2016-08-04 Nr. AB-15484-3-61-3-03518-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1641-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03518-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1D-4469(11) ir įpareigoti VRM išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 2) įpareigoti VRM apskaičiuoti ir per protingą terminą išmokėti 57 073,38 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. jam, kaip dirbančiam pensininkui, buvo mokama ženkliai sumažinta valstybinė pensija. VRM 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 1D-4469(11) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neteisėtai, pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, motyvuodamas tuo, kad praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. VRM neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, kadangi šis ginčas yra turtinio pobūdžio. Pareiškėjas iki šiol tiksliai nežino, ar būtent VRM darbuotojai jo atžvilgiu padarė pažeidimus ir nepagrįstai sumažino išmokas. Apie padarytus pažeidimus pareiškėjo niekas neinformavo, joks individualus teisės aktas nepriimtas. Tik iš laikraščių ir teismo praktikos galima spėti, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai, ir neteisėtai buvo sumažinta valstybinė pensija. Todėl ir parašė VRM ministrui prašymą, o jis atsisakė nagrinėti prašymą ir paaiškinti, ar iš tikrųjų buvo padaryti pažeidimai. VRM sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prašymo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas buvo dirbantis pensininkas ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirta valstybinė pensija buvo mažinama ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, bet ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Taigi, priėmus Laikinąjį įstatymą, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo mokama sumažinta, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis.

Atsakovas VRM, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo J. V. skundą tenkino iš dalies: bylos dalį dėl VRM 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1D-4469(11) panaikinimo nutraukė, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 16 529,59 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., pritaikius Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteistos pensijos nepriemokos išmokėjimą išdėstė išmokant ją lygiomis dalimis per 5 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir darė išvadą, kad pareiškėjui VRM 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1D-4469(11) nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Teismas vertino, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams, todėl bylos dalį dėl VRM 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1D-4469(11) panaikinimo nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis ne tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, bet ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Kadangi pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo dar kartą perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teismas vertino, kad pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui buvo atnaujintas terminas kreiptis į teismą su skundu dėl pensijos nepriemokos priteisimo, teismas sprendė, jog pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remdamasis Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. birželio 2 d. pažymoje Nr. 11DP(P)-2960 (b. l. 10, 11, 41, 42) nurodytais duomenimis apie pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį (57 073,38 Lt), susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – 16 529,59 Eur (57 073,38 Lt).

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priteistą sumą sumažinti iki 10 240,98 Eur.

Atsakovas nurodo, kad dėl 2010-2012 m. rugpjūčio mėnesio pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas gavo tik 10 240,98 Eur mažiau. Pažymi, kad teismas priteisė sumą, kurią sudaro pensijos sumažėjimas dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo. Tačiau susidariusią nepriemoką Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. birželio 2 d. pažymoje Nr. 11DP(P)-2960 atspindi 11 stulpelis, t. y. pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, ir realiai išmokėtos pensijos (pritaikius ir 5 straipsnį) skirtumas.

Pareiškėjas J. V. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui J. V. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo.

Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi teisę į neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies kompensavimą, nėra, tačiau atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, nesutinka su pareiškėjui priteistos pensijos nepriemokos suma ir nurodo, kad pareiškėjui turėtų būti priteisiama 10 240,98 Eur neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalis, o ne pirmosios instancijos teismo priteista 16 529,59 Eur suma.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 2 d. pažymos Nr. 11DP (P)-2960 „Apie pareiškėjo 2010–2013 metais pensijos dydį“ (b. l. 10-11) duomenys rodo, kad Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, mokėjo perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, be kita ko konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Taigi, iš esmės Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia visos neteisėtai, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimą. Taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio paskirtai pareigūnų ir karių valstybinei pensijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos nebetaikomos, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas skirtumas tarp 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuotos pensijos (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 2 d. pažymos Nr. 11DP (P)-2960 dešimtame pažymos stulpelyje nurodytų pensijų suma, iš viso 86 853,26 Lt) ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos (septintame pažymos stulpelyje nurodytų pensijų suma, iš viso 51 493,20 Lt), t. y. 35 360,06 Lt (10 240,98 Eur).

Įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, susijusius su pareiškėjui apskaičiuota ir išmokėta pensija, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo pareiškėjui priklausančią neišmokėtos pensijos sumą (16 529,59 Eur), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas keistinas, priteistą 16 529,59 Eur sumą sumažinant iki 10 240,98 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui J. V. (J. V.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistą 16 529,59 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos sumą sumažinti iki 10 240,98 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė