e5e8b779-a4df-4dc8-b9ee-a5cf657157b2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr      Civilinė byla Nr. 2S-906-232/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11517-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 106.8.;121.21.; (S)                                                                                                                                                                                                                                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                           N U T A R T I S                                                          2011 m. gruodžio 2 d.     Vilnius           Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo P. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti P. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,                                                                                                                          n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo, kuriuo vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 8 p. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas P. L. priėmė 1999-11-26 mirusios A.

J. palikimÄ t.y. 1/3 dalį buto, esančio Vilniuje, Å altinių g. 7-8, unikalus Nr.1094-0465-2012:0008, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-15 nutartimi atsiskė priimti pareiÅ¡kėjo P. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. LR CK 573 str. paveldėti pagal įstatymÄ galėjo pirmosios eilės įpėdiniai – mirusiojo vaikai, įvaikiai, sutuoktinis ir tėvai bei antrosios eilės įpėdiniai – mirusiojo broliai, seserys, taip pat atstovavimo teisę mirusiems tėvams turėjo vaikaičiai ir provaikaičiai.

Kaip teigia pareiÅ¡kėjas, jis yra mirusiosios A. J. sÅ«nėnas, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas į palikimo atsiradimo laiku galiojusį įpėdinių pagal įstatymÄ sÄ raÅ¡Ä nėra įtrauktas. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti įpėdiniu pagal įstatymÄ , todėl praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių.              PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-15 nutartį ir įpareigoti Vilniaus 2 apylinkės teismÄ priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Nurodė, jog 1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p. kaip tik nustatė, kad paveldint pagal įstatymÄ ketvirtos eilės įpėdiniai yra mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sÅ«nėnai, dukterėčios). Teismui pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas yra mirusiosios A. J. sÅ«nėnas, t.y. ketvirtosios eilės įpėdinis pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį įstatymÄ , arba penktos eilės įpėdinis pagal Å¡iuo metu galiojantį įstatymÄ . Aplinkybė, kad tetos mirties dienÄ buvo gyva jos sesuo E. L., kuri buvo trečios eilės įpėdinė nieko nekeičia.

Šiuo metu E. L. jau yra mirusi. Pateikti teismui įrodymai, jog po tetos A. J. mirties dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nepradėta. Nesikreipus dėl palikimo priėmimo pirmesnės eilės įpėdiniams paveldėjimo teisė atsiranda tolimesnės eilės įpėdiniams.           Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ .Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t.y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m.

CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ , t.y. tapti palikėjo turto savininku, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu bÅ«du, be to, per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimÄ , įpėdinis turėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1999-11-26 mirus A. J., jos sÅ«nėnas P. L., faktiÅ¡kai priėmė ir valdė mirusiosios palikimÄ .              Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo P. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo motyvuodamas tuo, jog pareiÅ¡kėjas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusių įpėdinių pagal įstatymÄ sÄ raÅ¡Ä (sÅ«nėnas) nėra įtrauktas, todėl konstatavo, jog nustatytas faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių.

 Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos A. J. mirė 1999-11-26, vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiu įstatymu 1964 m. CK (aktuali redakcija nuo 1999-04-08 iki 2000-06-14) paveldint pagal įstatymÄ ketvirtos eilės įpėdiniai yra mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sÅ«nėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iÅ¡ tėvo ir iÅ¡ motinos pusės. Ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių.

Pagal bylos medžiagÄ po A. J. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog nustatytas juridinis faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodyta pirmos instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                     Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 3 p., teismas                                                                  n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir P. L. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                 Teisėja             Liuda Uckienė                                                             Â