e5f1da1e-7f5a-4a47-a51c-eefc19e78e44 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1382-524/2013Teisėja Dalė Žukauskienė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-14403-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 99.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-2600-328/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams M.

D. ir E. P. dėl nuostolių atlyginimo bei ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 5 304,68 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad    2009-11-19 Klaipėdoje dėl M. D., vairavusio E. P. priklausančiÄ transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta N. L. priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu M. D. valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieÅ¡kovÄ . UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK „LINDRA“), vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas (1.1 p.) bei veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu N. L. transporto priemonei padarytos žalos dydį ir jÄ atlygino iÅ¡mokėdama 6 874,68 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ draudimo bendrovei kompensavo ieÅ¡kovas.

Bendraatsakoviai atlygino ieškovui tik dalį padarytų nuostolių (1 570 Lt), ir liko skolingi 5 304,68 Lt.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo M. D. priteisė 5 304,68 Lt nuotolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-12-11 iki sprendimo įvykdymo, 164 Lt žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimus atsakovui E. P. atmetė, jam iš ieškovo priteisė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad automobilį VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. D. pardavė asmuo, kuriam Å¡is automobilis faktiÅ¡kai priklausė, – J. K.. M. D. sukėlė eismo įvykį, pripažino ieÅ¡kinį, sutiko reikalaujamÄ sumÄ sumokėti, todėl ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į asmenį padariusį žalÄ , t. y. atsakovÄ M. D.. Dėl atsakovo E. P. teismas nurodė, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykį asmenį.

Kadangi byloje nustatyta, jog dėl autoįvykio kaltas atsakovas M. D., kuris valdė automobilį ir sukėlė autoįvykį, kuriuo ieÅ¡kovui padarė žalos, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybės atsakovui E. P., kuris buvo tik juridinis automobilio savininkas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, t. y. netenkinti bendraatsakio E. P. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Nurodo, kad sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo bendraatsakio naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra priimta pažeidžiant CPK nuostatas, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.

CPK 93 str. 4 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , atsižvelgia į Å¡alių procesinio elgesio tinkamumÄ ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos nėra priteisiamos besÄ lygiÅ¡kai, atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tik konstatavus ieÅ¡kovo netinkamų procesinių veiksmų buvimÄ . Apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį bendraatsakiui, atliko netinkamus procesinius veiksmus, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas, remdamasis VÄ® „Regitra“ duomenimis, pagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimÄ bendraatsakiui, kaip transporto priemonės VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui. 2009-11-19 įvykusio eismo įvykio policijos suraÅ¡ytame protokole bendraatsakis taip pat nurodomas transporto priemonės savininku. Be to, bendraatsakiui buvo siųstos raÅ¡ytinės pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jis nepateikė ieÅ¡kovui įrodymų, paneigiančių VÄ® „Regitra“ duomenis bei pagrindžiančių transporto priemonės nuosavybės teisių perdavimÄ tretiesiems asmenims. Bendraatsakis nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie transporto priemonės perdavimÄ nei su prieÅ¡taravimais dėl teismo įsakymo, nei su atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

Tik civilinės bylos nagrinėjimo metu M. D. patvirtino, jog transporto priemonę eismo įvykio metu jis valdė nuosavybės teise. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja VĮ „Regitra“. Taisyklėse nustatytas reikalavimas pasikeitus transporto priemonės savininkui pakeisti ir įregistruotus savininko duomenis registre (Taisyklių 3.7, 71.1 p.). Tuo privalo pasirūpinti tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės valdytojai (Taisyklių 73 p.).

Bendraatsakis savo neveikimu, t. y. nuosavybės teisės iÅ¡ vieÅ¡ojo registro neiÅ¡registravimu, nulėmė situacijÄ , kai jam, kaip transporto priemonės savininkui, pagrįstai buvo pareikÅ¡tas regresinis ieÅ¡kinys. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinis skundas netenkintinas.CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog atsakovo patirtos iÅ¡laidos nėra priteisiamos besÄ lygiÅ¡kai, tačiau nesutinka su teiginiu, jog atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tik konstatavus ieÅ¡kovo netinkamų procesinių veiksmų buvimÄ . CPK 93 str. 1 dalyje bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas siejamas su tuo, kurios Å¡alies naudai priimamas sprendimas.

Vertinant ieškovo ir atsakovo E. P. teisinį santykį, nėra abejonių, jog sprendimas priimtas ieškovo nenaudai ir atsakovo E. P. naudai, nes ieškovo reikalavimai šiam atsakovui buvo atmesti, taigi pirmosios instancijos teismas, šiam atsakovui priteisdamas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, CPK 93 str. 1 dalies taisyklės nepažeidė. CPK 93 str. 4 dalyje nustatyta minėtos taisyklės išimtis, leidžianti teismui atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Taigi teismo teisė bylÄ laimėjusiam atsakovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo nesiejama su ieÅ¡kovo netinkamų procesinių veiksmų konstatavimu, t. y. vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovas procese elgėsi tinkamai, nesudaro pagrindo taikyti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡imties, jei nenustatomas atsakovo procesinio elgesio netinkamumas.Apeliantas nurodo atsakovÄ E. P. elgusis netinkamai, nes Å¡is vieÅ¡ame registre neįregistravo automobilio savininko pasikeitimo, nors tai įsakmiai nustato Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (2007-01-04 redakcija) patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės. Todėl, anot apelianto, jis negalėjo žinoti aplinkybės, kad E. P. dar iki autoįvykio automobilio nuosavybės teises buvo perleidęs.Visų pirma, atsakovo E. P. neveikimas 2009 metais neįregistruojant transporto priemonės savininko pasikeitimo nėra „procesinis elgesys“ CPK 93 str. 4 dalies prasme.

Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, jog Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių reikalavimai pakeisti duomenis VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje, jeigu pasikeičia transporto priemonės savininkas, ir pateikti nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimÄ naujam transporto priemonės valdytojui patvirtinantį dokumentÄ , negalima sutapatinti su CK 1.75 str. 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, iÅ¡ kurio iÅ¡plaukia, jog įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ , nes taisyklės yra poįstatyminis aktas ir juo negali bÅ«ti pakeistas įstatymo nustatytas reglamentavimas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu.

Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 str. 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikÅ¡mę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ .

Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant vieÅ¡ojo registro informacijÄ trečiųjų asmenų požiÅ«riu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga. BÅ«tent tokia yra esminė vieÅ¡ojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kuriÄ valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius.

Vis dėlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę.Å ioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas E. P. į jam pareikÅ¡tus reikalavimus atsikirtinėjo bÅ«tent aplinkybe, kad automobilį dar iki autoįvykio perleido kitam asmeniui. Atsakovas Å¡iÄ aplinkybę nurodė prieÅ¡taravimuose (b. l. 14, 15), prie kurių pridėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimas dėl santuokos nutraukimo (b. l. 17) – sprendimu padalytas turtas, taip pat automobiliai, tačiau automobilis VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į dalytino turto sÄ raÅ¡Ä nėra įtrauktas. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, tačiau dėl atsakovo prieÅ¡taravimuose nurodytų aplinkybių dėl automobilio nuosavybės jokių argumentų nenurodė. Atsakovas ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė automobilį perleidęs, teismui pateikė VÄ® „Regitra“ pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog automobilis buvo iÅ¡registruotas dar 2009-12-04, prašė teismo apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti aplinkybę, jog atsakovas automobilį perleido (b. l. 89, 90).

To paties atsakovas prašė teismo 2013-03-21 parengiamajame posėdyje (b. l. 91, 92). 2013-04-23 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, automobilio perleidimo faktÄ patvirtino buvusi E. P. sutuoktinė J. P., kitas atsakovas M. D., nurodęs, jog įvykio metu automobilis priklausė J. K., taip pat ir pats J. K., patvirtinęs, jog automobilis nuosavybės teise priklausė jam. CPK 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i įstatymo nuostata turi bÅ«ti taikoma byloje nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas.Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas E. P. procese elgėsi aktyviai, sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose), o ieÅ¡kovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui, atsakovui E. P. atsikirtinėjant į ieÅ¡kinį automobilio nuosavybės teisės perleidimo faktu, ieÅ¡kovas nei ginčijo šį sandorį, nei prašė pakeisti atsakovÄ .

Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog automobilis iki autoįvykio buvo perleistas, o VĮ „Regitra“ duomenų bazėje E. P. savininku nurodytas tik formaliai, pagrįstai ieškinio reikalavimus atsakovui E. P. atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinį elgesį byloje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovaujantis CPK 93 str. 4 dalimi nukrypti nuo CPK 93 str. 1 dalyje nustatytos taisyklės, t. y. atsakovui E. P., kuriam buvo priimtas palankus teismo sprendimas, nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas