e5ee201a-dc50-48ff-b8d8-c1bd6a03d3d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-225-453/2019 Proceso Nr. 1-01-1-51238-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Lino Å iukÅ¡tos, Sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamosios R. Å . gynėjo advokato Adolfo Remeikio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. Å . paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas pakeista į griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir paskelbta kaltinamosios paieÅ¡ka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaltinama tuo, kad ji 2018 m. spalio 24 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu R. D. metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu pastarajam į pilvÄ , taip padarydama durtinę-pjautinę epigastriumo srities žaizdÄ , nusitęsiančiÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę, su tuščiosios žarnos ir virÅ¡utinės pasaito venos pažeidimais, užsibaigiančiÄ aklai užpilvaplėviniame tarpe, dėl ko komplikavusis masyviu kraujavimu, hipovoleminiu Å¡oku bei Å«miniu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, R.

D. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir taip nužudė savo Å¡eimos narį 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. Å . 2018 m. spalio 25 d. sulaikyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi R. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo pratęstas vėlesne Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė kaltinamajai R. Å . kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ , kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajai R. Å . paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas pakeista į griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir paskelbta kaltinamosios paieÅ¡ka. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji be svarbių priežasčių neatvyko į 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 29 d. posėdžius ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji vengia atvykti į teismÄ taip trukdydama nagrinėti bylÄ , t. y. slepiasi nuo teismo.

4. Kaltinamosios R. Å . gynėjas advokatas A. Remeikis skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį. 4.1. Skunde nurodo, jog teismas be pagrindo R. Å . paskyrė griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę bei paskelbė kaltinamosios paieÅ¡kÄ , nors nutartyje konstatavo, jog visi dokumentai kaltinamajai yra įteikiami jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Gynėjas tvirtina, kad kaltinamoji vykdo ankstesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis jai paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygas, nustatytu laiku bÅ«na savo gyvenamojoje vietoje.

Teismas padarė neteisingÄ prielaidÄ , kad, jei 2019 m. kovo 10 d., balandžio 13 d. ir gegužės 1 d. nakties metu kaltinamoji neįsileido policijos pareigÅ«nų, jos nebuvo namuose. R. Å . tikrinę policijos pareigÅ«nai nurodė, jog ji durų neatidarė, tačiau girdėjosi, kad ji buvo namuose, be to ji buvo matoma ir per buto langus. Gynėjo nuomone, neįleisdama policijos pareigÅ«nų R. Å . elgėsi teisėtai, nes teismas nebuvo įpareigojęs nakties metu kÄ nors įleisti į savo butÄ . Alkoholio vartojimo faktas negali bÅ«ti pagrindu pakeisti kardomÄ jÄ priemonę į griežtesnę bei paskelbti asmens paieÅ¡kÄ . 4.2.

Gynėjo manymu, teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl kardomosios priemonės R. Š. pakeitimo, nes 2019 m. liepos 12 d. pranešime, siųstame gynėjui, neinformavo gynėjo, jog R. Š. šaukiama į 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdį ir, kad šiame posėdyje bus svarstomas kaltinamosios suėmimo ir paieškos paskelbimo klausimas. Nežinodamas, jog R. Š. yra šaukiama į šį posėdį, nežinodamas jos neatvykimo priežasčių, gynėjas negalėjo tinkamai jos ginti, todėl teismas pažeidė BPK 10 straipsnio nuostatas.

Gynėjas teigia, jog prokuroras taip pat nežinojo apie tai, kad kaltinamoji Å¡aukiama į 2019 m. liepos 29 d. posėdį ir buvo pasiruošęs praÅ¡yti pratęsi R. Å . paskirto namų areÅ¡to terminÄ , tačiau teismas palenkė prokurorÄ praÅ¡yti skirti R. Å . suėmimÄ . 2019 m. liepos 3 d. posėdyje, kuriame R. Å . nedalyvavo, taip pat nebuvo praneÅ¡ta, kad bus svarstomas kaltinamosios suėmimo ir paieÅ¡kos klausimas. Gynėjas nurodo, jog po 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdžio telefonu susiekė su R.

Å ., Å¡i nurodė, jog į 2019 m. liepos 29 d. posėdį neatvyko, nes 2019 m. liepos 20 d. gavo teismo dokumentÄ , suraÅ¡ytÄ lietuvių kalba. LietuviÅ¡kai kaltinamoji nesupranta, teismo Å¡aukimas apie atvykimÄ Ä¯ 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdį jai nebuvo įteiktas. 4.3. Gynėjo nuomone, tai, kad nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos teisme nėra užtikrinamos kaltinamosios teisės, rodo ir tai, jog teismui nėra pateiktas peilis, kuriuo buvo sužalotas R. D.. Å is peilis patvirtina R. Å . nekaltumÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje, atlikus ant peilio rastų pėdsakų DNR tyrimÄ , nurodyta, jog gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. D. DNR profiliu. Ant peilio rankenos DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Tai, anot gynėjo, rodo, kad R. Å . nebuvo prisilietusi prie peilio, lėmusio R. D. mirtį, taigi nepadarė jai inkriminuojamo nusikaltimo. Gynėjas nurodo ir tai, jog policijos pareigÅ«nė S. V. arba melavo teisme, arba įvykio vietoje nesusikalbėjo su R.

Å ., nes viena nesupranta rusiÅ¡kai, kita – lietuviÅ¡kai. Be to, teismui nėra pateiktas ir įvykio vietoje pareigÅ«nės S. V. darytas vaizdo įraÅ¡as. 4.4. Gynėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeisdamas R. Å . teisę į gynybÄ jai dokumentus įteikinėja lietuvių kalba. 2019 m. liepos 29 d. nutartis R. Å . įteikta neiÅ¡versta į jai suprantamÄ rusų kalbÄ , todėl ji negali pasinaudoti teise apskųsti Å¡iÄ nutartį. 4.5. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog į 2019 m. liepos 3 d. posėdį kaltinamoji neatvyko be svarbios priežasties.

Ä® šį posėdį R. Å . neatvyko dėl ligos, teismui pateikta tai patvirtinanti pažyma. Pateikti teismui Å¡iÄ pažymÄ anksčiau kaltinamoji neturėjo galimybės, nes ji nebuvo Å¡aukiama į 2019 m. liepos 29 d. posėdį.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamosios gynėjo skundÄ atmesti. Kaltinamosios R. Å . gynėjo advokato A. Remeikio skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ . BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne arba Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė kaltinamajai R. Å . kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ . BPK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skiriant namų areÅ¡tÄ , nustatomos Å¡ios kardomosios priemonės sÄ lygos. Ä®tariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) įspėjamas, kad už namų areÅ¡to sÄ lygų pažeidimÄ jam gali bÅ«ti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiÅ«ra, jei tam bÅ«tų pagrindas.

8. Kaip numatyta BPK 121 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai nei skunde tvirtina kaltinamosios gynėjas, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji R. Å . galėjo padaryti jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys yra: liudytojos S. V. parodymai, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 24 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2018 m. lapkričio 17 d. kitų objektų (garso įraÅ¡o iÅ¡ BPC, vaizdo įraÅ¡o) apžiÅ«ros protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Pažymėtina tai, jog kaltinamosios kaltės klausimas Å¡ioje baudžiamosios bylos stadijoje nesprendžiamas – byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti. Tai yra bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo iÅ¡imtinė teisė. Tik teisiamajame posėdyje byloje surinkti duomenys iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

9. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji R. Å . neatvyko į 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teisme vykusius posėdžius (t. 2, b .l. 168, 187-188). Apie 2019 m. liepos 3 d. posėdį kaltinamoji buvo informuota 2019 m. birželio 27 d. vykusio posėdžio metu (t. 2, b. l. 154-159). Byloje kartu su skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties gynėjas pateikė nustatytos formos 2019 m. liepos 3 d. pažymÄ dėl R. Å . neatvykimo į teismÄ , kurioje nurodyta, kad R.

Å . nuo 2019 m. liepos 3 d. iki liepos 5 d. serga ir negalėjo atvykti į teismÄ (t. 3, b. l. 3). Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių tarnybinių praneÅ¡imų, 2019 m. liepos 2 d. apie 21 val. 35 min. pareigÅ«nui nuvykus kaltinamosios gyvenamosios vietos adresu, R. Å . buvo neblaivi (nesugebėjo iÅ¡laikyti pusiausvyros, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, tikrintis blaivumÄ R. Å . atsisakė) (t. 2, b. l. 176). 2019 m. liepos 3 d. apie 20 val. 30 min. pareigÅ«nams nuvykus patikrini, ar R. Å . laikosi jai paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygų, Å¡i elgėsi įžūliai, pareigÅ«nus iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais.

R. Å . buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas (t. 2, b. l. 178). Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios neatvykimas į teismÄ susijęs ne tik su liga, bet ir su nesaikingu alkoholio vartojimu, tuo pažeidžiant 2019-06-20 teismo nutartyje dėl kardomosios priemonės namų areÅ¡to taikymo nurodytÄ draudimÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio) (t. 2, b. l 124-135).

10. Ä® 2019 m. liepos 29 d. posėdį R. Å . kviesta teismo Å¡aukimu (t. 2, b. l. 186). Skunde nurodyta, kad kaltinamoji, nemokėdama lietuviÅ¡kai, nesuprato kada ir kur kviečiama. Tačiau Å¡is argumentas nėra pateisinantis neatvykimÄ Ä¯ teismÄ . Å aukimas kaltinamajai įteiktas asmeniÅ¡kai 2019-07-20, t. y. 9 dienos iki teismo posėdžio. Kaltinamoji, žinodama savo statusÄ ir matydama, kad atneÅ¡tas oficialus dokumentas, turėjo jausti pareigÄ ir turėjo galimybę apie atneÅ¡to dokumento turinį paklausti jį atneÅ¡usio asmens, kaimynų, kitų asmenų, gynėjo. Todėl konstatuojama, kad į teismÄ kaltinamoji neatvyko be svarbios priežasties.

11. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamÄ jį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, iÅ¡skyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamÄ jį, taip pat paskirti jam kardomÄ jÄ priemonę arba jÄ pakeisti griežtesne. Spręsdamas dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir byloje esančius tarnybinius praneÅ¡imus apie tai, kad policijos pareigÅ«nams nepavyksta patikrinti, ar R.

Å . laikosi jai paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygų. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodoma, jog 2019 m. kovo 10 d., 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. balandžio 13 d., 2019 m. gegužės 1 d. atliekant patikrinimÄ , R. Å . buto durų neatidarė (t. 2, b. l. 80, 89, 92, 101). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog neatvykdama į teismo posėdžius R. Å . trukdė nagrinėti bylÄ , vilkino procesÄ , o tuo pačiu ir slėpėsi nuo teismo. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai pakeitė paskirtÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę į suėmimÄ , nes R.

Å . taikyta Å¡velnesnė kardomoji priemonė nebuvo veiksminga ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, o bÅ«tent – kaltinamosios dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Kaltinamoji R. Å . turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Å¡i aplinkybė yra svarbi, tačiau bÅ«tina pažymėti tai, kad kaltinamoji ne kartÄ neatvyko į paskirtÄ posėdį, o tai trukdo bylÄ nagrinėti teisme. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ .

12. Kai byla perduota teismui, kardomųjų priemonių tikslingumÄ ir bÅ«tinumÄ sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pažymėtina, kad gynėjas skunde tik deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina gynėjo teiginių apie esÄ pažeidžiamas kaltinamosios teises į gynybÄ .

13. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamosios R. Å . teises, tačiau nagrinėjamu atveju jos teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme – Å¡ioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali bÅ«ti pasiekti.

Dėl nurodytų priežasčių naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį kaltinamosios R. Å . gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: kaltinamosios R. Å . gynėjo advokato Adolfo Remeikio skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajai R. Å . paskirtÄ suėmimÄ palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta