e5f502a6-e392-4887-a333-beaed73ef48e · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2S-2114-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06586-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.;3.1.16.;3.3.2.5.(S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. A. (buvusi pavardė – Ž.) ieÅ¡kinį atsakovui V. Ž. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. A. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarkÄ : ieÅ¡kovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (7,14 kv. m); 1-2 (9,64 kv. m); 1-3 (2,92 kv. m); 1-4 (18,43 kv. m); 1-9 (10,37 kv. m); atsakovui paskirti naudotis patalpomis 1-12 (7,48 kv. m); 1-13 (13,14 kv. m), 1-14 (18,45 kv. m); 1-15 (15,74 kv. m); 1-16 (12,07 kv. m.); 1.-17 (1,60 kv. m);

Å¡alių bendram naudojimui paskirti patalpas 1-5 (2,30 kv. m); 1-6 (4,35 kv. m); 1-7 (3,99 kv. m); 1-8 (4,28 kv. m); 1-10 (10,10 kv. m); 1-11 (3,52 kv. m); R-2 (10,63 kv. m); R-l (16,47 kv. m); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3 755 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ mažesnę naudojamo gyvenamojo namo dalį; nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi taip bendraturčių tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2017-03-17 UAB „Geodezininkai“ parengtÄ planÄ , kuriame ieÅ¡kovei numatyta atskirai naudotis A raide pažymėta 48 kv. m teritorija, atsakovui - B raide pažymėta 48 kv. m teritorija, bendrataučiams bendrai naudotis numatyta C raide pažymėta teritorija, kurios bendras plotas sudaro 290 kv. m.Atsakovas V.

Ž. pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

1) Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarkÄ : įpareigoti atsakovÄ V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to plane M 1:100 numatytÄ pertvarÄ , o taip pat panaikinti Å¡iame plane nurodytÄ esamÄ durų angÄ ; įpareigoti ieÅ¡kovę V. Ž. jos lėšomis įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to plane M 1:100 numatytas duris; atsakovui V.

Ž., paskirti naudotis UAB „Architektai" projektiniuose pasiūlymuose nurodytas pirmo aukšto patalpas - 08 (2,33 kv. m), 11 (3,52 kv. m), antru aukšto patalpas - 12 (7,48 kv. m), 13 (13,14 kv. m), 14 (18,45 kv. m), 15 (15,74 kv. m), 16 (12,07 kv. m), 17 (1,60 kv. m). Bendras tenkančių gyvenamųjų patalpų plotas - 74,33 kv. m.; ieškovei V. Ž. paskirti naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodytas pirmo aukšto patalpas 01 (7,14 kv. m), 02 (9,64 kv. m), 03 (2,92 kv. m), 04 (18,43 kv. m), 05 (4,79 kv. m), 06 (4,35 kv. m), 07 (3,99 kv. m), 09 (10,37 kv. m), 10 (10,10 kv.

m) bei rÅ«sio patalpas R-l (16,47 kv. m), R-2 (10,63 kv. m). Bendras ieÅ¡kovei tenkančių patalpų plotas - 98,83 kv. m.; atsakovui V. Ž., pripažinti teisę be ieÅ¡kovės V. Ž. sutikimo, įvykdžius kitus teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ elektrÄ , vandentiekį ir kanalizacijÄ bei dujas, o taip pat įsirengti atskirus apskaitos prietaisus;

2) Nustatyti Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarkÄ : įpareigoti atsakovÄ V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo panaikinti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų pagalbinio Å«kio pastato schemoje numatytÄ durų angÄ , esančiÄ tarp patalpų PI (22,03 kv.

m) ir P2(10,70kv.m); paskirti atsakovui V. Ž. naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodyta patalpa P2 (10,70 kv. m); paskirti ieškovei V. Ž. naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodyta patalpa PI (22,03 kv. m); nustatyti, kad atsakovas V. Ž., turi teisę laikyti savo automobilį po šalia ūkinio pastato esančia stogine (automobilio parkavimo vieta pažymėta UAB „Architektas“ parengtų projektinių pasiūlymų situacijos schemoje 1:200 ir ūkio pastato schemoje);

3) Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Geodezininkai“ 2017-04-24 parengtÄ planÄ M 1:500: paskirti atsakovui V. Ž., naudotis žemės sklypo dalimis A (10 kv.

m) ir A (43 kv. m.); ieÅ¡kovei V. Ž. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis B (10 kv. m.) ir B (43 kv. m); atsakovui V. Ž., ir ieÅ¡kovei V. Ž. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C (280 kv. m); II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė atsakovui V. Ž. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. terminÄ nutartyje nurodytiems prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.Pasisakydamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų - įpareigoti atsakovÄ V.

Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to plane M 1:100 numatytÄ pertvarÄ , o taip pat panaikinti Å¡iame plane nurodytÄ esamÄ durų angÄ ; įpareigoti atsakovÄ V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo panaikinti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų pagalbinio Å«kio pastato schemoje numatytÄ durų angÄ , esančiÄ tarp patalpų PI (22,03 kv.

m) ir P2 (10,70 kv. m), teismas nurodė, kad nėra suprantama, ko atsakovas siekia. Atsakovui pateikus atitinkamus projektus, pagal kuriuos turėtų bÅ«ti daromi tam tikri pertvarų įrengimai ir esamų angų panaikinimai, jis pats pageidauja ir siekia savo aktyviais veiksmais nurodytÄ projektÄ Ä¯gyvendinti, todėl jo įpareigoti minėtus veiksmus atlikti, nėra prasmės. Teismo nuomone, minėti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra Å¡alintini iÅ¡ pareiÅ¡kimo.Pasisakydamas dėl atsakovo pareikÅ¡to reikalavimo - pripažinti atsakovui teisę be ieÅ¡kovės sutikimo, įvykdžius kitus teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ elektrÄ , vandentiekį ir kanalizacijÄ bei dujas, o taip pat įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, teismas nurodė, jog tam, kad teismas galėtų byloje priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir vykdytinÄ teismo sprendimÄ , o ieÅ¡kovė galėtų apsispręsti ir iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl reikalavime suformuluotų komunalinių paslaugų tinklų ir apskaitos prietaisų įvedimo, atsakovas turi parengti projektÄ , schemÄ ar brėžinį ir jį pateikti ieÅ¡kovei ir tik Å¡iai su tokiu pasiÅ«lymu nesutikus, atitinkamus dokumentus teikti teismui.

Minėto reikalavimo trÅ«kumams paÅ¡alinti teismas nustatė atsakovui terminÄ , sudarant galimybę parengti tinklų ir prietaisų iÅ¡sidėstymÄ pagrindžiančius projektÄ , schemÄ ar brėžinį bei juos pateikti ieÅ¡kovei.Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas reiÅ¡kia penkis skirtingus neturtinius reikalavimus, o yra sumokėjęs tik už vienÄ iÅ¡ jų, todėl įpareigojo atsakovÄ primokėti 124 Eur žyminį mokestį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame skunde atsakovas V.

Ž. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai įpareigojo paÅ¡alinti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus reikalavimus. Apelianto nuomone, Å¡ie prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio neturėtų bÅ«ti Å¡alinami. Kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktuose projektiniuose pasiÅ«lymuose yra numatyti vienos pertvaros ir vienų durų įrengimas bei dviejų esamų durų angų panaikinimai, kurie leistų nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu tvarkÄ , nepaliekant jokių bendro naudojimo patalpų.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismas turėtų nustatyti, kokius konkrečius projektiniuose pasiÅ«lymuose numatytus veiksmus privalės atlikti ieÅ¡kovė ir kokius veiksmus privalės atlikti atsakovas. Todėl, formuluodamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovas nurodė kaip, jo nuomone, teismas turėtų Å¡ias pareigas paskirstyti. PaÅ¡alinus iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio skundžiamoje nutartyje iÅ¡vardintus reikalavimus, jie liktų neaptarti teismo sprendime, todėl bÅ«tų pažeistas teisinio aiÅ¡kumo principas - liktų neaiÅ¡ku, kuri bylos Å¡alis turės pareigÄ atlikti nurodytus veiksmus.Teismas be jokio pagrindo įpareigojimo atsakovÄ parengti tinklų ir prietaisų iÅ¡sidėstymÄ pagrindžiančius projektÄ , schemÄ ar brėžinį bei juos pateikti ieÅ¡kovei.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ taip, kad pirmame aukÅ¡te esančios vonios-tualeto, virtuvės, katilinės patalpos, į kurias yra įvestas vandentiekis, kanalizacija bei dujos, liktų Å¡alių bendram naudojimui. Akivaizdu, kad tokiu atveju vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai turėtų likti bendri. Taigi, jau vien iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio turinio aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovas įsivestų į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ elektrÄ , vandentiekį ir kanalizacijÄ bei dujas su atskirais apskaitos prietaisais, todėl teikti ieÅ¡kovei projektus, schemas ar brėžinius ir praÅ¡yti jos sutikimo nėra prasmės. Be to, jokie teisės aktai nenumato ikiteisminės tvarkos tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti.

Apeliantas nurodo, kad jis prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia, jog bÅ«tų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka nepaliekant nei vienos bendro naudojimo patalpas. Ir ieÅ¡kiniu, ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma, jog visos gyvenamojo namo antro aukÅ¡to patalpos liktų naudotis atsakovui. Taigi, ginčo dėl naudojimosi antro aukÅ¡to patalpomis tarp Å¡alių nėra. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jam teisę be ieÅ¡kovės sutikimo įsivesti į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ nurodytas komunikacijas tik įvykdžius visus kitus teisės aktų reikalavimus.

Taigi, teismo sprendimas bÅ«tų tik viena iÅ¡ sÄ lygų, o visi reikalingi projektai bÅ«tų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo. Å ioje byloje teismas turėtų patikrinti tik tai, ar komunikacijų įvedimas į antrÄ aukÅ¡tÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kontekste nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių.Teismas nepagrįstai įpareigojo primokėti 124 Eur žyminį mokestį, nes Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį sudaro penki savarankiÅ¡ki neturtiniai reikalavimai.

Apeliantas nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu jis prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais vienoje ir toje pačioje namų valdoje, tvarkÄ . Visi reikalavimai yra tarpusavyje neatskiriamai susiję. Nė vienas reikalavimas negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas atskirai kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas, nes nuo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo priklauso naudojimosi žemės sklypu tvarka, galimybė įgyvendinti projektinius pasiÅ«lymus, tikslingumas įsivesti į namo antrÄ aukÅ¡tÄ komunikacijas, o naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat dar yra priklausoma ir nuo naudojimosi Å«kiniu pastatu tvarkos.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nutartyje nurodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumai turi bÅ«ti paÅ¡alinti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 111, 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Papildomi reikalavimai, keliami ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pareiÅ¡kimui, kaip specialiam Å¡alies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti.LR Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio pagrindas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas.Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas V. Ž. pareiÅ¡kė teisme prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamojo namo, Å«kio pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , skundžiama nutartimi nustatė atsakovui terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti - įpareigojo atsakovÄ paÅ¡alinti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus - įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to plane M 1:100 numatytÄ pertvarÄ , o taip pat panaikinti Å¡iame plane nurodytÄ esamÄ durų angÄ ;

įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo panaikinti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiÅ«lymų pagalbinio Å«kio pastato schemoje numatytÄ durų angÄ , esančiÄ tarp patalpų PI (22,03 kv.

m) ir P2 (10,70 kv. m), tuo pagrindu, jog įpareigoti atsakovÄ atlikti minėtus veiksmus nėra prasmės, nes, teismo vertinimu, atsakovas pats siekia savo aktyviais veiksmais įgyvendinti projektus, pagal kuriuos turėtų bÅ«ti daromi tam tikri pertvarų įrengimai ir esamų angų panaikinimai. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.Neabejotina, kad tikslus ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindo ar dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimÄ , sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ bei pasekmes.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje dėl minėto priešieškinio trūkumo šalinimo nurodomos aplinkybės, negali būti siejamos su procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas tik tada, kai apskritai iš pareikšto ieškinio (priešieškinio) yra neaiškus ieškovo (šiuo atveju atsakovo) reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas.

Kaip minėta, terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti galima skirti tik kai ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teise kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismÄ teisinę prigimtinį, formalÅ«s reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) turiniui, yra ne daugiau kaip bÅ«tina teismo proceso prielaida. Procesinio dokumento trÅ«kumo Å¡alinimo institutas negali bÅ«ti taikomas remiantis tuo, kad ieÅ¡kiniu (prieÅ¡ieÅ¡kiniu) reiÅ¡kiamas aiÅ¡kiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiÅ¡kė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo.

Termino trÅ«kumams paÅ¡alinti negalimi skirti ir dėl motyvų, susijusių su teisės į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) tenkinimÄ Ä¯gyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktų projektinių pasiÅ«lymų, juose yra numatyti vienos pertvaros ir vienų durų įrengimas bei dviejų esamų durų angų panaikinimai, kurie leistų nustatyti Å¡alims naudojimosi gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu tvarkÄ .

Sutiktina su apelianto argumentu, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismas turėtų nustatyti, kokius konkrečius projektiniuose pasiÅ«lymuose numatytus veiksmus privalės atlikti ieÅ¡kovė ir kokius veiksmus privalės atlikti atsakovas. Todėl, formuluodamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovas ir nurodė kaip, jo nuomone, teismas turėtų Å¡ias pareigas paskirstyti. Aplinkybė, kad atsakovas be pagrindo iÅ¡plėtė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ , neriboja teismo teisės atitinkamÄ reikalavimÄ paÅ¡alinti.

Toks netikslumas nesudaro kliūčių priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes tai, ar prieÅ¡ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kęs atsakovas turi teisę į visų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimÄ , bus nustatyta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaip prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ Ä¯vardino tai, jog tam, kad ieÅ¡kovė galėtų apsispręsti ir iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo dėl komunalinių paslaugų tinklų ir apskaitos prietaisų įvedimo, atsakovas turi parengti projektÄ , schemÄ ar brėžinį ir jį pateikti ieÅ¡kovei, ir tik Å¡iai su tokiu pasiÅ«lymu nesutikus, atitinkamus dokumentus teikti teismui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apelianto nuomone, jog Å¡iuo atveju teikti ieÅ¡kovei projektus, schemas ar brėžinius ir praÅ¡yti jos sutikimo nėra tikslinga. Be to, jokie teisės aktai nenumato ikiteisminės tvarkos tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ taip, kad pirmame aukÅ¡te esančios vonios-tualeto, virtuvės, katilinės patalpos, į kurias yra įvestas vandentiekis, kanalizacija bei dujos, liktų Å¡alių bendram naudojimui.

Akivaizdu, kad tokiu atveju vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai turėtų likti bendri. Taigi, jau vien iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio turinio aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovas įsivestų į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ elektrÄ , vandentiekį ir kanalizacijÄ bei dujas su atskirais apskaitos prietaisais. Apeliantas nurodo, kad jis prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia, jog bÅ«tų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka nepaliekant nei vienos bendro naudojimo patalpas. Ir ieÅ¡kiniu, ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma, jog visos gyvenamojo namo antro aukÅ¡to patalpos liktų naudotis atsakovui.

Taigi, ginčo dėl naudojimosi antro aukÅ¡to patalpomis tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra. Atsakovas vienu iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o pripažinti jam teisę be ieÅ¡kovės sutikimo įsivesti į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ komunikacijas tik įvykdžius visus kitus teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismo sprendimas Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo atveju bÅ«tų tik viena iÅ¡ sÄ lygų, o visi reikalingi projektai bÅ«tų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju teismas turėtų patikrinti tik tai, ar komunikacijų įvedimas į gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo kontekste nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių. Todėl pripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminÄ ir Å¡iam prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas atsakovÄ parengti komunalinių tinklų ir prietaisų iÅ¡sidėstymÄ pagrindžiančius projektÄ , schemÄ ar brėžinį bei juos pateikti ieÅ¡kovei.Pateiktu atskiruoju skundu atsakovas nesutinka ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo konstatuota, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas reiÅ¡kia penkis neturtinius reikalavimus, dėl ko teismas įpareigojo atsakovÄ primokėti 124 Eur žyminį mokestį.CPK 80 straipsnio nuostatų darytina iÅ¡vada, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimÄ jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose yra mokamas atitinkamo dydžio paprastasis arba proporcinis žyminis mokestis, priklausomai nuo ginčo pobÅ«džio (turtinis ar neturtinis) ar teisenos formos.

Be to, CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinį sudaro keli savarankiÅ¡ki reikalavimai – ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ . Taigi, žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiÅ¡kas reikalavimas, pareikÅ¡tas iÅ¡keltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikÅ¡tus nesavarankiÅ¡kus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais vienoje ir toje pačioje namų valdoje, tvarkÄ , todėl pripažintina, jog pareikÅ¡tas vienas neturtinis reikalavimas, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo metu) numatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Kiti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti iÅ¡vestinai iÅ¡ pagrindinio (savarankiÅ¡ko) reikalavimo ir laikytini nesavarankiÅ¡kais reikalavimais, kurių tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiÅ¡ko) reikalavimo tenkinimo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines normas, susijusias su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų savarankiÅ¡kumu, dėl ko nepagrįstai nustatė apeliantui ir terminÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ .Atsižvelgdamas į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, tačiau Å¡is institutas negali bÅ«ti formalia kliÅ«timi, užkertančia keliÄ proceso dalyviams kreiptis į teismÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimÄ .

Kadangi priešieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir atsakovo V. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Arvydas Žibas