2024-04-09 Nr. CB-2482-2-55-3-00205-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1329

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 27 d. paduotu ieškovo Š. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Š. K. pateikė ieškinį, prašydamas:

1) nutraukti ieškovo Š. K. ir atsakovės V. K. 2009 m. vasario 6 d. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Žurauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui Š. K. asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini);

2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų V. K., T. L. ir K. L. 117 600 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė V. K. priešieškiniu prašė teismo 2009 m. vasario 6 d. jos ir ieškovo sudarytą rentos sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies:

1) nutraukti ieškovo Š. K. ir atsakovės V. K. 2009 m. vasario 6 d. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Žurauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui Š. K. asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini);

2) kitą ieškinio dalį atmesti;

3) atsakovės V. K. priešieškinį atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 117 600 Eur nuostolių atlyginimą konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas yra verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto nuomos veikla, taip pat pateikti įrodymai apie ginčo turto nuomos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu neabejotinai patvirtina, jog ieškovas galėjo gauti nuomos pajamas iš ginčo turto, tačiau byloje nenustatyta, jog ieškovas planavo gauti ginčo buto nuomos pajamas ir ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovo valia buvo nukreipta į nuomos pajamų už ginčo buto gavimą. Ieškovas leido gyventi bute panaudos pagrindais, iki ginčo byloje ieškovas nereiškė pretenzijų dėl buto nuomos mokesčio. Ieškovo įrodinėjamos negautos pajamos iš ginčo buto nuomos nėra susijusios su atsakovais, nenustačius jų neteisėtų veiksmų. Todėl teismas nepriteisė nuostolių atlyginimo (nutarties 82, 84, 85, 87 punktai).

Kasaciniu skundu ieškovas Š. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties dalį dėl ieškovo apeliacinio skundo atmetimo, t. y. dėl ieškovo reikalavimo priteisti 117 600 Eur nuostolių atlyginimą, ir dėl šios dalies bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir taip neatsakė į ieškovo apeliacinio skundo argumentus. Dėl to ieškovo teisė būti išklausytam apeliacinėje instancijoje buvo iš esmės pažeista (skundo 14 punktas). Pažeidę rentos sutartį atsakovai liko praturtėję mažiausiai 117 000 Eur, o ieškovas patyrė nuostolius (skundo 17 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų: pirma, dėl to, kad iš tikrųjų nebuvo jokių panaudos santykių, byloje nepateikta rašytinė panaudos sutartis; ieškovas ieškiniu prašė priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2009-02-06 iki 2023-01-31, t. y. už laikotarpį, kuomet ginčo butas nuosavybės teise ieškovui nebepriklausė, nes rentos sutartimi buvo perleistas atsakovei V. K., kuo ieškovas ir grindžia savo prarastą galimybę nuomoti ginčo butą (skundo 22, 24, 30, 31, 32 punktai); antra, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad ieškovas, sudaręs rentos sutartį su atsakove V. K., turėjo ir tebeturi teisę nebeleisti ginčo bute gyventi jos tėvams – atsakovams, o dėl šio motyvo ieškovas teikė apeliacinio skundo argumentus, bet dėl jų esmės apeliacinės instancijos teismas nepasisakė (skundo 33, 34 punktai). Atsakovei V. K. nevykdant vieno iš rentos sutartimi prisiimto ir joje aiškiai išskirto įsipareigojimo – aprūpinti ieškovą gyvenamąja vieta, tuo turėjo pasirūpinti pats ieškovas, dėl ko jam teko prisiimti ilgalaikius turtinius įsipareigojimus dėl šeimos gyvenamojo būsto nuomos, kurie siekia daugiau nei 180 000 Eur (skundo 38.5 punktas).

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-378/2018). Taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą ir vadinami restituciniais, nes juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) (skundo 43 punktas).

3. Ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo nurodyta ginčo buto nuomos kaina būtų nepagrįsta, t. y. nepaneigė ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio nuostolių dydį. Todėl teismas turėjo priteisti nuostolių atlyginimą (skundo 42, 47, 48, 50, 51, 52 punktai).

4. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė ieškovui Š. K. 286 Eur žyminio mokesčio ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės V. K. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovės V. K. 7359,32 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šį ieškovo prašymą, bet nepasisakė dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų dėl priteisto per mažo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Ieškovo ieškinio reikalavimai dėl rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo tenkinti visiškai (ieškovui grąžintas ginčo butas, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 257 472 Eur), o išvestinis reikalavimas dėl 117 600 Eur nuostolių priteisimo atmestas. Todėl, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų piniginę išraišką, laikytina, kad buvo patenkinta 68,65 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų ir ieškovui turėjo (pagal teismo tenkintų/netenkintų reikalavimų proporciją) būti priteista 68,65 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė rengdamas ieškinį ir gindamas ieškinio poziciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (skundo 53, 54, 56, 58, 61 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas