuose pateiktų kainų apvalinimų nelaikydama aritmetine klaida, nepažeidė VPÄ® nuostatų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi tiekėjų pasiÅ«lymai, kurie atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tame tarpe ir ieÅ¡kovo, buvo pripažinti tinkamais ir vienodai įvertinti, o laimėjęs pasiÅ«lymas nustatytas remiantis mažiausios kainos kriterijumi. Taigi atsakovas Å¡iuo klausimu nepažeidė vieÅ¡ojo konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principų reikalavimų (VPÄ® 3 str.).

Dėl neįprastai mažos kainos

Apeliantas teigia, kad atsakovas neįvykdė VPÄ® nustatytos pareigos prieÅ¡ nustatant įmonių pasiÅ«lymus atitinkančiais konkurso sÄ lygų reikalavimus įvertinti konkurso dalyvių pasiÅ«lymus neįprastai mažos kainos aspektu, o be to, atsakovas

privalėjo pareikalauti iš UAB „Kaminta“, AB YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“ pateikti

neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymus. Šiuos teiginius apeliantas grindžia tuo, kad visų trijų tiekėjų kainos skirtingose pozicijose tiek lyginant tarpusavyje, tiek su projektinėje ekspertizėje pateiktomis kainomis skiriasi 50-70 procentų.

Apeliantas teisingai nurodo, jog VPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pareikalauti dalyvio pagrįsti siÅ«lomÄ kainÄ , jeigu pateiktame pasiÅ«lyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, o dalyviui nepateikus tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiÅ«lymÄ atmesti. Tokia pareiga perkančiajai organizacijai atsiranda iÅ¡ karto, kai tik ji nustato, jog pateikta pasiÅ«lymo kaina yra

neįprastai maža. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta kriterijų, pagal kuriuos pasiūlyta kaina yra

laikoma neįprastai maža. Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, jog tai sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, rinkos kainas, pasiÅ«lymų kainas, teikiamų paslaugų ekonomiÅ¡kumÄ , pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) iÅ¡skirtinai palankias sÄ lygas teikti paslaugas, dalyvio siÅ«lomų paslaugų originalumÄ , norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sÄ lygų, galiojančių paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymÄ si, o taip pat analogiÅ¡kas sutartis bei VPÄ® 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartis civilin4je byloje Nr. 2A-581/2008).

Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad bendrosios ekspertizės aktas vertintinas kaip numatomos sutarties vertės nustatymas ir nelaikytinas vienintele galima kaina, kai bet koks nukrypimas nuo jos suteiktų pagrindÄ iÅ¡ konkurso dalyvių reikalauti paaiÅ¡kinimų. Remiantis anksčiau nurodytų VPÄ® principų reikalavimais laikytina, jog tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra bÅ«tini tik tuo atveju, kai kyla įtarimų, jog pasiÅ«lyta kaina neįprastai maža. Â

Kaip buvo paminėta šioje nutartyje anksčiau, atsakovo nurodyta numatoma konkurso sutarties vertė yra

25 500 000 Lt, tuo tarpu preliminarioje pasiūlymų eilėje visų pirmųjų trijų tiekėjų pasiūlymai ne itin skyrėsi vienas nuo kito: laimėjusio UAB „Kaminta“ pasiūlymo kaina - 21 585 279 Lt, AB ,,YIT Kausta“ – 23 826 767 Lt, o UAB ,,Vėtrūna“ – 24

236 726 Lt. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien šis skirtumas nesudaro pagrindo įtarti, jog kaina yra neįprastai maža.

IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl neįprastai mažų tiekėjų pasiÅ«lymų kainų, pateikė skaičiavimus dėl atskirose pozicijose siÅ«lomų kainų neatitikimo bendrosios ekspertizės kainai, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB ,,Kaminta“ pateiktos atskirų darbų kainos nuo Å¡ioje ekspertizėje nustatytų kainų skiriasi 1,5 - 75,7 procentų, AB ,,YIT Kausta“ 5,2 - 73 procentų, o UAB ,,VėtrÅ«na“ –4,5 - 70,5 procentų, pavyzdžiui, laimėjusio pasiÅ«lymo Å¡ildymo darbų kaina yra 18,8 procentais, o trečioje vietoje esančio pasiÅ«lymo – 31,3 procentais mažesnė už ekspertizės kainÄ (1 t. b. l 185-188). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti apelianto argumentai neduoda pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai Å¡iuo klausimu, nei padarė teismas. Kaip žinoma, tiekėjai, dalyvaudami konkurse, patys pasirenka siekiamo pelno dydį, atsižvelgdami ir į tai, kad jų konkurentai – tai kiti panaÅ¡ias paslaugas teikiantys tiekėjai, todėl akivaizdu, kad kiekvieno iÅ¡ jų kainos gali ir turi skirtis dėl skirtingų atitinkamų sudedamųjų kainos dalių. Siekiant patikrinti,

ar pasiÅ«lymų kainos nėra neįprastai mažos, patikrinama, ar nėra akivaizdžių skaičiavimoÂ

klaidų, ar nėra praleistų ir į sÄ matÄ neįtrauktų darbų. Kaip minėta, Å¡ių aplinkybių perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių įrodymų apeliantas nepateikė taip pat ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, nors VPÄ® normos neįprastai mažos kainos nesieja su jos konkrečiais matematiniais paskaičiavimais, tačiau teismas, siekdamas pagrįsti savo iÅ¡vadÄ skundžiamame sprendime iÅ¡analizavo aplinkybes ir atliko skaičiavimus, kurie rodo, kad konkurso dalyvio, įraÅ¡yto pirmuoju numeriu į preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę pasiÅ«lymo kaina skiriasi nuo antruoju įraÅ¡yto dalyvio pasiÅ«lymo kainos 9,4 procentais, įraÅ¡yto pirmuoju numeriu nuo trečiuoju įraÅ¡yto dalyvio kainos skiriasi 11 procentais, o įraÅ¡yto pirmuoju numeriu nuo ketvirtuoju įraÅ¡yto dalyvio kainos skiriasi 13,7 procentais. Tuo tarpu, apeliantas neįrodinėjo, jog tris pirmuosius preliminarioje eilėje nurodytus pasiÅ«lymus pateikusios bendrovės yra tarpusavyje susijusios, susitarusios ar dėl kitų aplinkybių nesÄ Å¾iningai veikė iÅ¡vien.

Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad perkančioji organizacija teisingai atmetė apelianto pretenzijÄ dėl pareigos reikalauti iÅ¡

UAB „Kaminta“, AB YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“ papildomų įrodymų, pagrindžiančių

neįprastai maÅ¾Ä kainÄ . Nagrinėjant apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigė (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, kad atsakovas pateiktų pasiÅ«lymų nevertino neįprastai mažos kainos aspektu, nes į bylÄ nepateiktas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos protokolas, kuriame bÅ«tų užfiksuotas Å¡io klausimo svarstymas. Teisėjų kolegija laiko, jog Å¡is apelianto argumentas taip pat neduoda pagrindo naikinti teismo sprendimo. Be to, kaip paaiÅ¡kino apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas, protokole nėra fiksuojamas sÄ matų analizavimas, lyginamieji skaičiavimai, jame nurodomi tik viešųjų pirkimų komisijos sprendimai.

 Kaip žinoma, VPÄ® nustatytos normos dėl neįprastai mažos pasiÅ«lymo kainos paskirtis – apsaugoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ nuo grėsmės, jog sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis gali bÅ«ti neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl tiekėjo nepajėgumo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo aspektu yra svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad jau antrus metus po konkurso UAB ,,Kaminta“ vykdo sutartinius įsipareigojimus ir atsakovas Å¡iai bendrovei neturi pretenzijų dėl atliekamų darbų kokybės. Å i aplinkybė taip pat leidžia spręsti, jog nurodytoji kaina yra reali, ekonomiÅ¡kai pagrįsta, o tuo pačiu buvo pasiektas esminis vieÅ¡ojo pirkimo tikslas: sudaryti pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Â

Teisėjai                                                       Â

                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                       Konstantinas

Gurinas

                                                                                                                       Vigintas

Višinskis

          Â