2018-11-06 Nr. AB-19808-3-64-3-01747-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-725-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01747-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo pakeitimo ir įpareigojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių reklama“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašė: 1) pakeisti Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimo nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. IRSA-2 skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą pareiškėjui bei taikant Reklamos įstatymo nuostatas skirti mažesnę baudą nei nustatyta įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje; 2) panaikinti įpareigojimą pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos; 3) taikyti priemones reikalavimui užtikrinti – sustabdyti nutarimo vykdymą dėl įpareigojimo pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) yra pateikta paraiška dėl leidimo išorinei reklamai (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tačiau Administracija negali išduoti leidimo, nes pasikeitus Reklamos įstatymui savivaldybė nėra patvirtinusi tvarkos leidimams išduoti. Komisijos 2018 m. liepos 20 d. nutarime Nr. IRSA-2 suformuluotas reikalavimas sunkina tiek teisinę, tiek finansinę naštą pareiškėjui, kadangi jis turi demontuoti reklaminį įrenginį, o gavęs leidimą – vėl savo lėšomis jį sumontuoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog reklama ant reklaminio įrenginio nėra skleidžiama, o reklaminė vieta yra panaikinta, todėl reklaminis įrenginys Administracijai ir kitiems asmenims nesukelia jokių pasekmių, nedaro žalos aplinkai ir visuomenei.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą, sustabdė Komisijos 2018 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. IRSA-2 dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį, įrengtą (duomenys neskelbtini), per 10 darbo dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju formaliai egzistuoja prielaidos konstatuoti, kad patenkinus skundo reikalavimus ir nesustabdžius ginčijamo reikalavimo dalies galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma įvykdyti sprendimą. Pareiškėjui nepašalinus reklaminio įrenginio, atsakovas įgis teisę išardyti reklaminį įrenginį, be to, gali kilti žalos atlyginimo klausimas.

II. Atsakovas Administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Administracija nurodo, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad jos nepritaikius įmonė patirs didelę žalą ir finansinius nuostolius. Administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 31 d. išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-91, todėl pareiškėjas vėliausiai 2018 metų kovo mėnesį turėjo būti išardęs reklaminį įrenginį, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo nurodytos reklaminio įrenginio demontavimo išlaidos, kurios atsirastų teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, negali būti trakuojamos kaip pagrindas tokioms priemonėms taikyti. Pareiškėjui, kaip reklamos veiklos subjektui, turėjo būti žinoma, kad pasibaigus leidimo galiojimui reklamos įrenginys visais atvejais yra išmontuojamas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymo dėl naujo leidimo išdavimo pareiškėjas nėra pateikęs, t. y. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Byloje yra prašoma laikinai sustabdyti ginčijamo administracinio sprendimo galiojimą, t. y. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte. ABTĮ 70 straipsnis įtvirtina dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala asmeniui, kuris ginčija administracinį sprendimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, privalo svarstyti kiekvienos iš minėtų dviejų įstatyme įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių administraciniame procese taikymo sąlygų ir gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kai nustato dviejų minėtų sąlygų buvimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės administraciniame procese gali būti taikomos ir ginčijamo administracinio sprendimo galiojimas laikinai gali būti sustabdomas, jeigu yra nustatoma, kad yra prima facie argumentai, leidžiantys abejoti skundžiamo administracinio akto teisėtumu, t. y. leidžiantys preliminariai tvirtinti, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, ir administracinio akto neatidėliotinas vykdymas, nestabdant šio vykdymo dėl teismui paduoto skundo, sukels asmeniui didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Nagrinėjamoje byloje teismas sustabdė skundžiamo administracinio sprendimo galiojimą konstatavęs tik vienos iš minėtų ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintų dviejų būtinų sąlygų, kurioms esant teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese, buvimą. Todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 70 straipsnį ir be pagrindo pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Minėta, kad šios vienos sąlygos buvimo nepakanka tam, kad būtų galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese.

Laikinosios apsaugos administraciniame ginče taikymui nepakanka nustatyti, kad administracinio akto neatidėliotinas vykdymas, nestabdant šio vykdymo dėl teismui paduoto skundo, sukels asmeniui didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, kadangi kartu turi būti nustatyta, kad yra prima facie argumentų dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo (proceso dalyvis turi tikėtinai pagrįsti reikalavimo pagrįstumą). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pastarosios sąlygos buvimo, todėl negalėjo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nors ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir įtvirtina asmens galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašyti stabdyti skundžiamo administracinio akto vykdymą, jeigu neatidėliotinas administracinio sprendimo vykdymas gali neatitaisomai neigiamai paveikti asmens interesus, tačiau kartu nustato ribojimą, neleidžiantį laikinai nevykdyti teisėto administracinio sprendimo, t. y. leidžia stabdyti tik tokio administracinio sprendimo vykdymą (nevykdyti laikinai), dėl kurio yra prima facie argumentų, leidžiančių abejoti jo teisėtumu. Administracinis sprendimas paprastai yra vykdomas nedelsiant (ar per įstatyme nustatytus terminus), o skundo padavimas administraciniam teismui nesustabdo jo vykdymo, nes ABTĮ nenustatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Kaip minėta, asmenys turi galimybę prašyti teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, tačiau ši išimtis neturėtų būti suprantama kaip įprasta galimybė nevykdyti valdžios institucijų pagal jų kompetenciją priimtų sprendimų, todėl šios išimties taikymas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas įstatyme (ABTĮ 70 str.) įtvirtintomis anksčiau aptartomis sąlygomis.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, sustabdė Komisijos 2018 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. IRSA-2 dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti reklaminį inžinerinį įrenginį, įrengtą (duomenys neskelbtini), per 10 darbo dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjo skunde yra nurodyti motyvai dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria yra paskirta bauda, neteisėtumo, dėl baudos neproporcingumo. Pareiškėjo skunde (kartu ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo) nėra nurodomi motyvai dėl skundžiamo sprendimo dalies, dėl kurios taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, neteisėtumo, t. y. nėra nurodomi prima facie argumentai dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo ir teismas skundžiamoje nutartyje tokio klausimo nenagrinėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė