e5ea5be4-56f1-4dd9-a2d9-1dc8ba60587e · Klaipėdos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-46-729/2014Teisminio proceso Nr.2-24-3-01631-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113.1; 116.1; 128.2 KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 14 d.Gargždai              Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovei Z. O.,jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,tretiesiems asmenims O.

S., A. K., R. G., J. A., V. V., notarei Genei Pietarienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal D. K. ieÅ¡kinį atsakovei Z. O., tretiesiems asmenims O. S., A. K., R. G., N. B., P. V., A. A., notarei Genei Pietarienei dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o 1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kad D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo tėvas P. V. mirties faktiÅ¡kai priėmė jam priklausantį palikimÄ , 2) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro iÅ¡duotÄ 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ dalyje pagal kuriÄ J.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė P. V. A. 1/4 dalį palikimo- Klaipėdos r. sav. Maciuičių k., esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: 1Alp, bendras plotas: 94,21 kv. m (devyniasdešimt keturi sveiki ir dvidešimt viena šimtoji kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai).

2) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji ) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

3) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

4) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. 5595-6002-6042. Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

5) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

6) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

7) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) -1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikÅ¡telė, lauko tualetas), Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Kiti statiniai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įraÅ¡o Nr. 50/121278, 3) pripažinti negaliojančiu Kaipėdos rajono 1 -ojo notaro biuro iÅ¡duotÄ 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (notarinio registro Nr. NGP-1128)dalyje pagal kuriÄ Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo šį palikimÄ - Klaipėdos r. sav. Maciuičių k., esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: lAlp, bendras plotas: 94,21 kv. m (devyniasdeÅ¡imt keturi sveiki ir dvideÅ¡imt viena Å¡imtoji kv. m), Unikalus Nr. 5595-6002-6017. Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai).

2) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

3) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

4) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

5) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

6) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61 lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. 5595-6002- 6060. Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

7) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) – 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Kiti statiniai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 4) priteisti iš atsakovės visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad jos tėvas P. V., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė 1972-07-23, nepalikęs testamento.

IeÅ¡kovės motina mirė 2007-08-11, tėvai santuokÄ buvo sudarę 1946-01-10. 1992-12-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 638. 1992-12-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, iÅ¡ kurio duomenų bei 2008-01-17 paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad ½ Å¡io nekilnojamojo turto priklausė P. V.. Mirus tėvui, ieÅ¡kovė buvo 3 metų amžiaus ir negalėjo pati įgyvendinti savo teisių į tėvo palikimo dalį, o motina J.

V. Å¡ių jos teisių negynė. Tačiau ieÅ¡kovė nuo pat palikimo atsiradimo dienos iki Å¡iol nepertraukiamai gyvena Å¡ioje sodyboje, ja rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri; taip pat čia gyvena ir jos sesuo O. S. su Å¡eima. Jos yra padidinusios gyvenamojo namo plotÄ iki 94,21 kv.m., antrame aukÅ¡te pastatydamos papildomas patalpas. Visa tai rodo, kad ieÅ¡kovė, nors nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, yra priėmusi tėvo palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du, juolab kad ji iki motinos mirties net nežinojo, jog ji 1992-09-17 parašė pareiÅ¡kimÄ dėl tėvui priklausančio palikimo priėmimo ir gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių ji pretenduoja į ¼ dalį savo tėvo palikimo ir, kad galėtų jį priimti, praÅ¡o iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančiais 2008-01-17 paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį visÄ P. V. palikimÄ priėmė jo sutuoktinė J. V., ir iÅ¡ dalies - 2008-03-19 paveldėjimo teisės liudijimÄ , pagal kurį po motinos mirties visÄ jos turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo sesuo Z. O..Atsakovė Z. O. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su jo reikalavimais visiÅ¡kai nesutinka.

Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme jau yra iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kuriÄ apeliacine tvarka taip pat iÅ¡nagrinėjo ir Klaipėdos apygardos teismas, kurioje priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos J. V. buvo susiklostę neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, kurie buvo nutraukti teismo sprendimu, leidžiant iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę ir jos Å¡eimÄ iÅ¡ ginčo turto. Nei nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ 2010-2012 metais, nei kada nors anksčiau ieÅ¡kovė neįrodinėjo savo kaip paveldėtojos teisių, pati nurodė, kad motinos namuose gyveno jai sutikus ir priėmus, o ne kaip savininkė, todėl Å¡is jos ieÅ¡kinys neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir turi bÅ«ti atmestas.Tretieji asmenys atsiliepimų nėra pateikę.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Papildomai parodė, kad tėvas mirė, kai ji dar buvo mažametė (3 metų amžiaus), todėl net negalėjo ginti savo kaip paveldėtojos teisių. Jai tapus pilnamete, situacija jau buvo nusistovėjusi, visÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kÄ tėvai kartu buvo užgyvenę, valdė jos motina, todėl nei ji, nei kiti broliai bei seserys tėvo palikimo dalių nebenusistatinėjo, manė, kad viskÄ yra priėmusi mama, o mama savo gyvenimo pabaigoje ne kartÄ yra sakiusi, kad niekam nieko atskirai nepaliks, turtas liks visiems vaikams, ir jie pasidalins jį patys.

IeÅ¡kovė nurodė visÄ laikÄ nuo pat vaikystės gyvenusi kartu su mama, buvo iÅ¡vykusi tik keliems metams mokytis į KretingÄ , o po to iÅ¡tekėjusi kelis metus gyveno Gargžduose, bet santuokiniam gyvenimui nenusisekus, vėl grįžo pas motinÄ ir gyveno kartu iki jos mirties bei po jos – iki Å¡iol. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ji su kartu gyvenančia seserim O. S. ir remontus darė ( langus keitė, sesuo antrÄ aukÅ¡tÄ prisistatė), ir komunalinius mokesčius mokėjo, ir mamÄ slaugė bei visu Å«kiu rÅ«pinosi kaip savu.

Dėl tėvo palikimo priėmimo ji niekur nesikreipė, nes manė, kad jį yra priėmusi jos mama, o dalintis turtÄ reikės tik po mamos mirties. Todėl, praėjus metams po mamos mirties, ji pradėjo rÅ«pintis dėl palikimo ir tik tada sužinojo, kad motina buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ notarui dėl palikimo priėmimo, po to – ir testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko atsakovei, o Å¡i pati pabaigė sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentus ir taip užvaldė visÄ tėvų palikimÄ .IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė jos ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti.

Nurodo, kad ypatingosios teisenos bylose senaties terminas negali bÅ«ti taikomas, todėl praÅ¡omam nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui jis ir nėra suėjęs. Taip pat nurodo, kad 2011-11-10 Klaipėdos rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų ieÅ¡kovė buvo pasirinkusi kitokį savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , įrodinėdama ne faktinį tėvo palikimo priėmimÄ , o tarp jos ir motinos susiklosčiusius panaudos santykius, kurie, ieÅ¡kovės įsitikinimų, turėjo tęstis ir motinai mirus bei atsakovei perėmus jos turtÄ ; ieÅ¡kovės atstovo įsitikinimu, tai nėra kliÅ«tis ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl tėvo palikimo priėmimo, juolab kad tai palaiko ir visi Å¡ioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti Å¡alių broliai ir seserys.

PraÅ¡o atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 užfiksuotus ieÅ¡kovės kaimynų (duomenys neskelbtini) parodymus, kad ieÅ¡kovė nuolat gyveno su motina tėvų sodyboje, jÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, kÄ toje byloje pripažino ir atsakovė. Nurodė, kad ir ieÅ¡kovės motina sutuoktinio palikimÄ buvo priėmusi faktiniu valdymu, į notarÄ kreipėsi pavėluotai, iki pat jos mirties net nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad ji tinkamai priėmė palikimÄ , o visÄ laikÄ kartu tose pačiose patalpose gyvenusi, jas remontavusi ir prižiÅ«rėjusi, mokesčius mokėjusi ieÅ¡kovė – ne.

IeÅ¡kovės motina, priimdama palikimÄ mirus sutuoktiniui, priėmė jį ir visų nepilnamečių jų vaikų vardu, o ne vien tik savo, nes taip bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Atkreipė dėmesį, kad palikimo atsiradimo metu galiojusi 1964 m. priimto Civilinio kodekso redakcija faktiniu palikimo priėmimu pripažino gyvenimÄ tose patalpose, kurios liko kaip palikimas, o ieÅ¡kovė šį kriterijų atitinka, nes iÅ¡ esmės visÄ savo gyvenimÄ Äia ir gyveno.

Akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6., ypatingosios teisenos bylose Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti, nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovės motina pati kreipėsi į notarÄ tik praėjus 20 metų po tėvo mirties, niekas iÅ¡ vaikų jai jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiÅ¡kė. Paveldėjimo teisės liudijimas J. V. vardu iÅ¡duotas jau po jos mirties, Å¡io dokumento ir motinos suraÅ¡yto testamento pagrindu 2008-03-19 atsakovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Abu jie yra teisėti, galiojantys, iÅ¡duoti nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė niekada nesielgė ginčo turto atžvilgiu kaip paveldėtoja, niekam tokių savo teisių neįrodinėjo, net nagrinėjant bylÄ dėl iÅ¡keldinimo tokiais argumentais nesirėmė, o tai, kad dėl asocialaus savo gyvenimo bÅ«do glaudėsi pas motinÄ ir nemokamai naudojosi gyvenamuoju plotu, nepatvirtina, jog ji yra faktiÅ¡kai priėmusi tėvo palikimÄ . Prašė ieÅ¡kinį atmesti, kad nebebÅ«tų kliūčių vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo. 2013-10-30 pateiktu praÅ¡ymu atsakovė prašė taikyti Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovė jokių juridinių veiksmų dėl tėvo palikimo priėmimo neatliko 41 metus nuo jo mirties, nei tapusi pilnamete ir veiksnia savo teisių gynėja, nei sužinojusi apie motinos atliktus veiksmus Å¡iam palikimui priimti.

PrieÅ¡ingai – ji net pati kitoje, jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad tarp jos ir motinos buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, tai nustatė ir bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai, todėl po tokio fakto nustatymo ieÅ¡kovė nebegali reikÅ¡ti reikalavimų dėl palikimo priėmimo, kurių nepareiÅ¡kė laiku ( 1 t., 31-32 b.l.).Atsakovės atstovas palaikė jos pozicijÄ byloje ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo pateikto namų Å«kio knygos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė gyveno pas motinÄ J.

V., nebuvo nurodyta kaip atskira patalpų bendrasavininkė. Ir ieÅ¡kovė, ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėvo palikimÄ priėmė J. V., o pati ieÅ¡kovė, 1987 metais tapusi pilnamete, iki Å¡iol nebuvo suinteresuota priimti palikimÄ ir jį valdyti, nesiėmė tam jokių veiksmų, kol nebuvo priimtas sprendimas dėl jos iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto. Todėl seniai yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje net nepraÅ¡o atnaujinti, ir jis turi bÅ«ti taikomas, siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir mirusios Å¡alių motinos valios gerbimÄ .

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2011-11-10 iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 teismas konstatavo tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos buvus panaudos teisinius santykius, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas Å¡ioje byloje yra įsiteisėjęs, vadinasi, ir jame nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti, o tai, kad ieÅ¡kovė remontavo namÄ ir mokėjo mokesčius, buvo jos kaip panaudos gavėjos pareiga, tai neįrodo, kad ji priėmė tėvo palikimÄ . Šį palikimÄ priėmė tik Å¡alių motina J.

V., praėjus ilgam laiko tarpui po tėvo mirties, ir nei vienam kitam įpėdiniui nesikreipus dėl palikimo priėmimo. Prašė ieÅ¡kinį atmesti, atlyginti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi byloje buvo nagrinėjami ne vien ypatingosios teisenos reikalavimai, ir panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Trečiasis asmuo O. S. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kovės reikalavimus ir parodė, kad atsakovė nesÄ Å¾iningai užvaldė visÄ tėvų turtÄ , padėdama motinai įforminti dokumentus, nes tikroji motinos valia buvo, kad tėvų namuose galėtų likti gyventi tiek ieÅ¡kovė, tiek O.

S. su Å¡eimomis. Jos manymu, motina paliko Z. O. tik žemę, namo kaip tėvo palikimo ir pati nespėjo priimti iki savo mirties, todėl jį turėjo paveldėti visi vaikai.Trečiasis asmuo A. K. parodė, kad ji yra V. G. (Å¡alių sesers), mirusios 2003-03-29, duktė. Gyvena tame pačiame kaime, todėl iki mirties bendravo su močiute J. V., ir Å¡i buvo iÅ¡reiÅ¡kusi jai savo valiÄ palikti turtÄ Z. O. su sÄ lyga, kad Å¡ioji nė vieno neiÅ¡varys. Jos mama V. G. mirė 2003 m., dėl tėvo palikimo jokių veiksmų nesiėmusi.PanaÅ¡ios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo R.

G..Trečiasis asmuo J. A. parodė, kad ji į tėvų palikimÄ nepretenduoja, kadangi paveldėto turto nėra daug (sodyba kaime), ji ten seniai nebegyvena, o ten nuolat gyveno ieÅ¡kovė bei trečiasis asmuo O. S., jos padėjo mamai mokėti mokesčius, remontuoti ir prižiÅ«rėti pastatus, dirbti žemę, todėl joms Å¡i sodyba ir turėtų likti. Po tėvo mirties ir ji niekur nesikreipė, apie jo palikimÄ , kol gyva buvo mama, net nesusimÄ stė. Trečiasis asmuo V. V. parodė, kad jis irgi didžiÄ jÄ dalį gyvenimo praleido tėvų namuose, gyvendamas kartu, padėjo anksti naÅ¡le tapusiai motinai prižiÅ«rėti sodybÄ , Å«kininkauti, o apie tėvo palikimÄ vaikų (jo brolių ir seserų) tarpe bei su mama iki pat jos mirties nebuvo jokios kalbos, visi sutiko, kad visas turtas liko mamai, o po jos mirties tikėjosi jį pasidalinti.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 1 notarų biuro notarė Genė Pietarienė parodė, kad 1992-09-17 buvo užvesta P. V. paveldėjimo byla. Faktiniu valdymu jo turtÄ priėmė J. V., nurodžiusi, koks turtas liko. Daugiau įpėdinių į notarÄ nesikreipė ir dokumentų, patvirtinančių jų teisę paveldėti, nepateikė. Byla nebuvo baigta iki J.vasiljevos mirties 2007-08-11, kadangi nebuvo sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai, pastatai įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti jau po 1992 metų.

Po J. V. mirties Z. O. pateikė paveldimo turto – žemės sklypo ir pastatų – nuosavybės dokumentus. Nustačius, kad pastatai buvo pastatyti J. V. santuokos su P. V. metu, ½ daliai Å¡io turto buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas P. V. vardu, tÄ dalį faktinio valdymo bÅ«du priėmė J. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas jau po jos mirties ir abi dalis kaip J. V. įpėdinė paveldėjo Z. O.. IÅ¡ byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad P. V. 1972-07-23 mirė (duomenys neskelbtini) (1 t.,57 b.l.), J.

V. – 2007-08-13 Klaipėdoje (1 t., 58 b.l.), iki mirties deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) ( 1 t., 130 b.l.), jie buvo susituokę 1946-01-10 (1 t., 59 b.l.).IeÅ¡kovė D. K. yra jų dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 1995-03-17 atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) (1 t.,60-64, 71 b.l.). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2005-03-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo J. V. nuosavybe, o 2007-12-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu perėjo Z.

O. nuosavybe (1 t., 65-66 b.l.). Jame esantys statiniai 1992-12-24 miesto(rajono) valdybos potvarkio Nr. 638-v pagrindu tapo J. V. nuosavybe, 2007-12-14 nuosavybė į ½ Å¡io turto nuosavybės teisės liudijimu pripažinta ir P. V., o 2007-12-14 ir 2008-03-19 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu ji perėjo Z. O. (1 t., 68-70 b.l.), kuriai 2005-04-07 patvirtintu testamentu visÄ Å¡Ä¯ turtÄ paliko J. V. (1 t., 72 b.l.). IÅ¡ 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo nustatyta, kad V. P. A. turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė V.

J., priėmusi palikimÄ 1992-09-17 paduotu pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ (1 t. 73-74 b.l.). 2007-09-11 mirusios J. V. turtÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu 2007-12-14 paveldėjo jos duktė Z. O. (1 t., 75-76 b.l.), o 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu Z. O. įgijo nuosavybę į likusiÄ turto dalį (1/2 pastatų Maciuičių k., Klaipėdos r.) (1 t., 115 b.l.). IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2005-04-07 sudarytas J. V. testamentas 2005-04-11 buvo įregistruotas Testamentų registre (1 t., 134 b.l.), kuriame 2007-09-07 įregistruotas palikimo priėmimo faktas (1 t., 135 b.l.).

IÅ¡ Å«kio knygos kopijų matyti, kad Å«kio galva nurodyta J. V., D. K. su vaikais nurodomi kaip gyvenantys pas J. V. (2 t., 93-119 b.l.). IÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 surinktų dokumentų aktuali 2010-10-05 pažyma apie tai, kad D. K. kaip Maciuičių k. II vandenvietės naudotoja yra sumokėjusi visas sÄ skaitas už vandenį ( 1 t., 49 b.l.), o Z. O. yra sumokėjusi žemės mokestį (1 t., 85 b.l.), teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymai apie tai, kad D.

K. tėvų sodyboje gyvena nuolat, moka mokesčius, prižiÅ«ri statinius ir kt. (2 t., 12-18 b.l.). Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., 127-128 b.l.) D. K. prašė atmesti ieÅ¡kinį tais pagrindais, kad ji gyvena Å¡iame name nuo gimimo, iki motinos mirties gyveno kartu, po to – toliau liko gyventi, moka mokesčius, prižiÅ«ri statinius ir praÅ¡o jÄ palikti ten gyventi (1 t., 23-28 b.l.); vėlesniame atsiliepime ji nurodė, kad tėvai suteikė jos Å¡eimos naudojimui gyvenamÄ sias ir Å«kines patalpas (duomenys neskelbtini), ji jas naudoja panaudos pagrindu ir ieÅ¡kovė neturi teisės jÄ iÅ¡keldinti (1 t., 127-129 b.l.), o vėliau tiek ji, tiek O.

S. buvo pareiÅ¡kusios prieÅ¡ieÅ¡kinius, kuriais prašė pripažinti jų teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis ginčo nekilnojamu turtu (142 -143, 159-160 b.l.). Pažymėtina, kad laikotarpiu tarp atsiliepimų pateikimo D. K. kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , praÅ¡ydama pagalbos parengti ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ir 2010-10-19 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, kuriame nurodė, kad visÄ laikÄ manė, jog po tėvo mirties ji yra paveldėjusi tam tikrÄ jo palikimo dalį, tik negalėjo ja pasinaudoti, nes buvo nepilnametė, o apie motinos kreipimÄ si į notarÄ ir tėvo palikimo priėmimÄ neįtraukiant jos, D.

K., sužinojo tik 2010 m. vasarÄ , kai sesuo iÅ¡kėlė bylÄ dėl jos iÅ¡keldinimo ir pateikė paveldėjimÄ patvirtinančius dokumentus. IeÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti, nepaÅ¡alinus trÅ«kumų ( civ. byla Nr. 2-2155-778/2010). Nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu Z. O. ieÅ¡kinys buvo atmestas, o atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kiniai patenkinti (2 t., 20-25 b.l.), Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-15 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, o atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinius atmetė, kadangi nors tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjusiai Z.

O. perėjo visos panaudos davėjo teisės, tame tarpe ir teisė nutraukti panaudos sutartį, kuria naudotis jai negali būti draudžiama (2 t., 44-49 b.l.). Ieškinys tenkinamas iš dalies.Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Kadangi P. V. palikimas atsirado jam mirus 1972 metais, jo priėmimui taikomos 1964 m.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais ( turto priežiÅ«ra, remontavimu, mokesčių mokėjimu ir pan.), kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O. ) v. G. O. , J. K. , bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. V.

W. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

G. , L. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-392/2001). Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, nepaÅ¡alina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu bÅ«du priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. N. P. , bylos Nr. 3K-3-241/2007).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė (3 metų amžiaus), kuri palikimo atsiradimo metu gyveno kartu su motina ir liko kartu gyventi tėvų namuose, tame tarpe ir tėvo palikimÄ sudarančioje jo dalyje.

Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, todėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sandorių sudarymÄ , o Å¡iuo konkrečiu atveju – sandorių sudarymÄ nepilnamečių vardu. Pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. IÅ¡ esmės tokia pat nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 2.7 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.

Nustačius, kad Å¡alių motina po sutuoktinio P. V. mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, pripažintinas ir tas faktas, kad ji priėmė palikimÄ ir nepilnametės ieÅ¡kovės vardu, nes, kaip buvo nustatyta byloje, J. V. po sutuoktinio mirties pagal įstatymÄ buvo vienintelė savo nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir dukters D. V. (K.) globėja. Prie tokios iÅ¡vados prieinama sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant pirmiau nurodytas teisės normas (1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalis, 2000 m. 2.7 straipsnio 1 dalis), tėvų teises, pareigas ir atsakomybę vaikų atžvilgiu reglamentuojančias teisės normas (1964 m.

CK 489 straipsnis; 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., III skyriaus „Šeima“ IX skirsnis „Tėvų teisės ir pareigos vaikų auklėjimo srityje“, X skirsnis „Alimentinės tėvų pareigos“; 2000 m. CK 2.7 straipsnio 4 dalis, 2.14 straipsnis, trečiosios knygos IV dalies „Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės“ XI skyriaus „Tėvų teisės ir pareigos vaikams“ I skirsnis, III skirsnis, XII skyrius „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“) bei vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė kartu su motina po tėvo mirties gyveno jai ir tėvui (palikėjui) priklausiusiame name.Nors bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovės, atsakovės, jų tėvų, brolių ir seserų anketiniuose duomenyse yra nesutapimų, tėvo asmens kodas nei tiksli gimimo data nėra žinomi, tačiau kompleksiÅ¡kai iÅ¡analizavus surinktus dokumentus ( 2 t., 12,14, 22, 51-58 b.l.) bei pačių Å¡alių pripažinimÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra tų pačių tėvų dukterys, o jų broliais ir seserimis yra abiejų vienodai nurodyti ir trečiaisiais asmenimis į Å¡iÄ bylÄ Ä¯traukti asmenys, Å¡ie Å¡alių pripažinti faktai laikomi įrodytais ir atskirai nebeaptariami.

Byloje surinktais įrodymais, kuriuos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino, remdamasis įstatymais ir savo vidiniu įsitikinimu, buvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė nuo tėvo mirties iki Å¡iol gyvena tėvo palikimÄ sudarančioje namo dalyje - naudojosi gyvenamojo namo dalimi, jį tvarkė, remontavo, disponavo namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius. Tiek Lietuvos Respublikos 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK tai laikoma aktyviais veiksmais, rodančiais, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , jį faktiÅ¡kai valdydamas.

Å ių aplinkybių neginčija ir atsakovė, kuri prieÅ¡ tai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ ginčo pastatų, jas įrodo ir Å¡ioje bei prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 surinkti įrodymai ( liudytojų parodymai, pažymos, Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡ai, asmens dokumentuose esantys spaudai ir pan.). Atsižvelgiant į aptariamų teisinių santykių sudėtingumÄ ir ieÅ¡kovės teisinį neiÅ¡prusimÄ bei akivaizdų pagrindinį tikslÄ â€“ iÅ¡saugoti teisę likti gyventi tėvų sodyboje, pagal analogijÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str., teismas vertina Å¡ias aplinkybes kaip pagrindÄ nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , kad ji faktiÅ¡kai valdydama priėmė tėvo palikimo dalį, nepaisant to, kad kai kur yra ir neakcentavusi bÅ«tent tokio pagrindo ( sutikusi, kad namų Å«kio knygoje bÅ«tų įraÅ¡yta kaip gyvenanti pas J.

V., grindusi savo atsikirtimus byloje dėl iÅ¡keldinimo tarp jos ir motinos sudaryta panaudos sutartimi, net Å¡ioje byloje nurodžiusi, kad manė visÄ palikimÄ atitekus mamai). Lietuvos Respublikos CK ( tiek 1964 m., tiek 2000 m.) įtvirtintas palikimo priėmimas, pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti ir yra toks specifinis juridinis veiksmas, kurį atliekantys asmenys dažnai nebÅ«na nei įsigilinę į teisinį jo reglamentavimÄ , nei įsisÄ moninę, kokius reikalavimus ar atsikirtimus turėtų reikÅ¡ti, iÅ¡kilus ginčui; neveltui 2000 m.

CK įtvirtino bÅ«tinybę tokį faktÄ nustatyti teismui, remiantis ne vien pažodiniu pareiÅ¡kėjų sugebėtų iÅ¡reikÅ¡ti pagrindų vertinimu, bet ir tikraisiais jų ketinimais, veiksmais ir elgesiu, patvirtinančiais arba ne konkretaus juridinio fakto buvimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo, tiek savo 2010-10-19 pareiÅ¡kime, tiek Å¡iame ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, kad tėvų name gyveno ir juo naudojosi bei rÅ«pinosi, galvodama, kad jai kaip pirmos eilės įstatyminei įpėdinei yra atitekusi tėvo palikimo dalis, tačiau teismui nepriėmus nagrinėti jos pareiÅ¡kimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ji griebėsi kitų teisinių priemonių (įrodinėjo tarp jos ir mamos buvusius panaudos santykius), kad tik nebÅ«tų iÅ¡keldinta, nes jokio kito gyvenamojo ploto neturi.

Minėti panaudos santykiai buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje pagal atsakovės ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl iÅ¡keldinimo, tačiau pažymėtina, kad toje byloje ginčo dalykas buvo ne teisinių santykių, leidusių ieÅ¡kovei ilgus metus gyventi pas motinÄ , pobÅ«dis, o tai, ar tarp jų susiklostę pačios ieÅ¡kovės deklaruoti panaudos santykiai privalo tęstis, pasikeitus vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių – mirus motinai ir jos testamentu visÄ turtÄ paveldėjus atsakovei.

Tai rodo, kad teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje dėl iÅ¡keldinimo, neturi prejudicinės galios Å¡iai bylai, nes jame nėra pasisakyta apie čia svarstomo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto buvimÄ ar nebuvimÄ bei paveldėjimo teisės liudijimų pagrįstumÄ . Byloje nustatyta, kad Å¡alių motinai 1993 m. kreipusis į notaro biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, 2008 m. (jau po mirties) buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Juo įforminama nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ (1964 m.

CK 598 straipsnis, 599 straipsnis; 2000 m. CK 5.66 straipsnis, 5.67 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama priimant palikimÄ ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , ar yra įregistravęs nurodytÄ vienaÅ¡alį sandorį vieÅ¡ajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).Ä®statyme (1964 m.

CK, 2000 m. CK) nenustatyta termino, per kurį galima kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Tačiau tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ Ä¯pėdinis galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ (paveldėjimo teisės liudijimÄ ), kuris patvirtintų jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ (1964 m. CK 598 straipsnis, 2000 m. CK 5.66 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , CK 5.50 straipsnio 3 dalį, 5.66 straipsnio 1 dalį, kurios atitinka 1964 m.

CK 587 straipsnio 3 dalį, 598 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu, o paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-434/2013).

Ir ieÅ¡kovė, ir jos motina palikimo atsiradimo metu buvo pirmosios eilės įpėdiniai, t. y. lygiaverčiai paveldėtojai 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Byloje esantiems įrodymams patvirtinant, jog ieÅ¡kovės motina tiek savo, tiek ieÅ¡kovės (tuo metu nepilnametės) vardu priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, o ieÅ¡kovė, tapusi pilnamete, toliau konkliudentiniais veiksmais tęsė šį valdymÄ , gyvendama ir atitinkamai rÅ«pindamasi tėvų sodyba, kurioje iki Å¡iol jokios paveldėjimo dalys nebuvo nustatytos, nustatytinas ieÅ¡kovės praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad ji yra priėmusi savo tėvo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Kartu konstatuotina, kad paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas į palikėjo P. V. turtÄ tik vienam įpėdiniui (ieÅ¡kovės motinai), t. y. įforminus jos nuosavybės teisę ne tik į jai priklausančiÄ paveldėto turto dalį, bet ir į ieÅ¡kovės paveldėto turto dalį, pažeidžia pirmiau nurodytÄ teisės normÄ . Kaip jau minėta, įstatyme nenustatyta termino, per kurį ieÅ¡kovė ar jos motina, konstatavus jų, kaip lygiaverčių įpėdinių pagal įstatymÄ palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, faktÄ , gali, bet neprivalo praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus į jiems pagal įstatymÄ priklausančias ir priimtas palikimÄ sudarančio turto dalis.

Todėl neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, 1987 metais tapusi pilnamete, iki Å¡iol nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Tam, kad Å¡ia teise ieÅ¡kovė galėtų nekliudomai pasinaudoti, bÅ«tina pripažinti negaliojančia jos motinai iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta J. V. nuosavybės teisė į ieÅ¡kovei priklausančiÄ paveldėto turto dalį, o taip pat – atsakovei iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta Z.

O. nuosavybės teisė į visÄ abiejų tėvų palikimÄ , apimantį ir ieÅ¡kovei priklausančiÄ paveldėto turto dalį. Å ioje vietoje pažymėtina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti visiÅ¡kai tenkinamas, kadangi faktiniu valdymu po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ jos motina priėmė ne tik savo ir ieÅ¡kovės (jauniausios dukters) vardu, bet ir visų kitų nepilnamečių jos ir P. V. vaikų atžvilgiu. IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad tėvo mirties metu nepilnamečiai buvo ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jos broliai A.

V. bei V. V. ir seserys O. V. (dab. – S.), ir M. V., todėl teismas konstatuoja, kad vadovaujantis 1964 m. CK 532 str., visi jie laikomi faktiÅ¡kai priėmę valdyti po 1/6 tėvo palikimo ir įgijo teisę reikalauti nustatyti tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . BÅ«tent tokiÄ dalį faktiniu valdymu pripažįstama priėmusi ir ieÅ¡kovė. Kadangi Å¡ioje byloje reikalavimÄ yra pareiÅ¡kusi tik ieÅ¡kovė, paveldėjimo teisės liudijimai pripažįstami negaliojančiais tik ieÅ¡kovės paveldėto turto dalyje.

Dėl ieÅ¡kinio senaties, kuriÄ prašė taikyti atsakovė, pasakytina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

K. , A. P. v. P. G. , bylos Nr. 3K-3-560/2009). IeÅ¡kovė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ pradėjęs paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Toks ieÅ¡kovės reikalavimas laikytinas pareiÅ¡kimu apie nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gijimÄ nurodytu (pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti) bÅ«du. Nustačius šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , Å¡alių ginčui taikomas bendrasis, t. y. deÅ¡imties metų, ieÅ¡kinio senaties terminas (2000 m.

CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo sužinoti 2010 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo atsakovės ieÅ¡kinio dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų nuoraÅ¡Ä , todėl bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimams pareikÅ¡ti nepraleistas. Netgi laikant ieÅ¡kovę asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir todėl ginčijančiu jo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , ieÅ¡kinio senaties suėjimo pagrindu jos ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti atmestas, kadangi tų pačių 2010 metų spalio 19 d. ji kreipėsi į teismÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, tačiau dėl jÄ atstovavusio advokato neprofesionalumo nesugebėjo deramai patikslinti ieÅ¡kinio, todėl vėliau tikėjosi jai palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl iÅ¡keldinimo ir, 2012-02-15 įsiteisėjus sprendimui Å¡ioje byloje, 2012-10-12 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ , pradėdama Å¡ios bylos procesÄ .

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, nuo pat sužinojimo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , aktyviai jas gina visais jai prieinamais bÅ«dais ir nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dalims priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kad D.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo tėvas P. V. mirties faktiÅ¡kai priėmė jam priklausantį palikimÄ .Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro iÅ¡duotÄ 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ dalyje, pagal kuriÄ J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė P. V. A. 1/12 dalį palikimo- (duomenys neskelbtini)., esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: 1Alp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai).

2) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji ) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

3) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

4) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

5) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

6) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

7) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) -1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikÅ¡telė, lauko tualetas), Unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 -ojo notaro biuro iÅ¡duotÄ 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (notarinio registro Nr. NGP-1128)dalyje, pagal kuriÄ Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo šį J. V. palikimÄ - (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: lAlp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai).

2) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

3) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

4) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

5) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

6) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61 lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

7) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtis: Pagalbinio ūkio.

8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) – 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti iš ieškovės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 20, 00 Lt ( dvidešimt litų 00 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisti iš atsakovės Z. O. 64,74 Lt ( šešiasdešimt keturis Lt 74 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Ä®mokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi ir 2012-12-13 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Jurgita Grigonienė