2013-07-31 Nr. AB-4015-3-61-3-03428-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-504/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03428-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 72.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, patikslintame skunde (b. l. 22) prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI–K) direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 62-897; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. gruodžio 4 d. aktą Nr. 2S-5735; 3) įpareigoti Kalėjimų departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą ir pateikti tikrovę atitinkančius duomenis bei išvadas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Kalėjimų departamentas jo 2012 m. spalio 23 d. skundą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, ginčijamame 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-5735 nenurodė duomenų apie pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 31 d. neišduotas higienos priemones, netyrė priežasčių, dėl kurių higienos priemonės nebuvo išduotos, o persiuntė šį klausimą spręsti šališkiems Lukiškių TI–K pareigūnams. Be to, Kalėjimų departamentas netyrė 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio Lukiškių TI–K kameroje Nr. 254, nevertino kitų nuteistųjų, buvusių toje pačioje kameroje, rašytinių liudijimų. Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. jis nepadarė jokio Lukiškių TI–K vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, todėl 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 62-97 drausminė nuobauda – papeikimas jam paskirta nepagrįstai.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 29–31) atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl Lukiškių TI–K 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897 teisėtumo jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais, kurių pagrindu iškeltos dvi administracinės bylos: Nr. I-4870-629/2012 ir Nr. I-1779-561/2013. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. suimtasis R. R. apie 0 val. 30 min., būdamas kameroje Nr. 254, garsiai juokėsi, šūkavo, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, nekreipė dėmesio į posto prižiūrėtojo reikalavimus netriukšmauti kameroje nakties metu ir eiti miegoti.

Apie 9 val. 30 min. pareiškėjas miegojo po antklode ir į pareigūnų reikalavimus pakloti lovą nereagavo. Savo veiksmais R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lukiškių TI–K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.1, 2.7, 3.11, 3.12 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog atvykęs į Lukiškių TI–K, pareiškėjas buvo supažindintas su suėmimo vykdymo režimą reguliuojančiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimą raštu, jam buvo paskirta švelniausia Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta nuobauda – papeikimas. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai. Atsakovas taip pat paaiškino, kad higienos priemonės suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos gavus jų rašytinį prašymą. Iš armatūrinių kortelių matyti, kad 2012 m. balandžio 18 d., 2012 m. liepos 11 d. ir 2012 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas pasirašytinai gavo skutimosi peiliukus, 2012 m. liepos 11 d. ir 2012 m. rugsėjo 4 d.

– dantų pastą ir šepetėlį. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatė, kad kurį laiką pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, tačiau Lukiškių TI–K 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 22-2011 pareiškėjo atsiprašė dėl tokios situacijos. Kalėjimų departamentas Lukiškių TI–K pareigūnams nurodė laikytis higienos priemonių išdavimo tvarkos ir terminų. Be to, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 19 d. susitikimo su Kalėjimų departamento atstovais metu gavo atsakymus į jam rūpimus klausimus.

Dėl paminėtų aplinkybių mano, jog Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunde keliamus klausimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 98–100) paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą ir surinktą su ginču sujusią medžiagą, Lukiškių TI–K darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatė ir nusprendė, jog atsakovas nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai. Mano, kad motyvuotai ir išsamiai atsakė pareiškėjui į jo 2012 m. spalio 23 d. skunde keliamus klausimus dėl suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, aprūpinimo higienos priemonėmis. Pažymėjo, jog pareiškėjas su iš esmės analogišku skundu dėl higienos priemonių savalaikio neišdavimo į Kalėjimų departamentą kreipėsi 2012 m. lapkričio 5 d. Dėl šio kreipimosi 2012 m. gruodžio 4 d. priimtas sprendimas Nr. 2S-5733, kuriame konstatuota, kad Lukiškių TI–K direktorius 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 22-2011 pripažino teisės gauti nustatytą kiekį higienos priemonių pažeidimą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje ir administracinėse bylose Nr. I-4870-29/2012, Nr. I-1779-561/2013 ginčo dalykas ir šalys yra tapatūs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 173–177) pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 62-897 paliko nenagrinėtą, o administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 dalyje dėl higienos priemonių ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti šioje dalyje 2012 m. spalio 23 d. skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 9 d. su tam tikromis pertraukomis buvo laikomas Lukiškių TI–K (b. l. 31). Lukiškių TI–K 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 62-897 pareiškėjui už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lukiškių TI–K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.1, 2.7, 3.11 ir 3.12 punktų reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 43). Pareiškėjas nuobaudos paskyrimą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka 2012 m. spalio 1 d. ginčijo Kalėjimų departamentui (b. l. 156–158). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2012 m. spalio 31 d. sprendime Nr. 2S-4961 padarė išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai (b. l. 159–160).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir į bylą surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduodamas skundą dėl Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897 ir Kalėjimų departamento 2012 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 2S-4961 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1665-629/2013 (proceso Nr. 3-61-3-02899-2012-6) 2013 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 62-897 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2S-4961 dalyje, kurioje konstatuota, kad R. R. 2012 m. rugsėjo 18 d. apie 0 val. 30 min., būdamas kameroje Nr. 254, garsiai juokėsi, šūkavo, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius ir nekreipė dėmesio į posto prižiūrėtojo reikalavimus netriukšmauti kameroje nakties metu ir eiti miegoti, t. y. dalyje dėl Lukiškių TI–K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 ir 3.12 punktų pažeidimo. Pažymėjo, kad šiuo metu paminėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo, todėl nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 62-897 palikti nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Taip pat nustatė, kad Lukiškių TI–K išnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 19 d. skundus dėl nemandagaus pareigūnų elgesio ir higienos priemonių neišdavimo ir 2012 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22-2447 (b. l. 107). Pareiškėjas 2012 m. spalio 23 d. padavė Kalėjimų departamentui skundą, kuriame prašė: pripažinti neatitinkančiu tiesos Lukiškių TI–K 2012 m. spalio 4 d. aktą (sprendimą) Nr. 22-2447 ir paskirti Kalėjimų departamento pareigūnus atlikti patikrinimą dėl skunde nurodytų pažeidimų; panaikinti Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 62-897 ir atlikti tyrimą dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykių ir nustatyti tikrąsias tos dienos faktines aplinkybes; nustatyti dėl higienos priemonių neišdavimo kaltus asmenis (b. l. 101–106). Kalėjimų departamentas dėl pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundo 2012 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-5735, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjui Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 62-897 nuobauda paskirta teisėtai, taip pat išaiškino pareiškėjui nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimo higienos priemonėmis tvarką bei nurodė, kad jam pasirašytinai buvo išduotos visos priklausančios higienos priemonės. Atsakovas pažymėjo, kad į 2012 m. rugsėjo 18 d. skundą pareiškėjui buvo atsakyta Lukiškių TI–K 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 22-2447.

Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897 teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir surinktą pažeidimo medžiagą, Kalėjimų departamentas 2012 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-4961, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda paskirta teisėtai. Nurodytų individualių aktų teisėtumas ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas sprendė, jog pareiškėjas 2012 m. spalio 23 d. skundu pakartotinai prašė Kalėjimų departamento įvertinti nuobaudos paskyrimo teisėtumą. Pažymėjo, kad nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (183 str.), kuriais Kalėjimų departamentas yra įgaliotas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėti nuteistųjų (suimtųjų) skundus dėl tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, nenustato kartotinio skundų nagrinėjimo dėl to paties tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmo ar sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Kalėjimų departamentas, 2012 m. gruodžio 4 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pakartotinai išnagrinėjęs Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, teisėtumo klausimą, veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, todėl argumentai dėl nurodyto Lukiškių TI–K nutarimo šalintini iš ginčijamo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-5735.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 23 d. skundu taip pat prašė Kalėjimų departamento atlikti tyrimą dėl jam laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. liepos 11 d. Lukiškių TI–K neišduotų higienos priemonių ir nustatyti dėl to kaltus asmenis. Pareiškėjas nesutinka su Lukiškių TI–K 2012 m. spalio 4 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ teiginiu, kad jis 2012 m. rugsėjo 18 d. gavo skutimosi peiliuką (b. l. 101–106).

Vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pabrėžė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, pagal kurią viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Įvertinęs pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundo Kalėjimui departamentui argumentų ir reikalavimų, susijusių su asmens higienos priemonių neišdavimu, turinį, teismas priėjo prie išvados, kad kreipdamasis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, pareiškėjas iš esmės nesiekė apginti savo tariamai pažeistų teisių, t. y. nekėlė reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti nustatytą pažeidimą (šiuo atveju išduoti jam asmens higienos priemones), o tik prašė konstatuoti faktinę aplinkybę, kad Lukiškių TI–K 2012 m. rugsėjo 18 d. jam neišdavė skutimosi peiliukų. Atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundo teiginius dėl higienos priemonių, Kalėjimų departamentas 2012 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 2S-5735 išaiškino pareiškėjui sulaikytų asmenų, neturinčių nuosavų asmens higienos priemonių, aprūpinimo jomis tvarką, nurodė, kokios higienos priemonės pagal armatūrinių kortelių duomenis jam buvo išduotos atvykus į Lukiškių TI–K 2012 m. rugpjūčio 30 d., ir paneigė pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skunde nurodytą faktą, kad jam 2012 m. rugsėjo 18 d. nebuvo išduoti skutimosi peiliukai (b. l. 129–130). Įvertinęs pareiškėjui pateiktos informacijos turinį, teismas padarė išvadą, jog Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-5732 dalis dėl asmens higienos priemonių yra informacinio pobūdžio, joje jokių teisių ar imperatyvaus pobūdžio įpareigojimų nei pareiškėjo, nei kitų asmenų, taip pat ir Lukiškių TI–K, atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgdamas į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, jog Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 2S-5735 negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad nesutikimo su minėtame rašte konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis argumentus pareiškėjas gali pateikti reikšdamas reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl asmens higienos priemonių neišdavimo, atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735.

Taip pat vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo jo, todėl administracinės bylos dalis dėl nurodyto skundo reikalavimo taip pat nutrauktina remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas R. R. atskiruoju skundu (b. l. 185) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kurioje teismas nutarė nutraukti administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 dalyje dėl higienos priemonių ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą. Teigia, jog ginčijamame Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-5735 nurodytos aplinkybės dėl higienos priemonių jam išdavimo neatitinka tikrovės, neatsakyta į jo skunde išdėstytus klausimus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 2S-5735 yra informacinio pobūdžio raštas ir dėl to negali būti administracinės bylos dalyku, nes, pareiškėjo teigimu, paminėtu sprendimu yra pažeistos jo teisės, todėl teismas privalėjo jį panaikinti.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskirojo skundo dalyku ir pagrindu, konstatuoja, jog šiuo atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija tik tą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 dalyje dėl higienos priemonių ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti šioje dalyje pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neginčija kitos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria teismas jo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 62-897 paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 4 p.), įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1665-629/2013), apeliacinės instancijos teismas šios 2013 m. balandžio 16 d. teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo išsamiau nevertins.

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinės bylos dalį dėl jo skundo reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti 2012 m. spalio 23 d. skundą. Vertindamas 2012 m. spalio 23 d. skundo ir ginčijamo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-5735 turinį, teismas iš esmės teisingai pastebėjo, kad tiek paminėtame pareiškėjo skunde, tiek Kalėjimų departamento sprendime yra pateikiami dviejų rūšių argumentai, t. y.: argumentai dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio, už kurį pareiškėjui Lukiškių TI–K 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 62-897 paskirta nuobauda – papeikimas, ir argumentai dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl Lukiškių TI–K 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897 teisėtumo, kaip minėta aukščiau, yra nagrinėjama kita administracinė byla, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamame 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-5735 Kalėjimų departamentas vertino minėto Lukiškių TI–K nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pakartotinai (teismas teisingai nustatė, kad sprendimą dėl Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897 pagrįstumo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kalėjimų departamentas priėmė dar 2012 m. spalio 31 d. Nr. 2S-4961), savo anksčiau priimto sprendimo dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos nekeitė (t. y. patvirtino šios nuobaudos teisėtumą ir paliko ją galioti), todėl galima daryti išvadą, jog šioje byloje ginčijamas Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 2S-5735 dalyje dėl drausminės nuobaudos faktiškai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dėl išvardytų priežasčių, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl paminėtos Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-5735 dalies bylą privalėjo nutraukti, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 101 str. 1 p.), o ne šalinti argumentus dėl Lukiškių TI–K 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 62-897 iš ginčijamo Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-5735. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos 2013 m. balandžio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti minėtą Kalėjimų departamento sprendimą ir iš jo išvestinio reikalavimo įpareigoti Kalėjimų departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą nutraukė tik dalyje dėl higienos priemonių išdavimo (neišdavimo), ši procesinė pažaida taisytina, priimant procesinį sprendimą nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.) dėl tų pačių pareiškėjo skundo reikalavimų, tačiau kita apimtimi – t. y. dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos.

Iš pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundo, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 2S-5735, turinio (b. l. 101–106) galima daryti išvadą, jog pareiškėjas, be jau minėto nesutikimo su jam paskirta nuobauda, savo skunde taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių jis nesutinka su Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 22-2447 (b. l. 107–108) pateiktu atsakymu į jo 2012 m. rugsėjo 19 d. Kalėjimų departamentui pateiktą skundą, kuris buvo perduotas nagrinėti Lukiškių TI–K (b. l. 60–65). Iš nurodytų abiejų pareiškėjo skundų matyti, jog pareiškėjas faktiškai nesutinka su Lukiškių TI–K atsisakymu atlikti patikrinimą dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. liepos 11 d. ir nurodyti pareiškėjui asmenis, kurie yra kalti dėl jam priklausančių higienos priemonių neišdavimo. Anot pareiškėjo, dėl minėtų priemonių neišdavimo buvo padaryta žala jo sveikatai, dėl kurios atlyginimo priteisimo jis nori kreiptis su skundu į administracinį teismą, todėl patikrinimo metu surinkti duomenys, jo manymu, galėtų jam padėti tinkamai pagrįsti skundą teismui.

Susipažinus su ginčijamo Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-5735 turiniu, galima daryti išvadą, kad šiuo sprendimu Kalėjimų departamentas, kaip išankstinio skundų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis), išnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą (gautą Kalėjimų departamente 2012 m. spalio 24 d.) ir iš esmės patvirtino Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 22-2447 išdėstytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo aprūpinimu higienos priemonėmis. Kitaip tariant, ginčijamu sprendimu Kalėjimų departamentas pripažino esant teisėtą ir pagrįstą Lukiškių TI–K atsisakymą atlikti patikrinimą dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. liepos 11 d. pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis ir nustatyti asmenis, kaltus dėl šių priemonių neišdavimo pareiškėjui.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teisėja kolegija vertina, jog pareiškėjo ginčijamas Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 2S-5735, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą, dalyje dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis sukelia jam teisines pasekmes, todėl konstatuotina, kad teismas šioje dalyje administracinę bylą nutraukė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti jo 2012 m. spalio 23 d. skundą, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra išvestinio pobūdžio iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735, taip pat darytina išvada, jog teismas nepagrįstai nutraukė ir bylos dalį dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo, tiek, kiek jis yra susijęs su ginčijamu klausimu dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis.

Remiantis išdėstytų motyvų visuma, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis iš dalies keičiama, panaikinant šios nutarties dalį, kurioje teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 dalyje dėl higienos priemonių ir įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti šioje dalyje pareiškėjo 2012 m. spalio 23 d. skundą, ir administracinė byla nurodyta apimtimi perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria teismas nutraukė bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-5735 ta apimtimi, kuria atsakyta į R. R. 2012 m. spalio 23 d. skundo dalį dėl higienos priemonių išdavimo. Perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas