2026-02-24 Nr. AB-4166-3-61-3-03983-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-235-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03983-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rusėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriui (tretieji suinteresuotieji asmenys D. B., J. B. ir J. L.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1971, sudarytą K. L., J. B. ir D. B., negaliojančia ir panaikinti jos dalį dėl 0,027 ha ploto žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2) taikyti restituciją natūra ir 0,027 ha žemės sklypo dalį grąžinti valstybei; 3) įpareigoti atsakovą, remiantis 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine nutartimi, skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį panaikinimo įgyvendinimą ir pateikti teismui įrodymus; 4) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tęstinių konstitucinių teisių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. 451; 5) priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemės nuosavybę prie (duomenys neskelbtini) ežero, į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta nuo žemės reformos pradžios: pareiškėja tuometei Kaišiadorių rajono Kietaviškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 28 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko (tėvo) žemę, o 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,65 ha žemės prie (duomenys neskelbtini) ežero, tačiau reali galimybė naudotis nuosavybe yra apribota ir iki šiol žemė nėra grąžinta.

2.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2332-189/2009 atnaujino L. B. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. K. valdytą iki nacionalizacijos 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. 8554 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad L. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,50 ha žemės. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą L. B. vardu parengta Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 3 d. išvada Nr. 42-2.12-545 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią L. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 0,50 ha žemės plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei (vertė 827 Lt/240 Eur). Kadangi sodyboje laisvos žemės neliko, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 42-2.12-545 pareiškėja pasirinko nuosavybės teisių atkūrimą lygiaverčiu miško paskirties žemės sklypu proj. Nr. 451 su prieiga prie (duomenys neskelbtini) ežero.

2.3. ginčo esmė susijusi ir su žemės sklypu projektiniu Nr. 123-6: po kadastrinių matavimų šio sklypo plotas padidėjo nuo 0,30 ha iki 0,3270 ha (t. y. + 0,0270 ha), o 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1971) K. L. šį sklypą pardavė J. B. ir D. B. Pareiškėja šią 0,0270 ha dalį laiko neteisėtai pridėta ir siekia, kad ji būtų grąžinta valstybei, nes tai sudarytų prielaidas teisėtai įgyvendinti suprojektuoto sklypo Nr. 451 ribas ir nuosavybės teisių atkūrimą.

2.4. 2015 m. birželio 8 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) priimtus su sklypu Nr. 123-6AS susijusius aktus (tarp jų – kadastro duomenų tikrinimo kameraliai 2011 m. kovo 23 d. aktą Nr. 46KAM-17662, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98); priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-394-552/2018) šį sprendimą paliko nepakeistą.

2.5. pareiškėja 2018 m. birželio 26 d. buvo pakviesta į sklypo proj. Nr. 451 ribų ženklinimą (ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. 4936-1), tačiau pateiktas planas ir nustatytos ribos neatitiko žemėtvarkos projekte preliminariais matavimais nurodytų ribų. NŽT 2015 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1SS-1188-(9.5) buvo įvardijusi, jog teismui panaikinus aktus atsiras teisinis pagrindas patikslinti sklypo Nr. 451 ribas, bet šių veiksmų nesiėmė.

2.6. NŽT neteikė informacijos ir tuo pačiu metu (teikdama apeliaciją dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo) savavališkai keitė sklypo proj. Nr. 451 ribas, siekdama išprovokuoti pareiškėjos parašą ant 2018 m. birželio 26 d. ribų akto ir taip įteisinti pakeitimus.

2.7. dėl tęstinio nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo, informacijos neteikimo ir sprendimų nevykdymo pareiškėja patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir neteko pasitikėjimo institucijomis, todėl prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atlyginti (rinkos verte) už negrąžintą 4,65 ha nuosavybę.

3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyrius (pavadinimas iki 2010-06-30 – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, pavadinimas nuo 2010-07-01 – Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, pavadinimas nuo 2012-04-02 – Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius, toliau – ir NŽT Elektrėnų skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog prašo pareiškėjos skundo pirmą ir antrą reikalavimus tenkinti o likusius atmesti kaip nepagrįstus.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 9-5237 K. L. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant ekvivalentine natūra 2,3 ha žemės. Šio sprendimo pagrindu K. L. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 123-6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 „Dėl pil. K. L. žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“ buvo patikslinti žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, t. y. buvo pakeistas žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iš 0,30 ha į 0,3270 ha. Pagal valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis K. L. 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1971) 0,3270 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė J. B. ir D. B. Pagal VĮ Registrų cento duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1996 m. lapkričio 29 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos 2011 m. gruodžio 28 d. pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal UAB „Geonika“ parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, sudarytą atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

4.2. UAB „Geonika“ matininkas N. N. 2009 m. kovo 23 d. atliko žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, 2009 m. balandžio 27 d. parengtame UAB „Geonika“ matininko N. N., atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, kad šiaurinės ribos linijos ilgis yra – 120,77 m, rytinės ribos linijos ilgis – 31,02 m, pietinės ribos linijos ilgis – 103,16 m ir vakarinės ribos linijos ilgis – 31,54 m (9,41 m + 22,13 m).

Žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, 2004 m. birželio 15 d. parengtame V. S. individualios įmonės inžinieriaus V. S., atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – ir preliminarūs matavimai), nurodyta, kad šiaurinės ribos linijos ilgis yra – 106,40 m, rytinės ribos linijos ilgis – 31,50 m, pietinės ribos linijos ilgis – 94,00 m ir vakarinės ribos linijos ilgis – 31,50 m.

Palyginus žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, 2004 m. birželio 15 d. parengtame V. S. individualios įmonės inžinieriaus V. S., atlikus preliminarius matavimus, ir šio žemės sklypo plane, 2009 m. balandžio 27 d. parengtame UAB „Geonika“ matininko N. N., atlikus kadastrinius matavimus, nurodytą informaciją, matyti, kad atlikus žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus šiaurės ribos linijos ilgis 14,37 m pailgėjo, rytinės ribos linijos ilgis 0,48 m sutrumpėjo, pietinės ribos linijos ilgis 9,16 m pailgėjo ir vakarinės ribos linijos ilgis 0,04 m pailgėjo.

Žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t. y. ±0,0164 ha. Formulė pagal Nuostatų 1 priede pateiktą lentelę parinkta pagal tokius kriterijus: naudojama kartografinė medžiaga – kita kartografinė medžiaga, sklypo plotas (hektarais) – iki 1 ha, žemės sklypo plano mastelis – M 1:5000. Žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, nustatytas atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,3270 ha, t. y. atlikus kadastrinius matavimus padidėjo 0,0270 ha ir viršija maksimalią (ribinę) ploto paklaidą.

NŽT Elektrėnų skyriaus specialistei patikrinus UAB „Geonika“ matininko N. N. pateiktą žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, bei nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti minėto žemės sklypo planą, tuometinis NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 24 d. suderino žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą pasirašydamas. NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 „Dėl pil. K. L. žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“ buvo patikslinti žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys ir šio žemės sklypo tuometinis savininkas įpareigotas kompensuoti pinigais valstybei žemės sklypo ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, skirtumo vertę.

4.3. įvertinus tai, kad atliekant žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus buvo pakeistos šio žemės sklypo ribos (ribų linijų ilgiai skiriasi nuo 0,04 m iki 14,37 m) ir žemės sklypo plotas, nustatytas atlikus kadastrinius matavimus, viršijo maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, darytina išvada, kad žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktu, t. y. žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atstatytos nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais.

4.4. žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, 2009 m. balandžio 27 d. parengtame UAB „Geonika“ matininko N. N., atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, gretimybės tarp taškų 67-65 (duomenys neskelbtini) ežeras. Asmeninio ūkio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo vietovėje lauko matavimų brėžinyje (abrise) nurodyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 0,30 ha, kurį sudaro ariama žemė. Taip pat šio žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) sutartiniais ženklais pažymėta, kad prie žemės sklypo ribų, kurių ribų linijų ilgiai yra 30 m, gretimybėje yra pelkė, o šio žemės sklypo ribų, kurių linijų ilgiai yra 110 m, gretimybės įvardintos – „L. K. nuoma“ ir „Buvęs (duomenys neskelbtini) ūkis“. Žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimų brėžinyje (abrise) nėra nurodyta, kad šis žemės sklypas ribotųsi su (duomenys neskelbtini) ežeru.

4.5. Kauno apskrities Kaišiadorių rajono Kietaviškių seniūnijos N. Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 1999 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 02-04-2875, plane teritorija, esanti tarp (duomenys neskelbtini) ežero ir kelio, sutartiniais ženklais pažymėta kaip asmeninio ūkio žemės teritorija. N. Kietaviškių gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, kuris yra Kauno apskrities viršininko 1999 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 02-04-2875 patvirtinto N. Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1 priedas, yra aiškiai apibrėžta asmeninio ūkio žemės teritorija, kurios riba pažymėta ties žemės naudmenos (krūmai) kontūru, o ne (duomenys neskelbtini) ežero riba. Iš V. S. individualios įmonės inžinieriaus V. S., atlikus preliminarius matavimus, 2004 m. birželio 15 d. parengto žemės projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano matyti, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ties žemės sklypo riba, kurios ilgis – 31,50 m, ribojasi su žemės naudmena (krūmais), bet ne su (duomenys neskelbtini) ežeru, kaip nurodyta šio plano gretimybių lentelėje. Žemės sklypas projektinis Nr. 123-6 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje ribojais ne su (duomenys neskelbtini) ežeru, o su žemės plotu, kuriame augo krūmai. NŽT Elektrėnų skyrius netinkamai įvertino atlikto žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo teisingumą ir priėmė netinkamus sprendimus suderinti 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Geonika“ matininko N. N. parengtą žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis ir įpareigoti tuometinį žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką kompensuoti pinigais valstybei minėto žemės sklypo ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, skirtumo vertę.

4.6. žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, žemės sklypo kadastro duomenų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, administracine tvarka tikslinti nesutiko. NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3213 patvirtintos Kietaviškių seniūnijos, N. Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribos ir plotas. Pagal šiuo įsakymu patvirtintus Kietaviškių seniūnijos, N. Kietaviškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose buvo vykdomi projektavimo darbai, planą bei žiniaraštį, pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypas Nr. 55 3,03 ha ploto, kuris ribojasi (yra įsiterpęs) su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su (duomenys neskelbtini) ežeru.

Vykdant N. Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pretendentei pareiškėjai buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 451 1,05 ha ploto laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo Nr. 55 dalyje. Naujųjų Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 451 patvirtintas Elektrėnų skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-236. NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-3213 patvirtinus Kietaviškių seniūnijos, N. Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir plotą, žemė, esanti tarp (duomenys neskelbtini) ežero ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažymėta, kaip laisvo fondo žemės, kurią vykdant projektavimą pasirinko pretendentė pareiškėja, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas, kadangi Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas E. G. (Naujųjų Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius) ženklindamas pretendentei pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 451 1,05 ha ploto, nustatė, kad laisvos valstybinės žemės nėra, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas minėta laisvo fondo žemės dalis buvo įtrauktą į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

4.7. tiek atliekant kadastrinius matavimus, tiek tikrinant žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą nebuvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, t. y. į dokumentus parengtus formuojant 0,30 ha žemės sklypą ir į jį atkuriant nuosavybės teises K. L. Elektrėnų skyrius neatsižvelgdamas į tai, kad pakeistos žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, suderino ir patvirtino UAB „Geonika“ parengtą 0,3270 ha ploto, žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir kadastrinių matavimų bylą. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio nuostatos, Nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 11 punkto reikalavimai.

4.8. J. B. ir D. B. negali būti laikomi teisėtais 0,3270 ha ploto, žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais. Panaikinus NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 „Dėl pil. K. L. žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“ privalo būti panaikinti ir vėliau sudaryti sandoriai, t. y. 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1971), sudaryta tarp K. L. ir J. B. ir D. B. dalyje dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo, o 0,027 ha ginčo žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis išreikalautina valstybei.

4.9. NŽT Elektrėnų skyrius vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo, tačiau VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VILKS-2332 atsisakė keisti registro duomenis, motyvuodamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

4.10. sklypo Nr. 451 ženklinimo ir kadastrinių matavimų darbai buvo organizuojami (pasitelkiant matininkus), tačiau pareiškėja 2018 m. birželio 26 d. ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 4936-1 su ribomis nesutiko. Vėliau dalis pareiškėjos pretenzijų įvertinta, buvo numatyti ribų tikslinimo veiksmai (dėl posūkio taško Nr. 10), taip pat pareiškėja ne kartą kviesta susipažinti su laisvos valstybinės žemės fondo plotais ir pasirinkti alternatyvą, tačiau, ji kvietimais nepasinaudojo ir sprendimų, leidžiančių tęsti procesą, nepriėmė. Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas objektyviai nėra galimas, kol nesuderintas ribų paženklinimo-parodymo aktas, o tolesnė proceso eiga iš esmės priklauso nuo pačios pareiškėjos valios. Pareiškėja gali ginčyti trečiųjų asmenų įsigijimą arba tikslinti suprojektuoto sklypo ribas.

4.11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, o 500 Eur neturtinė žala už neteisėtų administracinių aktų priėmimą jau buvo priteista ir atlyginta, todėl papildomi pareiškėjos reikalavimai laikytini nepagrįstais. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kompensavimo esama rinkos verte už negrąžintą žemę, todėl atitinkamas pareiškėjos reikalavimas atmestinas.

4.12. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 pareiškėjai nuosavybės teisės į 4,65 ha buvo atkurtos, sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikytina užbaigta. Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatas (žemė grąžinta ne buvusio savininko valdytoje vietoje), dėl ko buvo siūlyta sprendimą panaikinti administracine tvarka, o pareiškėjai nesutikus – buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nepanaikinus sprendimo (ar jo dalies) nėra teisinio pagrindo iš naujo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl tos pačios žemės.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir J. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog prašė atmesti pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1971 (notarinio registro Nr. 1971), sudarytą tarp K. L. ir J. B. ir D. B. dalyje dėl 0,0270 ha ploto dalies žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atmesti pareiškėjos skundo antrą reikalavimą taikyti restituciją natūra – 0,027 ha dalį Žemės sklypo grąžinti valstybei, spręsti teismo nuožiūra dėl pareiškėjos skundo trečio, ketvirto ir penkto reikalavimų ir priteisti iš pareiškėjos trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. pareiškėja šioje byloje gina valstybės / viešąjį interesą. Pareiškėja nėra prokurorė ir neturi teisės ginti valstybės / viešojo intereso, laikytina, kad skundas yra pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens.

6.2. pareiškėja neįrodė vindikacinio reikalavimo sąlygų. Pareiškėja prašydama panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (dėl 0,027 ha ploto dalies) ir taikyti restituciją, nenurodė tokių reikalavimų teisinio pagrindo. Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėja prašo išreikalauti iš trečiųjų asmenų valdymo žemės sklypo dalį, vienas iš galimų teisinių pagrindų – vindikacija. Pareiškėjos skundo pirmas ir antras reikalavimai negali būti tenkinami, nes neegzistuoja net kelios skundo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės: pareiškėja niekada neturėjo ir neturi nuosavybės (valdymo) teisės į daiktą (tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančią 0,027 ha žemės sklypo dalį) skundo pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui (ginčo atveju – tretiesiems suinteresuotiems asmenims), iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; daiktą atsakovas (ginčo atveju – tretieji suinteresuoti asmenys) valdo neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju neegzistuoja vindikacinio ieškinio būtinosios sąlygos, pareiškėjos pirmasis ir antrasis reikalavimai negali būti tenkinami.

6.3. nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningų įgijėjų. Pareiškėja nebuvo 2012 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, vadinasi žemės sklypo dalis galėtų būti grąžinta savininkui (jeigu tokiu būtų laikoma pareiškėja) ne restitucijos, o vindikacijos būdu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu vindikacinio ieškinio būtinosios sąlygos egzistuotų, 0,027 ha žemės sklypo dalis negali būti išreikalauta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. ir J. B., nes jie yra sąžiningi įgijėjai. 2012 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigiję žemės sklypą (įskaitant jo 0,027 ha dalį) yra laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl nekilnojamasis daiktas (žemės sklypo 0,027 ha dalis) galėtų būti išreikalauta tik tokiu atveju, jeigu savininkas tokį daiktą būtų praradęs dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo / baudžiamojo nusižengimo. Ginčo atveju nei nusikaltimas, nei baudžiamasis nusižengimas nebuvo padaryti. Įvertinus tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir J. B. yra laikytini sąžiningais žemės sklypo (įskaitant jo 0,027 ha dalį) įgijėjais ir šis žemės sklypas (jo 0,027 ha dalis) savinininko nebuvo prarasta dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, pareiškėjos skundo pirmasis ir antrasis reikalavimai negali būti tenkinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami žemės sklypą, laikėsi prezumpcijos, kad valstybės pareigūnų priimti administraciniai aktai yra teisėti, tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisėtą lūkestį, kad tokie aktai nebus panaikinti ateityje. Taigi, D. B. ir J. B. 2012 m. teisėtai ir sąžiningai įsigijo žemės sklypą (įskaitant jo 0,027 ha dalį), ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad 2016 m. bus priimtas teismo sprendimas dėl 2011 metais priimtų administracinių aktų, susijusių su įsigyto žemės sklypo kadastriniais matavimais, panaikinimo.

6.4. šioje administracinėje byloje yra susidariusi teisinėje valstybėje netoleruotina situacija – neteisėtus veiksmus atlikusi, neteisėtus sprendimus priėmusi institucija visus to pasėkoje atsiradusius padarinius siekia perkelti D. B. ir J. B. Tokia NŽT pozicija laikytina nesąžininga žemės sklypo įgijėjų atžvilgiu, o pareiškėjos skundo pirmojo ir antrojo reikalavimo tenkinimas šiurkščiai pažeistų proporcingumo principą, kadangi D. B. ir J. B. tektų asmeninė ir per didelė našta.

6.5. jeigu pareiškėjos reikalavimas yra kildinamas iš prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdų, susijusių su neteisėtu daikto valdymu, restitucija šioje byloje yra negalima. Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nesiejo prievoliniai santykiai, todėl daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Ginčo atveju daiktas negali būti grąžinamas restitucijos būdu. Tretieji suinteresuoti asmenys jokias būdais ir jokiomis formomis nedalyvavo nei pareiškėjos, nei K. L. nuosavybės teisių atkūrimo procese, žemės sklypų formavime, matavimuose, administracinių aktų priėmimo procedūrose ir pan. Tretieji suinteresuoti asmenys tiesiog 2012 metais įsigijo žemės sklypą, o 2011 m. priimti administraciniai aktai (t. y. priimti iki žemės sklypo įsigijimo) buvo panaikinti 2016 metais. Taigi, tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir J. B. buvo / yra sąžiningi, todėl jų teisės turi būti atitinkamai ginamos. Pritaikius restituciją pareiškėjos prašomu būdu, t. y. taikius restituciją natūra ir 0,027 ha dalį Žemės sklypo grąžinus valstybei, trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. ir J. B. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų – sąžiningai įsigytas žemės sklypas nebesiribotų su ežeru, kas reiškia, kad iš esmės prarastų visą savo vertę.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos L. B. skundą patenkino iš dalies, panaikino 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1971), sudarytos tarp K. L. ir J. B. ir D. B. dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo ir taikė restituciją natūra – 0,027 ha žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį grąžino valstybei. Kitą pareiškėjos L. B. skundo dalį atmetė.

9. Teismo vertinimu J. B. ir D. B., panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo patikslintos žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, negali būti laikomi teisėtais 0,3270 ha ploto, žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkais. Panaikinus NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 „Dėl pil. K. L. žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“ privalo būti panaikinti ir vėliau sudaryti sandoriai, t. y. 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1971), sudaryta tarp K. L. ir J. B. ir D. B. dalyje dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo, o 0,027 ha ginčo žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis išreikalautina valstybei.

10. Teismas nurodė, jog NŽT Elektrėnų skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016, 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 51SD-1190-(14.51.92.) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 27 d. sprendimu atsisakyti pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre Nr. VILKS-2332 atsisakė pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 paliko nepakeistą), panaikino NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98.), NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, tuo tarpu 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1971, kuria J. B. ir D. B. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patikslinus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra juridinio pagrindo atstatyti Nekilnojamojo turto registre minėto žemės sklypo duomenis, buvusius iki kadastro duomenų patikslinimo. Teismas priėjo išvadą, kad NŽT negali įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinio įgyvendinimo, kadangi VĮ Registrų centras atsisako patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą, remiantis 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine nutartimi, skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį panaikinimo įgyvendinimą ir pateikti teismui įrodymus yra atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jos nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

12. Teismas laikė išvestiniu ir netenkino skundo reikalavimo priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha nuosavybę prie (duomenys neskelbtini) ežero, į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta kitą pareiškėjos L. B. skundo dalį atmesti ir dėl šios dalies grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. teismas nenustatė, kad valstybės tarnyba aplaidžiai vykdė valstybės tarnybos pareigas, kadangi VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 51JP-236 informavo atsakovą, o ne pareiškėją, ne tik apie priimtą 2018 m. birželio 27 d. sprendimą atsisakyti pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre Nr.VILKS-2332, bet ir sprendimo apskundimo tvarką, t. y. per vieną mėnesį skųsti sprendimą Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

14.2. teismas nenustatė, kad atsakovas sąmoningai aplaidžiai vykdė/vykdo pareigines funkcijas, sąmoningai neteikė informacijos pareiškėjai, kad ar kreipėsi/ar nesikreipė dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atimdamas iš pareiškėjos teisę būti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka suinteresuota šalimi.

14.3. Pareiškėja 2023 m. kovo 1 d. pati kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu Nr. 34615393, kad atstatyti istorinius žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro / registro duomenis (pridedama). VĮ Registrų centras tenkino pareiškėjos prašymą, o 2012 m. gruodžio 7 d, pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1971 nebuvo kliūtis atstatyti ne tik istorines žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, bet atstatyti ir minėto sklypo konfigūracją, neteisėtai pakeistą iš stačiakampio į netaisyklingą trapeciją, kai UAB „Geonika” 2009 m. kovo 23 d. atliko neteisėtus kadastrinius matavimus, tikslu įmatuoti kuo didesnę pareiškėjos žemės sklypo Nr. 451 dalį tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Išregistruotas trečiųjų asmenų valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atstatytos istorinės buvusio savininko K. L. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bus įrodymas, kad tretieji suinteresuoti asmenys valdo ženkliai didesnį plotą nei 0,027 ha. Tačiau nesąžiningas atsakovas nesikreipia į VĮ Registrų centrą dėl istorinių žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro/registro duomenų atstatymo, nes siekia ir toliau neteisę paversti teise.

14.4. Teismas privalo įvertinti ilgą pareiškėjos teisių pažeidimo trukmę, dėl jos padėties neapibrėžtumo atsiradusius jai neigiamus išgyvenimus, ginamos vertybės pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į visą jos pasirinktą žemės sklypą Nr. 451 nėra iki šiol atkurtos, tuo pačiu Teismas privalo įvertinti ne tik to įvykdyto fakto prasme, bet ir ateities vertinimo prasme - ilgai besitęsiantis atkūrimo procesas, dėl kurių pareiškėjai padaryta žala, negali būti vertinami kaip trumpalaikiai, nepakankamai reikšmingi ir nesudarantys pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14.5. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemę prie (duomenys neskelbtini) ežero (nuosavybės teisės atkurtos 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“) yra išvestinis ir dėl kitų reikalavimų atmetimo savaime netenkintinas; jos teigimu, tai savarankiškas reikalavimas, grindžiamas valstybės (NŽT) netinkamai vykdytomis nuosavybės teisių atkūrimo pareigomis ir dėl to iki šiol neįgyvendinta restitucija (žemė negrąžinta), todėl, jei natūra grąžinimas objektyviai neįmanomas (įskaitant dėl institucijų veiksmų/perleidimų tretiesiems asmenims), turi būti priteista adekvati piniginė kompensacija pagal aktualią rinkos vertę, šio reikalavimo nesiejant su ginču dėl 0,0270 ha dalies ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, o teismą pareiškėja prašo šį reikalavimą įvertinti atskirai, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes apie ilgalaikį nuosavybės teisių atkūrimo neįvykdymą.

15. Tretieji suinteresuotieji asmenys D. B. ir J. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo pardavimo ir taikyti restituciją natūra, 0,0270 ha žemės sklypo dalį grąžinti valstybei. Prašo dėl šios dalies perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2) Tuo atveju, jeigu teismas nematys pagrindo tenkinti pirmąjį apeliacinio skundo reikalavimą, apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo pardavimo ir taikyti restituciją natūra, 0,0270 ha žemės sklypo dalį grąžinti valstybei ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. B. skundą atmesti, o dėl likusios dalies teismo sprendimą palikti nepakeistą. 3) Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme - 11,25 Eur dydžio žyminį mokestį ir 1.379,40 Eur už advokato teisinę pagalbą.

16. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta pirkimo–pardavimo sutartis ir pritaikyta restitucija natūra, yra iš esmės nemotyvuota, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pasisakyta nei dėl atsiliepime pateiktų argumentų, nei dėl atstovo advokato teismo posėdžiuose išdėstytos pozicijos, todėl sąžiningiems įgijėjams, nedalyvavusiems nuosavybės teisių atkūrimo procese, nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais iš jų išreikalauta ginčo žemės sklypo dalis, taip pažeidžiant teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismą.

16.2. reikalavimas panaikinti sandorį suponuoja, kad tiek K. L. (jo teisių perėmėja J. L.), tiek D. B. ir J. B. byloje turėjo būti įtraukti ne trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o atsakovais, kadangi jiems (sandorio šalims) buvo pareikštas materialusis reikalavimas (panaikinti sandorį). Pareiškėjos L. B. skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti sandorį buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovais byloje buvo įtraukti Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT Elektrėnų skyrius, nors nei vienas, nei kitas atsakovas nebuvo sandorio, kurį pareiškėja prašė panaikinti, šalimi.

16.3. pareiškėja šioje byloje gynė valstybės / viešąjį interesą ir teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas pareiškėjos reikalavimą dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo iš esmės konstatavo, kad pareiškėja tokią teisę (ginti valstybės / viešąjį interesą) turėjo. Pareiškėja neturėjo ir neturi teisės ginti valstybės / viešąjį interesą, kadangi pareiškėja nėra prokuroras ar įgaliota valstybės institucija. Reikalavimą panaikinti sandorį ir taikyti restituciją (0,027 ha dalį žemės sklypo grąžinti valstybei) turėjo teisę tik prokuroras arba NŽT, kurie tokių reikalavimų nebuvo pareiškę.

16.4. pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti sandorį ir prašymas taikyti restituciją negalėjo būti tenkinami, nes neegzistuoja net kelios skundo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės: 1) pareiškėja niekada neturėjo ir neturi nuosavybės (valdymo) teisės į daiktą (tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančią 0,027 ha Žemės sklypo dalį) skundo pareiškimo momentu ir iki daiktą užvaldant atsakovui (ginčo atveju – tretiesiems suinteresuotiems asmenims), iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) daiktą atsakovas (ginčo atveju – tretieji suinteresuoti asmenys) valdo neteisėtai. Ginčo atveju neegzistuoja vindikacinio ieškinio (ginčo atveju – skundo reikalavimų) būtinosios sąlygos, pareiškėjos reikalavimas panaikinti sandorį ir prašymas taikyti restituciją negalėjo būti tenkinami.

16.5. pareiškėja nebuvo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, vadinasi žemės sklypo dalis galėjo būti grąžinta savininkui (jeigu tokiu būtų laikoma pareiškėja) ne restitucijos, o vindikacijos būdu. Tuo tarpu vindikacijos būdu turtas negalėjo būti išreikalautas, nes nebuvo tam būtinųjų šio instituto taikymo sąlygų. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu vindikacinio ieškinio (ginčo atveju – skundo reikalavimų) būtinosios sąlygos egzistuotų, 0,027 ha žemės sklypo dalis negalėjo būti išreikalauta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. ir J. B., nes jie yra sąžiningi įgijėjai. Tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypą įsigijo tik dėl to, jog jis ribojosi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Jeigu tretieji asmenys būtų žinoję apie galimus netikslumus, niekada žemės sklypo nebūtų pirkę. Tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypą įsigijo 2012 n. gruodžio 7 d., tuo tarpu 2011 metais priimti administraciniai aktai dėl kadastrinių matavimų ir kt. buvo panaikinti tik 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016, kuris įsiteisėjo tik 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiasis administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas liko nepakeistas. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. B. ir J. B. sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigyjant žemės sklypą (įskaitant jo 0,027 ha dalį) NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 ir NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, 2016-01-08 sprendimas Nr. 51SK-17-(14.51.98) buvo galiojantys ir nenuginčyti. Tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami žemės sklypą, laikėsi prezumpcijos, kad valstybės pareigūnų priimti administraciniai aktai yra teisėti, tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisėtą lūkestį, kad tokie aktai nebus panaikinti ateityje.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. NŽT Elektrėnų skyrius netinkamai įvertino atlikto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. 4936/0003:496) kadastro duomenų nustatymo teisingumą ir priėmė netinkamus sprendimus suderinti 2009-04-27 UAB „Geonika“ matininko N. N. parengtą žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis ir įpareigoti tuometinį žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką kompensuoti pinigais valstybei minėto žemės sklypo ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, skirtumo vertę. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Žemės sklypų kadastro duomenys savininkų prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Kitu atveju (žemės sklypų savininkams atsisakius tikslinti žemės sklypų kadastro duomenis) žemės sklypų ribų klausimas turėtų būti sprendžiamas teisme. Žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, žemės sklypo kadastro duomenų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, administracine tvarka tikslinti nesutiko.

18.2. NŽT ėmėsi veiksmų (kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo), tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes, kaip minėta, VĮ Registrų centras atsisako patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o L. B. nederina žemės sklypo Nr. 451 ribų.

18.3. reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėti veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjai. Pareiškėja taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

18.4. L. B. sutikus administracine tvarka panaikinti (pakeisti) Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“, kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra ne toje vietoje, kurioje buvęs savininkas iš tiesų tą žemę valdė, panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 42-1439 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): J. K. “ (jo dalį), 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2.11-42-2822 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): P. B.“ (jo dalį), L. B. būtų galima suformuoti grąžinamus natūra 3 žemės sklypus (apie 0,36500 ha ploto, apie 0,1150 ha ploto ir 0,2600 ha ploto), tačiau pati apeliantė L. B. nėra išreiškusi savo sutikimo, kad būtų panaikintas (pakeistas) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“, kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į visą jai priklausantį buvusio savininko M. K. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 4,65 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės panaikinti (pakeisti) minėto sprendimo administracine tvarka ir spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. B. į jai priklausantį buvusio savininko M. K. iki 1940 m. Nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės Nr. 34 plote. Kadangi sprendimu L. B. į visą 4,65 ha tenkančios buvusio žemės savininko M. K. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės (iš bendro 9,30 ha ploto) nuosavybės teisės jau atkurtos ir sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka (administracine arba teismine) nepanaikintas (patikslintas), taip pat Apeliantė nesiekia jo panaikinti (patikslinti), NŽT, esant nepanaikintam (nepakeistam) sprendimui (arba jo daliai), neturi galimybės iš naujo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo į paminėtą žemę procedūros.

18.5. pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jos nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti Pareiškėjos naudai neturtinės žalos atlyginimą.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodė, kad prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas laikosi pozicijos, kad apeliantai, panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo patikslintos žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, negali būti laikomi teisėtais 0,3270 ha ploto, žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkais, kadangi Vilniaus apygardos administraciniam teismui sprendimu panaikinus NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 „Dėl pil. K. L. žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“, privalo būti panaikinti ir vėliau sudaryti sandoriai, t. y. 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1971), sudaryta tarp K. L. ir J. B. ir D. B. dalyje dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo, o 0,027 ha ginčo žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis išreikalautina valstybei.

21. Pareiškėja atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodo, kad prašo skundą atmesti.

22. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. apeliantų teiginiai apie jų nedalyvavimą nuosavybės teisių atkūrimo procese nepanaikina teisinio pagrindo grąžinti 0,027 ha dalį, kuri, jos teigimu, buvo neteisėtai įtraukta į apeliantų sklypą NŽT neteisėtų administracinių aktų pagrindu. Pareiškėja remiasi tuo, kad panaikinus NŽT administracinius aktus, turi būti taikomi administracinio akto panaikinimo padariniai – atkuriama iki akto buvusi padėtis (status quo) ir taikoma restitucija, o sandorio negaliojimo atveju restitucija siejama ir su CK 1.80 straipsnio 2 dalimi.

22.2. laiko nepagrįstu apeliantų argumentą dėl tariamai pažeistos jų teisės į teisingą teismą, nurodydama, kad apeliantai turi teisę ginti savo interesus reikalaujant žalos atlyginimo iš neteisėtai veikusių institucijų ar asmenų, tačiau, jos vertinimu, apeliantai šios gynybos krypties nesiima ir vietoje to atsakomybę bei padarinius siekia perkelti pareiškėjai.

22.3. nesutinka su apeliantų argumentais dėl vindikacijos taikymo ir vindikacinio reikalavimo sąlygų neįrodymo. Ginčo kvalifikaciją ir teismingumą jau įvertino Specialioji teisėjų kolegija, o pareiškėjos reikalavimas dėl sutarties dalies panaikinimo grindžiamas būtent administracinio pobūdžio argumentais (NŽT veiksmų neteisėtumu nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose), todėl teismas pagrįstai taikė ABTĮ numatytus padarinius – restituciją atkuriant buvusią padėtį.

22.4. net ir pripažinus apeliantų sąžiningumą, tai nepaneigia fakto, kad 0,027 ha dalis buvo įgyta neteisėtų administracinių aktų pagrindu ir po jų panaikinimo turi būti atstatytas status quo. Apeliantai ginčą turėtų spręsti reikalaudami žalos atlyginimo iš atsakingų subjektų, o ne siekdami išlaikyti neteisėtai atsiradusią padėtį pareiškėjos sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1971, sudarytos tarp K. L., J. B. ir D. B., pripažinimo negaliojančia, jos dalies dėl 0,027 ha ploto žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo panaikinimo; restitucijos taikymo 0,027 ha žemės sklypo dalį grąžinant valstybei; atsakovo įpareigojimo remiantis 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį panaikinimo įgyvendinimą; reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. 451; taip pat dėl reikalavimo priteisti šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemės nuosavybę, į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1971), sudarytos tarp K. L., J. B. ir D. B. dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo ir taikė restituciją natūra – 0,027 ha žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį grąžino valstybei. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

25. Byloje pateiktuose apeliaciniuose skunduose:

25.1. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos skundas buvo atmestas ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų, privalėjo įvertinti ilgą pareiškėjos teisių pažeidimo trukmę iki šiol neatkuriant nuosavybės teisių į visą jos pasirinktą žemės sklypą Nr. 451, taip pat nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimas priteisti šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemę prie (duomenys neskelbtini) ežero (nuosavybės teisės atkurtos 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260) yra išvestinis ir dėl kitų reikalavimų atmetimo savaime netenkintinas.

25.2. Tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir D. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria nuspręsta panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo pardavimo ir taikyti restituciją natūra, 0,0270 ha žemės sklypo dalį grąžinti valstybei ir šioje dalyje perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba netenkinus šio reikalavimo dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl sandorio panaikinimo iš esmės nemotyvuota, nepasisakyta nei dėl atsiliepime pateiktų argumentų, nei dėl atstovo advokato teismo posėdžiuose išdėstytos pozicijos, todėl sąžiningiems įgijėjams, nedalyvavusiems nuosavybės teisių atkūrimo procese, nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais iš jų išreikalauta ginčo žemės sklypo dalis, taip pažeidžiant teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismą. Skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti sandorį pareikšta netinkamam atsakovui, nes reikalavimas panaikinti sandorį turi būti pareikštas sandorio šalims, todėl tiek K. L. (jo teisių perėmėja J. L.), tiek D. B. ir J. B. byloje turėjo būti įtraukti ne trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o atsakovais.

26. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. vertindama tik apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

27. Nagrinėjant apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog 2010 m. gegužės 3 d. išvados pagrindu pareiškėjai nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą. Vykdant N. Kietaviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjai buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 451 1,05 ha ploto laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo Nr. 55 dalyje, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas, nes ženklinant pareiškėjai suprojektuotą 1,05 ha ploto žemės sklypą Nr. 451, matininkas nustatė, kad laisvos valstybinės žemės nėra, kadangi NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas laisvo fondo žemės dalis buvo įtraukta į šio žemės sklypo (priklausiusio K. L., o šiuo metu priklausančio J. B. ir D. B.) ribas.

28. Pareiškėjai inicijavus teisminį ginčą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai 2011 m. kovo 23 d. akto Nr. 46KAM-17662, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 51SK-17-(14.51.98) panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, VAAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 minėtus aktus panaikino ir pareiškėjai priteisė neturtinę žalą. Teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 VAAT sprendimą palikus nepakeistą. Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog 0,0270 ha žemės ploto dalis, kuri buvo priskirta laisvos žemės fondo žemei, patenka į pareiškėjos iš laisvos žemės fondo pasirinktą lygiavertį 1,05 ha žemės sklypo Nr. 451 plotą. Pripažinus, jog šis 0,0270 ha žemės plotas buvo nepagrįstai įtrauktas į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas buvo panaikinti byloje pareiškėjos ginčyti administraciniai aktai.

29. Vykdant VAAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016, NŽT Elektrėnų skyriui 2018 m. birželio 11 d. pasikreipus į VĮ Registrų centrą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo, šis 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VILKS-2332 atsisakė pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas, jog 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1971, kuria J. B. ir D. B. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patikslinus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo atstatyti Nekilnojamojo turto registre minėto žemės sklypo duomenis, buvusius iki kadastro duomenų patikslinimo.

Dėl 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 1971 ir pasekmių

30. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo pardavimo ir taikyti restituciją natūra, 0,0270 ha žemės sklypo dalį grąžinant valstybei.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Civilinį kodeksą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6. 271 straipsnį). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, taigi administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).

32. Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

33. Atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, pažymėtina, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016). Šios teisės taikymo taisyklės taikytinos ir tiems atvejams, kai prievoliniai santykiai kyla iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 4.47 str. 12 p.).

34. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 3 dalys ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017).

36. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šios restitucijos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas administraciniais aktais, kurie vėliau panaikinami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

37. Tačiau restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomų teisių paneigimą.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime, pasisakydamas dėl savininko bei sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsaugos, nurodė, jog tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Taigi Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu.

39. Dėl proporcingumo principo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 57675/09), 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).

40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą ir panaikino 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1971, sudarytą tarp K. L., J. B. ir D. B. dalyje dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo bei taikė restituciją natūra, 0,027 ha žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį grąžindamas valstybei. Teismas vertino, jog panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo patikslintos žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, J. B. ir D. B. negali būti laikomi teisėtais 0,3270 ha ploto, žemės sklypo projektinis Nr. 123-6, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkais.

41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su žemės sklypų įgijėjų sąžiningumu, nenagrinėjo, ar taikomos priemonės proporcingos ir užtikrina teisingą interesų pusiausvyrą. Tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir D. B. nesutikdami su pareiškėjos reikalavimu argumentavo, jog yra sąžiningi įgijėjai, sklypą įsigijo 2012 m. tik dėl to, jog jis ribojosi su (duomenys neskelbtini) ežeru, laikydamiesi prezumpcijos, kad valstybės pareigūnų priimti administraciniai aktai yra teisėti, tuo tarpu administraciniai aktai dėl kadastro matavimų ir kt. buvo panaikinti tik 2016 m.

42. Pažymėtina, jog turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektines savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-168/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007, 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2013).

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje suformuotą nuostatą, jog nuosavybės teisių suvaržymas galimas tik kiekvienu atveju įvertinus daikto netenkančiam asmeniui tenkančios naštos proporcingumą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėja pateikė į bylą duomenų, paneigiančių išreikalautino nekilnojamojo daikto valdytojo sąžiningumą, sudaryto sandorio skaidrumą, jo faktinį atlygintinumą; ar, išreikalavus sandoriu įgytą turtą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, jiems tenkanti padarinių našta bus proporcinga. Minėtų aplinkybių išsamiai neįvertinus, bylos esmė dėl sandorio panaikinimo lieka neatskleista.

44. Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog reikalavimas panaikinti sandorį pareikštas netinkamam atsakovui, nes toks reikalavimas turi būti reiškiamas sandorio šalims, todėl tiek K. L. (jo teisių perėmėja J. L.), tiek D. B. ir J. B. byloje turėjo būti įtraukti ne trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o atsakovais.

45. ABTĮ 46 straipsnis nustato, kad administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 46 str. 1 d.). Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu (ABTĮ 53 str. ).

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, šalindama pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi nurodytus trūkumus, teismui pateikė 2024 m. gegužės 14 d. prašymą (DOK-23788), kuriame be kitų proceso dalyvių atsakovais nurodė ir sandorio šalis – K. L. (teisių perėmėja J. L.), D. B. ir J. B., todėl, esant pareiškėjos sutikimui, teismas turėtų patikslinti atsakovus šioje byloje.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

47. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jos reikalavimas įpareigoti atsakovą skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį panaikinimo įgyvendinimą, taip pat reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos dėl tęstinių konstitucinių teisių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. 451.

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (žr. nutarties 29 punktą), kad siekdama įvykdyti VAAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 atsakovė 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Taip pat nustatyta, jog vykdant teismo sprendimą S. B. įmonė „Matininkas“ 2018 m. birželio 26 d. vykdė pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo Nr. 451 ribų ženklinimą vietovėje, tačiau pareiškėja su ženklinamo sklypo ribomis nesutiko ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 4936-1 nurodė, kad paženklintas žemės sklypas neatitinka jos pasirinkto suprojektuoto žemės sklypo ribų. Atsakovui 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu įvertinus pareiškėjos pateiktą pretenziją dėl 2018 m. birželio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4936-1, pagrįsta pripažinta pareiškėjos pretenzijos dalis dėl 10-ojo posūkio taško ir ženklinimo darbus vykdančiai įmonei buvo pavesta patikslinti 10-ojo posūkio taško vietą. NŽT Elektrėnų skyriui 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktuose skunduose pareiškėja nurodė, kad nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 8 d. susirinkime priimtais sprendimais. NŽT 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. 1SS-2066- (9.5.) pareiškėjai paaiškino, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 451) ženklinimo darbai turi būti stabdomi ir jų vykdymas galės būti tęsiamas tik įstatymu nustatyta tvarka nuginčijus 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį arba patikslinus žemės sklypo (projektinis Nr. 451) ribas, taip, kad jis nepatektų į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

49. Taip pat, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-467-525/2021 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl NŽT galbūt neteisėtų veiksmų vykdant VAAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 bei neturtinės žalos atlyginimo, teismui konstatavus, kad nėra pagrindo teigti, jog per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (pareiškėjos pasikreipimo į teismo data) atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, siekiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į žemės sklypą Nr. 451, taip pat, kad tokioje situacijoje iš esmės tik nuo pačios pareiškėjos valinio sprendimo priklauso, kokiu būdu būtų galima tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą – ar įstatymų nustatyta tvarka siekti nuginčyti kitų asmenų valdomo žemės sklypo įsigijimą, ar tikslinti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 451 ribas.

50. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, NŽT negali įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinio įgyvendinimo, kadangi VĮ Registrų centras atsisako patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro duomenis, ir tik nuo pareiškėjos valios priklauso, ar tikslinti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 451 ribas.

51. Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą dėl tęstinių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. 451, pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

52. Minėta, jog pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su pažeidimais vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. 451. Tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu (žr. nutarties 48 punktą) konstatuota, jog per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. nėra nustatyta jokių neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos ar jos padalinių veiksmų, sietinų su atsakovo vilkinimu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, siekiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į žemės sklypą Nr. 451. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ėmėsi ir kitų veiksmų, siekdamas įvykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą, t. y. kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau prokuratūra nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jis atsisakė patikslinti kadastro duomenis, siūlė pareiškėjai patikslinti žemės sklypo (projektinis Nr. 451) ribas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtos veikos, todėl pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą nėra.

Dėl reikalavimo priteisti rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemės nuosavybę

53. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemės nuosavybę prie (duomenys neskelbtini) ežero, į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260, nurodydamas, jog šis reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkinamas.

54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1991 m. spalio 28 d. pateiktu prašymu pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytą 9,30 ha ploto žemę. KAVA Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 8554 nurodyta, kad K. B. (L. B.) iš buvusio savininko M. K. valdyto 9,3 ha žemės ploto turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,65 ha žemės. 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra į visą jai tenkančią nuosavybės dalį, t. y. į 4,65 ha ploto žemės sklypą.

55. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog šis reikalavimas yra išvestinis ir dėl kitų reikalavimų atmetimo savaime netenkintinas. Pažymėtina, jog pareiškėja šį reikalavimą sieja su tuo, kad nuosavybės teisės atkurtos sprendimu, tačiau restitucija realiai neįvykdyta (žemė negrąžinta), todėl spręsdamas dėl šio pareiškėjos reikalavimo teismas privalėjo ištirti nuosavybės teises į 4,65 ha žemės atkūrimo aplinkybes.

56. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis pareiškėjos reikalavimas yra išvestinis iš kitų byloje nagrinėtų reikalavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į žemės sklypą Nr. 451 yra padaryta neišnagrinėjus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti šią aplinkybę ir nenurodant jokių motyvų. Todėl teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje, yra neįvykdyta.

57. Šiame kontekste akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus šio pareiškėjos reikalavimo, jis negali būti išnagrinėtas vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl šioje dalyje pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas.

58. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas tenkinamas, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo, taip pat dėl reikalavimo priteisti šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemės nuosavybę, o byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

59. Nepriėmus byloje galutinio sprendimo, nėra sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. ir J. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rusėjo 11 d. sprendimo dalį dėl 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1971), sudarytos tarp K. L., J. B. ir D. B. dalies dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo panaikinimo ir restitucijos taikymo – 0,027 ha žemės sklypo projektinis Nr. 123-6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies grąžinant valstybei ir bylą šioje dalyje perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rusėjo 11 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha žemės nuosavybę, į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 ir bylą šioje dalyje perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė