e5f0818a-76f9-43dd-86d9-e85f0f528adf · Å iaulių apylinkės teismas

?2-41-215/2017Civilinė byla Nr. 2-9800-1079/2018 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00595-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai MikalajÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Z. M., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovei R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z.

M. ieÅ¡kinį atsakovams valstybės įmonei Turto bankas ir R. M. dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti, jog ji, bÅ«dama santuokoje su A. J. M., mirusiu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : 0,1876 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), degalų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), 1,8400 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,8400 ha ir 0,2690 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti valstybei jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ su A. J. M. Jiems gyvenant santuokoje, gimė du vaikai – R. M. ir R. M.. Dėl ydingo atsakovo gyvenimo bÅ«do ieÅ¡kovė 1982 metais kartu su vaikais atsikėlė gyventi į JoniÅ¡kio rajono (duomenys neskelbtini) kaimÄ , o sutuoktinis liko gyventi Pasvalio rajone, su Å¡eima niekada nesusijungė ir tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai nutrÅ«ko jų santuoka. Nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nesikreipė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, todėl santuoka formaliai egzistavo iki pat sutuoktinio mirties.

A. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), taip pat prieÅ¡ beveik dvideÅ¡imt metų yra miręs ieÅ¡kovės sÅ«nus R. M.. 1992 m. gegužės 19 d. privatizacijos metu su ieÅ¡kove buvo sudaryta gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Po poros metų iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirko 0,1876 ha ploto žemės sklypÄ , esantį po pastatais tuo pačiu adresu.

Vykstant kolÅ«kio turto privatizavimui, ji įgijo degalų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisė įteisinta remiantis 1996 m. gegužės 13 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 399-v. Pagal 1997 m. sausio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P47/97-0104 įsigijo 1,8400 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ JoniÅ¡kio rajono Trampaitėlių kaime, 0,8400 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 02690 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Už visÄ Å¡Ä¯ turtÄ mokėjo savo investiciniais čekiais bei grynaisiais pinigais. Sutuoktinis Å¡iuose sandoriuose nedalyvavo, nes nebuvo laikomas Å¡eimos nariu, su Å¡eima negyveno ir bendro Å«kio nevedė. IeÅ¡kovė nuo įsigijimo minėtÄ turtÄ naudojo ir valdė tik asmeniÅ¡kai, iÅ¡ savo asmeninių lėšų mokėjo visus mokesčius ir rinkliavas. Sutuoktinis niekada neprisidėjo savo lėšomis prie turto įgijimo, iÅ¡laikymo ar valdymo, kas rodo, kad jis nebuvo suinteresuotas įgyti minėtÄ turtÄ .

Jam nieko nebuvo žinoma apie vietos kolÅ«kio turto privatizavimÄ bei ieÅ¡kovės teises įsigyti privatizuojamÄ turtÄ . Santuokos metu su sutuoktiniu nesprendė santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimo, nes laikė, kad jų bendras Å«kis nebesieja ir viskÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise savo asmeninių poreikių tenkinimui, sutuoktinis niekada nepretendavo į šį turtÄ ar jo dalį. Tik ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka privatizuoti gyvenamÄ jį namÄ , sandėlį bei žemės sklypus, nes jų pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos tik su ieÅ¡kove, visas pirkėjo teises ir pareigas prisiėmė pati viena ir visas jas įvykdė, t. y. iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo įgyjamo turto kainÄ .

Nuo 1982 metų sutuoktinis nekvestionavo ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teisės, nes niekada nesikreipė į teismÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovė R. M. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka, tėvo A. J. M. palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi, praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinio tenkinimui neprieÅ¡taraus, jei ieÅ¡kovė įrodys, kad turtÄ pirko iÅ¡ asmeninių lėšų ir turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. PraÅ¡o atmesti reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Atsakovė nurodė, kad iki ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimo dienos praneÅ¡imo apie galimÄ A. J. M. palikimo perėjimÄ valstybei ji nebuvo gavusi. Taip pat neturi jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė turtÄ pirko iÅ¡ asmeninių lėšų bei aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Pažymėjo, kad į bylÄ taip pat nėra pateikta jokių raÅ¡ytiniu įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo įsigytas iÅ¡ asmeninių pareiÅ¡kėjos lėšų bei buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pareiÅ¡kėjos valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir nurodė, jog už ginčo butÄ yra sumokėta grynaisiais pinigais ir jos vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais), tačiau Å¡ie investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, laikytini sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Todėl jungtine nuosavybe pripažįstamas privatizuotas butas, nepriklausomai nuo to, kieno investicinėmis lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kinio praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodo, kad atsakovė neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovės interesus. Byla buvo inicijuota dėl pačios ieÅ¡kovės atliktų ar neatliktų veiksmų, t. y. dėl to, kad ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka laiku nenutraukė santuokos su sutuoktiniu, su kuriuo ilgÄ laikÄ negyveno.

Todėl mano, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad 1982 m. ji su vaikais paliko savo vyrÄ , nes Å¡is gėrė, smurtavo, ir atvyko gyventi į JoniÅ¡kio rajonÄ . Sutuoktinis nežinojo, kur jie iÅ¡vyko. Sutuoktinis niekada pas juos nesilankė ir susisiekęs nebuvo, ryÅ¡ių nepalaikė. KolÅ«kyje ji dirbo sandėlininke. Prasidėjus privatizacijai, pradėjo dalinti čekius, leido iÅ¡ kolÅ«kio nusipirkti sandėlį, iÅ¡sipirkti namus ir dalijo po 3 ha žemės. Už turtÄ mokėjo čekiais ir grynaisiais, kiek pinigų trÅ«ko – skolinosi.

Už gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais mokėjo savo, dukters ir sÅ«naus investiciniais čekiais. Žino, kad investiciniai čekiai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau sutuoktinis nežinojo nei apie jiems suteiktÄ bÅ«stÄ , nei apie galimybę jį iÅ¡pirkti, niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl įgyto ar valdomo turto. Santuokos nenutraukė, nes bijojo savo sutuoktinio, jis gyveno savo gyvenimÄ pas seserį. Turto pirkimui grynųjų pinigų gavo, nes augino kiaules, kurias parduodavo žmonėms, turėjo kelias karves. 1000 rublių buvo pasiskolinusi iÅ¡ savo brolio, kurį neseniai palaidojo.

VisÄ turtÄ pirko sau ir vaikams. Sutartys buvo sudarytos su ja asmeniÅ¡kai. Tris žemės Å«kio paskirties žemės sklypus įsigijo vienu metu, mokėjo investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais. Sutuoktinis nieko neprisidėjo įsigyjant turtÄ . Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nesutiko atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų. PaaiÅ¡kino, kad jos mama ieÅ¡kovė Z. M. 1982 m. su ja ir broliu iÅ¡vyko iÅ¡ Pasvalio rajono ir paliko tėvÄ dėl jo netinkamo gyvenimo bÅ«do.

Mama dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje sandėlyje, rÅ«pinosi vaikais. Tėvas jais niekada nesirÅ«pino, iÅ¡laikymo neteikė, ji pati vyresnė bÅ«dama pas jį buvo nuvykusi aplankyti. Neseniai sužinojo, kad tėvas numirė. Mama atliko visas reikalingas procedÅ«ras, kad įgytų turtÄ t. y. pirko namÄ , žemę. Pamena, kad jos ir brolio vardu buvo suteikti investiciniai čekiai, juos tvarkė mama, kuri visus sudėjusi į krÅ«vÄ nupirko namÄ . Jiems finansiÅ¡kai padėdavo mamos brolis, skolindavo pinigus be jokių sutarčių.

Tėvo nebelaikė Å¡eimos nariu nuo tada, kai iÅ¡sikėlė iÅ¡ Pasvalio rajono ir pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), JoniÅ¡kio r. Tėvas savo valios ar turtinių pretenzijų dėl motinos iÅ¡perkamo turto niekada nereiÅ¡kė. Jos su mama iki Å¡iol gyvena tame pačiame name. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir dėl to, kad ieÅ¡kovei laiku neiÅ¡sprendus santuokos nutraukimo klausimų ir santuokoje įgyto turto klausimų bei iÅ¡kilus bÅ«tinybei disponuoti savo valdomÄ turtÄ , ji neturi tam teisinių galimybių.

Visas turtas yra įgytas iÅ¡ jos asmeninių lėšų, investicinių lėšų, suteiktų kiekvienam pilnamečiam Lietuvos piliečiui. Nepalaikant santykių su savo sutuoktiniu A. J. M., buvo akivaizdu, kad turtas įgyjamas jos interesais ir asmeninėn nuosavynėn, užtikrinant tiek jos pačios, tiek jos vaikų normalias gyvenimo sÄ lygas. Buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, kurie yra iÅ¡vieÅ¡inti vieÅ¡ajame registre, Å¡ių sandorių niekas neginčijo. IeÅ¡kovė nuo 1982 m. su savo sutuoktiniu jokių ryÅ¡ių nepalaikė, bendro Å«kio nevedė, todėl jos tikslas buvo visÄ aptartÄ turtÄ Ä¯gyti jos asmeninėn nuosavybėn. Ji yra teisėta ir sÄ Å¾ininga įgijėja, panaudojusi savo ir savo vaikų investicinius čekius.

TurtÄ valdė sÄ Å¾iningai ir nepertraukiamai, todėl yra visos prielaidos ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti, kad tiek gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir po jais esančiu žemės sklypų bei trys žemės Å«kio paskirties sklypai, yra įgyti siekiant juos įgyti asmeninėn nuosavybėn, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti, kad visas jos įgytas turtas yra įgytas asmeninės nuosavybės teise, ir priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovų solidariai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, yra atsakovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės, jos atstovo, atsakovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje ieÅ¡kovė Z. M. (iki santuokos – N.) sudarė santuokÄ su A. J.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) (santuokos akto įrašas Nr. 144) (b. l. 4). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų – R. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), kuri šioje byloje yra atsakovė. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos, registravimo kortelės kopijos ir namų ūkio knygos kopijos matyti, kad ieškovė viena su vaikais R. M. ir R. M. 1982 m. liepos 9 d. iš (duomenys neskelbtini), atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovė kolūkyje įsidarbino sandėlininke.

Ieškovės sutuoktinis A. J. M. į (duomenys neskelbtini), kartu gyventi neatvyko, su šeima čia niekada negyveno ir bendro ūkio su ieškove nevedė (b. l. 26-28). Ieškovės sutuoktinis A. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) Biržuose (b. l. 5). Jis daugiau vaikų neturėjo (b. l. 50). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų A. J. M. sudarytų testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b. l. 25). Santuokai nepasibaigus ir esant nenutrauktai, vykstant privatizacijos procesams, 1992 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d.

Butų privatizavimo įstatymÄ I-1374 Nr. 3224 ieÅ¡kovė iÅ¡ JoniÅ¡kio rajono (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio įsigijo gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (4 straipsnio 2 dalis). 1992 m. balandžio 23 d.

Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte nurodyta, kad parduodamame name registruoti 3 Å¡eimos nariai (b. l. 8). Tai patvirtina, kad vykstant namo pirkimo procedÅ«roms, A. J. M. Å¡iame name negyveno. Už namÄ buvo mokėta 26832 rublių, iÅ¡ kurių 3272 rublių buvo sumokėta grynais pinigais, o 23560 rublių – valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais), kurie buvo nuraÅ¡yti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. M. ir jos dukters atsakovės R. M. investicinių sÄ skaitų (b. l. 10). 1994 m. spalio 4 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P47/94-0153 ieÅ¡kovė tuo pačiu adresu po statiniais valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis už 23,31 Lt iÅ¡sipirko 0,1876 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12). IÅ¡ Asmeninio Å«kio žemės paženklinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. sausio 17 d. sprendimu Z. M. suteikta asmeninio Å«kio žemė – 3 sklypai žemės Å«kio paskirties žemės jos asmeniniam Å«kiui.

IeÅ¡kovė 1997 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P47/97-0104 už 158,24 Lt iÅ¡ valstybės nusipirko jos asmeniniam Å«kiui skirtus žemės sklypus – 1,8400 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,8400 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2690 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). 1996 m. gegužės 13 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 399-v ieÅ¡kovei buvo perleistas pastatas – degalų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini).

Visas aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas vienos ieÅ¡kovės vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 17-24). Duomenų, kad bÅ«tų sudarytas susitarimas tarp ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A. J. M., kokiomis sÄ lygomis turtas bus įgyjamas, byloje nėra. IeÅ¡kovė siekia, kad paminėtas turtas, nors jos įgytas esant santuokoje su A. J. M., bÅ«tų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Ginčo turtÄ nuosavybės teise ieÅ¡kovė įgijo nuo 1992 m. iki 1997 m., t. y. jos ir A. J.

M. santuokos metu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi, Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Å i prezumpcija reiÅ¡kia, kad po Z. M. bei A. J. M. santuokos sudarymo (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) iki santuokos pasibaigimo ((duomenys neskelbtini), mirus A. J. M.) ieÅ¡kovės vardu įgytas turtas laikomas jos bei A. J. M. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau Å¡i prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tÄ turtÄ Ä¯gyjant buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Byloje nustatyta, kad už visÄ ieÅ¡kovės vardu įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovė mokėjo grynaisiais pinigais bei valstybinėmis vienkartinės iÅ¡mokomis, t. y. investiciniais čekiais, skirtais jai ir jos dukteriai R.

M.. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (1991 m. kovo 14 d. įstatymo redakcija Nr. I-1146) 12 straipsnyje nustatyta, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės iÅ¡mokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamÄ Lietuvos Respublikos piliečiui priklausančiÄ nuo amžiaus vienkartinę iÅ¡mokÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Taigi ieÅ¡kovė, panaudodama jai ir jos kartu gyvenančiai dukteriai skirtas valstybines vienkartines iÅ¡mokas (investicinius čekius), įgijo ginčo namÄ su statiniais ir žemės sklypus. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, grynųjų pinigų ginčo turtui nusipirkti ji įgijo pardavusi savo užaugintus gyvulius, pinigų skolinosi iÅ¡ artimųjų. Atsakovė taip pat patvirtino faktÄ , kad ginčo turtas ieÅ¡kovės buvo įgytas ieÅ¡kovei skirtomis valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) ir mokant grynaisiais bei pridedant atsakovės vienkartines iÅ¡mokas (investicinius čekius).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) neprisidėjo, duomenų, jog prisidėjo grynaisiais pinigais byloje taip pat nėra. Jis iki minėto turto įsigijimo daugiau nei 10 metų Å¡eimoje negyveno, bendro Å«kio su ieÅ¡kove nevedė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų savo lėšomis, darbu ar kitu bÅ«du prisidėjęs prie minėto turto įsigijimo, priežiÅ«ros ar iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė turtÄ valdė ir naudojo tik asmeniÅ¡kai, iÅ¡ asmeninių lėšų mokėjo mokesčius ir rinkliavas (b. l. 15).

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, atsisakymas pripažinti, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojus asmenines ieÅ¡kovės ir jos dukters lėšas, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ . Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Teismas sprendžia, kad, nors apie tai nenurodyta vieÅ¡ajame registre, tačiau buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. Ji, gyvendama viena su vaikais, pati savo vardu inicijavo ir sudarė sandorius įgyti privatizuojamÄ turtÄ , įgyvendino visas pirkėjos teises ir vykdė pareigas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovė, turtas privatizuotas tik ieÅ¡kovės ir jos vaikų, kuriuos ieÅ¡kovė laikė savo Å¡eima, asmeniniams poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovė visada save laikė vienintele turto savininke, sutuoktinio seniai nelaikė Å¡eimos nariu.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl turto priklausymo ieÅ¡kovei ar jo naudojimo ar per maždaug dvideÅ¡imt metų nuo turto įgijimo bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu vieÅ¡ajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, šiuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Remiantis kasacinio teismo praktika šiuo atveju vertintini byloje surinkti įrodymai ir nustatomos faktinės aplinkybės (susijusios, pavyzdžiui (tačiau neapsiribojant), su turto paieška ir pirkimu, turto pirminio įrengimo mastu ir vėlesniu pritaikymu gyventi, šalių ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu jame, eksploatavimu, jo paskirtimi, šalių tikraisiais ketinimais ir kt.) ir taip išsiaiškinama, ar šis turtas buvo įgytas bendrai su ieškovės sutuoktiniu A. J. M., o ne ieškovės asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė R. M. patvirtino, kad jos tėvų – ieÅ¡kovės ir A. J. M. – ryÅ¡iai visiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 1982 m., kai Å¡eima, palikusį tėvÄ dėl jo netinkamo gyvenimo bÅ«do ir smurtinio elgesio, atsikraustė gyventi į JoniÅ¡kio r. Tėvas vaikams iÅ¡laikymo neteikė, Å¡eimos nelankė, daugiau vaikų neturėjo, vedė kitÄ Å«kį, apie jiems suteiktÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jų gyvenamosios vietos kolÅ«kio turto privatizavimÄ bei ieÅ¡kovės teises įgyti privatizuojamÄ turtÄ nežinojo.

Kaip nurodė ieÅ¡kovė, sutuoktiniai laikė, kad jų bendras Å«kis nebesieja, todėl visÄ turtÄ jie įgijo asmeninių poreikių tenkinimui ir asmeninės nuosavybės teise. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovės ir jos atstovo, atsakovės R. M. paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, teismas turi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė Z. M. santuokos su A. J. M. metu, ginčo turtÄ Ä¯sigijo už savo asmenines lėšas, turėdama tikslÄ Ä¯gyti šį turtÄ asmeninėn nuosavybėn, todėl vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, ieÅ¡kinys tenkintinas, pripažintina, jog ginčo turtas priklauso Z.

M. asmeninės nuosavybės teise. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2018 m. balandžio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1072-7681 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (su 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTO-2)-18-P-1072-12460 pakeitimu), teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažinimo asmenine nuosavybe, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. spalio 4 d. pažymÄ Nr. (2.19)NTP-7-5889 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 139,75 Eur advokato užmokestis. Teismas vertina, kad tik ieÅ¡kovės aplaidumas sÄ lygojo ieÅ¡kinio atsiradimÄ , todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ atsakovių nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo. Teismas vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį (atsakovės niekaip nepažeidė ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų) ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (ieÅ¡kove laiku nenutraukė santuokos su savo sutuoktiniu), sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad šis nekilnojamasis turtas priklauso Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais – lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. gegužės 19 d.

Pirkimo- pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 (notarinio registro Nr. 2-28) pagrindu; - 0,1876 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P47/97-0153 pagrindu; - Degalų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. gegužės 13 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 399-v pagrindu; - 1,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Trumpaitėlių k., RudiÅ¡kių sen., JoniÅ¡kio r., įgytas 1997 m. sausio 9 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P47/97-0104 pagrindu; - 0,8400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. sausio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P47/97-0104 pagrindu; - 0,2690 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. sausio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P47/97-0104 pagrindu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėja Sigita Rozgaitė