e600cd1b-435b-44ea-a1e6-db8a80ce4881 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-419-1100/2021 Proceso Nr. 1-01-1-44775-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei (nuotoliniu bÅ«du), kaltinamajam E. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „K.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės E. B. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10.15 val. Vilniuje, ties sankryža Gelvonų g.–Ozo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

E. B. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad nežino, kaip įvyko nagrinėjamas įvykis, jo vairavimo patirtis labai didelė, vairuoja jau virÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų gyvena su žmona. Dėl nagrinėjamo įvykio apgailestauja, negali paaiÅ¡kinti kaip Å¡is įvyko, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų ir pažymi, kad jiems žala atlygintina.

Nagrinėjamas įvykis įvyko lapkričio 10 d., buvo rÅ«kas, Å¡lapias asfaltas. Alkoholį vartojo ryte, apie septintÄ valandÄ . Gėrė tam, kad apsisaugotų nuo Covid-19. IÅ¡gėrė gal 350 g degtinės. Alkoholio iÅ¡gėrė prie darbo, pasiÅ«lius draugams, dirbdamas alkoholio nevartoja. Darbe jam pasakė važiuoti namo, jis atsisėdo ir nuvažiavo namo, dirba (duomenys neskelbtini) g. IÅ¡gėręs nesijautė. Dėl nustatyto neblaivumo nieko nekaltina ir nesiginčija. Jam nustatė 1,72 promiles, paskui nurodė neblaivumÄ pasitikrinti dar kartÄ , jis sutiko, tuo metu buvo nustatytos 2,03 promilės. Buvo keista, nes pasirodė didelis svyravimas.

Pripažįsta, kad pripūtė 1,98 promiles. Vairavo automobilį Volvo. Šis automobilis priklausė jam. Eismo įvykis įvyko Gelvonų g. ir Ozo g. sankryžoje. Būtų ir pėsčiomis nuėjęs, bet taip gavosi. Nedažnai vartoja alkoholį, gali žmona tai paliudyti. Nebūtų tiek metų važinėjęs, jei dažnai vartotų alkoholį. Jis – tekintojas. Darbe nustatė, kad jis neblaivus, nes buvo juntamas kvapas. Neatsakingai pasielgė, tai – blogas poelgis, gailisi. Automobilis jam reikalingas, jis yra kaip susisiekimo priemonė, jam reikia daug važinėti, padėti žmonai, nes ji yra (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini).

Žmona nevairuoja. Su vaikais bendrauja dažnai, jie turi teisę vairuoti, turi ir automobilius, pastarieji gyvena (duomenys neskelbtini), bet atskirai. Teismo praÅ¡o atsižvelgti į jo amžių, vairavimo patirtį, neskirti didelės bausmės. Norėtų, kad bausmė bÅ«tų skaičiuojama nuo pirmo Å¡aukimo gavimo, o ne nuo antro, nes teismo posėdis buvo atidėtas dėl Covid-19. PraÅ¡o suÅ¡velninti bausmę. Jo darbo užmokestis 800 Eur. PraÅ¡o bent vairuotojo teises palikti, baudÄ kaip nors sumokės. Å ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10.15 val. važiavo Vilniuje, Ozo g., link Gelvonų g. Stovėdama sankryžoje Ozo g./Gelvonų g. degant raudonam Å¡viesoforo signalui, pajuto stiprų smÅ«gį į savo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galÄ . Po patirto smÅ«gio iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir pastebėjo, kad į jÄ atsitrenkė kitas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas vaikino, o į jo automobilio galÄ atsitrenkė automobilis Volvo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas garbaus amžiaus vyro. Pamačiusi automobilio Volvo vairuotojÄ , jai kilo įtarimas, kad asmuo galimai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo neriÅ¡liai. Vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo; apsirengęs buvo tamsiai; asmenį atpažinti galėtų tiek gyvai, tiek iÅ¡ nuotraukos. Automobilio Volvo vairuotojas automobilyje buvo vienas (b. l. 14). Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Ozo–Gelvonų g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis.

Atvykęs minėtu adresu, pamatė, kad įvyko eismo įvykis tarp trijų automobilių, visi eismo dalyviai buvo iÅ¡lipę iÅ¡ savo transporto priemonių. Automobilio vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį, buvo vyresnio amžiaus vyras E. B., jo vairuojamas automobilis Volvo atsitrenkė į automobilį Toyota, kurį vairavo vaikinas, ir į automobilį Toyota, kurį vairavo mergina. Mergina paaiÅ¡kino, kad pajuto stiprų smÅ«gį į automobilio galÄ , tÄ patį paaiÅ¡kino ir vaikinas. Eismo įvykis įvyko, kai sankryžoje degė draudžiamasis Å¡viesoforo signalas.

Bendraudamas su E. B., pajuto alkoholio kvapÄ , Å¡is svirduliavo. Pasiteiravus, kada vartojo alkoholinius gėrimus, E. B. paaiÅ¡kino, kad Å¡eÅ¡tadienį. Patikrinus alkotesteriu pirmu pÅ«timu jo blaivumÄ , buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o antrÄ kartÄ â€“ 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 17). Policijos pareigÅ«no D. K. tarnybiniame praneÅ¡ime ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje iÅ¡ esmės užfiksuotos tos pačios aplinkybės (b. l. 8–9). Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, E. B. 2020 m. lapkričio 10 d. 10.51 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 11.12 val.

– 2,07 promilių neblaivumas. E. B. iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba neriÅ¡li, o judesiai nekoordinuoti (b. l. 21). Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų kopijose užfiksuoti analogiÅ¡ki duomenys dėl kaltinamajam nustatytų promilių (b. l. 22–23). Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1302731 kopijÄ , Å¡io alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 20). VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o duomenimis, automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. B. (b. l. 30).

VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo, 2007 m., kaina su PVM yra 6060 Eur (b. 1. 32). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtina E. B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes tos pačios dienos ryte išgėrė degtinės. Tai, kad E. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. B. ir D. K., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. B. buvo tiesioginė nagrinėjamo įvykio liudytoja, kuri matė, jog automobilį Volvo vairavo būtent E. B.

Tiek jai, tiek kitam liudytojui D. K. kilo įtarimas dėl kaltinamojo blaivumo. E. B. neblaivumo faktÄ Ä¯rodo 2020 m. lapkričio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, E. B. 2020 m. lapkričio 10 d. 10.51 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 11.12 val. – 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 21). AnalogiÅ¡ki duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkotesterio rodmenų kopijose (b. l. 22–23). Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 20)).

Ä®vertinus E. B. nustatyto neblaivumo laipsnį, kaltinamojo teiginys, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku nesijautė neblaivus, laikytinas neįtikėtinu. Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. B. nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ E. B. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ta aplinkybė, kad E. B. dėl savo neblaivumo atsitrenkė ir apgadino važiuojantį automobilį Toyota, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), po to, Å¡is automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 68), kelis kartus baustas administracine tvarka, viena iÅ¡ paskirtų baudų sumokėta (b. l. 66–67), dirba UAB „K.“ (b. l. 64).

Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ . Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , už nesunkų nusikaltimÄ bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti E. B. dar mažesnį baudos dydį nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei į kaltinamojo gaunamÄ darbo užmokestį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ . V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ , prašė paskirti E. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimÄ vieneriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ valstybės naudai (BK 72 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. E. B. automobilį vairavo Vilniaus mieste, ryte, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, atsitrenkė ir apgadino du automobilius. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise.

Pažymėtina, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į E. B. nustatytÄ neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi E. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 11 d.

Teismas nemato jokio pagrindo neskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad E. B. nebuvo jokios būtinybės vartoti alkoholį. Kaltinamojo teiginys, kad jis gėrė degtinę, jog apsisaugotų nuo viruso Covid-19, laikytinas niekaip nepateisinančiu elgesiu, kad vėliau galėtų vairuoti transporto priemonę, juolab jokių duomenų, kad alkoholis apsaugotų nuo minėto viruso, nėra. Be to, po alkoholio vartojimo E. B. turėjo teisę grįžti namo ne vairuodamas automobilį, o kitais būdais (pavyzdžiui, išsikviesdamas taksi automobilį, pasinaudodamas viešuoju transportu ar pan.).

Kita vertus, kaltinamasis elgėsi neatsakingai ir, bÅ«damas neblaivus, vis tiek vairavo transporto priemonę. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtÄ administracinę atsakomybę (privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kuris buvo nustatytas E. B.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis automobiliu Volvo, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Å i transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 30). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sÄ lygos, E. B. priklausantis automobilis Volvo konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iÅ¡ jų ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jam automobilis reikalingas dėl to, kad galėtų pasirÅ«pinti žmona, nes Å¡i yra (duomenys neskelbtini) ir serga (duomenys neskelbtini), kaltinamojo buvo žinomos ir turėjo bÅ«ti jo įvertintos prieÅ¡ darant nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats E. B., jiedu su žmona turi du suaugusius vaikus, kurie turi teisę vairuoti transporto priemones ir automobilius, be kita ko, gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to darytina iÅ¡vada, kad, net ir konfiskavus E. B. priklausantį automobilį, vaikai turėtų galimybę pasirÅ«pinti sergančia motina, nuvežti jÄ Ä¯ gydymo įstaigas. Teismo vertinimu, kaltinamojo žmonos sveikatos bÅ«klė ir rÅ«pinimasis ja, negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 6060 Eur (su PVM), konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei.

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo E. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – E. B. priklausančio automobilio Volvo – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VI. Kiti klausimai E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 55–60). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. E. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 11.56 val. (dvi dienos) (b. l. 53–54).

Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. priklausančiam automobiliui Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. gegužės 11 d. (b. l. 33).

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki Å¡io teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. B. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, daiktų, reikÅ¡mingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų)) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. B. taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 11.56 val. (dvi dienos), vienÄ taikyto laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), dydžio.

Paskirti E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 11 d. Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – E. B. priklausantį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

E. B. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. PaskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), taikyti iki Å¡io teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti Turto areÅ¡to registrÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. B. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuoraÅ¡u VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti E. B., kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodas 6801;

2) sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis