e5fceaa0-5963-4e30-925b-be5b41e1ae0c · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) 354/2011                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-35-3-0906-2011-4                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                             45.4.4.; 45.4.5; 79.1                       .                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU       2011 m. liepos 27 d.        Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal M.

V. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo M. V. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

V. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, irnustatė:             M. V. nubaustas už tai kad, 2011 m. gegužės 18 d. 15.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė automobilio gale ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , kuri varėsi dviratį; eismo įvykio metu apgadintas pėsčiosios dviratis, žmonės nenukentėjo; iÅ¡ įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasiÅ¡alino nepranešęs policijai.             Apeliaciniu skundu M.

V. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d.             Skunde apeliantas nurodo, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas nutartyje jo kaltę grindžia tuo, kad jis automobilį sustabdė bÅ«tent dėl kontakto su dviračiu, tačiau ta iÅ¡vada klaidinga. Apelianto teigimu, automobilį jis pristabdė ne dėl kontakto su transporto priemone, o tiesiog perjungiant pavarÄ . Pažymi, kad iÅ¡ nukentėjusiosios neiÅ¡girdo jokio teiginio dėl eismo įvykio, jog sugadino pastarosios dviratį.

Apeliantas nurodo, kad nei nukentėjusioji, nei jos dviratis, nei turimi kiti daiktai nebuvo nukritę ant žemės, nukentėjusioji tiesiog stovėjo rankose laikydama dviratį, neatrodė nei iÅ¡sigandusi, nei sustingusi. Remdamasis tuo, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nei jis, nei keleivė nepajuto jokio kontakto su dviračiu ir mano, kad per tÄ laikÄ kol jis stovėjo praleisti važiuojančių maÅ¡inų, nukentėjusioji turėjo pakankamai laiko jį perspėti apie padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantas nurodo, kad jis nesijaučia kaltas, o prisipažinimÄ parašė todėl, kad buvo nukentėjusiosios skundas, kurio detalės atitiko buvusiÄ situacijÄ .

Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo apklaustas automobilio keleivis R. V. , nebuvo atsižvelgta, kad ant automobilio nerasta požymių dėl susidÅ«rimo su dviračiu. Be to, apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, o teismas jo kaltę pripažino remdamasis nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimu, kad jis atsitrenkė į stumiamo dviračio priekinį ratÄ , ir jo pripažinimu, kad atsitrenkė. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes nustatant jo tiesioginę tyčiÄ ir neįsigilino į kitus svarbius, jo kaltę galinčius paneigti, faktus: kad jis pats prisistatė į policijÄ , kad nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas konkretus jo vairuojamo automobilio sustojimo momentas, kad nebuvo apklausta automobilio keleivė R.

V. . Atsiliepimu į M. V. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas praÅ¡o M. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimÄ . Nurodo, kad teismas visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo administracinę bylÄ ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>“.

Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip matyti iÅ¡ M. V. skundo turinio, apeliantas nesutinka tik su RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimo dalimi dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ tik praÅ¡omojoje dalyje.

M. V. nei apylinkės teismo posėdyje neneigė, nei apeliaciniu skundu neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, tačiau laikosi pozicijos, kad nejuto kontakto su dviračiu, todėl ir nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos. TokiÄ M. V. versijÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta laikydamas jÄ apelianto pasirinkta gynybine pozicija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad M. V. kaltė dėl ginčijamo inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai.

Tai, kad vairuodamas automobilį apeliantas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė pėsčiÄ jÄ nukentėjusiÄ jÄ V. L. , kuri varėsi dviratį, ir pastarÄ jį apgadino, nepasilikęs eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, patvirtina byloje esantys duomenys. IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (5 b. l.) matyti, kad V.

L. pranešė policijai, jog automobilis AUDI, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jos vedamÄ dviratį ir jį apgadino, kad V. L. paaiÅ¡kino, jog automobilio vairuotojas sustojo, jÄ apÅ¡aukė ir nuvažiavo. Nukentėjusiosios dviračio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (10 b. l.). V. L. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga automobilio vairuotojas jos nepastebėjo ir atsitrenkė į jos stumiamo dviračio priekinį ratÄ (7 b. l.). Pats apeliantas M. V. paaiÅ¡kinime pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga užkliudė nukentėjusiosios vedamÄ dviratį, tačiau nepagalvodamas, kad apgadino dviratį, nuvažiavo ( 9 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus dviračio apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmÄ , sprendžia, jog apelianto vairuojamo automobilio ir dviračio kontaktas negalėjo bÅ«ti nejuntamas.

Be to, kai jau minėta, nukentėjusiosios aiÅ¡kinimu, po automobilio atsitrenkimo į jos dviratį automobilis sustojo ir automobilio vairuotojas jÄ apÅ¡aukė, o pats apeliantas nuvykęs į policijÄ , kaip jis pats teigia – po geros valandos, t. y. jau nebÅ«damas stresinėje situacijoje ir apgalvojęs įvykio aplinkybes, pripažino automobiliu kliudęs dviratį. Aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas negalėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, todėl iÅ¡ jo pasiÅ¡alindamas veikė sÄ moningai, t. y. tyčia.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio M. V. kaltės formos tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl tyčios ir atitinkamai ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo apelianto veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 232 punktas reikalauja, jog bÅ«tų užpildyta eismo įvykio deklaracija, jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantas iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo nesusitaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu įvykio dalyviu, kas atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Todėl daroma iÅ¡vada, kad M. Varkulevičius pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Pažymėtina ir tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010;

Nr. N575-2179/2009).Apeliaciniame skunde kritikuodamas skundžiamÄ nutarimÄ M. V. teigia, kad apylinkės teismas neapklausė automobilio keleivės R. V. . Atsižvelgiant į tai, kad R. V. yra apelianto motina, t. y. suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. V. neapklausimas nereiÅ¡kia, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai. Objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir M. V. kaltės dėl inkriminuotų ATPK pažeidimų klausimui iÅ¡spręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, į kurias, apelianto teigimu, priimdamas sprendimÄ neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas (automobilio sustojimo momento neiÅ¡aiÅ¡kinimas, automobilio apgadinimų nenustatymas, paties apelianto nuvykimas į policijÄ ), nepaneigia M. V. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ esant anksčiau aptartiems bylos duomenims.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad M. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai, už jį administracinė nuobauda paskirta tinkamai, galutinė subendrinta nuobauda taip pat paskirta nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

Todėl tenkinti apelianto skundÄ jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasnutaria: Palikti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                             Nijolė Matuzevičienė     Â