e600aa05-e5d5-4537-8905-cc239005c8e2 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr. I-67-289/2013Teisinio proceso numeris: 3-64-3-01244-2012-2                                                 Procesinio sprendimo kategorija:16.5.;74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Šiauliai                                                                              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D.

M.,dalyvaujant atsakovui R. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių apskrities VPK) praÅ¡ymÄ dėl be pagrindo gauto darbo užmokesčio dalies 2563 Lt (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų litų) priteisimo iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R.

Å .. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Å iaulių apskrities VPK 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Å ., be pagrindo gautÄ darbo užmokesčio dalį – 2563 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus). PareiÅ¡kėjo Å iaulių apskrities VPK atstovas D.

M. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvyko sÄ skaitybos klaida ir atsakovui nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. imtinai buvo mokamas atlyginimas nepagrįstai, įvedus jam Personalo poskyryje vietoje 7 kategorijos 9 kategorijÄ ir tuo pagrindu buvo skaičiuotas darbo užmokestis. Vienas iÅ¡ atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodymų – klaida, nes 2011 m. liepos mėn. mokėta 1890 Lt, o kai buvo padaryta klaida iÅ¡mokėta 2070 Lt, t. y. nekintamas dydis, kuris pagal valstybės tarnybos įstatymo 24 str. yra priskiriamas pareigybės kategorijai, su kuria nesiejami nei priedai, nei priemokos.

Alga yra nekintamas dydis ir skaičiuojama nuo koeficiento. Atsakovas, gavęs lapelius, galėjo pastebėti, kad 1890 Lt jam priklausė liepos mėnesį, o jau rugpjūčio mėnesį – 2070 Lt, be pagrindo priedai ir priemokos. Tai sudaro 180 Lt skirtumÄ . Tokį dalykÄ atsakovas, elgdamasis sÄ Å¾iningai, turėjo pastebėti. Atsakovas teigia, kad dažnai sirgo ir galėjo nepastebėti dėl to, kad keitėsi atlyginimų dydžiai. Tokie argumentai nepagrįsti dėl to, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pagal atsiskaitymų lapelių duomenis jis sirgo tik 2011 m. rugpjūčio mėn. 4 dienas, 2012 m. sausio mėnesį – 9 dienas ir 2012 m. birželio mėnesį – 4 dienas.

Toks jo teiginys, kad dažnai sirgo ir negalėjo pastebėti darbo užmokesčio padidėjimo, yra nepagrįstas. Atsakovas sako, kad galėjo nepastebėti padidėjusio užmokesčio dėl to, kad jam suėjo 15 m. darbo stažas. Priedas už užtarnautus metus Valstybės tarnybos įstatyme yra numatytas, tačiau atsakovas teigia žinojęs, kad tai 3 procentai. Nereikia bÅ«ti matematiku paskaičiuoti 3 procentus nuo 1800 Lt, o permokos lapelyje buvo nuo 240 Lt iki 772,26 Lt. Kiti kolegos iÅ¡ karto pastebėjo klaidÄ , kad yra neatitikimas ir pranešė savo vadovybei.

Septintos kategorijos įvedimas vietoj devintos kategorijos yra techninis veiksmas. Tuos duomenis automatiniu bÅ«du perveda Finansų skyrius, kur kiti darbuotojai prie įvestos kategorijos perkelia duomenis iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir tai sÄ skaitybos veiksmas, kuris pridedamas prie neteisingai įvestos kategorijos. Priedai ir priemokos automatiÅ¡kai buvo įvesti neteisingai. Mano, kad tai buvo sÄ skaitybos klaida, nes priedai ir priemokos procentaliai didėjo, o jų dydžiai priklauso nuo algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sÄ skaitybos klaida yra ne tik aritmetiniai darbo užmokesčio skaičiavimai, bet ir kiti veiksmai, susiję su darbo užmokesčiu ir iÅ¡mokėjimu.

Mano, kad buvo padaryta ir sÄ skaitybos klaida, ir atsakovo veiksmuose yra nesÄ Å¾iningumo požymių, todėl yra abi sÄ lygos tenkinti Å iaulių AVPK praÅ¡ymÄ ir priteisti iÅ¡ R. Å . 2563 Lt permokÄ .Atsakovas R. Å . teismo posėdžio metu pažymėjo, kad LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p. numato sÄ lygas, kada turtas, kurio negalima iÅ¡reikalauti, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilyginamos iÅ¡mokos – pensija ir iÅ¡laikymas, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos.

Å ios nuostatos yra įtvirtintos ir DK, kurio principai taikomi ir asmenims, dirbantiems pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ . CPK 178 str. nurodo, kad teisminio ginčo Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjimo atveju įmonės administracija kreipėsi į teismÄ dėl nepagrįstai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio susigrÄ Å¾inimo, privalo įrodyti, kad tai įvyko dėl sÄ skaitybos klaidų ar dėl buvusių darbuotojų nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Darbuotojo nesÄ Å¾iningi veiksmai, siekiant gauti jam priklausantį darbo užmokestį, gali bÅ«ti suklastotų dokumentų pateikimas įmonės administracijai arba melagingų žinių patekimas. Tačiau remiantis teismų praktika, kai ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, darbuotojo byloje pareikÅ¡tos iÅ¡vados ar teisiniai argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip melagingai suteiktos žinios. Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pateiktų bent vienÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai.

Atlyginimas buvo perskaičiuojamas kas keli mėnesiai, kas mėnesį gaudavo kitokį atlyginimÄ . Buvo dirbamas naktinis, virÅ¡valandinis darbas. Nuo 2011-07-25 pareiÅ¡kėjui suėjo 15 darbo metų stažas ir, kiek žino, atlyginimas turėjo pakilti 3 procentais. Kadangi atsakovas neturi buhalterinio iÅ¡silavinimo, tai jam atrodė, kad tas nežymus padidėjimas ir turėjo bÅ«ti. Konkrečiu atveju, kai atlyginimas buvo mokamas pagal dokumentus, kuriuos užpildė personalo inspektorius, nėra jokia sÄ skaitybos klaida, kadangi buhalterei, skaičiuojant atlyginimÄ pagal pateiktus personalo tarnybos duomenis, jokia skaičiavimo ar sÄ skaitybos klaida padaryta nebuvo.

Mano, kad aplinkybę dėl sÄ skaitybos klaidos padarymo turi įrodinėti pareiÅ¡kėjas, o Å¡ioje byloje jis nepateikė tokių įrodymų. Å iaulių AVPK personalo ir buhalterijos darbuotojai, su kuriais DK 256 str. 1 d. pagrindu pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, iÅ¡mokėjo darbuotojui priklausantį darbo užmokestį, privalo atlyginti padarytÄ visÄ turtinę žalÄ . Darbdavys neturi teisinio pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbuotojo jo be pagrindo gauto darbo užmokesčio.

Mano, kad tai jokia sÄ skaitybos klaida, o yra personalo darbuotojo klaida. Jeigu ne kolegų smalsumas, tik suėjus pensiniam amžiui, bÅ«tų paaiÅ¡kėjusi Å¡ita klaida. Tai truko 11 mėnesių. Atsiskaitymo lapelius gaudavo kiekvienÄ mėnesį. Juose žino tik 2 punktus, o smulkesnė informacija jam nesuprantama. Žinojo apie avansÄ ir atlyginimÄ . Darbuotojo nesÄ Å¾iningi veiksmai, siekiant jam gauti nepriklausantį darbo užmokestį, gali bÅ«ti suklastotų dokumentų pateikimas, melagingų žinių suteikimas.

Remiantis teismų praktika, kai ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, darbuotojo byloje pareikÅ¡tos iÅ¡laidos ar teisiniai argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip melagingai suteiktos žinios. Atlyginimas buvo perskaičiuojamas kas mėnesį, gaudavo vis kitokį atlyginimÄ . Negalėjo žinoti, kokį koeficientÄ Ä¯raÅ¡o personalo darbuotojas. Mano, kad tai nėra sÄ skaitybos klaida. PraÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ PareiÅ¡kėjo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymas netenkintinas.

IÅ¡ byloje turimų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių apskrities VPK 2012 m. spalio 11 d. raÅ¡tu „Dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grÄ Å¾inimo“ Nr.40-S-16373 (b.l.5) kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iki 2012 m. spalio 24 d. grÄ Å¾inti be pagrindo gautas pingines lėšas – 2563 Lt į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ , nes Å iaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniojo tyrėjo V. B. 2012 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl R. Å . mokėto darbo užmokesčio“ Nr.40-PR5-2684 buvo nustatyta, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. dėl sÄ skaitybos klaidos be pagrindo atsakovui yra mokama dalis darbo užmokesčio, iÅ¡ viso be pagrindo atsakovui buvo iÅ¡mokėti 2563 Lt.

Atsakovas R. Å . Å¡io praÅ¡ymo neįvykdė ir 2563 Lt negrÄ Å¾ino.Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog buvo padaryta ir sÄ skaitybos klaida, ir atsakovo veiksmuose yra nesÄ Å¾iningumo požymių, todėl yra abi sÄ lygos tenkinti Å iaulių AVPK praÅ¡ymÄ ir priteisti iÅ¡ R. Å . 2563 Lt permokÄ .Visų pirmiausia pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme remiamasi LR DK 224 str., kuriame numatoma:

1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.

2. IÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimÄ Ä¯monei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu:

1) grÄ Å¾inti avansÄ , kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grÄ Å¾inti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neiÅ¡leistÄ ir laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitÄ vietovę atveju, taip pat už Å«kinius patarnavimus; atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Å iais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi avanso grÄ Å¾inimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo iÅ¡mokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiÅ¡kėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) darbuotojÄ atleidžiant iÅ¡ darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, iÅ¡ieÅ¡koti už neatidirbtas atostogų dienas. IÅ¡skaita už Å¡ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo nesant jo kaltės.

3. Negalima iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡koti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymÄ apskaičiuoto darbo užmokesčio, iÅ¡skyrus skaičiavimo klaidos atvejus.Ä®vertinus minėtos teisės normos turinį, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju įstatymo leidėjas įtvirtino pareigÄ darbdaviui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ dėl permokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ darbuotojo, įrodyti ne tik permokėto darbo užmokesčio faktÄ , bet ir aplinkybę, jog permokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl skaičiavimo klaidos.Didesnio darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. atsiradimo faktas kildinamas iÅ¡ to, jog policijos informacinės sistemos personalo posistemėje, personalo skyriaus darbuotoja neteisingai įvedė duomenis, kad R.

Å . nustatyta B lygio 9 kategorija. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme (b.l.2) nurodoma, jog Finansų skyrius atsakovui mokėjo atlyginimÄ pagal policijos informacinės sistemos personalo posistemėje neteisingai įvestus duomenis, tai yra mokėjo darbo užmokestį, atitinkantį B lygio 9 kategorijÄ , kai turėjo bÅ«ti mokamas darbo užmokestis, atitinkantis B lygio 7 kategorijÄ .Å iaulių apskrities VPK Personalo skyriaus vyresniosios specialistės D. U. 2012 m. rugpjūčio 27 d. paaiÅ¡kinime „Dėl klaidos policijos informacinės sistemos personalo posistemėje“ (b.l.27-28) nurodoma, jog pareigÅ«no pareigybės lygį ir kategorijÄ reikia įvesti du kartus – vienÄ kartÄ Ä¯steigus pareigybę, t. y.

„etatuose“, antrÄ kartÄ â€“ paskyrus darbuotojÄ Ä¯ pareigas. „Etatuose“ R. Å . pareigybei statutinio valstybės tarnautojo lygis bei kategorija įvesti teisingai – B7. Personalo posistemėje (toliau – PP) atsivertus darbuotojo „langÄ â€œ reikia perkelti darbuotojÄ Ä¯ naujas pareigas ir papildomai dar kartÄ Ä¯vesti statutinio valstybės tarnautojo lygį bei kategorijÄ . PaaiÅ¡kinime nurodoma, jog čia ir buvo padaryta klaida, vietoj B7 įraÅ¡yta B9 ir jog Å¡ių duomenų PP patikrinti nėra galimybės, PP niekaip nesiindikuoja, kad „etatuose“ pareigybės kategorija yra įvesta „kitokia“, ar kad darbuotojui nustatyta aukÅ¡tesnė nei galėtų bÅ«ti nustatyta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, B lygio tyrėjo pareigybės maksimali galima kategorija yra 7).

Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog darbo užmokestis atsakovui buvo skaičiuojamas remiantis Personalo poskyryje suvestais klaidingais duomenimis. Liudytoja V. S., nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. dirbusi atlyginimų skyriuje, teismo posėdžio metu nurodė, jog skaičiuojant atlyginimÄ programoje pareigybės ir kategorijos nesimato. AtlyginimÄ skaičiuoja kompiuterinė sistema; įvyko techninė duomenų pateikimo klaida. Taigi Å¡iuo atveju darbo užmokesčio skaičiavimas buvo atliekamas kompiuteriniu bÅ«du remiantis policijos informacinės sistemos personalo poskyryje suvestais klaidingais duomenimis.

Kaip jau buvo minėta, bÅ«tent Å iaulių apskrities VPK Personalo skyriuje, o ne Å iaulių apskrities VPK Finansų skyriuje atsakovui buvo numatyta B lygio 9 kategorija, kuri pagal Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali 2011 06 28 įstatymo Nr. XI-1554 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 19 d.) 3 priedo I dalyje numatytÄ 2010–2011 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sÄ raÅ¡Ä , atsakovui negalėjo bÅ«ti numatyta.Taip pat pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme remiamasi LR CK 6.241 str., kurio 1 d. numatyta, jog negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgyta:

1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita;

2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui;

3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas;

4) sumos, be pagrindo iÅ¡mokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, pensija ir iÅ¡laikymas, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos. PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sÄ skaitybos klaida yra ne tik aritmetiniai darbo užmokesčio skaičiavimai, bet ir kiti veiksmai, susiję su darbo užmokesčiu ir iÅ¡mokėjimu.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, jog sÄ voka skaičiavimas ir Å¡ios bylos kontekste negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ta pačia apimti kaip ir sÄ voka sÄ skaityba.Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvių kalbos žodyne sÄ voka sÄ skaityba yra aiÅ¡kinama kaip buhalterinė apskaita, sÄ skaitų tvarkymas. Atsižvelgiant į aukščiau atliktÄ bylos faktinių aplinkybių vertinimÄ bei taikant lingvistinį teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas teismui pateikė tik įrodymus, susijusius su aplinkybėmis (Finansų ir Personalo skyriaus darbuotojų atliktais veiksmais), nulėmusiomis klaidos, o ne sÄ skaitybos klaidos (buhalterinės apskaitos, sÄ skaitų tvarkymo klaidos), dėl kurios atsakovui buvo mokamas didesnis B lygio 9 kategorijos darbo užmokestis, atsiradimÄ .Pažymėtina, kad ginčui aktualus ne tik konstatavimas ar buvo padaryta sÄ skaitybos klaida, bet ir atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakytÄ pozicijÄ bÅ«tinas ir atsakovo sÄ Å¾iningumo vertinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektÄ individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, iÅ¡simokslinimo, praktinių įgÅ«džių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobÅ«džio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas ginčo teisiniuose santykiuose.PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog vienas iÅ¡ atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodymų yra tas, jog kai buvo padaryta klaida, alga tapo 2070 Lt.

Pažymėjo, kad alga yra nekintamas dydis, kuris pagal valstybės tarnybos įstatymo 24 str. yra priskiriamas pareigybės kategorijai, prie kurios nesiejami nei priedai, nei priemokos. Taip pat nurodė, jog atsakovas, gavęs darbo užmokesčio lapelius, elgdamasis sÄ Å¾iningai, turėjo pastebėti skirtumÄ .Teismo manymu, Å¡ių pareiÅ¡kėjo motyvų pagrindu teigti, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja V. S. teismo posėdyje nurodė, kad jai atsakovas R.

Å . jokių dokumentų, kurie bÅ«tų įtakoję jo atlyginimÄ , nepateikė.Ä®vertinus byloje turimus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai ir dėl to negali bÅ«ti taikoma CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R.

Å . be pagrindo gautÄ darbo užmokesčio dalį – 2563 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus) nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ , neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).Atsižvelgdamas į iÅ¡vardintas aplinkybes bei teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

             Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Å . be pagrindo gautÄ darbo užmokesčio dalį – 2563 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus) atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius