e5eb1155-b171-4c65-a709-e9847df081af · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. 2-2717-944/2016Proceso Nr. 2-69-3-20778-2014-1Procesinių sprendimų kategorijos: 116.5.2; 45.2; 45.5. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 6 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui J. P. ir jo atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai, atsakovės notarės J. V. atstovui advokatui Egidijui Milašiui, trečiųjų asmenų G.

K. ir L. S. atstovui advokatui Gilbertui Kinderavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. P. ieÅ¡kinį atsakovei notarei J. V., tretiesiems asmenims M. K., G. K., M. R., L. S., R. B., AB „Swedbank“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus, ieÅ¡kovo J. P. vienaÅ¡alį sandorį – 2011-06-10 pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ po ieÅ¡kovo tėvo V.

P. mirties, paduotÄ Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V.. Nurodė, kad jo tėvas V. P. nepaliko testamento, tačiau buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ ir Å¡eimoje buvo visiems žinoma, kad jo vardu registruotas turtas turi atiteki jo dukrai. Kadangi M. K. po tėvo mirties į LietuvÄ per tris mėnesius negalėjo grįžti, paprašė savo brolio ieÅ¡kovo, kad jis pasirÅ«pintų paveldėjimo reikalais. PaaiÅ¡kina, kad notarų biure jam buvo paaiÅ¡kinta, jeigu jis priims palikimÄ , jo sesuo iÅ¡vengs bylinėjimosi ir iÅ¡laidų, nes užteks, kad jis paraÅ¡ytų sutikimÄ , kad jo sesuo priimtų palikimÄ .

Vėliau sesuo atvyko į LietuvÄ , ieÅ¡kovas parašė sutikimÄ , kad jo sesuo galėtų priimti palikimÄ po tėvo mirties nesikreipdama į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo. IeÅ¡kovas neturėjo tikslo paveldėti, nes nuo tėvo mirties nepateikė praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat nebuvo atlikęs jokių veiksmų, kurie įrodytų jo valiÄ priimti tėvo palikimÄ .Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti jį, kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad ieškovui buvo išaiškintos visos palikimo priėmimo pasekmės. Pažymi, kad jokių pareiškimų, kuriais atsisakytų palikimo sesers naudai nepateikė. Ieškovo nurodyti motyvai, dėl kurių jis neužbaigė palikimo priėmimo įforminimo procedūros, neturi reikšmės ir nepaneigia palikimo priėmimo fakto. Ieškovas dubliku nesutinka su atsakovės atsiliepime išsakytais motyvais. Paaiškino, kad sandorį prašoma panaikinti todėl, kad ieškovas nesuprato visų šio sandorio sukeliamų pasekmių, nes ieškovas buvo įsitikinęs, kad nepateikus jam visų notarės nurodytų dokumentų, jam nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ pasirašė nesuprasdamas, kad vien jo pasiraÅ¡ymas suteikia jam turtines teises į mirusio tėvo turtÄ . Atsakovė tripliku praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turi patirties sudarydamas sandorius, t. y. yra pasirašęs keletÄ vekselių. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas vengė registruoti nekilnojamuosius daiktus savo vardu, t. y. iÅ¡siimti paveldėjimo teisės liudijimÄ , siekdamas iÅ¡vengi įsipareigojimų savo kreditoriams. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimas pakankamas, kad jis suprastų palikimo priėmimo pasekmes.

Trečiasis asmuo M. K. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad Å¡eimoje buvo žinoma, kad visas tėvo turtas turi atitekti vyriausiajam vaikui M. K.. PaaiÅ¡kino, kad ji yra labiau atsakinga ir socialiai atsparesnė. Pažymėjo, kad iÅ¡ pradžių manė, kad galės atvykti į LietuvÄ per tris mėnesius ir sutvarkyti palikimo dokumentus, tačiau suprato, kad neturi realių fizinių galimybių atvykti, todėl paprašė, kad visus dokumentus susijusius su palikimu sutvarkytų jos brolis.

Vėliau trečiasis asmuo atvyko į LietuvÄ ir 2011-08-22 nuvyko su broliu pas notarę, kur ieÅ¡kovas parašė sutikimÄ , o ji pareiÅ¡kimÄ , kad galėtų priimti palikimÄ . Trečiajam asmeniui tapo žinoma, kad ji paveldi tik ½ turto tik 2014-08-04, kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę turto. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia iÅ¡vengti prievolės vykdymo kreditoriui, nes iÅ¡ turtinės teisės galimas trečiojo asmens reikalavimų patenkinimas.

Teigė, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ priimti palikimÄ , vėliau jos keisti negali. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas taip pat yra įmonės direktorius, todėl turėjo suprasti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Trečiojo asmens vertinimu M. K. galėjo įgalioti kitÄ asmenį, kad bÅ«tų sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentai. Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pats suklydimo faktas nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, nes suklydimas turi bÅ«ti vertinamas kaip esminis.

Kadangi ieÅ¡kovas yra įmonės direktorius, taip pat aktyviai dalyvauja civilinėje apyvartoje, sudarydamas sandorius, todėl laikytina, kad jis turi gyvenimiÅ¡kos patirties teisiniuose santykiuose. Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo suklydo dėl tokio sandorio pasekmių, tai tik dėl savo neapdairumo, todėl turi prisiimti visas pasekmes. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas sudarydamas sandorį siekė visai kitų tikslų, be to, Å¡is sandoris neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų, todėl turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neturėdamas patirties, iÅ¡silavinimo, neužsiimantis komercine veikla, pasitikėjo atsakove, kurios darbo funkcijos, iÅ¡silavinimas ir kompetencija bei patirtis yra pagrindinė darbo funkcija. IeÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai, nes visais klausimais konsultavosi su notare, tačiau atsakovė ieÅ¡kovo veiksmus pakreipė tokia linkme, dėl kurių buvo sudarytas ginčo sandoris. Teigia, kad ieÅ¡kovas ginčo sandorį pasirašė tik dėl subjektyvių priežasčių: įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas ėjo į pabaigÄ , o jo sesuo negalėjo grįžti laiku į LietuvÄ .

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2011-03-17 mirė V. P.. 2011-06-10 ieÅ¡kovas J. P. pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å is pareiÅ¡kimas registruotas Testamentų registre. 2011-08-22 ieÅ¡kovas J. P. pareiÅ¡kimu sutiko, kad M. K. priimtų palikimÄ . 2011-08-22 trečiasis asmuo M. K. pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å is pareiÅ¡kimas registruotas testamentų registre. 2014-07-29 trečiasis asmuo pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo. 2014-08-04 trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti 2011-06-10 pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo negaliojančiu, nes jis iÅ¡ esmės suklydo, neturėjo tikslo paveldėti turto, atsiradusio po tėvo mirties. Byloje sprendžiamas klausimas dėl vienaÅ¡alio sandorio pripažinimo negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus. Teismas nurodo, kad sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str. 1 d.).

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v.

J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡ esmės suklydo sudarydamas palikimo priėmimo sandorį. PaaiÅ¡kina, kad jis buvo suklaidintas, nes buvo įsitikinęs, kad ne palikimo priėmimas, o paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas suteikia teisę paveldėti turtÄ . Pažymi, kad visas atsiradęs palikimas po jo tėvo mirties turėjo atitekti jo seseriai M.

K., ir tik todėl, kad sesuo per nustatytÄ terminÄ negalėjo atvykti pas notarÄ dėl palikimo priėmimo, jis pasirašė ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, tretieji asmenys M. K. ir R. B. nurodė, kad Å¡eimoje buvo susitarimas, kad turtÄ turi paveldėti M. K., nes ji labiau atsakinga, vyriausias Å¡eimoje vaikas ir pan. Teismas nurodo, kad pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , palikėjas pats asmeniÅ¡kai sprendžia, kas paveldės po jo mirties liksiantį turtÄ . Savo valiÄ palikėjas gali iÅ¡reikÅ¡ti keliais bÅ«dais: sudarydamas testamentÄ (oficialų arba asmeninį), tokiu bÅ«du nurodyti konkretų asmenį, kuriam atiteks visas po jo mirties turtas; taip pat gali neatlikti jokių aktyvių veiksmų, tokiu bÅ«du palikimas atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ .

Teismo vertinimu palikėjo ir jo Å¡eimos valia gali nesutapti. Å iuo atveju byloje nėra jokių objektyvaus pobÅ«džio duomenų, kad V. P. norėjo, pageidavo, jo valia buvo, kad jo palikimÄ perimtų tik vienas asmuo – trečiasis asmuo M. K., t. y. Å¡alys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Å¡ių aplinkybių nepagrindė (LR CPK 178 str.). Kadangi V. P. testamento nebuvo sudaręs, turtas buvo paveldėjimas pagal įstatymÄ . Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pagal įstatymÄ pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, Å¡iuo atveju – J.

P. ir M. K., kurie turi vienodas teises į paveldimÄ turtÄ . Teismas nurodo, palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimÄ nesukuria. Asmuo turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo, t. y. jį gali nustatyta tvarka ir terminais priimti, ar atsisakyti priimti (aktyviais veiksmais LR CK 5.51 str. 2 nustatyta tvarka, arba pasyviai elgdamasis: nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo per nustatytÄ terminÄ ). Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , neturi galimybės pasirinkti, kokį turtÄ ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atÅ¡aukti. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ priimti palikimÄ , jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (LR CK 5.60 str. 4 d.). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 1.90, 1.91 str. ir kt.).

Teismas nurodo, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J.

G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Å iuo atveju ieÅ¡kovas grindžia reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus, t. y. jis buvo įsitikinęs, kad vien pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo neužtenka paveldėjimui, o dar papildomai turi bÅ«ti pateikiami duomenys notarui apie paveldimÄ turtÄ , tvarkomi dokumentai ar pan.IeÅ¡kovas posėdžio metu ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčijamÄ pareiÅ¡kimÄ pasirašė todėl, kad vėliau grįžus į LietuvÄ sesei, ji galėtų priimti palikimÄ be teisminių procesų.

Posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡yti ginčijamÄ pareiÅ¡kimÄ pas notarę vyko kartu su mama, trečiuoju asmeniu R. B.. Pats ieÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinus nurodė, kad priėmė palikimÄ , kad vėliau galėtų perduoti sesei šį turtÄ , nes ji negalėjo atvykti. Teismas nurodo, kad pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , disponavimas tam tikrų turtu, ar turtine teise galimas tik tuomet, kai asmeniui priklauso Å¡is turtas ar turinė teisė. Esamas paveldėjimo teisių santykių reglamentavimas nenumato galimybės atsisakyti turto kito asmens naudai ar pan. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas galėjo perleisti savo turtines teises tik tuomet, kai jam paveldėjimo bÅ«du Å¡is turtas ar teisė į paveldėtÄ turtÄ buvo perėjusi.

Priežastys dėl kurių ieÅ¡kovas neperleido paveldėjimo teisių savo sesei neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant suvokimÄ dėl sudaromo sandorio ir jo teisinių pasekmių. Teismo vertinimu svarbi aplinkybė, kad ginčijamas pareiÅ¡kimas pasiraÅ¡ytas besibaigiant įstatymo nustatytam 3 mėn. terminui, t. y. asmuo po tėvo mirties turėjo laiko iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo, pasikonsultuoti su artimaisiais, teisininkais, ir pan. Jokių objektyvaus pobÅ«džio duomenų, kad trečiasis asmuo M.

K. ketino per tris mėnesius nuo V. P. mirties, grįžti į LietuvÄ ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nėra pateikta, taip pat motyvai, dėl kurių trečiasis asmuo neatvyko – užimtumas dėl mokslų, mažamečių vaikų ir pan., nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais (LR CPK 178 str.).Teismo vertinimu, pagal paveldėjimo bylos duomenis matyti, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl palikimo priėmimo nebuvo nuosekli. Pirmiausia, 2011-06-10 ieÅ¡kovas pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo priėmė po savo tėvo V.

P. mirties likusį turtÄ (paveldimas turtas konkretizuotas, iÅ¡vardytas), pareiÅ¡kime nurodė, kad kiti įpėdiniai yra M. K. (paveldėjimo b. l. 2). Pastebėtina, kad ginčijamas pareiÅ¡kimas yra suraÅ¡ytas viename lape, ten nėra sudėtingų teisinių sÄ vokų ar konstrukcijų, nurodoma tik viena teisės norma, dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, kuri yra paaiÅ¡kinta. 2011-08-22 ieÅ¡kovas pasirašė dar vienÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo nurodė, kad žino, kad M. K. praleido terminÄ pareikÅ¡ti norÄ priimti palikimÄ pagal įstatymÄ po tėvo V.

P. mirties; sutiko, kad ji priimtų palikimÄ , nes ji yra mirusiojo dukra (paveldėjimo b. l. 3). TÄ pačiÄ dienÄ 2011-08-22, buvo pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kuriuo trečiasis asmuo M. K. palikimÄ priėmė, nurodė, kad kiti įpėdiniai yra J. P.. Å ie raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad buvo pasiraÅ¡omas ne vienas pareiÅ¡kimas, kuriame ieÅ¡kovas save laiko įpėdiniu priėmusiu palikimÄ . Be to, jokių objektyvaus pobÅ«džio duomenų, kad kitas įpėdinis M. K. bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas notarei, ar savo broliui dėl to, kad paveldi ne visÄ , o tik dalį turto, nėra.

Praėjus keleriems metams, 2014-08-19 ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo nurodė, kad atsisako paveldėjimo teisių (paveldėjimo b. l. 58). Å iame raÅ¡te nurodomos palikimo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovo didelė Å¡eima, kad jis socialiai remtinas, neturi galimybių iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat pamini apie susitarimÄ , kad palikimÄ perims trečiasis asmuo M. K.. Vėliau 2014-08-24 ieÅ¡kovas pasiraÅ¡o įgaliojimÄ , kuriuo savo motinÄ trečiÄ jį asmenį R. B. įgalioja vesti paveldėjimo bylÄ , raÅ¡yti pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, sutikimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , užregistruoti jį, gauti nuosavybės dokumentus ir pan.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iame įgaliojime ieÅ¡kovas nurodo tas teises, kurios susijusios su palikimo disponavimu, naudojimu ir pan., t. y. galimos tik įpėdiniui priėmusiam palikimÄ . Visos Å¡ios minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas J. P. ginčijamo sandorio sudarymo metu suprato ar privalėjo suprasti, kad jis, kaip įpėdinis perima savo tėvo palikimÄ , jam kaip įpėdiniui priklauso dalis paveldėto turto, ir jis veikia savo, o ne sesers vardu, todėl teisines pasekmes ginčijamas sandoris sukels jam, o ne sesei.

IeÅ¡kovas teigė, kad paveldėjimo teisiniai santykiai yra labai sudėtingi, jis neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl iÅ¡ esmės suklydo pasiraÅ¡ydamas 2011-06-10 pareiÅ¡kimÄ . Ä®statymų leidėjas nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose, nėra nustatęs specialių reikalavimų subjektui, kuris siekia priimti palikimÄ , t. y. nėra reikalavimų nei dėl iÅ¡silavinimo, dėl privalomo asmens atstovavimo (teisininko) ar kt. Jau minėta, kad pareiÅ¡kimo tekstas nėra ilgas, sudėtingas ar kt.

Jis pasiraÅ¡omas pas specialų subjektÄ , t. y. notarÄ , kuris materialinio suinteresuotumo dėl ginčo neturi, atlieka profesinę veiklÄ . Vadovaujantis LR notariato įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Duomenų pagrindžiančių, kad notaras netinkamai atliko savo pareigas nėra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , buvo įstojęs į kelis universitetus, kurių nebaigė.

Taip pat patvirtino, kad yra dviejų įmonių, kurios realiai nevykdo veiklos ar veikia nuostolingai, direktorius. Teismo vertinimu pagal savo turimÄ iÅ¡silavinimÄ , asmuo turėjo ir galėjo suprasti 2011-06-10 pareiÅ¡kimo esmę. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad jokia psichine liga nesirgo, pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo metu nebuvo apsvaigęs ir pan. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas nurodo, kad nėra byloje pateikta duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieÅ¡kovo valia priimant palikimÄ buvo iÅ¡kreipta, įtakota kitų asmenų ar aplinkybių.

Jeigu po ginčijamo pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo, pasikeitė ieÅ¡kovo valia, tai neturi įtakos 2011-06-10 pareiÅ¡kimo galiojimui, ir nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus. IeÅ¡kovas tikino, kad jis buvo įsitikinęs, kad turto paveldėjimui neužtenka tik ginčijamo pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo, nes reikia atlikti papildomus veiksmus, pristatyti notarui dokumentus ir pan. Kadangi ieÅ¡kovas nesiekė paveldėti turto, jis daugiau jokių veiksmų neatliko. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas galimai galėjo klaidingai interpretuoti palikimo priėmimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ .

Teismas nurodo, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Vis tik dažnai teisių į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyvendinimui (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) reikalingas dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ , todėl palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ (LR CK 5.66 str.).

Pastebėtina, kad palikimo priėmimas yra nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (LR CK 4.47 str. 2 p.), o paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises įforminantis dokumentas. Galimai ieÅ¡kovas galėjo klysti tik dėl paveldėjimo teisės ir jos įforminimo, tačiau Å¡i klaida nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo esminis suklydimas, kuris turėjo įtakÄ pasiraÅ¡ant 2011-06-10 pareiÅ¡kimÄ . Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (LR CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kadangi Å¡i byla yra dispozityvi, ir galioja Å¡alių rungimosi principas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jo valia pasiraÅ¡ant 2011-06-10 pareiÅ¡kimÄ buvo iÅ¡kreipta dėl esminio suklydimo, ir jis nesuvokė, kad palikimÄ priimi jis, o ne jo sesuo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Šalių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos pagal LR CPK 93 str. nuostatas.

Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Pagal bylos duomenis atsakovė iš viso patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 290 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 93–94). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais duomenimis, atitinka teisės aktų reikalavimų todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Tretieji asmenys G. K. ir L. S. procesiniuose dokumentuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, jų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas nei ieškovo.

Dėl šių aplinkybių atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti šių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateikus byloje duomenis trečiasis asmuo G. K. iš viso iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrė 1425,80 EUR (t 2, b. l. 160–171, t. 3, b. l. 33–41, 81–85). Trečiasis asmuo L. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrė 863,46 EUR teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 172–176, t 2, b. l. 45–49, 87–91). Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų šiems asmenims svarbia aplinkybe laikytina, kad šiuos asmenis atstovavo tas pats advokatas, byla nebuvo sudėtinga, t. y. nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, nebuvo sprendžiami nauji teismų praktikos aspektai ir pan.

Esant Å¡ioms aplinkybėms praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos mažintinos ir trečiajam asmeniui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 800 EUR, o trečiajam asmeniui L. S. 500 EUR iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos iÅ¡laidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimÄ â€“ 54,95 EUR(LR CPK 93 str. 2 d., 88 str., 98 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 285 str. – 287 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei notarei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. K., (duomenys neskelbtini) 800 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui L. S., (duomenys neskelbtini) 500 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iš ieškovo J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 54,95 EUR iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ ,Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos valstybei turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė