2022-06-08 Nr. BB-3984-1-01-1-26513-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2552/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26513-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistosios I. D. gynėjos advokatės Ritos Balsevičės kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistosios I. D. gynėja advokatė R. Balsevičė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą I. D. nutraukti, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, arba civilinį ieškinį atmesti; sustabdyti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai vykdymą, iki kol byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, apsiribojo tik selektyviu įrodymų vertinimu, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, Nuosprendžius teismai grindė prielaidomis, nepatikrintas aplinkybes aiškino išskirtinai nuteistosios nenaudai, iškraipė nustatytus faktus, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų. Be to, teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, skundą išnagrinėjo tik fragmentiškai.

Bylos įrodymai nepagrindžia I. D. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios parodymai dėl sudavimo jai per veidą, spyrimo į pilvą ir kairę koją aplinkybių yra nepatikimi, melagingi. Apeliacinės instancijos teismas eliminavo dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau paliko kairiojo žasto suspaudimą ir spyrį į kairiąją koją, vadovaudamasis vien tik melagingais nukentėjusiosios parodymais, nevertindamas nuteistosios, liudytojo G. R. parodymų, pirmosios instancijos teismui I. D. pateiktų nuotraukų. Nuteistoji visą laiką neigė sudavusi smūgius nukentėjusiajai, pripažino tik susikabinimo rankomis faktą, kuris buvo abipusis, inicijuotas nukentėjusiosios. Specialisto išvada nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, liko nepašalintos abejonės, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado ne konflikto metu, o kitomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodo, kad nuteistoji spyrė nukentėjusiajai į kairiąją koją, iš tikrųjų, reaguodama į nukentėjusiosios neteisėtus veiksmus, ji refleksyviai spyrė nukentėjusiajai į dešiniąją koją. Nuteistoji suėmė nukentėjusiąją už rankos ir ją suspaudė, neturėdama tyčios sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, ji tik gynė save ir savo dar negimusį kūdikį nuo nukentėjusiosios fizinės prievartos, siekė ją sustabdyti. Taigi nuteistosios veiksmuose nėra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nuteistosios veiksmų kriminalizavimas prieštarauja baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), paskirčiai. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl atmeta nuteistosios parodymus ir kitus apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, savo išvadų dėl I. D. kaltumo tinkamai nemotyvavo.

Priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra neadekvatus ir neįrodytas, nustatytas netinkamai taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, per daug sureikšminant nusikalstamos veikos padarinius ir neatsižvelgiant į kitas civiliniam ieškiniui išspręsti reikšmingas aplinkybes (nuteistosios turtinę padėtį).

Atsižvelgiant į tai, kad priėmus kasacinį skundą skundžiami teismų sprendimai gali būti keičiami, teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai vykdymas stabdytinas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Susipažinus su pakartotinai paduoto kasacinio skundo turiniu, matyti, kad jis iš esmės analogiškas pirmiau paduotam kasaciniam skundui, t. y. nuteistosios I. D. gynėja, nesutikdama su I. D. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nustatytas faktines aplinkybes, pateikia savą įrodymų (pavyzdžiui, nuteistosios parodymų, specialisto išvados) vertinimą, savaip interpretuoja konflikto, kilusio tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios aplinkybes ir deklaratyviai teigia, kad buvo neteisingai taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis ir padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti nuteistosios I. D. gynėjos kasacinį skundą, aiškiai nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taip pat minėtoje nutartyje pasisakyta dėl analogiškų kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis, pažymint, kad neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų atrankos kolegija dar kartą pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės nenustatomos, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas kasacinės instancijos teisme tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis) ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų pažeidimų taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą ir netinkamo BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo grindžiami ne teismų padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o subjektyviu nesutikimu su I. D. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (tvirtinant, kad nuteistoji tyčinių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko, specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti ne dėl jos veiksmų, o kitomis aplinkybėmis ir pan.) nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios I. D. gynėjos advokatės Ritos Balsevičės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis