e6038cdf-df10-4646-ba5f-7451eb9f6bca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A438 - 1442/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02059-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 6 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,    sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovui R.

L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo                          2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Z. L. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja Z. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. spalio 6 d. sprendimÄ Nr. 68-300, kuriuo pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti į biudžetÄ 22 500 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 9 493 Lt GPM delspinigių, 120 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų pagrindinei pensijos daliai, 99 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 60 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudÄ , 49 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ , taip pat praÅ¡ydama įpareigoti VMI prie FM atlikti 2005 metų mokestinį patikrinimÄ iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atliko patikrinimÄ už 2005 metus ir pripažino vienÄ sandorį, kaip individualios veiklos vykdymÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjai buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai.

Be to, patikrinimo aktas buvo priimtas nebendradarbiaujant su pačia pareiÅ¡kėja ir nesulaukus jos komentarų dėl jo, juolab, kad pareiÅ¡kėja, siekdama bendradarbiauti, pranešė Inspekcijai, kad negalės dalyvauti dėl ženkliai pablogėjusios sveikatos, vėliau pateikė įrodymus apie hospitalizacijÄ , pateikė pažymÄ dėl specialaus nuolatinės slaugos poreikio. Inspekcija sprendime teigia, kad pareiÅ¡kėjÄ atstovauti galėjo atstovas, tačiau Å¡ito nebuvo pasiÅ«lyta atliekant mokestinį patikrinimÄ , o pareiÅ¡kėja, kaip neturinti teisinio iÅ¡silavinimo bei esanti itin prastos sveikatos asmuo, nesuvokė apie tokiÄ galimybę.

Be to, atstovas negalėjo žinoti visų aplinkybių be pačios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų. Mokestinis patikrinimas priimtas nesudarant pareiÅ¡kėjai sÄ lygų įgyvendinti savo, kaip mokesčių mokėtojos, teisių. Atlikdama mokestinį patikrinimÄ , mokesčių inspekcija vertino įvykdytus pirkimo – pardavimo sandorius formaliai, neatsižvelgdama į esamas aplinkybes, tikslus ir motyvus, todėl ir mokesčiai, kuriuos priskaičiavo mokesčių inspekcija, yra nepagrįsti, nėra minėtos veiklos tęstinumo.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad vykdoma individualia veikla mokesčių administratorius iÅ¡ visų 2005 metų pripažino tik 10 dienų laikotarpį, per kurį buvo nupirktas ir parduotas žemės sklypas kartu su bendrasavininkiais. PareiÅ¡kėjai yra visiÅ¡kai nesuprantama, kaip pavienis žemės sklypo pirkimas bei pardavimas gali bÅ«ti pripažintas individualia veikla. Juolab, kad tokia situacija neatitinka ir įstatymo apibrėžiamos individualios veiklos sÄ vokos. PareiÅ¡kėja pažymi, kad 2005 m. lapkričio 14 d. kartu su sutuoktiniu bei bendraturčiais G.

S. ir N. S. pirko žemės sklypÄ su tikslu įkurti Å«kininko sodybÄ . Deja, susiklosčius žmogiÅ¡kai situacijai, kai bendraturčiai nebesutarė dėl bendrų tikslų, pasitaikius pasiÅ«lymui parduoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ , tai buvo sėkmingai padaryta, siekiant iÅ¡vengti tolimesnių pykčių su bendraturčiais bei apsaugoti savo bei savo Å¡eimos interesus. Pirkėjus, kuriems buvo parduotas žemės sklypas, savarankiÅ¡kai rado ir pasiÅ«lė bÅ«tent G. ir N. S.. Jokių aktyvių ar neaktyvių veiksmų ieÅ¡kant pirkėjų jie neatliko.

Svarbi ir ta faktinė aplinkybė, kad S., jų žiniomis, mokesčių permoka yra grÄ Å¾inta. Tai, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didesnę vertę negu buvo pirktas, jokiu bÅ«du nerodo, jog buvo siekiama ekonominės naudos. Vertinant tÄ pavienį sandorį reikia atsižvelgti į tai, kad 2005 m. buvo itin ženklus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje, ir pirkėjai kartais mokėdavo net ir tokias sumas, kurias sunkiai tuo metu galima buvo paaiÅ¡kinti. Faktas, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu įsigijo ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , nėra aplinkybė vertinti tai kaip individualiÄ veiklÄ pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ (toliau – ir GPMÄ®).

Tai, kad buvo įsigyta nekilnojamojo turto tiek savo asmeniniams Å¡eimos poreikiams, tiek kaip ilgalaikė investicija, nesudaro sÄ lygų traktuoti aukščiau minėto sandorio kaip įsigyto vykdant individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ reikėtų mokėti papildomus mokesčius. Atkreipė dėmesį, kad įgytas nekilnojamasis turtas daugiausia yra kaip ilgalaikė investicija, taigi neneÅ¡anti jokio pelno. Ekonomine veikla nelaikoma atsitiktiniai sandoriai, t. y. tarpusavyje nesusiję sandoriai, nesudarantys pagrindo laikyti juos turint ar turėsiant nuolatinumo požymių, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimÄ veiklÄ vykdyti ir siekti iÅ¡ jos gauti pajamų.

Be to, mokesčių administratorius, tikrindamas 2005 m., visiÅ¡kai nepagrįstai susieja 2005 m. buvusius sandorius su 2003-2004 m. bei 2006-2007 m. vykdytais sandoriais. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Atsakovas nurodė, kad ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjos 2005 m. vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veiklai bei iÅ¡ Å¡ios veiklos gautų pajamų apmokestinimo. VMI prie FM, priimdama ginčo sprendimÄ , atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos sutuoktinio Z.

L. mokestinio patikrinimo medžiagÄ ir priimtus sprendimus, kadangi esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms identiÅ¡kos situacijos, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAÄ®) įtvirtintais mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir protingumo principais, turi bÅ«ti vertinamos analogiÅ¡kai. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju VMI prie FM surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklÄ .

Pareiškėjos vardu yra įregistruoti 40 nekilnojamojo turto objektų (atsakovo atsiliepime aprašomi nekilnojamojo turto įsigijimo bei perleidimo sandoriai, kuriuos pareiškėja kartu su sutuoktiniu sudarė 2005 – 2007 metais). Pareiškėjos sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja veikė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, parduota nekilnojamojo turto dalis nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

Nenustatyta, kad dėl kokių nors teisinių kliūčių, faktinių aplinkybių, tokių kaip fizinė ar psichologinė prievarta, pareiškėja sklypo dalį buvo verčiama parduoti ir negalėjo dėl to spręsti savarankiškai. Individuali veikla, pasireiškianti dalinės nuosavybės turto pirkimu – pardavimu, GPMĮ prasme taip pat laikytina savarankiška veikla turto bendrasavininkių atžvilgiu. Vertinant ekonominės naudos siekimo, versliškumo požymį svarbu pažymėti tai, kad sklypo 1/2 dalis įsigyta už 300 000 Lt (viso sklypo vertė 600 000 Lt) 2005 m. lapkričio 14 d. ir jau po dešimties dienų 2005 m. lapkričio 24 d. parduota už 1 072 800 Lt (viso už 2 145 600 Lt).

PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai, jog sklypas buvo parduotas ne komerciniais tikslais, o dėl pasikeitusių aplinkybių, nesutarus bendrasavininkiams dėl jo tolimesnio naudojimo, neįrodo, kad Å¡is sklypas nebuvo įsigytas turint tikslÄ gauti pajamų iÅ¡ vėlesniojo pardavimo, be to, akivaizdu, jog deÅ¡imties dienų bėgyje nebuvo net teorinės galimybės spręsti Å¡io sklypo panaudojimo klausimus. Nėra jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos teiginius, kad sklypas įsigytas asmeninių poreikių tenkinimui.

Teismai, formuodami teismų praktikÄ , ne kartÄ pažymėjo, kad individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas. PareiÅ¡kėjos įgytas įvairių rÅ«Å¡ių ir skirtingos paskirties nekilnojamasis turtas savo pobÅ«džiu nėra skirtas asmeniniam naudojimui. Sprendžiant klausimÄ , ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės, kaip naudos dydis ir tai, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro Å¡i nauda.

Atkreipė dėmesį į tai, kad turto pardavimo pajamos 455 940 Lt (be 80 460 Lt UAB „Kredo“ iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio) 2005 m. sudarė pagrindinę dalį visų pareiÅ¡kėjos gautų pajamų (pareiÅ¡kėja gavo tik pensijÄ ), be to, gautos lėšos toliau buvo investuojamos į kitų žemės sklypų įsigijimÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ir nurodė, jog pritaria atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja savo skundÄ grindžia dviem argumentų grupėmis: pirma, kad jai nebuvo suteikta teisė gintis mokestiniame ginče; antra, kad jos atlikti nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai (sudaryti 2005 m.) nebuvo susiję su individualia veikla parduodant minėtÄ turtÄ . Teismas pabrėžė, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl paskaičiuotų mokesčių dydžio.

Taip pat, nors pareiÅ¡kėja iÅ¡samiai skunde aptarė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , VMI prie FM sprendimas nebuvo priimtas remiantis minėtuoju principu, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo taikymo Å¡ioje byloje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, o be to, bÅ«dama prastos sveikatos asmuo, su advokatu, kuris atstovauja jÄ teisme Å¡ioje byloje, teisinės pagalbos sutartį sudarė dar 2008 m. vasario 22 d., kuri savo pobÅ«džiu yra generalinė teisinių paslaugų sutartis.

Vadinasi, pareiÅ¡kėja jau galėjo bÅ«ti atstovaujama tiek tuomet, kai 2009 m. birželio 18 d. buvo sudarytas patikrinimo aktas, tiek tuomet, kai Inspekcija 2009 m. liepos 20 d. gavo pareiÅ¡kėjos pastabas. Kvalifikuoto advokato atstovavimas sudarė visas prielaidas ginti savo teises pareiÅ¡kėjai. Be to, savo teisę gintis ji įgyvendino skųsdamasi centriniam mokesčių administratoriui. Teismas taip pat konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ turto pirkimo-pardavimo veiklÄ , taip pat sprendime nurodė pareiÅ¡kėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus, be kita ko, 2005 m.

Å iuo atveju iÅ¡ 2003-2004, 2006-2007 m. sudarytų sandorių gautos pajamos nebuvo apmokestintos, todėl Å¡ie sandoriai mokesčių administratoriaus buvo pagrįstai įvertinti tik kaip aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjos veikla turėjo tęstinį pobÅ«dį. Vietos mokesčių administratoriaus nustatytos pareiÅ¡kėjos vykdomos veiklos aplinkybės, o bÅ«tent, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas), sudarė pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytÄ sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kuriuose dalyvavo pareiÅ¡kėja, skaičių, jų sudarymo intensyvumÄ ir pasikartojamumÄ , netgi neatsižvelgiant į tai, jog daugumoje tai buvo nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ 2005 m. lapkričio 24 d. sudaryto sandorio vien pareiÅ¡kėja gavo 536 400 Lt pajamų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia veikla nebuvo atsitiktinė ir ja neabejotinai siekta ekonominės naudos, jog ji buvo versliÅ¡ka.

PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje be pagrindo paaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius savo veiksmais atima galimybę apskritai investuoti lėšas. Lėšos gali bÅ«ti investuojamos, tačiau įstatymai numato, kad vykdant atitinkamÄ veiklÄ , kuri turi individualios veiklos požymius, bÅ«tina valstybei mokėti mokesčius, registruoti individualiÄ veiklÄ . Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ 2005 m. lapkričio 24 d. sandorio pareiÅ¡kėja gavo palyginti nemažas pajamas, pagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog individuali veikla turėjo versliÅ¡kumo (komerciÅ¡kumo) požymių, kad Å¡ia veikla siekiama ekonominės naudos.

Tai, kad 2005 m. buvo sudarytas tik vienas turto pardavimo sandoris, nereiÅ¡kia, kad visais aptartais sandoriais nesiekiama ekonominės naudos bei, kad tai buvo atsitiktinis sandoris, nebÅ«dingas pareiÅ¡kėjos veiklai. Ekonominės naudos galima siekti tiek per labai trumpÄ laikotarpį, tiek per žymiai didesnį laikotarpį. Asmens apsisprendimÄ tam tikrÄ laikÄ neparduoti anksčiau įgyto turto ar parduoti jį skubiai gali nulemti tiek ekonominė situacija rinkoje, tiek siekis prisitaikyti prie teisės aktų reikalavimų, tačiau tokios aplinkybės nereiÅ¡kia, kad sandoriais nesiekiama ekonominės naudos.

Be to, dėl Å¡ioje byloje aptariamo konkretaus 2005 m. lapkričio 24 d. sandorio sudarymo tikslo – Å«kininkauti ar nuomoti – pareiÅ¡kėja nėra pateikusi jokių įrodymų. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad versliÅ¡kumo požymiui nustatyti nebÅ«tina, jog turtas bÅ«tų įgytas bÅ«tent tikslu parduoti ir gauti pajamų, nors Å¡iuo atveju kitas nekilnojamojo turto pirkimo tikslas nebuvo nustatytas, o bÅ«tent 10 dienų tarpas patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslÄ gauti pajamų.

Teismas pabrėžė, kad nors G. ir N. S. 2005 m. lapkričio 14 d. kartu su Z. ir Z. L. įgyto turto pardavimo pajamos nebuvo pripažintos individualios veiklos pajamomis, tačiau teismas neturi jokių objektyvių duomenų, jog G. ir N. S. vykdyta turto įsigijimo veikla buvo tapati L. vykdytajai veiklai. Todėl pareiškėjos atstovo teiginiai, kad sprendimu galimai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas (kad S. pajamos neapmokestinamos, o L. – apmokestinamos), nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytas reikalavimas įpareigoti VMI prie FM atlikti 2005 m. mokestinį patikrinimÄ iÅ¡ naujo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti VMI prie FM sprendimÄ . Todėl Å¡iuo sprendimu atmetus skundÄ dalyje dėl VMI prie FM 2009 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 68-300 panaikinimo, atmestinas skundas ir dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VMI prie FM atlikti           2005 m. mokestinį patikrinimÄ iÅ¡ naujo. III. PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ Â ir pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėja apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylos aplinkybes, atsakovo paaiÅ¡kinimus priėmė be įrodymų, o į pareiÅ¡kėjos argumentus visiÅ¡kai neatsižvelgė, tuo pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovas atsiliepime nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Inspekcija nurodo, kad palaiko VMI prie FM atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, jog mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl pareiÅ¡kėjos 2005 m. sudarytų nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių pripažinimo individualia veikla. Bylos medžiaga patvirtina, jog mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu, neįregistravusi prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, 2005 m. sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sandorį ir iÅ¡ Å¡io sandorio gavo ekonominę naudÄ . Nustačiusi tai, bei pripažinusi, kad tokia veikla buvo vykdoma tęstinį laikotarpį, savarankiÅ¡kai sprendžiant su veikla susijusius klausimus, siekiant ekonominės naudos, Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 2005 m. vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo veiklÄ , o pareiÅ¡kėjos 2005 m. iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo gautas pajamas priskyrė pajamoms, gautoms iÅ¡ individualios veiklos (t. 1, b. l. 81 – 85).             Individualios veiklos apibrėžimas yra pateikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų iÅ¡plėstinė kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiÅ¡kindama minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamÄ individualios veiklos sÄ vokÄ , pažymėjo, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims (nagrinėjamu atveju – savarankiÅ¡kai bet kokio pobÅ«džio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas)).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiÅ¡ka veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). SavarankiÅ¡kai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

PareiÅ¡kėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, atlikdama ginčo žemės sklypo pirkimÄ bei pardavimÄ , ji nebuvo savarankiÅ¡ka, nes veikė kartu su bendraturčiais. Jos sklypo dalis nebuvo atidalinta, todėl jos veiksmai priklausė ir nuo bendraturčių valios.Tačiau pareiÅ¡kėja, sudarydama nekilnojamojo turto objektų pirkimo - pardavimo sutartį, nors ir bÅ«dama bendraturtė, veikė savo vardu ir savo sÄ skaita, neturėjo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryÅ¡ių su sutarties Å¡alimis, nepateikė įrodymų, kad buvo kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis neveikė savo valia ir nuožiÅ«ra.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos veikla, susijusi su nekilnojamojo turto objekto pardavimu 2005 metais, laikytina savarankiÅ¡ka veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme.Tam, kad atitinkamÄ veiklÄ galima bÅ«tų pripažinti individualia, turi bÅ«ti nustatytas ir Å¡ios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). PareiÅ¡kėja, apeliaciniame skunde neigdama veiklos tęstinumo požymį, nurodo, jog mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimÄ už 2005 metus, visiÅ¡kai nepagrįstai susiejo 2005 metais vykdytus sandorius su 2003 - 2004 bei 2006 - 2007 metais vykdytais sandoriais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas buvo atliktas tik už 2005 metus, tačiau mokesčių administratorius, vertindamas, ar pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla pripažintina individualia veikla, pagrįstai kaip įrodymus vertino ir pareiÅ¡kėjos 2003 - 2004 bei 2006 - 2007 metais sudarytus nekilnojamojo turto sandorius.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2003 metais įsigijo 2 nekilnojamojo turto objektus, 1 pardavė, 2004 metais įsigijo 7 nekilnojamojo turto objektus, 1 pardavė, 2005 metais įsigijo 9 nekilnojamojo turto objektus, 1 pardavė, 2006 - 2007 metais pagal 18 sandorių įsigijo turtÄ , pagal 3 sandorius turtÄ perleido (t. 1, b. l. 68). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokio nevienkartinio ir pasikartojančio nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymo per tęstinį laikotarpį galima daryti iÅ¡vadÄ , jog minėti sandoriai su nekilnojamojo turto objektais nebuvo atsitiktiniai, ir leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimÄ nagrinėjamoje pareiÅ¡kėjos veikloje.Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad atitinkamÄ gyventojo veiklÄ bÅ«tų galima priskirti individualiai veiklai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat bÅ«tina nustatyti, ar gyventojas, vykdydamas atitinkamÄ veiklÄ , turėjo tikslÄ gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos bei Å¡ios veiklos versliÅ¡kumo (komerciÅ¡kumo) požymį.

PareiÅ¡kėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji Å¡ioje byloje minimÄ turtÄ pardavė tenkindama asmeninius (Å¡eimos) poreikius, o ne siekdama vykdyti ekonominę veiklÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti bÅ«tent Å¡io pobÅ«džio komercinėje veikloje, t. y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iÅ¡ tokios veiklos.

Tačiau mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad vienas iÅ¡ pagrindinių pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altinių 2005 m. buvo bÅ«tent turto pardavimo pajamos, kitų pajamų, iÅ¡skyrus pensijÄ , pareiÅ¡kėja 2005 m. negavo. Taigi, akivaizdu, jog pajamos iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarė pagrindinę dalį visų pareiÅ¡kėjos 2005 m. gautų pajamų. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjama pareiÅ¡kėjo veikla atitiko individualiÄ veiklÄ , nurodytÄ Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Pažymėtina, jog analogiÅ¡ka iÅ¡vada buvo padaryta ir vertinant pareiÅ¡kėjos sutuoktinio Z. L. veiklÄ (jo 2005 m. sudarytus turto pardavimo sandorius), žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 - 1040/2010. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiÅ¡kėjos teiginius, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės bei neatsižvelgta į tai, jog dėl prastos sveikatos ji neturėjo tinkamų galimybių gintis mokestiniame ginče. Å iuo aspektu pažymėtina, jog nuo 2008 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kėja buvo sudariusi teisinės pagalbos sutartį su advokatu (t. 1, b. l.

27) ir turėjo galimybę gauti profesionaliÄ teisinę pagalbÄ tiek mokestinio patikrinimo, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog tenkinti pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.             Nutartis neskundžiama.

             Teisėjai                                                     Stasys Gagys                                                                               Romanas Klišauskas                                                                               Virginija Volskienė