2023-04-26 Nr. BB-6827-1-01-1-45088-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1941/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45088-2021-3

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama A. I., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

A. I. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nutartis ir bylą nutraukti. Jei kasacinės instancijos teismas manytų, jog nėra pagrindo bylą nutraukti, tuomet prašoma Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nutartis panaikinti ir priimti naują nutartį - taikyti priverčiamąją medicininę priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai pritaikyto BK 98 straipsnio ir esminių BPK pažeidimų. Klaipėdos apylinkės teismui pripažinus, jog A. I. nepakaltinamumo būsenoje (BK 17 str.) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalimi, BPK 403 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija nagrinėdama apeliacinį skundą nesilaikė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų, neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nevertino prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų ir nepasisakė, kodėl esant naujiems duomenims apie A. lngilerto sveikatos būklę, nebūtina skirti naujos ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl A. I. socialinio pavojingumo, turėjo įvertinti tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi, po išrašymo iš gydymo įstaigos lankėsi pas medikus, susitaikė su mama. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. I. elgesys nekėlė ir šiuo metu nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, jis reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja paskirtus vaistus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į ekspertų nustatytą A. I. psichinės sveikatos būklę veikos padarymo metu ir į ekspertizės akte nurodytą jam taikytiną gydymo būdą - stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis, tačiau visiškai nevertino to, kad A. I. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nėra tiek pavojinga, kad ją padariusį asmenį reikėtų izoliuoti. Teismai neišdėstė motyvų, kad A. I. pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas kitiems asmenims ir aplinkai, kad jam reikėtų taikyti radikalų laisvės suvaržymą izoliuojant jį nuo visuomenės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo A. I. apeliacinio skundo, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju dėl esminių A. I. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu skiriant priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į ekspertų nustatytą A. I. psichinės sveikatos būklę veikos padarymo metu, tačiau nepagrįstai neskyrė naujos ekspertizės, pažymėtina, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija netenkino A. I. gynėjos prašymo atlikti įrodymų tyrimą, konstatavusi, kad byloje yra atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertai buvo apklausti ir šiuo metu nėra duomenų, dėl ko reikalinga būtų daryti pakartotinę ekspertizę.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti A. I., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė