e5f4b0e1-b05d-4a71-aea2-b0cbbd77135f · Klaipėdos apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-462/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03683-2017-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 2.4.5.2; 2.4.6.1             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno ir Remigijaus PreikÅ¡aičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, nuteistasis įpareigotas per šį laikotarpį tęsti darbÄ .IÅ¡ civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ G. J. priteista 6 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusi ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesta.

G. J. ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos žalos sumos palikta nenagrinėta. IÅ¡ E. R. G. J. priteista 1 005 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas nustatė: 2017-01-24, apie 13 val. 55 min., Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 149 kilometre E. R., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas paskui sunkvežimį „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Kraker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę norėdamas lenkti sunkvežimį, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir Å¡viesos signalais.

Šie E. R. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Eduardas Builisovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį pakeisti ir E. R. nubausti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 2 metams, netaikant BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, sumažinančių bausmę vienu trečdaliu, kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas po keleto teismo posėdžių (2017-08-29, 2017-09-07), iÅ¡klausęs proceso dalyvių praÅ¡ymus ir atsiliepimus į juos, nusprendė pradėti įrodymų tyrimÄ . 2017-09-27, po kaltinamojo akto paskelbimo ir kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo bei sutikimo duoti paaiÅ¡kinimus, prokurorui bei nukentėjusiosios atstovei prieÅ¡taraujant, taikė sutrumpinto įrodinėjimo tyrimo tvarkÄ bei apklausė kaltinamÄ jį, nukentėjusiuosius, liudytojus ir specialistÄ tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieÅ¡kiniu, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus.

Prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės nesutikimas buvo motyvuojamas tuo, kad į teismo posėdį turėjo bÅ«ti kviečiami ne tik į sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti apklaustini proceso dalyviai, bet ir teismo medicinos ekspertas, proceso dalyvių iniciatyva papildomai kviečiami liudytojai, kurių apklausa civilinio ieÅ¡kinio aspektu paliestų ir kitų įrodymų tyrimÄ . Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas faktiÅ¡kai atliko įrodymų tyrimÄ bendra tvarka, teisminio nagrinėjimo procesas užtruko beveik mėnesį, dėl to toks procesas neatitinka sutrumpinto (supaprastinto) proceso tyrimo principo ir sampratos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. R., atstovaujamas advokato Pauliaus Jablonsko, praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros 2017-10-25 apeliacinį skundÄ atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nuteistasis nurodo, jog pirmasis teismo posėdis neįvyko dėl to, kad į bylÄ buvo įtrauktas trečiasis asmuo – draudimo bendrovė, todėl, siekiant užtikrinti visų bylos dalyvių teises, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Antrojo teismo posėdžio metu kaltinamasis E. R. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, neginčijo faktinių bylos aplinkybių, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nuteistasis sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog Å¡ioje byloje buvo apklausiama civilinė ieÅ¡kovė, nukentėjęs asmuo, taip pat keli liudytojai, tačiau tokiu bÅ«du buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys, nurodyti veiksmai atlikti civilinio atsakovo bei civilinio ieÅ¡kovo iniciatyva.

E. R. iniciatyva buvo apklausta tik laidavimo institutÄ praÅ¡anti taikyti A. Å ., tokia apklausa teismų praktikoje nelaikytina įrodymų tyrimo dalimi, nes paprastai laiduotojui nėra žinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus E. R. nesutinka su prokuroro argumentais, jog byla nebuvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes, be civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo, įrodymų tyrimo dėl E. R. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nebuvo, o įrodymai buvo paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimų.

Dėl to, E. R. nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimÄ , pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtÄ bausmę pagrįstai sumažino trečdaliu.Teismo posėdyje prokurorė Vilija Žukauskienė apeliacinį skundÄ prašė tenkinti. Nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašė Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai atliko įrodymų tyrimÄ bendra tvarka, teisminio nagrinėjimo procesas užtruko beveik mėnesį, dėl to toks procesas neatitinka sutrumpinto (supaprastinto) proceso tyrimo principo ir sampratos, teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.Pagal BK 641 straipsnio 1 dalį baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Taigi vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali bÅ«ti Å¡velninama, jei baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta viena iÅ¡ trijų proceso formų:

1) pagreitinto proceso tvarka;

2) atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ;

3) priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . BPK 273 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis E. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, sutiko duoti parodymus, toks kaltinamojo procesinis elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamas, t. y. nagrinėjamu atveju yra įgyvendintas BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, todėl konstatuotina, jog E. R. turėjo teisę į sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , įtvirtintÄ BPK 273 straipsnio 1 dalyje.Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nes „iÅ¡kyla klausimų dėl pačio įvykio ir civilinio ieÅ¡kinio“.

Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo argumentu, t. y. sutiktina su ta argumento dalimi, jog nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme ginčas kilo tik dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, tačiau nesutiktina su argumento dalimi, jog kyla klausimų dėl įvykusio eismo įvykio, t. y. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga analizuoti, kokia apimtimi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tiriami įrodymai bei apklausiami liudytojai.BPK 219 straipsnis nustato reikalavimus kaltinamojo akto turiniui.

Be kitų duomenų, kaltinamajame akte taip pat turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡kilus klausimams dėl E. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, visos abejonės turėjo bÅ«ti paÅ¡alintos atliekant ikiteisminį tyrimÄ , t. y. iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir perdavimo teismui.Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymu Nr. I-136 „Dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir perdavimo teismui patvirtinimo“, 12 punktas nustato, jog siekiant nepažeisti įtariamojo teisės į gynybÄ , BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinį (neiÅ¡vardijamos tik įtariamojo teisės), iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu 18, 19 ir 21 punktuose.

BPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ , prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi bÅ«ti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat iÅ¡vardytos įtariamojo teisės.Kaip nagrinėjamu atveju matyti iÅ¡ kaltinamojo akto, apraÅ¡ant E. R. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte iÅ¡vardytos aplinkybės, taip pat ir teisės aktų reikalavimai, kuriuos kaltinamasis pažeidė.

IÅ¡ kaltinimo formuluotės visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad E. R. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei Å¡ios veikos padarymo faktinės aplinkybės, t. y. jokių klausimų dėl E. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos (eismo įvykio, kurio metu žuvo policijos pareigÅ«nas) nekyla, kaltinamasis, kaip minėta, prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , sutiko duoti parodymus. Vienintelis klausimas, dėl kurio Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-08-29 protokoline nutartimi teismo posėdis buvo atidėtas, – civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ neįtraukimas į bylÄ civiline atsakove.BPK 109–118 straipsniai nustato civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimo bei žalos iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog žala kilo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemone padaryto eismo įvykio, žalos atlyginimo santykius taip pat reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatos, t. y.

TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, iÅ¡mokÄ moka atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis dėl transporto priemonės, kuria padarytas eismo įvykis, valdytojo civilinės atsakomybės buvo sudaryta su ADB „Gjensidige“, todėl minėtai draudimo bendrovei taip pat kilo pareiga atlyginti eismo įvykio metu tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar ikiteisminio tyrimo metu, o civilinis atsakovas turi atitinkamas teises ikiteisminio tyrimo metu (pvz., BPK 178 straipsnio 5 dalis, 111 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, ADB „Gjensidige“ civiline atsakove į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo metu, t. y. iki kaltinamojo akto perdavimo teismui.Atsižvelgiant į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, nei prokuroro nutarimu ADB „Gjensidige“ į bylÄ civiline atsakove įtraukta nebuvo, kaip jau minėta, ji įtraukta į bylÄ Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-08-29 protokoline nutartimi, kuria taip pat atidėtas teisiamasis posėdis, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro, suraÅ¡iusio kaltinamÄ jį aktÄ , neatidumo pasekmė, dėl kurios atsakomybė negali bÅ«ti perkeliama kaltinamajam, todėl, atsižvelgiant į tai, jog E. R. procesinis elgesys buvo tinkamas, o civilinio atsakovo įtraukimas į bylÄ nuo kaltinamojo nepriklauso, teisiamojo posėdžio atidėjimas nusprendus į bylÄ civiline atsakove įtraukti ADB „Gjensidige“ negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, nagrinėjamu atveju trukdanti taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ dėl kaltinamojo.

Nagrinėjamu atveju civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ įtraukta į bylÄ tik 2017-08-29 teisiamojo posėdžio metu tenkinus civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. V. praÅ¡ymÄ , t. y. nei nukentėjusioji, reikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį, nei prokuroras neprašė įtraukti į bylÄ minėtos civilinės atsakovės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus konstatuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo aiÅ¡kios, o trys teisiamieji posėdžiai įvyko tik dėl to, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų pagalba buvo įrodinėjamas bÅ«tent civilinis ieÅ¡kinys, o ne eismo įvykis, kurio padarymu kaltinamas E. R., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl konstatuotina, jog tai nesusiję su galimumu E. R. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant Tauragės rajono apylinkės teisme, prokuroro nesutikimas su sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymu buvo formalus, t. y. 2017-08-29 teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog „ko gero nepavyks taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, bet bus matyti. Mano kolega kažkodėl iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad negalimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, matyt nujautė, kad bus ginčas dėl civilinio ieÅ¡kinio“. Papildomai pastebėtina, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , t. y. netyrus įrodymų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, prokuroras, skųsdamas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį, taip pat neprašė atlikti įrodymų tyrimo, todėl darytina iÅ¡vada, jog faktiÅ¡kai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatyta BPK 291 straipsnyje (sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, suraÅ¡ytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais (1 dalis).

Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (2 dalis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. t. 3, b. l. 82–91) turinys patvirtina, kad posėdžio metu buvo apsiribota tik rašytinių įrodymų paskelbimu, rašytiniai įrodymai byloje netirti, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovė, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, kaltinamasis bei jo atstovas, liudytojai bei specialistas apklausti tik siekiant nustatyti civilinio ieškinio dydį.

Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo, o ne bendra tvarka, apkaltinamasis nuosprendis priimtas naudojant vienÄ iÅ¡ BK 641 straipsnyje numatytų procesinių formų. Kadangi BK 641 straipsnyje numatytos dvi bÅ«tinosios jo taikymo sÄ lygos buvo iÅ¡pildytos, t. y.

1) atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir 2) kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taigi žemesniosios instancijos teismas, taikydamas BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinęs E. R. paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                    Arvydas Daugėla Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis