2019-03-13 Nr. AB-6357-3-63-3-02038-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-796-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02038-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1456-(14.17.2) „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ dalį, kuria patvirtintas pretendentų, kuriems Šilutės rajono Vainuto seniūnijos Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, kurio (duomenys neskelbtini) eilute T. P. ilgalaikei nuomai suprojektuotas 3,00 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 17S10-2976-(14.17.32) „Dėl pateikto skundo“; 3) NŽT 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2425-(7.5).

2. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidžiant jo pirmumo teisę nuomoti Šilutės rajono Vainuto seniūnijos Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) NŽT Šilutės skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1456-(14.17.2) (duomenys neskelbtini) eilute šis sklypas nuomai suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P.. Teigė, jog NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1117 jam suteikta teisė naudotis 3,30 ha ploto valstybinės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurį jis iki šiol naudoja žemės ūkio veikloje.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-2100 (toliau – ir Įsakymas) nustatyta Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia (2015 m. sausio 26 d.) ir patvirtinti laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotai, tarp jų ir ginčo žemės sklypas. Teigė, kad Įsakyme nustatytu terminu 2015 m. sausio 20 d. pateikė prašymą 25 metų laikotarpiui išsinuomoti 10 ha valstybinės žemės plotą. Pažymėjo, kad NŽT Šilutės skyriaus nebuvo informuotas apie prašymo svarstymą ir / arba tolimesnes administracines procedūras, tačiau 2016 m. balandžio 5 d. gavęs kvietimą „Dėl žemės ribų paženklinimo“ sužinojo, jog 2016 m. kovo 16 d. buvo atliktas trečiajam suinteresuotam asmeniui suprojektuoto žemės sklypo, kuris sutampa su ginčo žemės sklypu, ribų paženklinimas, t. y. žemės sklypas, kurį jis pretendavo nuomoti iš valstybės, buvo suprojektuotas nuomai kitam asmeniui. Pareiškėjas Šilutės skyriui 2016 m. balandžio 15 d. padavė skundą nurodydamas, jog pažeista jo pirmumo teisė nuomoti sklypą, ir prašydamas nutraukti procedūras dėl sklypo nuomos ar pardavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, tačiau ginčijamais NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 17S10-2976-(14.17.32) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2425-(7.5) jo skundas netenkintas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 17S10-2976-(14.17.32) nurodyta, jog jis turėjo pirmumo teisę nuomotis žemės sklypą, tačiau nedalyvavo 2015 m. balandžio 14 d. vykusiame Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos pretendentų susirinkime, todėl žemės sklypas suprojektuotas T. P.. Pareiškėjo teigimu, jis tik iš NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 25 d. rašto, kuriuo gavo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 17S10-2976-(14.17.32), sužinojo apie vykusį pretendentų susirinkimą ir priimtą įsakymą bei apie aplinkybę, jog žemės sklypas buvo suprojektuotas ne jam, o trečiajam suinteresuotam asmeniui. Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad apie 2015 m. balandžio 14 d. vykusį susirinkimą jis informuotas 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 17SD-2631-(14.17.104), kuris išsiųstas registruota pašto siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigė, jog sistemoje www.post.lt siuntos tokiu registracijos numeriu nėra ir neįmanoma identifikuoti siuntėjo, gavėjo, gavėjo adreso, o taip pat siuntimo bei gavimo datos. Pareiškėjo nuomone, NŽT Šilutės skyriaus pateiktame pašto siuntų pristatymo išraše nurodytą informaciją, jog registruotoji pašto siunta jam įteikta 2015 m. balandžio 4 d., vertintina kaip tikrovės neatitinkanti aplinkybė.

5. Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės sklypas trečiajam suinteresuotas asmeniui nuomai suprojektuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo pirmumo teisę nuomotis sklypą, nes teisėtai naudojosi ir iki šiol naudojasi žemės sklypu, be to, sklypas ribojasi su kitais jo žemės ūkio veikloje naudojamais žemės sklypais, laiku ir tinkamai buvo pateikęs prašymą nuomotis žemės ūkio paskirties sklypus Vainuto kadastro vietovėje, todėl buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą. Mano, kad jeigu būtų tinkamai ir laiku informuotas apie 2015 m. balandžio 14 d. vykusį pretendentų susirinkimą, būtų įgyvendinęs savo teisę nuomotis sklypą.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo teigimu, jis Metodikos reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas apie žemėtvarkos projekto rengimą informuotas tinkamai registruotu laišku, todėl jam nedalyvavus procedūroje žemės sklypas suprojektuotas nuomai kitam asmeniui. Nurodė, jog NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 17VI-(14.17.2.)-2100 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projekto rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“ patvirtinta Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorija ir laisvos žemės fondo žemės plotai, iš jų ir laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (3,00 ha), t. y. ginčo žemės sklypas.

8. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. sausio 9 d. raštu informavo pareiškėją, jog planuojama patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, ir pasiūlė iki 2015 m. sausio 20 d. pateikti prašymą nuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjas 2015 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl 10,00 ha laisvos valstybinės žemės, esančios Vainuto kadastro vietovėje suprojektavimo ir nuomos. Šilutės skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-154 „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo Vainuto kadastro vietovėje, Šilutės rajone“ patvirtintas Pretendentų, kurie pateikė prašymus įteisinti asmeninio ūkio žemės naudojimą, atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus, nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypus, taip pat suformuoti žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti Vainuto kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašas (toliau – ir Pretendentų sąrašas), kuriame pareiškėjas pagal 2015 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12-ąją eilę (nurodytas pageidaujamas nuomoti prašymuose bendras žemės plotas – 10,00 ha, įsakymo (duomenys neskelbtini) pozicija). Asmenų sąrašo (duomenys neskelbtini) pozicijoje įrašytas T. P. pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą prašymą išsinuomoti 30 ha žemės kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai taip pat projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12-ąją eilę. Pažymėjo, kad Pretendentų sąrašas buvo paskelbtas NŽT interneto svetainėje.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nenurodžius kito korespondencijos gavimo adreso ar būdo pranešimą apie pretendentų susirinkimą registruotu laišku siuntė prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Asmenų sąrašo 12-osios eilės pretendentų susirinkime, įvykusiame 2015 m. balandžio 14 d., pareiškėjas nedalyvavo. Pabrėžė, jog registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteikta 2015 m. balandžio 4 d. Atsakovas pripažino, jog pareiškėjas turėjo pirmumo teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą kaip asmuo, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu, taip pat kaip asmuo, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tačiau jam neatvykus į pretendentų susirinkimą, sklypas buvo suprojektuotas T. P. kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę. Atkreipė dėmesį, kad Metodika nereglamentuoja kvietimų turinio, tačiau juose buvo išaiškintos neatvykimo į susirinkimą teisinės pasekmės ir nurodyta, jog neatvykus į pretendentų susirinkimą, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą administracinė procedūra dėl pateikto prašymo nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo bus baigta.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas vyko nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 18 d., informacija apie parengto Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešą svarstymą skelbta spaudoje 2015 m. balandžio 24 d. laikraštyje „Šilokarčiama“, taip pat NŽT interneto svetainėje. Akcentavo, kad pareiškėjas NŽT Šilutės skyriui per visą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo 2016 m. birželio 1 d. ir jo metu pastabų ir pretenzijų neteikė.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad įstatymų nustatyta tvarka pateikė prašymus dėl žemės ūkio paskirties žemės ilgalaikės nuomos Vainuto kadastro vietovės, Šilutės rajone. Sulaukęs eilės pagal pretendentų eiliškumą pasirinko nuomai laisvą valstybinės žemės plotą, už kurio projektavimo darbus ir geodezinius matavimus sumokėjo savo lėšomis, taip pat moka nuomos mokestį.

II. 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 26.3 punktu, informavo pareiškėją, jog planuojama patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, ir pasiūlė iki 2015 m. sausio 20 d. pateikti prašymą nuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjas 2015 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl 10,00 ha laisvos valstybinės žemės, esančios Vainuto kadastro vietovėje, suprojektavimo ir nuomos. Į pareiškėjo prašomą išnuomoti 10,00 ha plotą pateko ir ginčo žemės sklypas. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-154 patvirtintas Pretendentų sąrašas, kuriame pareiškėjas pagal 2015 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12-ąją eilę (nurodytas pageidaujamas nuomoti prašymuose bendras žemės plotas – 10,00 ha, įsakymo (duomenys neskelbtini) pozicija).

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad NŽT Šilutės skyrius 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 17SD-2631-(14.17.104.), adresuotu pareiškėjui, kvietė jį atvykti į pretendentų susirinkimą 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. balandžio 15 d. Kvietimas pareiškėjui išsiųstas 2015 m. balandžio 3 d. registruota pašto siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis šiuo numeriu registruota pašto siunta 2015 m. balandžio 4 d. pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui neigiant kvietimo gavimą, šiuo nagrinėjamu atveju nėra galimybės patikrinti, kokiam asmeniui ir kada buvo įteikta nurodyta pašto siunta, nes duomenų apie tai AB „Lietuvos paštas“ nebesaugo. Vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją teismas akcentavo, kad nepaneigta abejonė, jog pareiškėjas galėjo nežinoti apie vykstantį projektavimo procesą ir atskirus jo etapus. Pareiškėjas skundą teismui dėl žemėtvarkos projekto dalies panaikinimo padavė tik 2016 m. spalio 6 d., t. y. praėjus metams nuo ginčijamo įsakymo dalies priėmimo. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas ūkininkas ir naudojantis valstybinės žemės sklypą nuo 2012 m. bei turėdamas aiškiai išreikštą interesą jį nuomoti, nebūtų delsęs metus laiko, jeigu būtų žinojęs apie vykstantį projektavimo procesą, juolab, kad iš ginčijamo NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 17S10-2976-(14.17.32) matyti, jog ginčo sklypu pareiškėjui leista laikinai naudotis NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1117, o iki 2015 m. liepos 15 d. jo neinformavus apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, jis turėjo teisę laikinai naudotis ginčo žemės plotu ir 2016 m., dėl ko pareiškėjui iš tikrųjų galėjo nekilti abejonių dėl žemės naudojimo teisės. Teismo nuomone, pareiškėjas buvo aktyvus ir iš karto sužinojęs apie ginčijamą Įsakymą skundą padavė NŽT Šilutės skyriui ir NŽT.

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Metodikos 41 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir atsakovas jų neteikė, jog nagrinėjamu atveju rengiant Vainuto kadastro vietovės žemėtvarkos projektą buvo organizuotas pakartotinis pretendentų susirinkimas, į kurį būtų kviestas ir pareiškėjas. Teismas vertino, kad net jeigu pareiškėjas ir buvo gavęs 2015 m. balandžio 1 d. kvietimą, NŽT Šilutės skyrius, nesilaikęs Metodikoje reglamentuotos procedūros organizuoti pakartotinį susirinkimą ir turėdamas pareigą apie tai asmeniškai informuoti pareiškėją, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, o žemėtvarkos projektas patvirtintas nesilaikant imperatyvių teisės normų. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog jam nuo 2012 m. teisėtai naudojantis žeme ir NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 17VĮ-(14.17.2)-2100 nustatytu terminu 2015 m. sausio 20 d. pateikus prašymą išsinuomoti valstybinę žemę, kilo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, kad jis bus informuotas apie tolimesnes prašymo nagrinėjimo, šiuo atveju – žemėtvarkos projekto rengimo, procedūras, ir galės išsinuomoti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NŽT Šilutės skyrius, žinodamas aiškiai išreikštą pareiškėjo interesą, jam nedalyvavus pretendentų susirinkime, nesiaiškino jo valios ir neorganizavo pakartotinio pretendentų susirinkimo, nors tokią pareigą turėjo pagal Metodikos 41 punkto reikalavimus. Teismas šį pažeidimą pripažino esminiu, nes jis užkirto pareiškėjui kelią įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y. nuomoti ginčo žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju NŽT Šilutės skyrius nepaneigė abejonės dėl tinkamo pareiškėjo informavimo apie pretendentų susirinkimą ir pažeidė Metodikos 41 punkto reikalavimus, dėl ko teismas vertino, jog pareiškėjo 2015 m. sausio 20 d. prašymo nagrinėjimo procedūra negali būti laikoma baigta.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamus NŽT Šilutės skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 17VĮ-1456-(14.17.2), NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 17S10-2976-(14.17.32) ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-2425-(7.5) kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

III. 20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad teismas netinkamai taikė Metodikos nuostatas. Pažymi, kad pagal Metodikos 41 punktą pakartotinai į susirinkimą kviečiami Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodyti pretendentai, bet ne visi kiti, nenumatyti šiuose punktuose. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nėra priskiriamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, jis įrašytas į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą pretendentą sąrašą. Mano, kad vadovaujantis Metodika NŽT Šilutės skyriui nebuvo teisinės pareigos kviesti pareiškėją į pakartotinį susirinkimą, dėl ko nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą.

22. Atsakovas akcentuoja, kad NŽT Šilutės skyrius tinkamai pagal Metodikos reikalavimus išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie susirinkimo datą ir laiką, tačiau negavo iš pašto pranešimo, jog pranešimas neįteiktas. Mano, kad neturėjo pagrindo abejoti, jog pareiškėjas nėra informuotas apie pretendentų susirinkimo laiką ir imtis papildomų priemonių, nors ir nenumatytų Metodikoje.

23. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiamasis subjektyviais pareiškėjo parodymais susiklosčiusioje situacijoje nepaneigta abejonė, jog pareiškėjas galėjo nežinoti apie vykusį projektavimo procesą ir atskirus jo etapus. Pažymi, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžia, kad teismas netyrė aplinkybės, jog pareiškėjas galėjo būti tiesiog nerūpestingas, tik po metų susidūręs su faktu, kad yra kitam asmeniui matuojamas žemės sklypas nuomai bei esant sąlygoms, kai paštas jau nesaugo detalesnės informacijos apie siuntos įteikimo istoriją, kreipėsi skundais dėl NŽT Šilutės skyriaus sprendimų panaikinimo.

24. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjui iš tikrųjų galėjo nekilti abejonių dėl žemės naudojimo teisės, nes ginčo sklypu pareiškėjui leista laikinai naudotis NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1117, o iki 2015 m. liepos 15 d. jo neinformavus apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, jis turėjo teisę laikinai naudotis ginčo žemės plotu ir 2016 m. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bylos dalykas yra žemės reformos žemėtvarkos projekto teisėtumas, bet ne žemės naudojimosi teisėtumas. Aplinkybė dėl pranešimo apie leidimo naudotis žemės sklypu nutraukimą būtų reikšminga, jei nagrinėjamoje byloje būtų keliamas klausimas dėl lėšų įdėjimo į žemės sklypą (trąšos, įsėlis, derlius ir pan.), kurį būtų pradėjęs naudoti kitas asmuo, t. y. dėl patirtos materialinės žalos civiline tvarka.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, jog palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

26. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad pagal Metodikos 41 punktą pareiškėjas nepateko į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytų pretendentų sąrašą, todėl jis neturėjo būti papildomai kviečiamas į pretendentų susirinkimą. Mano, kad kvietimas į 2015 m. balandžio 14–15 d. vykusį pretendentų susirinkimą pareiškėjui įteiktas tinkamai, informacija apie parengto NŽT Šilutės rajono Vainuto kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešą svarstymą buvo paskelbta spaudoje vietos laikraštyje „Šilorama“, taip pat NŽT interneto tinklalapyje, kaip to reikalavo įstatymas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog buvo pažeistos Metodikos 26.3 punkto nuostatos, nepagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus.

27. Pareiškėjas V. J. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Metodikos 41 punkto nuostatas. Mano, kad pagal Metodikos 41 punktą į papildomą susirinkimą turi būti kviečiame visi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Pareiškėjo įsitikinimu, kvietimas į organizuojamą pretendentų susirinkimą jam nebuvo išsiųstas, nes atsakovas žemės reformos procedūras vykdė neskaidriai ir neprofesionaliai. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Šilutės skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 17VĮ-1456-(14.17.2) „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ dalies, kuria patvirtintas pretendentų, kuriems Šilutės rajono Vainuto seniūnijos Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, kurio (duomenys neskelbtini) eilute trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. ilgalaikei nuomai suprojektuotas 3,00 ha ploto žemės sklypas Nr. 1043, NŽT Šilutės skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 17S10-2976-(14.17.32) „Dėl pateikto skundo“ ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2425-(7.5) teisėtumo bei pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad byloje nepaneigta abejonė, jog pareiškėjas galėjo nežinoti apie vykstantį projektavimo procesą ir atskirus jo etapus, o atsakovas, nepakvietęs pareiškėjo į pakartotinį pretendentų susirinkimą, pažeidė Metodikos 41 punkto nuostatas. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyta eilės tvarka (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.). Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2016 m. vasario 11 d.) detaliai reglamentuojamos procedūros, kurių laikomasi rengiant atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą.

32. Byloje nustatyta, kad NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 17VI-(14.17.2.)-2100 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projekto rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“ patvirtinta Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorija ir laisvos žemės fondo žemės plotai, iš jų ir laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (3,00 ha), t. y. ginčo žemės sklypas.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 20 d. NŽT Šilutės skyriui pateikė prašymą dėl 10 ha laisvos valstybinės žemės, esančios Vainuto kadastro vietovėje, suprojektavimo ir nuomos. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1117 pareiškėjui suteikta teisė naudotis 3,30 ha ploto valstybinės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurį jis iki šiol naudoja žemės ūkio veikloje. NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-154 „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo Vainuto kadastro vietovėje, Šilutės rajone“ patvirtintas Pretendentų, kurie pateikė prašymus įteisinti asmeninio ūkio žemės naudojimą, atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus, nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypus, taip pat suformuoti žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti Vainuto kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašas, kuriame pareiškėjas pagal 2015 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12-ąją eilę.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip pretendentui išsinuomoti 30 ha žemės pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą prašymą, žemės sklypai taip pat buvo projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12-ąją eilę. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas įrašytas į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą pretendentų eilę. Byloje taip pat neginčijama aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo pirmumo teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą kaip asmuo, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu, taip pat kaip asmuo, kurio nuosavybės teise turimas sklypas ribojasi su kitais jo žemės ūkio veikloje naudojamais žemės sklypais ir su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

33. Metodikos 36 punkte nustatyta, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku, arba kitu, pretendento prašyme nurodytu būdu, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos. Pirmąjį pretendentų, išskyrus pretendentų, pageidaujančių pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą (jo dalį), susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Pretendentų, pageidaujančių pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą (jo dalį), susirinkimas organizuojamas ne anksčiau kaip po šios Metodikos 29.4.2 papunktyje nustatyto termino paduoti prašymus pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės ploto dalį pabaigos.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tinkamo informavimo apie 2015 m. balandžio 14–15 d. vykusį pretendentų susirinkimą. Atsakovas byloje pateikė 2015 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 17SD-2231-(14.17.I04.) dėl kvietimo į susirinkimą ir sklypų projektavimo Vainuto kadastro vietovėje, kuriuo pateikiama informacija apie vyksiantį pretendentų susirinkimą bei išaiškintos neatvykimo į susirinkimą pasekmės (I t., b. l. 145). Atsakovas taip pat pateikė AB „Lietuvos paštas“ sąrašą apie siųstas registruotas pašto siuntas ir pažymą apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtos pareiškėjui, įteikimą gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui (I t., b. l. 145–152). Pareiškėjas tvirtina, jog jis kvietimo į pretendentų susirinkimą negavo ir nebuvo informuotas apie 2015 m. sausio 20 d. pateikto prašymo dėl 10 ha laisvos valstybinės žemės, esančios Vainuto kadastro vietovėje, suprojektavimo ir nuomos svarstymą bei / arba tolimesnes administracines procedūras.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis ir faktines aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas / žinojo apie vykusį pretendentų susirinkimą. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos pažymos apie pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą, nėra galimybės nustatyti asmens, kuriam minėta siunta buvo įteikta, duomenų. Pareiškėjas neigia ją gavęs, duomenų, kad ginčui reikšmingu laikotarpiu nebuvo suinteresuotas naudoti šią žemę, nėra: nuo 2012 m. žemės ūkio veikloje naudoja žemę, kurią 2015 m. sausio 20 d. pateiktu prašymu norėjo išsinuomoti; ginčo žemės sklypas ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu; sužinojęs apie ginčo žemės sklypo suformavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų.

36. Pareiškėjo teisė pretenduoti į ginčo žemės sklypą įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Jo siekį nuomoti ginčo žemės sklypą patvirtina NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1117 jam suteikta teisė naudotis 3,30 ha ploto valstybinės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurį jis iki šiol naudoja žemės ūkio veikloje, 2015 m. sausio 20 d. pateiktas prašymas dėl 10 ha laisvos valstybinės žemės, esančios Vainuto kadastro vietovėje, suprojektavimo ir nuomos. Tuo tarpu NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 17VI-(14.17.2.)-2100 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projekto rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“, kuriuo patvirtinta Šilutės rajono Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorija ir laisvos žemės fondo žemės plotai, yra tas administracinis sprendimas, nuo kurio priėmimo susiformavo pareiškėjo teisėti lūkesčiai įgyvendinti savo materialiąją teisę – išsinuomoti valstybės žemės ūkio paskirties žemę įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktikoje nuosekliai teigiama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas apima ir teisėtų lūkesčių principą, kitaip tariant, nors šis principas nėra pažodžiui įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau yra neatsiejama kitų konstitucinių normų turinio dalis. Pradinis šio principo turinys, t. y. teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tuo pačiu pažymima, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (liet. be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą).

38. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pretendentų neatvykimas į pretendentų susirinkimą sukelia realias teisines pasekmes, todėl Metodikos 36 punkto pažeidimas yra esminis pažeidimas, nes toks pažeidimas užkerta kelią asmeniui įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y. nuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1337/2014, 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-364-520/2015). Iš dalies sutiktina su atsakovo pozicija, kad formaliai vertinant kvietimas į pretendentų susirinkimą pareiškėjui išsiųstas nepažeidžiant Metodikos 36 punkto nuostatų, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal Metodikos 36 punktą kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku, arba kitu, pretendento prašyme nurodytu būdu. Taigi kvietimo siuntimas registruota pašto siunta nėra vienintelis pretendentų informavimo būdas. Iš pareiškėjo 2015 m. sausio 19 d. prašymo dėl valstybinės žemės sklypų nuomos matyti, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokiu būdu norėtų gauti dokumentus, susijusius su vykstančiu projektavimo procesu ir atskirais jo etapais, tačiau pareiškėjas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį (I t., b. l. 139), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, turėdamas pareigą informuoti pretendentus apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti bei visus veiksmus atlikti bendradarbiaujant ir derinant su pretendentais, galėjo imtis ir kitų informavimo priemonių, ne vien registruoto laiško, kuris ne visuomet įteikiamas adresatui asmeniškai, išsiuntimo.

39. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nepakvietęs pareiškėjo į pakartotinį pretendentų susirinkimą, atsakovas pažeidė Metodikos 41 punkto nuostatas, pažymėtina, kad pagal Metodikos 41 punktą užbaigus žemės sklypų projektavimą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, šios Metodikos 38 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Į jį pakartotinai, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta (nepasirašė Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje). Su papildomame pretendentų susirinkime dalyvavusiais pretendentais projektuojamų žemės sklypų ribos ir vieta aptariamos bei jų suderinimas įforminamas šios Metodikos 40 punkte nustatyta tvarka.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Metodikos 41 punkte įtvirtintą tvarką, t. y. turėjo pareigą organizuoti pakartotinį susirinkimą 12-osios eilės pretendentams, apie jį asmeniškai informuoti pareiškėją, tačiau šios pareigos neatliko. Pažymėtina, kad iš Metodikos 41 punkto turinio matyti, jog šios teisės normos nuostatos skirtos pretendentams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose, todėl jos neturėtų būti aiškinamos plečiamai.

41. Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas – pareiškėjo skundo tenkinimas – iš esmės yra teisingas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus įvertino tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė