2023-02-22 Nr. AB-4098-3-61-3-02171-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-132-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02171-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-332/03-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2021 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. BR6-4308330 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria konstatuoti patikros metu nustatyti pažeidimai 1,76 ha kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, 0,61 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, 1,45 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke N. 1, 13,84 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2; 3) įpareigoti NMA panaikinti 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. BR6-4308330 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ pritaikytas 3 177,47 Eur ir 6 681,53 Eur sankcijas; 4) įpareigoti NMA priskaičiuoti susietąją paramą už daržovių auginimą atvirame grunte 1,76 ha kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, 0,61 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, 1,45 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke N. 1, 13,84 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. įsigijo 500 kg krapų sėklų, o 2020 m. balandžio 21 d. pas ūkininką A. K. užsakė krapų sėjos darbus 1,76 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (toliau – ir Laukas 1), 0,61 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (toliau – ir Laukas 2), 1,45 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke N. 1 (toliau – ir Laukas 3), 13,84 ha kontroliniame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (toliau – ir Laukas 4) (toliau – ir ginčo laukai). A. K. darbuotojas R. J. 2020 m. balandžio 27 d.–gegužės 8 d. pasėjo ginčo laukuose krapus, pateikė traktoriaus, apsėjusio ginčo laukus, GPS koordinates. A. K. 2020 m. gegužės 8 d. išrašė sąskaitą už krapų sėją laukuose, kurią 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku persiuntė pareiškėjui, nurodydamas „visi tavo krapai pasėti, siunčiu sąskaitą, laukiu apmokėjimo“. Pareiškėjas sąskaitą apmokėjo 2020 m. birželio 25 d.

3. Pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. pateikė atsakovui Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 20-1011847235-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo turimuose laukuose žemės ūkio naudmenas, įskaitant ir ginčo laukuose auginamus krapus. Pareiškėjas prašė išmokėti paramą, kuri yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – ir TI taisyklės).

4. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo laukuose faktiškai augino krapus, o prasidėjus krapų derliui su žmonos pagalba jį nuėmė per birželio mėnesį. Šiuos faktus pagrindžia pareiškėjo žmonos M. K. raštas „Dėl atliktų darbų“. Krapų derlius buvo parduotas 2020 m. birželio 13 d., 2020 m. birželio 20 d. ir 2020 m. birželio 30 d. už 1 936 Eur. Sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai pagrindžia, kad už ginčo laukuose nuimtą derlių faktiškai gavo 1 936 Eur.

5. Pareiškėjas, nuėmęs krapų derlių ir siekdamas pagerinti laukų dirvos būklę, 2020 m. liepos 1–3 dienomis užsėjo ginčo laukus posėliu – baltąja garstyčia. Po posėlio pasodinimo ginčo laukuose liko krapų pasėlio likučiai. Pareiškėjo teigimu, jis atliko visus reikalavimus pagal TI taisykles, laikėsi visų žemdirbystės reikalavimų ir geros žemdirbystės praktikos, t. y. 2020 m. balandžio–birželio mėnesiais ginčo laukuose augino krapus, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. užtikrino krapų ir jų likučių išsaugojimą.

6. NMA darbuotojai 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis, t. y. pavėluotai ir neinformavę pareiškėjo, atliko jo deklaruotų žemės naudmenų patikrą, kurios metu nustatė deklaravimo neatitikimus ir surašė Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 20-1011847235-D4-1 (toliau – ir Patikros ataskaita). Pareiškėjo teigimu, Patikros ataskaitoje yra netikslumų, t. y. Patikros ataskaitoje nurodoma, kad Lauke 1 ir (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (turėtų būti (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2) vyraujanti kultūra – garstyčia, kituose patikrai atrinktuose laukuose matomi žemės dirbimo pėdsakai, krapų kultūra nėra dominuojanti, o Lauke 3 ir Lauke 4, kuriuose deklaruoti krapai, rastos pasėtos baltosios garstyčios, krapų likučių nerasta. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nedeklaravo krapų auginimo, nes krapai buvo deklaruoti ir faktiškai auginti (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2. Šie netikslumai pareiškėjo teigimu, leidžia abejoti Patikros ataskaitos tikslumu ir kelia klausimą, ar nebuvo suklysta tikrinant laukus.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešimas apie patikros rezultatus pareiškėjui atsiųstas tik 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. daugiau kaip po pusantro mėnesio iki kada pareiškėjas turėjo užtikrinti pasėlio ar jo likučius ginčo laukuose ir taip buvo apsunkintas krapų pasėlio auginimo ir jo likučių išsaugojimo ginčo laukuose įrodinėjimas. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. ginčo laukuose padarė jų nuotraukas, naudodamasis „NMA Agro“ mobiliąja programėle, kuri padarytas nuotraukas automatiškai išsiunčia NMA. Šias nuotraukas pareiškėjas padarė net nežinodamas apie Patikros rezultatus ir negavęs jokios informacijos iš atsakovo. Pareiškėjo teigimu, minėtos nuotraukos patvirtina, kad krapai buvo jau į vegetacijos pabaigą, kuri trunka 85–90 dienų, kas patvirtina, kad krapai buvo sėti ne vėliau kaip balandžio ir gegužės mėnesį ir Paraiškos pateikimo metu jau augo ginčo laukuose.

8. Pareiškėjas nurodė, kad į atsakovą su prašymais „Dėl pasėlių kodų pakeitimo“ kreipėsi 2020 m. spalio 18 d. bei 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau NMA formaliais raštais atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus nurodydama, jog pakeisti pasėlių kodų nėra galimybės, nes pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, faktų ar įtikinančių argumentų, kurie paneigtų Patikros duomenis ar dėl kurių turėtų būti priimtas naujas sprendimas.

9. Pažymėjo, kad nesutikdamas su NMA Sprendimo dalimi su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo nagrinėti visi jo skunde kelti argumentai, nevertinta dalis įrodymų.

10. Pareiškėjo vertinimu, krapų sėjos ir auginimo faktai ginčo laukuose yra pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais: sąskaita-faktūra už krapų sėklas, šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantis kasos išlaidų orderis; raštai, kurie patvirtina, kad ginčo laukai buvo apsėti; traktoriaus apsėjusio ginčo laukus GPS koordinatės; Sentinel nuotoliniai vaizdai skirtingais laikotarpiais; M. K. patvirtinimas dėl krapų derliaus nuėmimo bei krapų pardavimo dokumentai; pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d. padarytos nuotraukos „NMA Agro“ programėle.

11. Pareiškėjas teigė, kad TI taisyklės nenustato ir nereglamentuoja, kuriuo metu reikia nuimti deklaruotą pasėlį, o išlaikyti pasėlio ar jo liekanas privalu iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (TI taisyklių 29 punktas). Tačiau nėra įpareigojimo pasėlį ar jo liekanas išlaikyti vėliau, todėl teigia, kad Patikros metu (2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis) neturėjo pareigos išlaikyti pasėlį ar jo liekanas. Ši aplinkybė Komisijos nebuvo vertinama. Akcentavo, kad Komisija 2021 m. kovo 22 d. yra priėmusi sprendimą analogiškame ginče, kuriame buvo pateikti ekspertės doc. Dr. A. Ž. paaiškinimai dėl krapų auginimo, jų likučių ir t. t., tačiau Komisija šių reikšmingų aplinkybių nevertino. Darant nuotraukas per „NMA Agro“ programėlę foto nuotraukose matyti krapų likučiai, nors jie buvo nuimti daugiau nei prieš mėnesį. Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad NMA Patikra turėjo būti atlikta anksčiau, kaip tai nustato TI taisyklių 29 punkto nuostatos.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad TI taisyklės nenustatė pareiškėjui draudimo, nuėmus krapų derlių, ginčo laukus apsėti posėline kultūra – baltąja garstyčia, kas ir buvo padaryta. Nesutinka su Komisijos argumentu, kad norėdamas apsėti ginčo laukus posėline kultūra, turėjo tai deklaruoti. Patikros duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis užfiksuotos garstyčios yra žydėjimo pradžioje, o žydėjimą jos pasiekia maždaug po mėnesio nuo sėjos, tai tik dar kartą įrodo, kad garstyčių sėja buvo daroma ne anksčiau nei 2020 m. liepos mėn. pradžioje ir deklaravimo metu dar garstyčių nebuvo ir negalėjo būti.

13. Pareiškėjas teigė, jog nesutinka, kad turėjo deklaruoti posėlį ir apie tai informuoti atsakovą, nes TI taisyklės to nenumato. Pareiškėjo teigimu, TI taisyklių 39 punktas reglamentuoja visiškai skirtingą situaciją, t. y. kokią dalį pareiškėjų deklaruojamų laukų turi sudaryti EASV (ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę), tačiau nenumato, jog sėjant posėlį visais atvejais jis privalo būti EASV ir privalėtų būti deklaruojamas kaip EASV. Minėtas punktas nustato, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamos žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV, kuria gali būti posėlis arba žolinis įsėlis, kurio 1 kv. m atitinka 0,3 kv. m EASV ploto. Deklaruojant daugiau nei 5 proc. ariamų laukų kaip EASV žymimas posėlis, siekiant gauti papildomą naudą, t. y. EASV balus ar papildomą paramą už posėlinių kultūrų auginimą, bet su tuo atsiranda ir papildomi įsipareigojimai 5 metams. Todėl teikdamas paraišką pareiškėjas nusprendė neprisiimti papildomų reikalavimų ginčo laukams, nes didžioji ūkio dalis yra ekologiškai sertifikuota, todėl EASV reikalavimai netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašė ginčo laukų pripažinti EASV ir neįsipareigojo apsėti posėliu, todėl neprivalėjo informuoti NMA apie posėlio sėją.

14. Pareiškėjo vertinimu, NMA nepagrįstai remiasi Patikra, nes Patikra kelia itin didelių abejonių: ji atlikta pavėluotai, kuomet pareiškėjas pagal TI taisykles neturėjo pareigos ginčo laukuose išlaikyti krapų pasėlį ar jų likutį; Paraiškoje nėra nurodyta jos surašymo data, nepasirašyta tikrintojo; Paraiškoje nurodytas pažeidimas lauke, kuriame net nebuvo deklaruoti krapai; „NMA Agro“ darytos nuotraukos pagrindžia, kad ginčo laukuose buvo likę augančių krapų liekanos; apie Patikrą pareiškėjas nebuvo informuotas. Todėl sprendė, kad NMA Patikros pagrindu negalėjo priimti Sprendimo.

15. Pareiškėjas skunde teigė, kad Komisija nukrypo nuo savo formuojamos praktikos analogiškose bylose ir pažymėjo, jog nebuvo įvertinti jo pateikti objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ginčo laukuose augino krapus. Tiek Komisija, tiek atsakovas visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, pernelyg didelę įrodomąją reikšmę skirdami pavienėms nuotraukoms. Komisija nevertino aplinkybės, kad pareiškėjui apie atliktą Patikrą buvo pranešta pavėluotai, tai apsunkino galimybes įrodinėti, jog Patikra atlikta netinkamai.

16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. Atsakovas nurodė, kad Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014,TI taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-201 redakcija) (toliau – ir MPŪV taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3D-334 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės).

18. Atsakovas dėl pareiškėjo pateiktų nuorodų į dienraščius pažymėjo, kad šiuo atveju jos nėra aktualios, nes esminis aspektas yra tai, jog apie ketinimą sėti posėlį pareiškėjas turėjo informuoti NMA dar teikdamas 2020 m. Paraišką, kaip tai aiškiai įtvirtinta teisės aktuose. Pareiškėjai gali, nuėmę derlių, laukus apsėti posėline kultūra, o deklaravę daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV (TI taisyklių 39 punktas). EASV deklaravimui tinkami pasėliai nurodyti TI taisyklių 39.1–39.8 papunkčiuose. Pareiškėjas 2020 m. Paraiškos 2 lape, 1 lentelės 7 stulpelyje turėjo pažymėti laukus, kuriuose bus sėjamas posėlis, tačiau pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje nenurodė nė vieno ginčo lauko, kuriame bus sėjamas posėlis, t. y. nepatvirtino, kad ginčo laukuose, nuėmus derlių, bus įsėtas posėlis. Taigi ginčo laukuose nepažymėjus požymio „VP“, NMA pagrįstai Patikros vietoje metu konstatavo, kad laukuose nurodytas pasėlis apskritai nebuvo sėtas. Pažymėjo, kad pateikdamas ir pasirašydamas 2020 m. Paraiškoje, pareiškėjas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su TI taisyklėmis (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas), bei, jog pateikiami duomenys yra teisingi (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 14 punktas). Atsakovo teigimu, negali susidaryti tokios situacijos, kada pareiškėjai savo nuožiūra keičia pasėlius, jų apskritai nesėja, ar deklaruotus pasėlius keičia posėliu ir to nenurodo teikiamoje paraiškoje, nes NMA neturi galimybės turėti aktualią ir faktiškai situaciją atitinkančią informaciją.

19. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad skunde pareiškėjas niekaip nepaaiškina, dėl kokių priežasčių teikdamas 2020 m. Paraišką nedeklaravo posėlio – baltosios garstyčios, jei ketino ją sėti, nors ties kitais deklaruotais pasėliais nurodė, kad jų vietoje bus įsėtas posėlis (2020 m. Paraiškos 1 lentelės 7 stulpelis). Nesutiko su skundo argumentais, kad TI taisyklėse nenumatytas įpareigojimas sėjant posėlį, jį deklaruoti ar atskirai pranešti atsakovui. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad nors Paraiškoje yra atskiri langeliai, kuriuose reikia pateikti informaciją apie ketinamą sėti posėlį, tačiau, pareiškėjo vertinimu, tos paraiškos dalies pildyti nereikia. Pažymėjo, kad TI taisyklių 10.7.4 papunktyje yra nurodyti daugiau kaip 30 rūšių skirtingų posėlių (kodų), todėl pareiškėjai, teikdami paraiškas, įsipareigoja nurodyti kokį konkrečiai posėlį ketina sėti tam, jog NMA turėtų galimybę įsitikinti, ar laukuose rastas posėlis atitinka paraiškoje nurodytą posėlį. Laikantis priešingos logikos, neva pareiškėjas neprivalo posėlio nei deklaruoti, nei apie tai informuoti NMA, susidarytų teisiškai ydinga situacija kai NMA, būdama paramos lėšas skirstančia institucija, neturėtų informacijos apie deklaruojamas ir auginamas kultūras, už kurias moka išmokas.

20. Atsakovas dėl informavimo apie Patikrą nurodo, kad NMA turi teisę atlikti patikras vietoje iki augalų vegetacijos pabaigos, arba kitu metu, jeigu taip nustatyta teisės aktuose. Patikrą vietoje pagal pareiškėjo 2020 m. Paraiškos duomenis NMA atliko 2020 m. rugpjūčio 6–10 d., taigi augalų vegetacijos metu, kai objektyviai galima įsitikinti deklaruotų duomenų teisingumu. Ar Patikra vietoje būtų atlikta 2020 m. rugpjūčio 1 d., ar 2020 m. rugpjūčio 10 d., Patikros rezultatai būtų buvę analogiški, todėl Patikros vietoje atlikimas 2020 m. rugpjūčio 6–10 d. nedaro Patikros vietoje rezultatų negaliojančiais.

21. Atsakovas akcentavo, kad Patikros vietoje metu yra užfiksuota faktinė ginčo laukų būklė, o foto nuotraukose aiškiai matyti, jog ginčo laukuose nėra krapų pasėlio ar jo likučių buvimo pėdsakų. NMA nesutinka, kad Patikra vietoje buvo atlikta pavėluotai. Dėl neinformavimo apie Patikrą vietoje NMA nurodė, kad pateikdamas 2020 m. Paraišką pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su TI taisyklėmis (Paraiškos III dalies 1 punktas), sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje (2020 m. Paraiškos III dalies 11 punktas). TI taisyklių 105 punkte įtvirtinta, kad už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. 809/2014) 25 straipsnyje nustatyta, kad apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad patikros vietoje atlikimas nedalyvaujant pareiškėjui nėra ir negali būti vertinamas kaip administravimo procedūros pažeidimas.

22. NMA sutiko, kad Patikros ataskaitos 10 lape „Pastabos“ neteisingai nurodytas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2 numeris (nurodytas Nr. 1, turėtų būti Nr. 2), tačiau tai yra tik rašymo apsirikimo klaida, kadangi Patikros vietoje metu tikrai buvo tikrintas būtent KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2. Tą patvirtina Patikros vietoje ataskaitos 3 lapas, kuriame pilka spalva pažymėti tikrinti laukai, kuriuose rastas ne 2020 m. Paraiškoje deklaruotas pasėlis. Taip pat įsitikinti tuo, kad tikrintojas tikrai tikrino būtent KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 2 galima ir pažiūrėjus į Patikros ataskaitos 42 ir 43 lapus, kuriuose teisingai nurodytas lauko Nr. 2 numeris, įdėtos minėtame lauke darytos foto nuotraukos, bei nurodytos fotografavimo koordinatės. NMA dar kartą jas patikrino ir nustatė, kad tikrintojas tikrai buvo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2.

23. Atsakovas dėl pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais yra grindžiamas krapų auginimo faktas, nurodė, kad krapų įsigijimo sąskaita yra lenkų kalba, todėl nelaikytina tinkamu įrodymu. Pateiktas 2020 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis taip pat nepatvirtina skunde nurodomų aplinkybių. Žemės ūkio veiklos vykdymo faktas pagrindžiamas ne bet kokiais, o tam tikrais dokumentais, o pareiškėjams vykdant finansinius atsiskaitymus, šie privalo būti atliekami per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip tą nustato TI taisyklių 4.13.3.1 papunkčio nuostata. Nesant tokių dokumentų, vadovaujantis TI taisyklių nuostatomis, laikoma, kad pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateikė. Pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, su žemės ūkio veiklos vykdymu susijusius atsiskaitymus privalo atlikti per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.

24. Pagal 2020 m. balandžio 14 d. sąskaitą faktūrą įsigytų krapų sėklos nurodo, kad 2020 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo ne tik ginčo laukus, kuriuose neva buvo auginti krapai, o ir dar kitus laukus, kuriuose taip pat nurodė auginęs krapus, tačiau Patikros metu nustatyti pažeidimai šiuose laukuose nėra ginčijami. Taigi jeigu pareiškėjas ir būtų pirkęs krapų sėklą, ją galėjo įsėti kituose, ne ginčo laukuose, todėl pats krapų sėklos įsigijimo faktas nereiškia, kad krapai buvo pasėti, auginti ir parduoti ginčo laukuose.

25. Atsakovas dėl A. K. bei R. J. raštų atkreipia dėmesį, kad 2021 m. birželio 21 d. pasirašytame rašte dėl darbų atlikimo nurodyta, jog „sėjos darbai atlikti 2020-04-29–2020-05-08 pagal 2020-05-08 d. sąskaitą Nr. AKB200503“. A. K. 2020 m. gegužės 8 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. AKB200503 yra nurodyta, kad atlikti „Darbai“, kiekis – 29,516 ha, suma – 1 500 Eur. Su skundu pateiktas Skundo 6 priedas – traktoriaus, apsėjusio pareiškėjo laukus krapais, GPS duomenys, atvaizduoti žemėlapio pavidalu, tačiau jame nurodyta darbų data yra gegužės 9 d. Pareiškėjo Luminor banko išrašas apie lėšų pervedimą A. K. (pareiškėjo teigimu, tai apmokėjimo faktą už sėjos darbus įrodantis dokumentas), tačiau pavedimo paskirtis nurodyta kaip „skola“. NMA nuomone, skola ir apmokėjimas už atliktus darbus / už sėją ar pan., nėra tapačios sąvokos, o teisine prasme – tai iš esmės skirtingi teisiniai dalykai. Toks banko išrašas negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu, kad atsiskaityta už pareiškėjui atliktus krapų sėjos darbus, nepaisant to, jog suma sąskaitoje faktūroje ir banko išraše sutampa. Atkreipia dėmesį, kad minėto išrašo apačioje ties kliento patvirtinimu yra nurodytas ne pareiškėjas, o kitas asmuo – J. M.. Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, NMA teigė, kad jie negali būti vertinami ir laikomi neginčijamą įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. Pažymėjo, kad Komisija šiuo metu nagrinėja analogišką pareiškėjo atvejui bylą (ginčo dalykas toks pats, skiriasi tik tam tikros faktinės aplinkybės), kurioje pareiškėjas yra J. M., kuriam žemės ūkio darbus taip pat atliko jau minėtas A. K., ir kurioje pareiškėjas M. K. taip pat yra minimas kaip asmuo, pirkęs užaugintus krapus iš J. M..

26. NMA teigė, kad pareiškėjas nurodė, jog pats krapų nuskynė 3 200 kg, o juos pagal pateiktas sąskaitas faktūras pardavė po 0,50 Eur už 1 kg. Iš viso pareiškėjas 2020 m. birželio mėn. turėjo parduoti ar kitaip realizuoti 6 092,56 kg krapų. NMA nuomone, tokiems milžiniškiems produkcijos kiekiams parduoti, realizuoti reikalingi tiek žmogiškieji resursai, transportas, tiek išvystyta verslo schema, kadangi tai trumpo galiojimo produktas, reikalaujantis greito suvartojimo. Visų šių aplinkybių pareiškėjas nėra niekaip paaiškinęs ar pagrindęs įrodymais.

27. Atsakovas dėl pareiškėjo žmonos liudijimo pažymėjo, kad Paraiškoje iš viso buvo deklaruota 21,04 ha krapų bei 7,94 ha špinatų plotas (iš viso 28,98 ha plotas), ir nuimti nuo tokio ploto derlių dviem žmonėms rankiniu būdu žirklutėmis per kelias dienas sunkiai suvokiamas dalykas, todėl NMA nemano, jog pareiškėjo ir jo žmonos pasisakymų teisingumu galima tikėti, neatsižvelgiant į jau aukščiau išsakytas pagrįstas abejones. Be to, tiek pareiškėjas, tiek jo žmona yra suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys, todėl tikėti vien jų paaiškinimais, nesant tai pagrindžiančių tinkamų dokumentų, negalima.

28. NMA dėl rašytinių įrodymų, t. y. krapų pardavimo dokumentų nurodo, kad sąskaita faktūra MKP 200601 yra išrašyta 2020 m. birželio 13 d., joje nurodoma, kad parduota 1 010 kg krapų. Atkreipė dėmesį, jog Paraišką pareiškėjas NMA pateikė tik 2020 m. birželio 18 d., o skunde Komisijai pats patvirtino, kad Paraiškos pateikimo metu laukuose buvo auginami krapai: „Norėčiau pažymėti, kad Paraiškos pateikimo metu, 2020 m. birželio 18 d., Lauke buvo auginami krapai, kurie ir buvo deklaruoti“. Šios faktinės aplinkybės tik patvirtina pagrįstus įtarimus, kad pareiškėjas pateiktais finansiniais dokumentais įrodinėja krapų auginimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad realybėje šios ūkinės operacijos iš tikrųjų įvyko, ar krapai ginčo laukuose tikrai buvo užauginti. Priešingu atveju, ūkinės operacijos būtų įformintos nuosekliai, pagal įvykių chronologiją, jų pateikimas NMA būtų savalaikis ir tokiais įrodymais būtų galima tikėti. Be to, pareiškėjo pateikti kasos pajamų orderiai nėra tinkami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kadangi apmokėjimas pagal minėtas sąskaitas faktūras turėjo būti atliktas per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip tą nustato TI taisyklių 4.13.3.1 papunkčio nuostata, kadangi pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje deklaravo daugiau kaip 30 ha plotą.

29. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog nėra pateikęs įrodymų, kad pažeidimas užfiksuotas netinkamai, ar įrodymų, dėl kurių turėtų būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. iš esmės, kad krapai ginčo laukuose buvo auginti (2020 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. BR6-7654, 2020 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. BR6-8041), tačiau pareiškėjas jų nepateikė. Netgi 2021 m. balandžio 24 d., su skundu kreipdamasis į Komisiją, pareiškėjas pateikė vos kelis rašytinius įrodymus, tarp kurių nebuvo nei vieno sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Ir tik dabar, su skundu teismui yra teikiami visiškai nauji įrodymai, kurie net nebuvo vertinti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Tokie nauji įrodymai kaip pvz. kasos išlaidų / pajamų orderiai už krapų sėklos įsigijimą, už parduotus krapus, nėra griežtos atskaitomybės apskaitos dokumentai, todėl gali būti išrašomi ir ne esamuoju, ūkinės operacijos atlikimo metu, kadangi pareiškėjas neturi pareigos juos kur nors įtraukti, ar kam nors pateikti. Būtent tokiais, naujai atsiradusiais dokumentais ir yra įrodinėjamas žemės ūkio produkcijos auginimo ir pardavimo faktas šioje byloje, tačiau kaip minėta, tokie dokumentai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dėl tiesioginių išmokų gavimo nėra tinkami apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai.

30. NMA dėl skundo argumentų, kuriuose nurodoma, kad Komisija nukrypo nuo jos pačios suformuotos praktikos analogiškoje byloje, ir jog vienodos aplinkybės buvo įvertintos skirtingai, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja ne Komisija, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, pareiškėjui nėra žinomos visos faktinės kitų Komisijos nagrinėtų bylų aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos buvo analogiškos.

II. 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

32. Teismas nustatė, kad pareiškėjas NMA 2020 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 20-1011847235-1. NMA 2020 m. rugpjūčio 6 d.–10 d. atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Lauke 1, deklaruotas pasėlis krapai (1,76 ha), KŽS Nr. Lauke 2 deklaruotas pasėlis krapai (0,61 ha), KŽS Lauke 3 deklaruotas pasėlis krapai (1,45 ha), KŽS Lauke 4 deklaruotas pasėlis krapai (13,84 ha)) rastas pasėlis ne deklaruoti krapai (KRA), o baltosios garstyčios (GAB), todėl nustatytas pasėlio neatitikimas. Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. NMA pateikė 2020 m. spalio 18 d. prašymą (reg. Nr. BR5.1-14360) ir 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą „Dėl pasėlių kodų keitimo (reg. Nr. BR5.1-16397) (toliau – ir Prašymai), kuriuose nurodė, kad nesutinka su 2020 m. Paraiškoje Patikros metu nustatytais pažeidimais bei prašė atstatyti pasėlio kodus nurodytuose laukuose.

33. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymus, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-7654 „Dėl atsakymo į prašymą” ir 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BR6-8716 „Dėl atsakymo į prašymą” pateikė pareiškėjui atsakymus, kuriuose nurodė, jog Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai lieka galioti, o nurodytos aplinkybės ir pateiktas papildomas dokumentas nesudaro pagrindo keisti Patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų ir tenkinti pareiškėjo prašymus atstatyti pasėlių kodus nurodytuose laukuose.

34. NMA 2021 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4308330 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Minėtu sprendimu buvo pritaikyta 147,82 Eur sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą jo deklaravimą; 3 177,47 Eur sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą; 6 681,53 Eur ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjo skundo netenkino. Komisija sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas įsėti posėlį, po, jo teigimu, nuimto krapų derliaus, turėjo deklaruoti jį dar teikdamas Paraišką, kadangi Paraiškoje deklaruojamas ariamosios žemės plotas sudaro daugiau nei 15 ha; pagal Sentinel nuotolinius vaizdus matyti, kad 2020 m. gegužės 31 d. ginčijami laukai yra rudos spalvos, keliuose vaizduose matyti šviežiai suartas arimas, nors esant krapams matytis turėtų žali laukai; pareiškėjas turėjo Paraiškoje pažymėti konkrečius laukus, kuriuose ketinama įsėti posėlį, taip pat pateikti teisingą informaciją apie auginamą kultūrą, tačiau Patikros vietoje metu NMA darbuotojai nerado auginamų krapų ar jų likučių. Komisija sutiko su NMA argumentais, jog dokumentai, kurie, pareiškėjo teigimu, įrodo krapų auginimo faktą būtent 2020 m., kuriuos pareiškėjas teikė NMA (nuotraukos per NMA „Agro“ programėlę) nepaneigia NMA atliktos Patikros vietoje metu nustatytos faktinės lauko būklės.

36. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Patikros vertinimu, nurodė, kad TI taisyklėse nėra nustatyta, jog Agentūra privalo įspėti pareiškėją apie numatomą atlikti paraiškos patikrą vietoje ir nenustato, kad patikra gali būti atlikta tik tuo atveju, kai dalyvauja pareiškėjas. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, sutiko su šios paraiškos III dalies 11 punktu, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje. Todėl pareiškėjo pretenzijos, kad patikra vietoje buvo atlikta jam nedalyvaujant, negali būti vertinama kaip paraiškos administravimo procedūros pažeidimas.

37. Teismas, įvertinęs Patikros ataskaitoje pateiktą informaciją, sprendė, jog Patikros atskaitoje „Pastabos“ neteisingai nurodytas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Lauko 2 numeris, tačiau pritarė atsakovui, kad toks rašymo apsirikimas nepaneigia Patikros ataskaitos duomenų, t. y. Patikros metu nustatyti tikrintų laukų pažeidimai pažymėti pilka spalva (Patikros ataskaitos 3 psl.); pateiktos nuotraukos ir pažymėtas būtent KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Lauko 2 numeris, taip pat NMA kartu su atsiliepimu pateiktos foto koordinatės. Pareiškėjo argumentą, kad nėra nurodyta Patikros ataskaitos data ir nėra atsakingo asmens parašo, vertino kaip nereikšmingą. Patikros ataskaitoje aiškiai nurodyta atliktos patikros data – 2020 m. rugpjūčio 6 d.–2020 m. rugpjūčio 10 d; apie Patikros rezultatus informacija buvo paskelbta NMA informaciniame portale (šių aplinkybių pareiškėjas neneigia), todėl klaidingai vertinama, jog Patikros ataskaita nėra pasirašyta. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros ataskaitos rezultatais, kelis sykius kreipėsi į NMA, tačiau šių abejonių nekėlė. NMA 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-7654 bei 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BR6-8716 nurodė, kad Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai lieka galioti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šiuos raštus, byloje nėra.

38. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad patikra buvo atlikta per vėlai, t. y. po rugpjūčio 1 d., teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet atlikta patikra vietoje, yra tik 6 dienų tarpas (iki patikros pradžios), ginčo laukų būklė per šį laiką negalėjo taip žymiai pasikeisti, todėl Patikros vietoje ataskaitoje nustatyti neatitikimai realiai atspindi tą situaciją, kuri buvo ir iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas.

39. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pasėlio deklaravimu ir pateiktų įrodymų vertinimo pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Paraiškoje turėjo deklaruoti posėlį nurodydamas, jog TI taisyklės nenustato įpareigojimo sėjant posėlį jį deklaruoti paraiškoje. Remdamasis TI taisyklių nuostatomis, teismas nesutiko su pareiškėju, kad sėjant posėlį jį nėra privalu deklaruoti ir, jog TI taisyklės nenustato tokios pareigos, kadangi pagal TI taisykles, pareiškėjai ne tik turi deklaruoti posėlio sėją, bet nurodyti ir posėlio kodą. Teismas pritarė atsakovui, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ties kitais deklaruotais pasėliais nurodė, jog jų vietoje bus įsėtas posėlis, todėl nėra aišku, kodėl yra teigiama, kad tokia pareiga nebuvo nustatyta. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl posėlio nedeklaravimo kaip pagrįstus, susidarytų situacija, kuomet atsakovė neturėtų galimybės įsitikinti, koks posėlis yra laukuose (nes jis nėra deklaruojamas) ir ar toks posėlio faktas nesudaro pažeidimų ir t. t.

40. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo pateikti rašytiniai įrodymai – krapų sėklų įsigijimo sąskaita faktūra (pateiktas vertimas) bei apmokėjimą patvirtinantis dokumentas – 2020 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis; A. K. bei R. J. raštai, kurie patvirtina krapų sėjimo darbus bei atsiskaitymas už šiuos darbus; žmonos liudijimas dėl krapų derliaus nuėmimo; sąskaita faktūra 2020 m. birželio 13 d., 2020 m. birželio 20 d., 2020 m. birželio 30 d. už parduotus krapus patvirtina, jog ginčo laukuose buvo pasėti krapai, teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros ataskaitos rezultatais, 2020 m. spalio 18 d. pateikė NMA raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ginčo laukų patikros išvadomis ir paprašė atstatyti ginčo laukams pasėlio kodus, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kurie atsakovui leistų vertinti pareiškėjo argumentus kitaip nei nurodyta Patikroje, nepateikė.

NMA, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-7654 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad nustatyti pažeidimai lieka galioti. Pastebėjo, jog pareiškėjas faktų/dokumentų (pvz. nepriklausomų ekspertų atliktos patikros vietoje atlikti matavimai bei argumentuotos išvados, nurodant aiškius faktus dėl NMA patikros) patvirtinančių/įrodančių, kad pažeidimas užfiksuotas netinkamai, nepateikė. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. raštu „Dėl pasėlių kodų keitimo“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad rugpjūčio pabaigoje ginčo laukus apvažiavo ir padarė nuotraukas programėle „NMA Agro“ ir pateikė NMA.

Pareiškėjo teigimu, juose matomas krapų likutis po derliaus nuėmimo bei matosi garstyčių posėlis, kuris įrodo ir kultūros persodinimo faktą. Atsakovas atsakyme pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo nuotraukos negali paneigti Patikros nuotraukose užfiksuotų laukų būklės, nes jos padarytos vėliau nei atlikta Patikra. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, faktų ar įtikinančių argumentų, kurie paneigtų Patikros duomenis ar dėl kurių būtų priimtas naujas sprendimas. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. pakartotinai kreipėsi į NMA, prašydamas pateikti pareiškėjo per programėlę teiktų nuotraukų darymo datas ir laiką, tikslias koordinates bei fotografavimo kryptį nurodydamas, kad ši informacija reikalinga siekiu kreiptis į nepriklausomus ekspertus išvados pateikimui.

NMA pareiškėjui pateikė jo prašomą informaciją. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros rezultatais, net kelis sykius kreipdamasis į NMA iš esmės (be nuotraukų) jokių rašytinių įrodymų dėl krapų auginimo atsakovui nepateikė. Taip pat ribotus rašytinius įrodymus teikė ir Komisijai. Atsakovas visiškai pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tik kartu su skundu teismui pateikė aukščiau minėtus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes, jog ginčo laukuose augino krapus.

Teismas pažymėjo, jog toks įrodymų teikimas (kuomet yra pateikiama tik teismui) verčia abejoti minėtų dokumentų išrašymo realiu laiku aplinkybėmis. Vertindamas pateiktą sąskaitą už krapų sėklos įsigijimą, teismas pažymėjo, kad ji patvirtina tik patį sėklos įsigijimo faktą. Iš pareiškėjo Paraiškos matyti, kad buvo deklaruojami ir kiti laukai, kuriuose pareiškėjas augino krapus, todėl vienareikšmiškai teigti, jog krapų sėklos buvo pasėtos būtent ginčo laukuose, nėra pagrindo.

41. Teismas dėl A. K. bei R. J. raštų, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina krapų auginimą ginčo laukuose, pažymėjo, kad raštuose detaliai įvardijama, jog sėja buvo atlikta būtent ir ginčo laukuose, todėl toks įrodymas turi būti vertinamas visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste. Luminor banko išrašas patvirtina, kad pagal A. K. išrašytą sąskaitą nurodant „skola“ buvo atsiskaityta, tačiau išrašo apačioje yra nurodoma, kad pavedimas yra atliktas ne pareiškėjo, bet J. M.. Šiems netikslumams pagrįsti pareiškėjas nurodo, kad J. M. tvarko pareiškėjo buhalteriją, todėl pavedimas ir buvo atliktas minėto asmens. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad kitoje situacijoje J. M., užauginęs savo krapus, pardavė juos būtent pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, jog pats augino krapus ir pats jų nuskynė 3 200 kg ir dar įsigijo iš J. M. 2 892,56 kg. Taigi pareiškėjas turėjo realizuoti ar parduoti 6 092,56 kg krapų, tačiau šių aplinkybių nepaaiškina, nes tokiems kiekiams produkcijos iš ties yra reikalingi išvystyta verslo schema ir žmogiškieji resursai. Teismas pareiškėjo pateiktus minėtų asmenų raštus vertino kritiškai, atsižvelgdamas į visų paminėtų aplinkybių visetą. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog tas pats asmuo A. K. ir J. M. atliko sėjos darbus. Pareiškėjo žmonos liudijimą dėl krapų derliaus nuėmimo teismas vertino kaip prieštaraujantį nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pritarė atsakovui, kad 28,98 ha deklaruoto ploto derliui nuimti rankiniu būdu dviem asmenims su žirklutėmis yra sunkiai suvokiamas ir kelia pagrįstų abejonių, todėl šiuos paaiškinimus vertino kritiškai. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas teismui teigė, kad ginčo laukuose augino krapus, o nuėmus krapų derlių pasėjo garstyčias, tačiau šių aplinkybių niekaip nepaaiškino ir nepateikė jokių, garstyčių sėją patvirtinančių įrodymų (garstyčių sėklų įsigijimo dokumentų, sėjos darbus patvirtinančių įrodymų ir t. t.). Pareiškėjo pateiktos dienraščių ištraukos nėra aktualios ir patvirtinančios, jog ginčo laukuose buvo auginami krapai.

42. Teismas dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie neva pagrindžia produkcijos pardavimo faktą – 2020 m. birželio 13 d., 2020 m. birželio 20 d. ir 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos už parduotą derlių bei tų pačių dienų kasos pajamų orderiai, pažymėjo, kad minėti dokumentai taip nelaikytini tinkamais pagrįsti aplinkybę dėl krapų auginimo ginčo Laukuose. Pagal TI taisyklių 4.13.3.1 papunktį pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse), paslaugų įsigijimo ar technikos nuomos faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą) (toliau – apmokėjimo patvirtinimo dokumentai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.

43. Pareiškėjo NMA „Agro“ mobiliąja programėle darytos nuotraukos, kuriomis jis grindžia aplinkybę, kad ginčo laukuose augino deklaruotus krapus, tiek NMA, tiek Komisijos pagrįstai laikytos netinkamais įrodymais, paneigiančiais Patikros vietoje nustatytus neatitikimus, kadangi darytos po patikros vietoje atlikimo, 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Teismas pažymėjo, kad nuotraukos, priešingai nei teigia pareiškėjas, patvirtina, jog ginčo laukuose buvo garstyčios, o ne krapai.

44. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija nukrypo nuo savo pačios suformuotos praktikos, pažymėjo, jog skunde pateikiami Komisijos sprendimo fragmentai, kurie neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad Komisijos spręstoje byloje faktinės aplinkybės buvo analogiškos nagrinėjamam ginčui. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja ne Komisija, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas argumentą, kad Komisijos sprendimas stokoja pareiškėjo pateiktų argumentų vertinimo, laikė nereikšmingu, nes tai, jog detaliai nebuvo atsakyta į pareiškėjo pateikto skundo Komisijai argumentus, nesudaro pagrindo vertinti, kad priimtas sprendimas iš esmės yra neteisėtas.

45. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija ir nepateikia jokių argumentų, susijusių dėl taikomos sankcijos, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakė. Iš skundžiamo Sprendimo turinio bei taikytų teisės aktų nuostatų matyti, kad pagrįstai atsakovas taikė sankcijas pagal Reglamento Nr. 640/2014 nuostatas.

46. Teismas konstatavo, kad skundžiama NMA Sprendimo dalis tiek dėl nustatyto pažeidimo, tiek dėl taikytų sankcijų yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nėra jokio pagrindo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų, jog ginčo Laukuose nebuvo auginami krapai. Panaikinti Komisijos sprendimą taip pat nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat netenkino ir reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 47. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

48. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.

49. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies ir 86 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų, kadangi teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų kaip visumos, nuosekliai ir objektyviai pagrindžiančios, jog jis ginčo laukuose augino krapus.

50. Sprendimu teismas neįvertino tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog išnagrinėtame administraciniame ginče neegzistuoja nei vienas objektyvus ir teisėtas rašytinis įrodymas, galintis tiesiogiai pagrįsti aplinkybę, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio–birželio mėnesį Laukuose neaugino krapų, nors atitinkama aplinkybė priimant nepalankų Sprendimą byloje turėjo būti nustatyta pakankamais ir objektyviais duomenimis. Sprendimu teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog Patikra yra neteisėta. Teismas neteisingai vertino, jog Patikros ataskaitos trūkumai nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

51. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino tų teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog TI taisyklės nenumatė draudimo pareiškėjui nuimti krapų derlių birželio mėnesį, taip pat nenumatė pareiškėjui pareigos vėliau nei iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. užtikrinti krapų pasėlio liekanų egzistavimą Laukuose, taip pat nenumatė, kurioje Laukų vietoje ar kokia apimtimi pareiškėjas privalėjo užtikrinti pasėlio liekanų egzistavimą. Teismas neįvertino, jog TI taisyklės nenumatė pareiškėjui draudimo, nuėmus pasėlio (krapų) derlių, Laukus apsėti posėline kultūra – baltąja garstyčia, todėl 2020 m. birželio mėn. pareiškėjui nuėmus krapų derlių, ir 2020 m. liepos 1–3 d. apsėjus posėline kultūra – baltąja garstyčia, pareiškėjas negali būti laikomas padaręs pažeidimą. Teismas neteisingai išaiškino TI taisyklių nuostatas, susijusias su pareiga deklaruoti posėlius.

52. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, tuo pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies ir 86 straipsnio 1–2 dalis ir dėl to teismo sprendime buvo prieitos klaidingos išvados, nulėmusios nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Taigi teismas pažeidė proceso teisės normas, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.), taip pat pažeidė materialiąsias teisės normas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė ir išaiškino (ABTĮ 147 str.).

53. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, pareiškėjo pateiktų objektyvių rašytinių įrodymų visuma nuosekliai ir objektyviai pagrindė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio–birželio mėn. Laukuose augino krapų pasėlį, tą patvirtinta bylos medžiaga.

54. Pareiškėjas nesutinka su sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad pateiktos sąskaitos už krapų sėklos įsigijimą patvirtina tik patį sėklos įsigijimo faktą, o iš pareiškėjo Paraiškos matyti, jog buvo deklaruojami ir kiti laukai, kuriuose pareiškėjas augino krapus, todėl vienareikšmiškai teigti, kad krapų sėklos buvo pasėtos būtent ginčo Laukuose, nėra pagrindo. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš viso įsigijo 500 kilogramų krapų sėklos, kurią pasėjo 21,04 ha ploto pareiškėjo valdomuose laukuose ir atitinkamai tą Paraiškoje deklaravo. Teismo išvada dėl to, jog nėra pagrindo išvadai, kad krapų sėklos buvo pasėtos būtent ginčo Laukuose, yra nepagrįsta. Atitinkama teismo išvada nesiremia ir jokiais pakankamais ir objektyviais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima prieiti objektyvios išvados, jog 500 kg krapų sėklos galėjo būti pasėta tik kituose pareiškėjo laukuose (3,38 ha plote).

55. Teismas nepagrįstai A. K. ir R. J. raštus vertino kritiškai, nors atitinkami raštai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis nuosekliai pagrindė krapų sodinimo darbus. Tai, jog mokėjimo pavedime ties kliento patvirtinimu yra nurodytas ne pareiškėjas, o kitas asmuo – J. M., negalėjo būti vertinamas ir laikomas kaip ginčijamą įrodomąją reikšmę turintis dokumentas. Atitinkamame mokėjimo nurodyme yra aiškiai nurodyta, jog mokėtojas yra pareiškėjas. J. M. tvarko pareiškėjo buhalteriją, turi jo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir pareiškėjo naudai pagal pareiškėjo nurodymus atlieka mokėjimo pavedimus. Šiuo konkrečiu atveju, būtent iš pareiškėjo banko sąskaitos atliko 1 500 Eur lėšų pervedimą A. K.. Vien tai, jog J. M. užauginęs savo krapus pardavė juos būtent pareiškėjui nepaneigia faktinių aplinkybių dėl krapų sodinimo bei A. K. ir R. J. raštuose nurodytų aplinkybių, M. K. atsiskaitymo su A. K. už ginčo Laukuose krapų sodinimą. Vien tik tai, jog sąskaitoje nurodyta, jog apmokama „skola“ ar kad pavedimą atliko J. M., nereiškia, jog atitinkami nuoseklūs ir tarpusavyje susiję rašytiniai duomenys nepagrindžia krapų sėjos fakto Laukuose. Be to, atitinkami duomenys (rašytiniai įrodymai) negali būti vertinami izoliuotai nuo faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumos, objektyviai pagrindžiančios krapų auginimo ginčo Laukuose.

56. Teismas nepasisakė dėl įrodymo – traktoriaus, apsėjusio Lauką, GPS koordinačių, kur buvo fiksuojamas traktoriaus judėjimas Laukuose krapų sėjos metu, nors šie duomenys kartu su kitais duomenimis, nuosekliai ir objektyviai pagrindžia krapų sodinimo ginčo Laukuose aplinkybes. Krapų sėjos faktą taip pat pagrindžia Sentinel nuotoliniai vaizdai skirtingais laikotarpiais (krapų sėjos, auginimo, derliaus nuėmimo, posėlio pasėjimo metu), iš kurių taip pat nuosekliai matyti, jog pareiškėjas augino krapų derlių Laukuose, jog jį nuėmė birželio mėn., jog liepos 1–3 d. Laukus apsėjo garstyčių posėliu. Pažymi, jog Patikros ataskaitoje atsakovo darbuotojas taip pat nurodė, jog pagal Sentinel vaizdų sluoksnį liepos pirmoje dekadoje matomi žemės dirbimo darbai, kas taip pat nuosekliai pagrindžia krapų pasėlio persodinimo baltąja garstyčia faktą. Teismas dėl šio įrodymo apskritai nepasisakė.

57. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo sutuoktinės liudijimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specifinė žemės ūkio technika krapų derliaus (žaliosios masės) nuėmimui nėra naudojama. Per valandą žmogus gali surinkti nuo 22 iki 36 kg produkcijos. Krapų derlius niekada nenuimamas vienu metu, o renkamas ilgą laiko tarpą ir nuolat pristatomas krapų supirkėjams. Pareiškėjas ne pirmus metus būtent tokiu ūkininkauja ir nuima krapų derlių bei jį realizuoja. Taigi pareiškėjui su žmona buvo įprasta praktika tokį kiekį krapų derliaus nuimti rankiniu būdu su specialiomis žirklutėmis per mėnesį laiko ir jį mažomis dalimis pristatyti krapų pirkėjui. Byloje nebuvo nustatyta, kad kiti ūkininkai nuimtų krapus su specialia technika ar dideliais žmogiškaisiais ištekliais. Krapų derlius buvo nuimamas 2020 m. birželio mėn. kiekvieną dieną, derliaus surinkimas pasiskirstė per ilgą laiką.

58. Teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepateikė produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse), paslaugų įsigijimo ar technikos nuomos faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą) dokumentų. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog krapų derlius buvo parduotas turgaviečių prekeivei, todėl vadovaujantis TI taisyklių 4.13.3.1. p. produkcijos pardavimo dokumentų (apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus) net ir nereikėjo pateikti. Akcentuoja, kad NMA žemės ūkio produkcijos pardavimo praėjusiais arba einamaisiais metais fakto pagrindimo dokumentus reikalaujama už Laukus, kurie tesudaro apie 17,66 ha plotą, kai taisyklėse aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, kad atitinkami duomenys turi būti teikiami, deklaruojant 30 ha ir didesnius plotus. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog į bylą buvo pateikti tinkami ir pakankami dokumentai, kad pagrįsti produkcijos pardavimo faktą. Tuo tarpu teismas ginčijamame sprendime teismas padarė neteisingas išvadas, jog pareiškėjas privalėjo pateikti dokumentus, jog už parduotą produkciją atsiskaityta per mokėjimo įstaigas.

59. Pareiškėjas teigia, kad sprendime teismas nepagrįstai vertindamas pareiškėjo NMA „Agro“ mobiliąja programėle darytas nuotraukas jas laikė netinkamais įrodymais, paneigiančiais Patikros vietoje nustatytus neatitikimus, kadangi jos neva darytos po patikros vietoje atlikimo, 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Priešingai nei nustatė teismas ginčijamame Sprendime, „NMA agro“ programėle atsakovui persiųstose nuotraukose akivaizdžiai matomi krapų likučiai 2020 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis, jų negalėtų matytis, jeigu krapai ginčo Laukuose nebūtų auginami 2020 m. Akivaizdu, jog krapų likučių 2020 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis egzistavimas pagrindžia, jog apeliantas 2020 m. augino ginčo dalyku tapusius krapus Laukuose.

60. Iš faktinių aplinkybių visumos, pareiškėjo krapų auginimą Laukuose pagrindžia nuoseklūs ir objektyvūs duomenys nuo krapų sėklos pirkimo, apmokėjimo už krapų sėją, raštų apie atliktus krapų sėjos darbus, krapų derliaus nuėmimą ir pardavimą patvirtinantys dokumentai, palydoviniai duomenys, kuriame matosi žemės įdirbimo ir pasėlio / posėlio augimo aplinkybės, pareiškėjo darytos Laukų ir jame esančių krapų nuotraukos. Atitinkami duomenys nuosekliai vieni kitus papildo, objektyviai paaiškina įvykusias faktines aplinkybes dėl pareiškėjų krapų auginimo ginčo Laukuose, ką teismas neteisingai įvertino, iš esmės palaikydamas ir atkartodamas atsakovo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus. Sprendime atitinkami objektyvūs duomenys nevertinti kaip visuma, nepagrįstai sprendime prieita priešinga išvada, nepagrįsta byloje nustatytų duomenų visuma, teismui vertinant lyg atsakovo Patikros veiksmai bei objektyviais įrodymais nepagrįsta pozicija dėl krapų neauginimo Laukuose būtų teisėta / pagrįsta.

61. Pareiškėjas teigia, kad sprendimu teismas neįvertino tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog išnagrinėtame administraciniame ginče neegzistuoja nei vienas objektyvus ir teisėtas rašytinis įrodymas, galintis tiesiogiai pagrįsti aplinkybę, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio–birželio mėnesiais Laukuose neaugino krapų, nors atitinkama aplinkybė priimant nepalankų sprendimą byloje turėjo būti nustatyta pakankamais ir objektyviais duomenimis. Jokie kiti tiesioginiai ir objektyvūs rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio–birželio mėnesiais Laukuose krapų neaugino, ar kad iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neužtikrino krapų likučių, neegzistuoja. Tai reiškia, jog išvados dėl pareiškėjo neva padaryto pažeidimo padarytos neegzistuojant objektyvių rašytinių įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti, jog atsakovas krapų neaugino, jog deklaruodamas pažeidė tam tikrus reikalavimus, jog nepateikė krapų auginimo dokumentus ir pan. Taigi pareiškėjo pažeidimas byloje turėjo būti pagrįstas objektyviais ir jokių abejonių nekeliančiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu, atsakovo pozicija, kurią palaikė teismas, buvo grindžiama įvairiomis spėlionėmis, prielaidomis, deklaratyviais argumentais, pvz. apie galimai neaugintus krapus 2020 m. birželio mėn. 18 d., apie tai, kad galimai krapų likučiai yra iš 2019 m. krapų pasėlio ir kt., apie įvairių asmenų ryšius ir jų raštų kritiškumą, kurie nėra objektyvūs duomenys ir negali pagrįsti Sprendimo teisėtumo. Atsakovo pozicija dėl krapų neauginimo Laukuose grindžiama tik deklaratyviais argumentais, kurie iš esmės grindžiami spėlionėmis ir samprotavimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis ar objektyviais rašytiniais įrodymais.

62. Teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl nurodytų aplinkybių, taip pat priimdamas sprendimą neįvertino, jog neegzistuoja nei vienas objektyvus ir abejonių nekeliantis rašytinis įrodymas, galintis pagrįsti aplinkybę, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio–birželio mėnesiais Laukuose neaugino krapų, nors ši aplinkybė kartu su kitais duomenimis, nuosekliai ir objektyviai pagrindė atsakovo veiksmų neteisėtumą.

63. Teismas sprendime neįvertino, jog atitinkama atsakovo Patikra atlikta pavėluotai, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6–10 d., kuomet pareiškėjas pagal TI taisykles neturėjo pareigos Laukuose išlaikyti krapų pasėlį ar jų likutį. Paraiškoje nėra nurodyta jos surašymo data, net nėra pasirašyta tikrintojo, tai apskritai leidžia vertinti, ar atitinkamas dokumentas yra objektyvus, surašytas nurodytą data ir pan. Tai, jog atsakovo darbuotojas Patikrą atliko neteisėtai (po teisės aktuose nustatyto termino) yra itin reikšminga aplinkybė, į ką teismas sprendime privalėjo atsižvelgti. Pareiškėjo įsitikinimu, atitinkami Patikros trūkumai turi didelę reikšmę Patikros rezultatams ir pareiškėjo galimybei įrodinėti priešingas aplinkybės (laiku, kuo skubiau). Patikra turi akivaizdžių trūkumų ir klaidų, dėl to negali būti objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo neteisėtus veiksmus, jog pareiškėjas krapų Laukuose neaugino, taip pat ir tai, jog Patikros ataskaitos trūkumai yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, nes greta visų kitų aplinkybių įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus ir galimą nusistatymą prieš pareiškėją, kuomet pažeidimai grindžiami ne objektyvių rašytinių įrodymų visuma, o pavieniu trūkumų turinčiu dokumentu ir subjektyviais spėliojimais.

64. Teismas neįvertino tų teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog TI taisyklės nenumatė draudimo pareiškėjui nuimti krapų derlių birželio mėnesį, taip pat nenumatė pareiškėjui pareigos vėliau nei iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. užtikrinti krapų pasėlio liekanų egzistavimą Laukuose, taip pat nenumatė, kurioje Laukų vietoje ar kokia apimtimi pareiškėjas privalėjo užtikrinti pasėlio liekanų egzistavimą. Teismas ginčijamame sprendime nepagrindė, jog vadovaujantis konkrečiais teisės aktų reikalavimais, pareiškėjas būtent 2020 m. rugpjūčio 6–10 d. turėjo pareigą išlaikyti krapų pasėlį ar jų likučius. pareiškėjui negali būti keliama pareiga ilgesnį laiką, nei numatyta teisės aktuose, užtikrinti pasėlio ar jų liekanų egzistavimą, o Patikrą atlikus vėliau, pareiškėjui negali būti perkeltos visos neigiamos pasekmės.

65. Be to, nei vienas TI taisyklių punktas nenumatė, kuriose Laukų vietose ar kokia apimtimi pareiškėjas turi užtikrinti deklaruoto pasėlio liekanų buvimą, todėl bet koks deklaruoto pasėlio liekanų buvimas Laukuose turėjo būti laikomas tinkamu ir įrodančiu, kad Laukuose buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Pažymi, jog atsakovas administracinio ginčo nagrinėjimo metu ir neįrodinėjo priešingų aplinkybių. Taigi pareiškėjas pasėlio liekanų egzistavimą galėjo grįsti bet kokiais duomenimis (t. y. ir pavieniais augančiais krapais Laukų viduryje ar galulaukėse), ir atitinkamą aplinkybę objektyviai pagrindžia pareiškėjo per „NMA agro“ programėlę atsakovui persiųstos nuotraukos, kuriuose akivaizdžiai matomi krapų likučiai 2020 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis. Sprendimu teismas neįvertino tų teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog TI taisyklės nenumatė draudimo pareiškėjui nuimti krapų derlių birželio mėnesį, taip pat nenumatė pareiškėjui pareigos vėliau nei iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. užtikrinti krapų pasėlio liekanų egzistavimą Laukuose, taip pat nenumatė, kurioje Laukų vietoje ar kokia apimtimi pareiškėjas privalėjo užtikrinti pasėlio liekanų egzistavimą.

66. Pareiškėjas teigia, kad TI taisyklės nenumato pareiškėjams draudimo nuėmus derlių Laukus apsėti posėline kultūra. Sėti posėlį yra rekomenduojama agronomų ir visose literatūrose, ypač baltųjų garstyčių, nes jos praturtina dirvą mikroelementais, pagerina dirvos struktūrą bei dezinfekuoja ją. Teismas nepagrindė, jog vadovaujantis konkrečių teisės aktų nuostatomis (pvz. TI taisyklėmis) pareiškėjas apskritai turėjo pareigą teismui pagrįsti posėlio sodinimo aplinkybes (pateikti garstyčių sėklų įsigijimo dokumentus, sėjos darbus patvirtinančius įrodymus ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas teisės aktas (įskaitant ir TI taisykles) neįpareigoja pareiškėjo pagrįsti posėlio sodinimo aplinkybes, pareiškėjas nematė reikalo atitinkamas aplinkybes byloje įrodinėti, juolab, kad byloje ir taip daug įrodinėtinų aplinkybių, kurių visų teismas ginčijamu sprendimu neįvertino.

67. Pareiškėjas nurodo, kad nei vienas TI taisyklių punktas nenumato aiškios ir konkrečiai apibrėžtos pareigos pareiškėjui visais atvejais deklaruoti posėlį. Ginčijamame sprendime teismas ir nenurodė konkretaus TI taisyklių punkto, kuris įpareigotų pareiškėjus visais atvejais deklaruoti posėlį, t. y. net ir tais atvejais, kai posėlis sodinamas ne EASV įskaitai. Pareiškėjų pareiga deklaruoti posėlių sodinimą TI taisyklių prasme atsiranda tik tokiu atveju, jeigu tai atliekama EASV įskaitai (žalinimo reikalavimams) užtikrinti, kas akivaizdžiai matyti iš atitinkamų TI taisyklių nuostatų sisteminio vertinimo. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors pažeidimus dėl EASV reikalavimo taikymo, o atsakovo Sprendime ir nebuvo nustatyta, jog atitinkamą pažeidimą pareiškėjas būtų atlikęs, nepaisant to, jog posėlio sodinimo Laukuose pareiškėjas nedeklaravo.

68. Pareiškėjas neturėjo atitinkamos pareigos atlikti posėlio (baltųjų garstyčių) deklaravimo Paraiškoje, kadangi tokios pareigos nenumatė tuo metu galioję TI taisyklių reikalavimai. Tuo tarpu teismas ginčijamu sprendimu neteisingai išaiškino TI taisyklių nuostatas, susijusias su pareiga deklaruoti posėlius, padarydamas išvadą, jog TI taisyklės įpareigoja pareiškėjus deklaruoti posėlius visais atvejais.

69. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

70. Atsakovas atsiliepimą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ir aiškino teisės aktų normas, ištyrė faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir argumentuotą sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

71. Atkreipia dėmesį, kad per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį nei viename procesiniame dokumente pareiškėjas niekaip nepaaiškina, dėl kokių priežasčių teikdamas 2020 m. Paraišką nedeklaravo posėlio – baltosios garstyčios, jei ketino ją sėti, nors ties kitais deklaruotasi pasėliais nurodė, kad jų vietoje bus įsėtas posėlis. Vietoje to, kad paaiškintų, kodėl 2020 m. Paraiškoje nedeklaruotas posėlis, pareiškėjas siekia įtikinti, jog pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjai apskritai neprivalo deklaruoti posėlio. NMA su tokiomis interpretacijomis nesutinka. Laikantis pareiškėjo logikos, kyla klausimas, kokiu tikslu TI taisyklėse yra apibrėžiamas tiek pats posėlis, kaip toks (TI taisyklių 3.27 papunktis), tiek visi posėlio sėjimo ypatumai ir deklaravimai, nurodyti tolimesniuose TI Taisyklių punktuose. Taigi, teisės akto leidėjas TI taisyklėse tikslingai apibrėžė tiek patį posėlį, tiek jo deklaravimą, todėl pareiškėjai, teikdami paraiškas turi ne tik deklaruoti posėlio sėją, bet ir aiškiai nurodyti posėlio naudmenos kodą.

72. Pareiškėjas teikia klaidinančius argumentus nurodydamas, kad TI taisyklės nenumato pareiškėjams draudimo nuėmus derlių Laukus apsėti posėline kultūra, taip pat, kad TI taisyklėse nėra numatyta pareiškėjams įpareigojimo sėjant posėlį, jį deklaruoti paraiškoje ar atskirai pranešti atsakovui. Pažymi, kad TI taisyklių 10.7.4 papunktyje yra nurodyti daugiau kaip 30 rūšių skirtingų posėlių (kodų), todėl pareiškėjai, teikdami paraiškas, įsipareigoja nurodyti kokį konkrečiai posėlį ketina sėti tam, jog NMA turėtų galimybę įsitikinti, ar laukuose rastas posėlis atitinka paraiškoje nurodytą posėlį. Laikantis priešingos logikos, neva pareiškėjas neprivalo posėlio nei deklaruoti, nei apie tai informuoti NMA, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai NMA, būdama paramos lėšas skirstančia institucija, neturėtų informacijos apie deklaruojamas ir auginamas kultūras, už kurias moka išmokas.

73. Pažymi, kad patys pareiškėjai, pildydami ir teikdami paraiškas, privalo elgtis rūpestingai, ir teikti teisingus duomenis. Pats pareiškėjas, o ne kas kitas, turėjo 2020 m. Paraiškoje pažymėti konkrečius laukus, kuriuose ketinama įsėti posėlį, taip pat pateikti teisingą informaciją apie auginamą kultūrą, kadangi Patikros vietoje metu neradus krapų ar jų likučių, tikrai negalima teigti pareiškėją buvus atidų, rūpestingą ir sąžiningą, todėl būtent pareiškėjas privalo prisiimti atsakomybę dėl tokių savo veiksmų, o ne NMA, kuri jokio teisės akto, atlikdama Patikrą vietoje, vertindama 2020 m. Paraišką, atsakydama į prašymus ir priimdama Sprendimą, nepažeidė. Šiuo atveju NMA nėra atsakinga už tai, kad pareiškėjas galbūt nežinojo apie TI taisyklėse esančias nuostatas.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, neva NMA pavėluotai ir neinformavus jo atliko Patikrą vietoje, nors, pasak pareiškėjo, buvo įprasta praktika, kad NMA jį apie patikras vietoje informuodavo. Atsakovas pažymi, kad NMA turi teisę atlikti patikras vietoje iki augalų vegetacijos pabaigos, arba kitu metu, jeigu taip nustatyta teisės aktuose. Patikrą vietoje pagal pareiškėjo 2020 m. Paraiškos duomenis NMA atliko 2020 m. rugpjūčio 6–10 d., taigi augalų vegetacijos metu, kai objektyviai galima įsitikinti deklaruotų duomenų teisingumu. Ar Patikra vietoje būtų atlikta 2020 m. rugpjūčio 1 d., ar 2020 m. rugpjūčio 10 d. Patikros rezultatai būtų buvę analogiški, todėl Patikros vietoje atlikimas 2020 m. rugpjūčio 6–10 d. nedaro Patikros vietoje rezultatų negaliojančiais. Patikros vietoje metu yra užfiksuota faktinė Laukų būklė, o foto nuotraukose aiškiai matyti, kad ginčo Laukuose nėra krapų pasėlio ar jo likučių buvimo pėdsakų. NMA nesutinka, kad Patikra vietoje buvo atlikta pavėluotai, ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, „po termino, todėl neteisėta“, kadangi teisės aktai nenustato NMA konkretaus termino patikroms vietoje atlikti, (TI taisyklių 29 punkte pareiga išlaikyti pasėlį nustatyta pareiškėjams, o ne NMA patikroms atlikti), o tokiais argumentais, tikėtina, siekiama suklaidinti teismą.

75. Atsakovas dėl neinformavimo apie Patikrą vietoje nurodo, kad pateikdamas 2020 m. Paraišką pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su TI taisyklėmis, sutiko, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje. Jeigu pareiškėjas mano, kad NMA jį turėjo informuoti apie Patikrą vietoje, kyla klausimas, kodėl nenurodo konkrečių teisės aktų bei jų nuostatų, kuriuose būtų įtvirtina tokia NMA pareiga. NMA turėjo teisę ir galėjo nepranešti pareiškėjui apie Patikrą vietoje. Pareiškėjo pretenzijos, kad Patikra vietoje buvo atlikta jam nedalyvaujant, nevertintos kaip 2020 m. Paraiškos administravimo procedūros pažeidimas.

76. NMA vertinimu, Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir aiškus, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendime nurodyti visi nustatyti faktai, informacija apie Patikros vietoje metu nustatytus faktus, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo NMA rėmėsi priimdama Sprendimą, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

77. Atsakovas teigia, kad vertinant pateiktas paraiškas NMA vadovaujasi lygiateisiškumo principu – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. NMA negali nesivadovauti teisės aktų nuostatomis (TI taisyklėmis) dėl pareiškėjo įsitikinimo, kad jis neturėjo pareigos deklaruoti posėlį. Tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą susidarytų teisiškai ydinga situacija, kad pareiškėjui būtų netaikomas teisinis reglamentavimas, kuris yra taikomas kitiems pareiškėjams, t. y. pareiškėjui iš esmės būtų sudaromos išskirtinės sąlygos.

78. Teismas tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgė ir išnagrinėjo visus ginčui svarbius aspektus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 79. Byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo NMA panaikinti pritaikytas sankcijas bei priskaičiuoti susietąją paramą.

80. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo laukuose buvo auginami krapai.

81. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų kaip visumos, nuosekliai ir objektyviai pagrindžiančios, jog jis ginčo laukuose augino krapus. Teismas neįvertino, kad Patikra yra neteisėta, neteisingai vertino, jog Patikros ataskaitos trūkumai nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkinamas.

82. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

83. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

84. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

85. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas NMA 2020 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 20-1011847235-1. NMA 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (KŽS) Lauke Nr. 1 deklaruotas pasėlis krapai (1,76 ha), KŽS Lauke Nr. 2 deklaruotas pasėlis krapai (0,61 ha), KŽS Lauke Nr. 3 deklaruotas pasėlis krapai (1,45 ha), KŽS Lauke Nr. 4 deklaruotas pasėlis krapai (13,84 ha), rasti ne deklaruotas pasėlis - krapai (KRA), o baltosios garstyčios (GAB), todėl nustatytas pasėlio neatitikimas.

86. Pareiškėjas Agentūrai 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymus (reg. Nr. BR5.1-14360 ir reg. Nr. BR5.1-16397), kuriuose nurodė, kad nesutinka su 2020 m. Paraiškoje Patikros metu nustatytais pažeidimais bei prašė atstatyti pasėlio kodus nurodytuose laukuose. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-7654 ir 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BR6-8716 pateikė pareiškėjui atsakymus, kuriuose nurodė, jog Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai lieka galioti, o nurodytos aplinkybės ir pateiktas papildomas dokumentas nesudaro pagrindo keisti Patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų bei tenkinti pareiškėjo prašymus atstatyti pasėlių kodus nurodytuose laukuose.

87. Atsakovas NMA priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta 147,82 Eur sankcija programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą jo deklaravimą; 3 177,47 Eur sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą ir 6 681,53 Eur ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą.

88. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti NMA Sprendimą.

89. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

90. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto pareiškėjo argumento, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, rašytinius paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, detaliai išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvadų, jog skundžiamas NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų vertinimu, teismas išsamiai aptarė ir įvertino argumentus, kuriais pareiškėjas grindė savo reikalavimus, todėl papildomai jų nekartoja.

92. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog Patikros ataskaitos trūkumai nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

93. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Patikros atlikimo procedūros, nustatytų neatitikimų, dėl kurių iš esmės byloje nėra ginčo, ir sprendė, jog nustatyti neatitikimai savaime nesudaro pagrindo panaikinti NMA Sprendimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms aptariamu klausimu.

94. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad TI taisyklėse nėra nustatyta, jog Agentūra privalo įspėti pareiškėją apie numatomą atlikti paraiškos patikrą vietoje ir nenustato, kad patikra gali būti atlikta tik tuo atveju, kai dalyvauja pareiškėjas. Be to, pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, sutiko, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje, todėl pareiškėjo argumentai, jog patikra vietoje buvo atlikta jam nedalyvaujant, negali būti vertinama kaip paraiškos administravimo procedūros pažeidimas ir nesudaro pagrindo NMA Sprendimą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-139/2014, kt.).

95. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad TI taisyklių 29 punktas numato, jog iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanų), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimų.

96. Sutiktina, kad pareiškėjas iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. privalėjo užtikrinti, jog patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų jo Paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Byloje nėra ginčo, kad patikrinimą NMA atliko po 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 6–10 dienomis, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog per tokį trumpą laikotarpį (6 dienos) faktinė situacija ginčo lauke būtų iš esmės pasikeitusi, todėl ši aplinkybė savaime nedaro Patikros vietoje rezultatų negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Patikros vietoje užfiksuota faktinė Laukų būklė atspindi situaciją, buvusią iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y., netgi jei patikra būtų atlikta iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., faktinė situacija nebūtų pasikeitusi.

97. Aplinkybė, kad NMA darbuotojas Patikros vietoje ataskaitoje 10 punkte neteisingai nurodė KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2 numerį (NMA šio fakto neginčija ir teigia, kad tai rašymo apsirikimas), kai iš Patikros vietoje ataskaitos matyti, jog tikrintas buvo būtent ginčijamas laukas, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti NMA Sprendimą.

98. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl aplinkybių, susijusių su posėlio deklaravimu, kadangi TI taisyklės numato, jog pareiškėjai ne tik turi deklaruoti posėlio sėją, bet ir jo kodą, kuris pasirenkamas iš klasifikatoriaus. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas pateikdamas Paraišką ties kitais deklaruotais pasėliais nurodė, kad jų vietoje bus įsėtas posėlis, tačiau to nenurodė prie ginčijamų laukų. Taigi pareiškėjo argumentai nurodytu aspektu, t. y., kad tokia pareiga TI taisyklėse nenustatyta ir dėl to jis posėlio nenurodė, nepagrįsti.

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų, susijusių su krapų sėklos įsigijimu, apmokėjimu, krapų sėjimo darbais ir atsiskaitymu už darbus, sutuoktinės liudijimo, atsiskaitymo už parduotus krapus, nelaikė pagrindžiančiais krapų pasėjimo faktą ginčijamuose laukuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir detaliai įvertino pareiškėjo pateiktus paminėtus įrodymus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog jie nepatvirtina krapų pasėjimo fakto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir jo išvadomis, todėl papildomai dėl to nepasisako.

100. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nekeičia jų teisinio vertinimo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

101. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

102. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė