e5eb0456-334b-4e12-8dff-62eb7ca49ddb · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-191-889/2023 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00578-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Å imanskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ESSPO“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mantmeda“ dėl pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintų įpareigojimų nevykdymo ir skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mantmeda“ 20 724, 11 Eur skolÄ , 6 872,31 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. tarp UAB „Mantmeda“ ir UAB „ESSPO“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovė ir ieÅ¡kovė susitarė, jog ieÅ¡kovė iki 2025 m. gruodžio 31 d. parduos atsakovei sausÄ pjautinę eglės medienÄ ir perduos atsakovei nuosavybės teisę į jÄ , o atsakovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už jÄ sutartyje numatytÄ kainÄ . 2021 m. liepos 21 d. atsakovei buvo pristatyta 45,072 kub. m sausos pjautinės eglės medienos, jos kaina sudarė 20 724,11 Eur.

Atsakovė pristatytÄ prekę iÅ¡sikrovė. IÅ¡sikrovimo ir prekės priėmimo faktÄ patvirtina važtaraÅ¡tis. Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove už pristatytas prekes. 1.2. PareiÅ¡kus raginimus atsiskaityti, atsakovė nurodė, kad grÄ Å¾ino pristatytÄ eglės medienÄ , nes buvo užsisakiusi ne eglės, bet puÅ¡ies medienÄ , tačiau savo teiginių niekuo nepagrindė ir neįrodė. 1.3. IeÅ¡kovė tvirtino, kad 2021 m. liepos 21 d. atsakovei buvo pristatyta pjautinė eglės mediena, kaip nurodyta sutartyje.

Tai buvo nurodyta važtaraÅ¡tyje, tokį važtaraÅ¡tį atsakovės atstovas pasirašė. Sutartyje buvo numatyta, jog nuosavybės teisė į prekę pereina nuo prekių pristatymo momento, tai patvirtina ir važtaraÅ¡tis, taigi atsakovei perėjo nuosavybės teisė į medienÄ . Atsakovė važtaraÅ¡tyje nenurodė ir nepažymėjo jokių pastabų, kad mediena jai netinka. 1.4. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad sutartimi perduota mediena jai grÄ Å¾inta nebuvo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

Plungės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 20 724,11 Eur skolÄ , 804,03 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 140 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ ir 621 Eur žyminį mokestį; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1.

Teismas pažymėjo, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad Å¡alys 2021 m. liepos 6–21 dienomis tarėsi dėl prekių pirkimo ir pristatymo atsakovei. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad ir vėliau buvo deramasi dėl norimų prekių. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė faktÄ , kad ji kokia nors forma sudarė su ieÅ¡kove pirkimo–pardavimo sutartį bÅ«tent dėl eglės medienos, nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokio pasiÅ«lymo dėl Å¡ių prekių įsigijimo, Å¡alys jokia forma nesitarė dėl Å¡ių prekių kiekio, rÅ«Å¡ies, kokybės, kainos.

VisÄ laikÄ buvo deramasi dėl puÅ¡ies medienos, o sutartyje įraÅ¡ytÄ medienos rūšį vertina kaip ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo ir aplaidumo pasekmę. Å ių prekių įsigijimÄ ir gavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovės nepasiraÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ESP22R1132. 2.2. IeÅ¡kovė teigė, kad sutartis dėl prekių pirkimo–pardavimo su atsakove buvo sudaryta žodžiu, o po to ir raÅ¡tu 2021 m. liepos 12 d.; atsakovė to nepripažino. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė, kad Å¡alys tarėsi bÅ«tent ne dėl sutartyje nurodytų prekių užsakymo.

Kaip liudytojas apklaustas M. B. į bylÄ pateiktÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ ir derybas dėl puÅ¡ies medienos įvardijo kaip derybas dėl papildomos medienos pirkimo. 2.3. Å iuo atveju raÅ¡ytinė Å¡alių sutartis dėl eglės medienos pirkimo–pardavimo, tarptautinio krovinių pervežimo (toliau – CMR) važtaraÅ¡tyje užfiksuoti duomenys apie prekės priėmimÄ , ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta, nors ir atsakovės nepasiraÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovė pardavė atsakovei sÄ skaitoje nurodytas ir atsakovės užsakytas prekes. 2.4.

Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (toliau – CMR) konvencijos 13 straipsnio 1 punkto nuostatas, pristačius krovinį į paskirties vietÄ , gavėjas turi teisę pareikalauti iÅ¡ vežėjo jam perduoti antrÄ jį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, paraÅ¡u patvirtindamas apie krovinio gavimÄ . Nagrinėjamu atveju CMR važtaraÅ¡tis pasiraÅ¡ytas, todėl jis patvirtina, kad 16 paketų apipjautinės spygliuočių medienos – eglės – buvo perduoti atsakovei.

Nors atsakovė laikėsi pozicijos, jog informavo ieÅ¡kovės atstovÄ telefonu, kad pristatyta ne puÅ¡ies mediena, dėl kurios Å¡alys susitarė, o eglės mediena, ir buvo pažadėta medienÄ pakeisti, tačiau byloje nėra jokių tokį susitarimÄ patvirtinančių duomenų. Å iuo atveju M. S. ir M. B. susiraÅ¡inėjimas negali bÅ«ti laikomas objektyviu įrodymu ir paneigti pirkimo–pardavimo sutarties dėl eglės medienos sudarymo, prekių perdavimo atsakovei fakto. 2.5. Teismas pažymėjo, kad, raÅ¡ytinėje sutartyje netiksliai nurodžius prekės pavadinimÄ , atsakovė prisiėmė rizikÄ , jog iÅ¡kilus ginčui bus sunku įrodyti prekių kokybės faktÄ .

Remiantis dispozityvumo principu ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, prekių perdavimo atsakovei faktÄ turėjo įrodyti ieÅ¡kovė; teismas įvertino, kad Å¡i aplinkybė yra įrodyta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. Atsakovė pažymi, jog atsiliepime, žodiniuose ir raÅ¡tytiniuose paaiÅ¡kinimuose rėmėsi liudytojo atsakovės darbuotojo A. S. parodymais, susiraÅ¡inėjimo telefonu iÅ¡klotinėmis, tačiau teismas sprendime iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovės pozicijÄ , o atsakovės pateiktus įrodymus ignoravo, dėl jų teismo sprendime nepasisakė, todėl atsakovė mano, kad buvo pažeistos jos teisės į teisėtÄ gynybÄ . IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai palaikė tik ieÅ¡kovei naudingÄ pozicijÄ , o atsakovės pozicijÄ ir pateiktus įrodymus ignoravo, todėl buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas, jis turi bÅ«ti panaikintas. 3.2.

IÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų akivaizdu, kad Å¡alys tarėsi dėl puÅ¡ies – ne eglės medienos užsakymo. Teismas neįsigilino į pateiktas atsakovės žinučių iÅ¡klotines. 3.3. Atsakovės gamybos vadovas A. S. prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir pasiraÅ¡ant sutartį susitarė su ieÅ¡kovės vadybininku, kad užsakoma tik puÅ¡ies mediena, tačiau, priėmus medienÄ ir jÄ iÅ¡krovus iÅ¡ maÅ¡inos, tÄ pačiÄ dienÄ jÄ patikrinti galimybės nebuvo, nes viskas vyko pasibaigus darbo valandoms.

Jau kitÄ dienÄ praardžius pakuotę paaiÅ¡kėjo, kad atvežta eglės mediena, nors buvo tartasi, kad pardavėjas pateiks puÅ¡ies medienÄ . Apie kilusius nesklandumus buvo informuotas ieÅ¡kovės vadybininkas, jis nuramino atsakovę, kad netinkama medienos rÅ«Å¡is bus pakeista tinkama rÅ«Å¡imi. 3.4. 2021 m. liepos 21 d. ieÅ¡kovės užsakytam transportui atvykus į atsakovės teritorijÄ , atvežta mediena buvo iÅ¡krauta atsakovės teritorijoje; paaiÅ¡kėjus, kad pristatyta ne tokia medienos rÅ«Å¡is, ieÅ¡kovės samdytu transportu 2021 m. liepos 28 d. mediena buvo iÅ¡vežta. 3.5.

Teismas teisingai nurodė, kad krovinio gavėja buvo ieÅ¡kovė, krovinio iÅ¡krovimo vieta – (duomenys neskelbtini), tai įrodo atsakovės pozicijÄ , kad atsakovė nėra pristatytos medienos gavėja, o atliko tik tarpininkės vaidmenį iÅ¡kraunant ir pakraunant medienÄ ; tikroji krovinio gavėja yra ieÅ¡kovė, ji samdytu transportu ir iÅ¡sivežė iÅ¡krautÄ neužsakytos rÅ«Å¡ies medienÄ . 3.6. Vienas iÅ¡ įrodymų, kad atsakovei buvo pateikta ne ta medienos rÅ«Å¡is, yra tas, kad ieÅ¡kovė po to, kai iÅ¡sivežė medienÄ , nepateikė atsakovei dalinės sÄ skaitos, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kitų privalomų pateikti dokumentų, susijusių su kroviniu.

Praėjus 7 mėnesių laikotarpiui nuo momento, kai atsakovei buvo neva pristatyta mediena, ieÅ¡kovės administracija pateikė atsakovei sÄ skaitÄ už neva pristatytÄ eglės medienÄ , tačiau atsakovė pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su atitinkamu prieraÅ¡u grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei registruotu laiÅ¡ku kaip iÅ¡raÅ¡ytÄ neteisingai. 3.7. Vienas iÅ¡ esminių teismo sprendimo panaikinimo motyvų turėtų bÅ«ti tas, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o teismo pripažinti, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta teisingai ir pagristai, o teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendime pripažino ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡yta pagrįstai ir teisingai. 3.8.

Atsakovei grÄ Å¾inus iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ po pokalbių telefonu, susiraÅ¡inėjimo Å¡iuo klausimu ieÅ¡kovės darbuotojas M. B. atsiuntė atsakovei žinutę, kad iÅ¡vežta mediena atsirado Kaune ir ieÅ¡kovė neturi atsakovei pretenzijų. 3.9. IeÅ¡kovė kaip priedanga naudojasi pasiraÅ¡yta sutartimi teigdama, kad atsakovė jos nevykdo, nors, kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktos medžiagos, atsakovei nekilo pareiga vykyti sutartį, nes užsakyta mediena atsakovei nebuvo pateikta, nebuvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinė sÄ skaita, kaip tai nurodyta sutartyje, nebuvo iÅ¡raÅ¡yta ir sÄ skaita po medienos pristatymo, nors ieÅ¡kovė tÄ privalėjo padaryti. 3.10.

IeÅ¡kovė nepateikė medžiagos, susijusios su krovinio pristatymu, nors atsakovė įrodinėjo, kad egzistuoja krovinio važtaraÅ¡tis, kurį pateikė Rusijos vairuotojas, kaip krovinio gavėja važtaraÅ¡tyje yra nurodyta ieÅ¡kovė; tačiau teismas, vadovaudamasis po 7 mėnesių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kroviniu važtaraščiu, kuris buvo iÅ¡raÅ¡ytas ieÅ¡kovės vardu, pasiraÅ¡yta sutartimi, laikėsi pozicijos, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už nepristatytÄ medienÄ .

VienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra neįpareigoja kitos Å¡alies, nes vien jos pagrindu negalima teigti, kad abiejų Å¡alių valia dėl sÄ skaitoje nurodytų atsiskaitymo sumų, terminų ar kitų sutartinių santykių sÄ lygų sutampa. Be to, PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti prilyginama pirkimo–pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu požiÅ«riu negali Å¡alių įpareigoti taip kaip sutartis. 3.11. Teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų apie įvairių įmonių iÅ¡raÅ¡ytų papildomų dokumentų naudojimÄ ;

šie duomenys įrodo, kad krovinio važtaraščiai gali būti neregistruotini Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, o yra naudojami pervežant krovinį tarp įmonių; ieškovė savo buhalterijoje neužfiksavo oficialiai iš atsakovės teritorijos išsivežtos medienos, teigdama, kad medienos neišsivežė. Ieškovė pateikė krovinio važtaraščius teismui, kurie užregistruoti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, tačiau nepateikė neįregistruotų krovinių važtaraščių, teigdama, kad visi vežimai yra fiksuojami oficialiai.

Atsakovė mano, kad ieškovės pateikta klaidinga informacija dėl išrašomų krovinių važtaraščių lėmė tai, kad buvo priimtas klaidingas sprendimas dėl krovinio važtaraščio išrašymo.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog apeliacinio skundo turinio analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde atsakovė iÅ¡ esmės tik pakartotinai iÅ¡dėsto savo pozicijÄ dėl ginčo esmės ir pateikia savo subjektyvų tam tikrų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , kuris yra prieÅ¡ingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms.

Pavyzdžiui, atsakovė teigia, jog buvo sudarytas susitarimas dėl puÅ¡ies medienos, ir pateikia savo subjektyvų (kitokį) tam tikrų pavienių įrodymų (ar jų fragmentų) vertinimÄ , nenurodydama, kaip konkrečiai ir kokias įrodinėjimo taisykles pažeidė pirmosios instancijos teismas. Taigi atsakovė siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. 4.2. Formalus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis savaime nepaneigia jų pagrįstumo.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. 4.3. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė netinkamai suformulavo apeliacinio skundo pagrindÄ ir iÅ¡ esmės reikalauja pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. 4.4.

IeÅ¡kovė pažymi, kad pagal sutartį Å¡alys susitarė dėl sutarties dalyko – pjautinės eglės medienos. Atsakovės teiginiai, neva Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė pristatys puÅ¡ies medienÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė nei susitikimų su ieÅ¡kove metu, nei raÅ¡tu nepateikė ieÅ¡kovei įrodymų, jog bÅ«tų sudarytas atskiras susitarimas dėl puÅ¡ies medienos ir (ar) bÅ«tų pakeistas sutarties dalykas. IeÅ¡kovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir pristatė sutartyje numatytÄ medienÄ , o atsakovė priėmė eglės medienÄ , tai patvirtino važtaraÅ¡tyje, kurį pasirašė atsakovė, tačiau neįvykdė sutartinio įsipareigojimo ir už medienÄ nesumokėjo. 4.5.

Atsakovė teigia, jog buvo pristatyta ne ta mediena, dėl kurios Å¡alys susitarė, nors, be pasiraÅ¡ytos sutarties, nenurodo jokio kito susitarimo. Be to, atsakovė teigia, kad grÄ Å¾ino pristatytÄ medienÄ ieÅ¡kovei, tačiau toks atsakovės teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių krovinio gražinimo faktÄ , taip pat nepateikė jokio kito dokumento, kuris nuginčytų važtaraÅ¡tį, jo pasiraÅ¡ymo faktÄ ir leistų teigti, jog krovinys buvo grÄ Å¾intas, iÅ¡vežtas ar pan.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant Å¡ių apelianto argumentų pagrįstumÄ (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

7. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ , susidariusį neva įvykdytos sutarties pagrindu.

8. IÅ¡ bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2021 m. liepos 12 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė raÅ¡tu sudarė sutartį; joje Å¡alys susitarė, kad UAB „ESSPO“ iki 2025 m. gruodžio 31 d. UAB „Mantmeda“ parduos sausÄ (12+-2 proc. drėgmė) ir (16+-2 proc. drėgmė) pjautinę eglės medienÄ ir perduos atsakovei nuosavybės teisę į jÄ , o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytÄ kainÄ (sutarties I dalies 1 punktas).

Tos pačios dalies 2 punkte nurodyta, jog pardavėjas kartu su preke pateikia visÄ reikalingÄ informacijÄ apie medienos kiekį pakuotėse (pakavimo lapas). Sutarties III dalies 1 punkte numatyta, jog sutarties kaina – 380 Eur. Ä® bylÄ pateiktame tarptautinio krovinio važtaraÅ¡tyje užfiksuota, kad važtaraÅ¡tis iÅ¡raÅ¡ytas 2021 m. liepos 6 d.; krovinys – 16 paketų apipjautinės spygliuočių medienos – eglės; krovinio gavėja – UAB „ESSPO“, krovinio iÅ¡krovimo vieta – (duomenys neskelbtini); krovinio tÅ«ris pagal sutartį 45,072 kub. m.

CMR važtaraščio grafoje „Krovinys gautas“ įrašyta data – 2021 m. liepos 21 d., uždėtas UAB „Mantmeda“ antspaudas, direktoriaus M. S. antspaudas ir parašas.

9. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo dėl to, kad Å¡alys 2021 m. liepos 6–21 dienomis tarėsi dėl prekių pirkimo ir pristatymo atsakovei; iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad dėl prekių buvo deramasi ir vėliau. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė faktÄ , kad susitarė su ieÅ¡kove dėl eglės medienos pirkimo–pardavimo, laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokio pasiÅ«lymo dėl Å¡ių prekių įsigijimo, Å¡alys jokia forma nesitarė nei dėl Å¡ių prekių kiekio, nei dėl rÅ«Å¡ies, nei dėl kokybės, nei dėl kainos – buvo deramasi dėl puÅ¡ies medienos, o tai, kad sutartyje įraÅ¡yta kitokia medienos rÅ«Å¡is, atsakovė vertino kaip ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumÄ ir aplaidumÄ , teigė, kad ieÅ¡kovė nereagavo į jos pastabas.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog prekių įsigijimÄ ir gavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo atsakovės nepasiraÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ESP22R1132, kurioje nurodytas krovinys atitinka nurodytÄ CMR važtaraÅ¡tyje, krovinio priėmimo faktu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė, jog Å¡alys tarėsi ne dėl ginčo prekių užsakymo. Kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

11. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu, todėl tai yra Å¡alių pareigos dalykas, o Å¡ios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 22 ir 23 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

12. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ . Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

13. CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedÅ«ra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas), taip pat kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). PasiÅ«lymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibÅ«dintas ir iÅ¡reiÅ¡kia oferento ketinimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).

Akceptu laikomas akceptanto pareiÅ¡kimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiÅ¡kiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog sutartis sudaryta, bÅ«tinas aiÅ¡kus ir besÄ lygiÅ¡kas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiÅ«lymu, pareiÅ¡kiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

Nors galioja bendroji taisyklė, kad Å¡alių susitarimas pasiekiamas Å¡alims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymÄ patvirtinanti procedÅ«ra. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktÄ galima pripažinti ir nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos ofertos ar akcepto, tačiau Å¡alių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra Å¡alių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

14. Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305–6.431 straipsniuose, o Å¡iose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) ir prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, Å¡i sÄ lyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad Å¡alys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę ir pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių 2021 m. liepos 12 d. sudarytos sutarties pagrindu susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai: Å¡alys susitarė dėl medienos pirkimo–pardavimo, numatė nuosavybės teisės į prekes perėjimo faktÄ ir momentÄ , aptarė atsakovės pareigÄ priimti prekes ir už jas sumokėti, prekių kainÄ . Tačiau atsakovė laikosi pozicijos, jog sutartyje nurodytas prekės asortimentas neatitinka to, dėl kurio faktiÅ¡kai buvo susitarta.

16. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«das ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrÄ subjektyviÄ kontrahentų valiÄ sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties Å¡alių ketinimus lemia kiekvienos iÅ¡ Å¡alių individualios savybės ir poreikiai, taigi Å¡alių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties Å¡alių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų Å¡alių ketinimų, ypač jei sandorio Å¡alys laikosi prieÅ¡ingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusiÄ jų valiÄ ar jÄ iÅ¡kreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio.

Todėl tais atvejais, kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui (lingvistiniam aiÅ¡kinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktÄ ).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pozicijÄ dėl tikrojo ofertos ir akcepto turinio, susijusio su sutarties dalyku, įrodinėja teismui pateikto susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kove turiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovė neginčija pateikto susiraÅ¡inėjimo žinutėmis teksto originalumo, tačiau kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas ieÅ¡kovės darbuotojas pardavimų vadybininkas M. B., kuris yra pateiktų žinučių siuntėjas ir gavėjas, pateiktÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ ir derybas dėl puÅ¡ies medienos vertino kaip derybas dėl papildomos medienos pirkimo.

Kolegija, įvertinusi pateikto susiraÅ¡inėjimo turinį, akcentuoja, jog derybų dėl konkrečios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiui yra aktualios kelios žinutės. 2021 m. liepos 12 d. atsakovės gamybos vadovas A. S. ieÅ¡kovės darbuotojui pardavimo vadybininkui M. B. rašė: „Rytoj bÅ«siu ofise, pasiraÅ¡ysiu sut. ir atsiųsiu. Turiu skubų užsakymÄ 75 x 100, ilgis nuo 4 800 / 5 100 / 5 400, puÅ¡is, 35 m3 ir 75 x 125, ilgis irgi nuo 4 800 iki 6 000, 35 m3. PažiÅ«rėkite, gal yra variantų.“ IeÅ¡kovės darbuotojas į Å¡iÄ Å¾inutę atsakė:

„PažiÅ«rėsim, kÄ galim. AčiÅ«. Iki rytojaus.“ 2021 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovės darbuotojas rašė: „Sveiki. Atsiųskite sutartį. Radome maÅ¡inÄ ir norime krauti pušį.“ Kolegija, įvertinusi pateikto susiraÅ¡inėjimo žinutėmis, aktualaus ginčo laikotarpiui, turinį, daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys tarėsi bÅ«tent dėl žinutėse nurodytų požymių puÅ¡ies medienos pirkimo–pardavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovė, siekdama pagrįsti savo pozicijÄ , kad žinutėmis buvo papildomai deramasi dėl puÅ¡ies medienos pirkimo, nepateikė jokio kito ginčo laikotarpiu sudaryto susitarimo dėl puÅ¡ies medienos, apie kuriÄ kalbama žinutėse, nors žinutėje nurodyta, jog bus siunčiama bÅ«tent puÅ¡is.

Duomenų, kad atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų pristatyta puÅ¡ies mediena, dėl kurios derėtasi, taip pat nėra. Tai leidžia teigti, jog aptartos ginčo laikotarpio žinutės yra susijusios bÅ«tent su 2021 m. liepos 12 d. sutartimi, t. y. 2021 m. liepos 12 d. sutartis yra Å¡alių derybų dėl konkrečios prekės – bÅ«tent puÅ¡ies medienos – rezultatas. Nustačius, jog atsakovė turėjo ketinimÄ Ä¯sigyti bÅ«tent žinutėse nurodytÄ kiekį nurodytų parametrų ir nurodytos rÅ«Å¡ies – puÅ¡ies – medienÄ , darytina iÅ¡vada, jog 2021 m. liepos 12 d. sutarties nuostata dėl sutarties dalyko neatitiko tikrosios suderintos Å¡alių valios dėl sutarties dalyko.

Kolegija akcentuoja tai, jog atsakovė tiek derybų dėl sutarties sudarymo stadijoje, tiek vėlesnio susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovės darbuotoju metu (pavyzdžiui, 2022 m. sausio 4 d. atsakovės žinutė), tiek abiejų instancijų teismuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tikroji suderinta Å¡alių valia buvo parduoti ir nupirkti puÅ¡ies medienÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo istorija (vėlesnių datų žinutės) patvirtina, kad žinutėmis derinti ofertos ir akcepto sÄ lygas buvo įprastinė Å¡alių tarpusavio santykių praktika.

18. Kolegija taip pat pabrėžia, jog skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t. y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigs. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo bÅ«do vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu bÅ«du, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį.

CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka Å¡alių suderintÄ daiktų asortimentÄ . Asortimentas – tai daiktų apibÅ«dinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvÄ ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iÅ¡ sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrÄ asortimentÄ , pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis).

Daiktų asortimento sÄ lygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo bÅ«dus nustato CK 6.332 straipsnis. Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali bÅ«ti taikomi specialÅ«s pirkėjo teisių gynimo bÅ«dai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sÄ lygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ , jei sutartis nenumato ko kita (CK 6.332 straipsnio 1 dalis). Taip pat pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti daiktus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pirkėjas turi teisę atsisakyti už Å¡iuos daiktus mokėti tada, kai atsisako priimti asortimento neatitinkančius daiktus.

Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingÄ terminÄ po jų gavimo nepraneÅ¡a pardavėjui apie atsisakymÄ priimti daiktus. Jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintÄ kainÄ , o jei kaina nesuderinta – kainÄ , kuri sutarties sudarymo metu įprastai buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiÅ¡kus daiktus (CK 6.332 straipsnio 5 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikosi pozicijos, jog nepriėmė sutarto asortimento neatitinkančių prekių, todėl neprivalo už juos sumokėti, be to, teigia, jog ieÅ¡kovė prekes pati iÅ¡sivežė, taigi atsakovė iÅ¡ esmės ginasi Civilinio kodekso 6.332 straipsnio 1 dalyje nurodytu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog tikroji Å¡alių sutarties valia buvo puÅ¡ies medienos pirkimas–pardavimas, į bylÄ pateikti įrodymai (krovinio važtaraÅ¡tis, ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ESP22R1132) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pristatė atsakovei sutarties asortimento neatitinkančias prekes. Pažymėtina, jog sutarties II dalies 3 punkte Å¡alys buvo sutarusios, kad pardavėja laikoma tinkamai įvykdžiusia prievolę perduoti prekes, jeigu prekių kiekis, kokybė, asortimentas ir kt. atitinka sutarties ir teisės aktų reikalavimus.

20. Å alys iÅ¡ esmės nesutaria dėl prekių priėmimo / nepriėmimo fakto. Civilinio kodekso 6.332 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingÄ terminÄ po jų gavimo nepraneÅ¡a pardavėjui apie atsisakymÄ priimti daiktus. Atsakovė laikosi pozicijos, jog savo nesutikimÄ su pateiktu prekių asortimentu iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ karto, kai patikrino pristatytas prekes ir pastebėjo, jog pristatyta ne tos rÅ«Å¡ies mediena. IeÅ¡kovė teigia, jog CMR važtaraÅ¡tis rodo, jog atsakovė priėmė prekes, o ieÅ¡kovė prekių neiÅ¡sivežė.

Kolegija pabrėžia, jog Å¡iuo atveju, nusprendžiant dėl CK 6.332 straipsnio 1 dalyje nurodyto pirkėjos teisių gynybos bÅ«do taikymo, svarbu nustatyti ne tai, ar prekės buvo iÅ¡sivežtos, ar ne, bet tai, ar pirkėja per protingÄ terminÄ pareiÅ¡kė atsisakanti pateikto prekių asortimento. Atsakovė teigia, jog tai, kad prekės neatitinka asortimento, ji nurodžiusi iÅ¡ karto, kai tai nustatė, o liepos 28 d. ieÅ¡kovė jau iÅ¡sivežė prekes. Nors anksčiausias tokiÄ atsakovės pozicijÄ pagrindžiantis raÅ¡ytinis įrodymas yra 2022 m. sausio 4 d.

žinutė ieÅ¡kovei, tačiau, kolegijos nuomone, Å¡iuo aspektu svarbu įvertinti ir ieÅ¡kovės veiksmus / neveikimÄ . KlausimÄ dėl prekės ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė tik 2022 m. sausio 4 d., kai ieÅ¡kovės darbuotojas parašė atsakovės darbuotojui žinutę. Kaip svarbi pabrėžtina ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ESP22R1132 iÅ¡rašė tik 2022 m. sausio 31 d., o iÅ¡siuntė 2022 m. vasario 11 d. elektroniniu paÅ¡tu, 2022 m. vasario 14 d. – paÅ¡to siunta, nors, pagal sutartyje numatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ , tuo atveju, kai iÅ¡raÅ¡oma iÅ¡ankstinė sÄ skaita, pirkėjas turi sumokėti 20 proc. kainos per dvi kalendorines dienas nuo sÄ skaitos pateikimo dienos, likusi 80 proc. suma sumokama, kai prekės atvyksta.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto važtaraščio, prekės atsakovės adresu buvo pristatytos 2021 m. liepos 21 d., taigi ieÅ¡kovė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė kiek daugiau nei po pusmečio nuo važtaraÅ¡tyje nurodytos prekių pristatymo dienos. Atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros nepripažino ir 2022 m. vasario 14 d. grÄ Å¾ino jÄ ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu, 2022 m. vasario 15 d. surašė atsakymÄ dėl paÅ¡tu atsiųsto laiÅ¡ko, laikydamasi pozicijos, jog ieÅ¡kovė pristatytÄ medienÄ iÅ¡sivežė 2021 m. liepos 28 d., nes buvo pateikta sutarties reikalavimų neatitinkanti mediena.

Nurodytos aplinkybės (t. y. tai, kad prekės pristatymo metu sÄ skaita faktÅ«ra nebuvo iÅ¡raÅ¡yta, atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ akcentuodama, jog ji negavo tinkamų prekių pagal sutartį) laikytinos tikėtinai patvirtinančiomis atsakovės pozicijÄ , jog ji ne pagal sutartÄ asortimentÄ pristatytų prekių nepriėmė; ieÅ¡kovei Å¡i pozicija buvo žinoma; pozicija, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykių įforminimo specifikÄ , laikytina iÅ¡reikÅ¡ta per protingÄ terminÄ .

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡i iÅ¡vada padaryta kompleksiÅ¡kai įvertinus į bylÄ pateiktų įrodymų (tiesioginių ir netiesioginių) visumÄ , Å¡alių tarpusavio santykių įforminimo praktikÄ , sistemiÅ¡kai vertinant Å¡alių elgesį sutartinių santykių metu.

21. Kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros įrodomosios reikÅ¡mės, pažymi, jog pats savaime tas faktas, jog ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurios atsakovė nepripažino, nepatvirtina sutartinių santykių pobÅ«džio ir tinkamų ar netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo fakto – iÅ¡vados apie ieÅ¡kovės taip pat ir sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis kompleksiniu visų į bylÄ pateiktų įrodymų įvertinimu.

22. Padarius iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pateikė atsakovei sutarties asortimento neatitinkančiÄ medienÄ , kurios atsakovės nepriėmė, teigtina, jog atsakovė, remdamasi Civilinio kodekso 6.332 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę atsisakyti sumokėti ieÅ¡kovei už pristatytÄ susitarimo sÄ lygų neatitinkančiÄ prekę. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 20 724,11 Eur skolÄ pagal sutartį; pripažinus, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigos atsiskaityti už nepriimtas netinkamo asortimento prekes, nepagrįstai patenkinti reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo.

23. Kolegija taip pat pažymi, jog šalių ginčas dėl faktinio krovinio išsivežimo ar neišsivežimo iš ieškovės teritorijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su neišsaugotu ar prarastu kroviniu, atlyginimo.

24. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 25. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo 26. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 27.

Atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas ieÅ¡kovei nepriteistinas. Atsakovės apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 621 Eur žyminis mokestis. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 621 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ESSPO“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mantmeda“ 621 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Milda Skersienė Larisa Å imanskienė