2025-12-03 Nr. AB-21334-3-61-3-00167-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1542-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00167-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. M., R. M., L. B. ir M. B.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 27 įsakymu Nr. 30-133 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 Juodajame kelyje, sklypo Grūdų gatvėje ir sklypo Nr. 3 Švedų gatvėje suprojektavimo ir planų tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą taip, kad būtų atstatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1871 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytos privažiavimo į pastarąjį sklypą ribos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Formuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas su juo besiribojusio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir pareiškėjo, kaip žemės klypo savininko, teisės bei teisėti interesai, nes naujajame (vėlesniame) teritorijų planavimo dokumente nebuvo paliktas įvažiavimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat surinkti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas prieštarauja ne tik minėtam Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) detaliajam planui, bet ir Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

2.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 30-1871 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ( toliau – ir Įsakymas Nr. 30-1871) 1 punktu patvirtino Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) ir jo sprendinius (pagal prie šio įsakymo pridėtą brėžinį).

2.3. 2023 metų vasaros pabaigoje pareiškėjas sužinojo, kad formuojant Žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas su juo besiribojusio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalusis planas ir pareiškėjo, kaip sklypo savininko, teisės bei teisėti interesai. Atsakovas 2023 m. spalio 18 d. pateikė atsakymą Nr. A256-1351/23(3.3.15.4E-PAS), tačiau daug jame nurodytų teiginių ir paaiškinimų nebuvo susiję su paklausimu.

2.4. Pareiškėjo nuomone, visi Detaliajame plane esantys taškai ir kiti žymėjimai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) viduje, ar ant jo ribos, yra Detaliojo plano dalis ir nėra už jokios jo galiojimo ribos. Pareiškėjo įsitikinimu, Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) akligatvio raudonosios linijos, per kurias yra numatytas patekimas į sklypą, yra neatskiriama Detaliojo plano dalis. Atsakovas, patvirtinęs Detalųjį planą 2013 m. rugpjūčio 22 d., arba privalėjo juo vadovautis 2014 m. sausio 27 d. tvirtindama gretimo žemės sklypo detalųjį planą, arba jį patvirtindama, tuo pačiu privalėjo pakeisti ir Detalųjį planą, numatant kitą įvažiavimą į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi Detaliajame plane numatytos Sklypo akligatvio raudonosios linijos, per kurias yra numatytas patekimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (privažiavimas), yra pakeistos (sumažintos iki maždaug 1 metro) Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, kuris pagal atsakovo atsakyme nurodytą informaciją buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-133 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 Juodajame kelyje, sklypo Grūdų gatvėje ir sklypo Nr. 3 Švedų gatvėje suprojektavimo ir planų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-133), todėl toks pakeitimas prieštarauja aukščiau nurodytam Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintam imperatyviam teisiniam reguliavimui.

2.5. Pareiškėjo nuomone, Detalųjį planą parengęs ir patvirtinęs atsakovas yra įpareigotinas jį pakeisti taip, kad tarpas tarp Detaliajame plane nubraižytų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) akligatvio raudonųjų linijų, per kurias yra numatytas patekimas į sklypą (privažiavimas), visiškai atitiktų Detalųjį planą.

3. Atsakovas Administracija nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjas skunde pateikė klaidinančią informaciją, jog Įsakymu Nr. 30-133 yra patvirtintas Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Žemės sklype (duomenys neskelbtini)nėra galiojančių detaliųjų planų. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas ne detaliuoju planu, o Įsakymu Nr. 30-133 dėl sklypų suprojektavimo ir planų tvirtinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Įsakymu Nr. 30-133 buvo suprojektuoti laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje, kitos paskirties žemėje. Minimi sklypai bei Įsakymas Nr. 30-133 priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3.2. Vertinant Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano bylą (pagrindinį brėžinį, aiškinamąjį raštą ir kitus dokumentus), laikytina, kad įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) buvo numatytas iš pietų pusės per esamą akligatvį. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra pažymėta, kad šio įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) plotis turėjo būti 3,5 m. Atsakovo raštas (atsakymas) buvo pateiktas pareiškėjui 2023 m. spalio 18 d. Nr. A256-1351/23(3.3.15.4E-PAS), kuriame buvo nurodyta apskundimo tvarka. Administracija 2023 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. A256-1471/23(3.3.15.4E-PAS) atsakė pareiškėjui, kad į jo prašymą Administracija jau pateikė atsakymą 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. A256-1351/23(3.3.15.4E-PAS). Tačiau tiek atsakovės 2023 m. spalio 18 d. raštas Nr. A256-1351/23(3.3.15.4E-PAS), tiek 2023 m. lapkričio 13 d. Nr. A256-1471/23(3.3.15.4E- PAS) raštas nebuvo apskųsti, jie yra galiojantys. Be to, minimuose atsakovo raštuose pareiškėjui buvo atsakyta dėl įvažiavimo.

3.3. Pareiškėjas klausimą dėl patekimo į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gali spręsti nustatant kelio servitutą, o viena iš alternatyvų - pakoreguoti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano sprendinius supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį. Subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su atsakovo priimtu sprendimu ir pageidavimas savaime nesudaro pagrindo laikyti sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ne detaliuoju planu, o Įsakymu Nr. 30-133 kaip grąžintinas natūra žemės sklypas. Pareiškėjas nepagrindžia savo teisių pažeidimo, nes pravažiavimas yra, pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo kelti tokius klaidingus reikalavimus, kokie yra nurodyti jo skunde.

3.4. Atsakydamas į pareiškėjo skunde minimas GIS žemėlapio procedūras, atsakovas papildomai pažymi, kad vadovaujantis 2011 m. gruodžio 7 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 14-272 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suvestinį skaitmeninį žemėlapį administruoja UAB „Vilniaus planas“. Patekti į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galima iš Juodojo kelio, per jo pietvakarinėje pusėje esantį privažiuojamąjį kelią (akligatvį), todėl laiko, kad patekimas į šį žemės sklypą yra galimas.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir R. M. atsiliepime į skundą palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikti argumentai:

4.1. A. M. ir R. M. nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko ½ žemės sklypo su statiniais, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas prašo teismo pakeisti Įsakymu Nr. 30-133 patvirtintą Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą taip, kad būtų atstatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1871 patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatytos privažiavimo į pastarąjį sklypą ribos, tokiu prašymu pareiškėjas iš esmės siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Žemės sklypo dalį A. M. ir R. M. pirko jau aptvertą, su bendraturčiais taip pat sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Patekti į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galima iš Juodojo kelio per jo pietvakarinėje pusėje esantį akligatvį, patekimas į šį žemės sklypą nėra apribotas. Rytinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje taip pat yra valstybinė žemė, todėl pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl įvažiavimo į žemės sklypą suformavimo ir iš rytinės jam nuosavybės teise priklausančio sklypo pusės. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas padalijimo būdu 2014 m. vasario 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-281, pareiškėjui nuosavybės teises į jį registruojant nuo 2014 m. kovo 20 d., t. y. jau po Įsakymo Nr. 30-133 priėmimo. Įsakymas Nr. 30-133 yra teisėtas, galiojantis jį keisti nėra jokio teisinio pagrindo

5. Tretieji suinteresuoti asmenys L. B. ir M. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

5.1. Skunde pareiškėjas teigė, kad jo surinkti dokumentai rodo, jog formuojant Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas su juo besiribojusio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, nes naujajame (vėlesniame) teritorijų planavimo dokumente nebuvo paliktas įvažiavimas į sklypą. Tačiau vėliau skunde nurodė, kad įvažiavimas į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą yra sumažintas iki 1 metro. Pareiškėjo pateiktame UAB „Statyba Architektūra Urbanistika“ paaiškinime nurodyta, kad įvažiavimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sumažintas nuo 3,5 m. iki 2,43 m. Akivaizdu, kad pareiškėjas skunde prieštarauja savo argumentams ir akivaizdžiai teikia nesąžiningus ir nepagrįstus reikalavimus teismui.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, išanalizavęs Įsakymą Nr. 30-133, nurodė, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos). Tai reiškia, kad ginčo sklypas suformuotas kaip grąžintinas natūra žemės sklypas.

8. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas ne detaliuoju planu, o Įsakymu Nr. 30-133, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Žemės sklypų grąžinimas buvo vykdomas Atkūrimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, piliečiams grąžinama natūra tik laisva (neužstatyta) bei nepriskirta valstybės išperkamai žemė. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo pagrindai kildinami iš Atkūrimo įstatymo nuostatų, tokių sklypų formavimo procedūra buvo griežtai reglamentuojama imperatyvių teisės aktų.

9. Teismas išanalizavo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

10. Teismas nurodė, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) galioja du detalieji planai.

11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, byloje pateiktus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (14)- D8(E)-2276 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 9 d. rašte Nr. (9.12 Mr)-2D-10616 pateiktus išaiškinimus, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 30-1871 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas pripažintas 2009 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1307 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano koregavimu suplanuotos teritorijos dalyje.

12. Iš nurodyto Detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. 30-1871, pagrindinio brėžinio matyti, kad jame sutartiniais ženklais pažymėtos akligatvio raudonosios linijos, per kurias numatytas patekimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra už šio detaliojo plano galiojimo ribos. Detaliojo plano byloje yra įdėta topografinė nuotrauka ir vietovės schema, kuriose matosi Detaliojo plano rengimo metu buvusio privažiavimo vieta. Kadangi akligatvis, kuriuo buvo numatyta privažiuoti prie sklypo (duomenys neskelbtini), yra už planuojamos teritorijos ribų, t. y. už Detaliojo plano galiojimo ribų, akligatvio raudonosios linijos nebuvo patvirtintos tvirtinant Detalųjį planą. Tai reiškia, kad raudonosios linijos nebuvo suplanuotos Įsakymu Nr. 30-1871 patvirtintu Detaliuoju planu, todėl laikytinos tik rekomendacinėmis.

13. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad patekti į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galima iš Juodojo kelio, per jo pietvakarinėje pusėje esantį privažiuojamąjį kelią (akligatvį), todėl patekimas į šį žemės sklypą yra galimas.

14. Teismas, atsižvelgęs į Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį, nurodė, kad jeigu pareiškėjo netenkina esama susisiekimo infrastruktūra, pareiškėjas klausimą dėl patekimo į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) turi galimybę spręsti nustatant kelio servitutą, o viena iš alternatyvų – pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį, keičiant susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus ir susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį dėl esamo įvažiavimo. Be to, atsakovas nurodė, jog šiuo atveju toks variantas būtų optimalus ir reikalaujantis mažesnių teritorijos projektavimo sprendinių.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) visu perimetru yra aptvertas. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir R. M. nurodo, kad Žemės sklypo dalį pirko jau aptvertą, su bendraturčiais sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas atstatyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane numatytas patekimo į sklypą ribas, jas pažymint Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, iš esmės reikštų, kad būtų pakeistos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, ir tokiu būtų pažeistos šio sklypo savininkų teisės. Minėta, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir Žemes sklypas (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui nuosavybes teise priklausantis Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neturi tarpusavyje besiribojančių servitutų, o Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, įsigydami Nekilnojamojo turto registre įregistruotą, konkrečiomis ribomis apibrėžtą žemės sklypą, turėjo pagristą ir teisėtą lūkestį, jog sklypui nėra ir ateityje nebus numatyti jokie suvaržymai.

16. Administracija 2014 m. sausio 27 d. priėmė Įsakymą Nr. 30-133 dėl žemės sklypų suprojektavimo ir planų tvirtinimo, kuriuo buvo suformuoti grąžintini natūra žemės sklypai, o ne patvirtintas Detalusis planas. Įsakymas Nr. 30-133 yra laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu aktu, todėl turi būti nustatytas konkretus teisinis pagrindas tokio sprendimo neteisėtumui. Įsakymo Nr. 30-133 neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, nepagrindė savo teisių pažeidimo.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti Administracijos 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-133 patvirtintą Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą taip, kad būtų atstatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1871 patvirtintame Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytos privažiavimo į pastarąjį sklypą ribos, atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatsakė nė į vieną skundo argumentą. Pareiškėjas buvo nurodęs 19 argumentų.

18.2. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo atstovas advokatas tuo laikotarpiu turėjo nedarbingumą ir slaugė sergančius vaikus. Apeliacinį skundą pateikė pavėlavus tik 2 dienas.

19. Atsakovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti arba atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė teismo atnaujinti terminą.

19.2. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo nurodytus argumentus jo skunde. Tai, kad sprendime expressis verbis galimai neįvardijo kažkokio konkretaus pareiškėjo argumento, nereiškia, jog Regionų administracinis teismas jo nevertino. Pareiškėjo noras, jog kiekvienas jo argumentas būtų atskirai aptartas yra absoliučiai nepagrįstas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai apibendrino visus pareiškėjo nurodomus argumentus.

19.3. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia ne tik pakartotinio savo patikslinto skundo išnagrinėjimo, tačiau keičia ir patį skundo reikalavimą (skundo reikalavimas buvo pakeisti Įsakymu Nr. 30-133 patvirtintą detalųjį planą) – prašo pakeisti jau patį Įsakymą Nr. 30-133. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, tuo labiau ir ne naujo reikalavimo nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga.

19.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išsamiai bei visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus bei įrodymus. Administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai.

20. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M., R. M., L. B., M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą arba atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Šiuo atveju, pareiškėjui praleidus apeliacinio skundo pateikimo terminą ir neprašant šio termino atnaujinti, šis apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas ir turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant, kad teismas šį apeliacinį skundą priėmė, apeliacinis procesas turėtų būti nutraukiamas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 138 straipsnio 8 dalimi.

20.2. Teismas išsamiai tyrė visus byloje esančius įrodymus, analizavo tiek Įsakymą Nr. 30-133 ir su jo priėmimu susijusius dokumentus, tiek žemės sklype (duomenys neskelbtini) galiojančius detaliuosius planus, pasisakė dėl jų koregavimo ir kuris iš jų laikytinas sklypo (duomenys neskelbtini) koreguotu detaliuoju planu. Be to, teismas išsamiai analizavo į bylą teiktus įrodymus, vertino detaliojo plano brėžinius.

20.3. Nagrinėjamu atveju, būtent žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai yra sklypo sąžiningi ir teisėti įgijėjai, kurių teisės neturėtų būti pažeidžiamos. Be to, pareiškėjas savo reikalavimais iš esmės reikalauja keisti sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningų įgijėjų žemės sklypų ribos negali būti keičiamos taip, kad būtų pažeistos jų teisės ar sumažintas sklypo plotas. Tuo tarpu pareiškėjo prašomas sklypo ribų keitimas iš esmės pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-133 patvirtintą detalųjį planą taip, kad būtų atstatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1871 patvirtintame žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajame plane numatytos privažiavimo į pastarąjį sklypą ribos, pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23. Dėl teismo sprendimo pareiškėjas, atstovaujamas atstovo pagal pavedimą advokato M. D., 2025 m. vasario 9 d. pateikė apeliacinį skundą, kuris pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija buvo priimtas.

24. 2025 m. lapkričio 14 d., atsižvelgęs į atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, kuriuose akcentuojama, kad pareiškėjo apeliacinis skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą, dėl ko apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, pareiškėjas, atstovaujamas atstovo pagal pavedimą advokato M. D., pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymas grindžiamas argumentais, kad terminas apeliaciniam skundui praleistas nežymiai (terminas baigėsi 2025 m. vasario 7 d.), be to, pareiškėjo atstovas advokatas slaugė sergančius vaikus ir turėjo nedarbingumą laikotarpiu 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. sausio 20 d. ir nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 24 d.

25. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

26. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausančiomis ir svarbiomis priežastimis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys savo paaiškinimuose prašo apeliacinį procesą nutraukti. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjo atstovo nedarbingumo laikotarpis pasibaigė likus 14 kalendorinių dienų iki termino apeliaciniam skundui pateikti pasibaigimo, todėl šios nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausančiomis ir svarbiomis priežastimis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti.

28. ABTĮ III dalis, reglamentuojanti bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, nustato: Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.); apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 138 str. 1 d.); apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu: 1) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 138 str. 3 d.); praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Tuo atveju, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, jis gali: 1) savo iniciatyva atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) nutartimi pasiūlyti apeliantui per teismo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (ABTĮ 132 str. 2 d. ir 3 d.); jeigu ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

29. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog pareiškėjas apeliacinį skundą padavė praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą, nėra.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atstovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

31. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

32. Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens liga gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimų jų pažeidimų ir tinkamai reaguoti į juos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-860-624/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-725-492/2017; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-513-575/2025).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad pareiškėjo atstovui advokatui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas laikotarpiu 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. sausio 20 d. ir nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 24 d., t. y. pareiškėjo atstovo advokato darbingumas buvo apribotas tik dalį laikotarpio, per kurį galėjo pateikti apeliacinį skundą (nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d.). Nepagrindus (nepateisinus) likusio laikotarpio, daryti išvados, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas ir jo atstovas turėjo galimybę nepateisintu laikotarpiu pateikti apeliacinį skundą, o jo nepateikimas priklausė tik nuo pareiškėjo (jo atstovo) subjektyvių veiksmų.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą. Kadangi nėra nustatyta, jog pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti.

35. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus ABTĮ nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkinamas, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 8 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinti.

Nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. eA-1542-624/2025

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė