2024-01-17 Nr. AB-2229-3-61-3-08905-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1033-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08905-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. rugsėjo 21 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) sprendimą Nr. 23S158156 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

3. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, nors ir atliko tinkamą kilmės valstybės informacijos vertinimą, tačiau Sprendime informacijos apie (duomenys neskelbtini) nesusiejo su pareiškėjo pasakojimu, o išvadą nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje padarė selektyviai remdamasis kilusiais neaiškumais.

5. Pareiškėjas akcentavo, jog nors Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas su atsakovu nebendradarbiauja, kadangi elektroniniu paštu paprašius pareiškėjo pateikti rašytinius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjas Migracijos departamentui į šį prašymą neatsakė, tačiau pareiškėjas pats atsakovui telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad dokumentų, įrodančių faktą, kad jam (duomenys neskelbtini), pateikti neturi galimybės, kadangi (duomenys neskelbtini)valdžios institucijos nepriima jo įgaliojimo pareiškėjo motinai ir reikalauja, kad pareiškėjas reikiamus duomenis iš registrų išsiimtų pats asmeniškai fiziškai atvykęs į kompetentingas institucijas.

6. Pareiškėjo vertinimu aplinkybė, kad atsakovas laiko nustatytu faktu informaciją, jog prieglobsčio prašytojui yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo (duomenys neskelbtini)

7. Pareiškėjas pabrėžė, jog jam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš valdžios represijų ir pareigūnų nebaudžiamumo aukų. Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamente (duomenys neskelbtini), įvertinti jo pateikti dokumentai bei buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta ne tik pareiškėjo pateikti duomenys, bet ir kilmės valstybės informacija.

10. Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vien dėl tautybės nėra persekiojami, ir atitinkamai prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalis apie jo persekiojimą kaip (duomenys neskelbtini) buvo atmesta. Priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) ir jo tautybės tyrimo metu nenustatyta.

11. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, jog persekiotojo taikiniu būtų prieglobsčio prašytojo individualios savybės. Be to pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu siekiant išsiaiškinti visas baudžiamosios bylos iškėlimo aplinkybes, nepateikė papildomų dokumentų.

12. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog ginčijame sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesuteiktinos papildomos apsaugos. Pažymėjo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bylose suformuota praktika. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4 dalimi, pareiškėjo skundą atmetė.

14. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

14.1. 2021 m. birželio 28 d. R. K. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame (duomenys neskelbtini). Todėl atvyko į Lietuvą ir prašo prieglobsčio Lietuvoje.

14.2. 2021 m. birželio 28 d. vykusios apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

14.3. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

15. Teismas vertino, kad pareiškėjas tiek prašymą Migracijos departamentui, tiek skundą teismui iš esmės grindė abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, tačiau jo pasakojimas nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria/patirs realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų.

16. Teismas pažymėjo ir tai, kad Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) dėl tautybės nepersekiojami. Jokių įrodymų patvirtinančių priešingas aplinkybes pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino esminius pareiškėjo paaiškinimų argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog tarp jo nurodomos padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Byloje nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y., jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

18. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas tiek prieglobsčio prašyme, tiek atsakovo vykdytos apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes dėl jam kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini), o atsakovas Sprendime akcentavo tik pareiškėjo suklydimus ir tik šiais suklydimais remdamasis padarė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas, o pirmosios instancijos teismas situacijos plačiau neanalizavo, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą.

20.2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, tačiau remiantis Įstatymo 83 str. 2 d., kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

20.3. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pasakojimą dėl pareigūnų korupcijos ir verslo plėtojimo sąlygų patvirtina kilmės valstybės informacija, kurią surinko atsakovas. Pareiškėjo vertinimu, tai pakankamas pagrindas jo pasakojimą laikyti patikimu.

20.4. Pareiškėjo manymu, byloje surinkti duomenys turėjo būti vertinti ir aplinkybės kvalifikuotos kaip sudarančios pagrindą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą – kilmės valstybės informacija patvirtina, kad iš tiesų asmenys susiduria su sunkumais plėtojant nuosavą verslą, kenčia nuo korupcijos. Pareiškėjas, grįžimo į kilmės valstybę atveju, būtų priverstas kalėti nehumaniškomis sąlygomis, kaip nurodyta atsakovo Sprendime.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, jog įvertino visas pareiškėjo pateiktas pasakojimo aplinkybes, jų nesutapimus, prieštaravimus ir jo pateiktus dokumentus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vien dėl tautybės nėra persekiojami, ir atitinkamai prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalis apie jo persekiojimą kaip (duomenys neskelbtini) buvo atmesta. Atitinkamai, priežastinio ryšio tarp prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) ir jo tautybės tyrimo metu nenustatyta. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu buvo iškelta pagal (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog persekiotojo taikiniu būtų prieglobsčio prašytojo individualios savybės, kurioms apsaugoti skirta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija).

23. Migracijos departamentas akcentuoja, jog tyrimo metu prieglobsčio prašytojas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu siekiant išsiaiškinti visas (duomenys neskelbtini), nepateikė papildomų dokumentų, tokiu būdu savo veiksmais arba neveikimu vilkinant tyrimą. Net ir teismui pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo žodžius, jog jis neturi jokių galimybių pateikti su jo paaiškinimais susijusių dokumentų. Pareiškėją valstybinėse institucijose gali atstovauti ne tik jo motina, bet ir advokatas, jeigu jis iš tiesų norėtų gauti visus jo pasakojimą patvirtinančius duomenis arba pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, jog institucijos atsisako pateikti dokumentus apie pareiškėją jo motinai ar advokatui. Migracijos departamentui pareiškėjas nepateikė dokumentų, susijusių su jo turėtu ir parduotu nekilnojamuoju turtu, medicininių dokumentų, susijusių su patirtais sužalojimais, kurie taip pat galėtų patvirtinti jo pateiktą pasakojimą.

24. Atsakovas pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas buvo ištirtos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti ir motyvuoti sprendimai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento. Minėtuose sprendimuose apibendrintos visos prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės, įvertinta kilmės valstybėje esanti informacija, įvertintos su pareiškėju susijusias individualios aplinkybės buvo, padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir Migracijos departamento atliktame tyrime nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

25. Bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog nustatyti faktai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti persekiojimas dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų, ar kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog atsakovas Sprendime akcentavo tik pareiškėjo suklydimus ir tik šiais suklydimais remdamasis padarė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas, o pirmosios instancijos teismas situacijos plačiau neanalizavo, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą.

28. Atsakovas Migracijos departamentas nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

34. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

35. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį motyvuotas buvo tuo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

38. Nustatyta, kad Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo priklausymo (duomenys neskelbtini), skundžiamame Sprendime analizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir, ištyręs kilmės valstybės viešai prieinamus duomenis, nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) dėl tautybės yra persekiojami.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien priklausymas minėtai tautinei bendruomenei nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas kilmės valstybėje, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo atveju yra individualių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti konstatuojamas tokios baimės pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo pasakota istorija apie jo atžvilgiu taikytą smurtą ir prievartą, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra patvirtinta jokiais patikimais įrodymais, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo pasakojime nurodytas faktines aplinkybes (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismui pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nepateikė.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui.

41. Dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos išleisto vadovo „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 56 punkte nurodyta, jog reikia skirti persekiojimą ir bausmę už teisės pažeidimą. Asmenys, bėgantys nuo baudžiamojo persekiojimo ar bausmės už tokį pažeidimą, pabėgėliais paprastai nelaikomi. Pabėgėlis yra tikra ar potenciali neteisybės auka, o ne bėglys, vengiąs teisingumo. Vadovo 57 punkte nurodyta, kad skirtumas tarp persekiojimo dėl teisės pažeidimo ir persekiojimo, kuriam egzistuojant yra suteikiamas pabėgėlio statusas, gali būti neaiškus. Vienas iš kriterijų, padedančių nustatyti šį skirtumą, yra bausmės kilmės valstybėje griežtumas, kuris tam tikrais atvejais prilygintinas persekiojimui, kuris yra pagrindas gauti prieglobstį.

42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir palyginęs bausmes, numatytas (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose, prieglobsčio prašytojui numatytos bausmės neproporcingumo elemento nenustatė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui gresianti bausmė būtų neproporcinga ar peržengtų protingumo bei žmogiškumo ribas. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad pareiškėjui gresianti bausmė yra tiek per griežta, kad galėtų būti prilyginta persekiojimui, kuris būtų pagrindas jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

43. Įvertinus prieglobsčio prašytojo byloje surinktų įrodymų visumą, kuriuos pakankamai išsamiai išanalizavo ir įvertino Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą, negalima konstatuoti, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas susijęs su jo pilietybe, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas negali būti laikomas asmeniu, kuris, bijodamas bausmės už nusikalstamą veiką, išgyvena visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamu.

44. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrįstai pripažinta, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

45. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y., jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

46. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo ar kitais argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius