e5e49aea-d4b2-435e-9e4b-bf1799ae9fc4 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS s p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ulpas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Murena“, atstovaujamas bankroto administratoriaus (toliau – ir bendrovė), nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. bendrovė su atsakovais sudarė susitarimÄ Nr. 26 (toliau – Susitarimas), kuriuo buvo susitarta dėl tarpusavio atsiskaitymų tvarkos. Pagal SusitarimÄ bendrovė perleido atsakovui UAB „Ulpas“ reikalavimo teisę į 25 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (tuo metu – UAB „Lietuvos sanatorija“) skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2008 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties, o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 25 000 Lt bendrovės kreditoriui UAB „Ulpas“.

Susitarimu Å¡alys susitarė dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo: atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 25 000 Lt atsakovui UAB „Ulpas“, bus laikoma, kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su bendrove, o bendrovė atsiskaitė su atsakovu UAB „Ulpas“. Sutartas atsiskaitymas buvo įvykdytas. 2009 m. birželio 30 d. bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla.IeÅ¡kovo teigimu, Susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai bendrovė turėjo kitų kreditorių (Valstybinę mokesčių inspekcijÄ (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ (toliau – VSDFV), darbuotojus ir kt.), kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję.

Be to, bendrovė jau buvo nemoki, Susitarimas sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Ulpas“, nors jis pagal iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumÄ yra tik trečios eilės kreditorius. Susitarimo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, Å¡io sandorio sudaryti neprivalėjo. Taigi egzistuoja visos sÄ lygos actio Pauliana tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str.). Be to, Susitarimas pažeidė ir Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymÄ , nes juo buvo nesilaikyta įstatyme įtvirtintos mokėjimų eilės tvarkos.IeÅ¡kovas, remdamasis iÅ¡dėstytu, prašė pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu nuo sudarymo momento ir, taikant restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ulpas“ 25 000 Lt bei procesines palÅ«kanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas pažymėjo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nebuvo praleistas, nes bankroto administratorius bendrovės dokumentus perėmė tik 2009 m. gruodžio 28 d. Teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovei bankroto byla dar nebuvo iškelta. 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje bendrovės finansinė padėtis pablogėjo, sutriko atsiskaitymai.

Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ su bendrove buvo sudaręs statybos rangos sutartį. Bendrovė tinkamai atliko sutartyje numatytus darbus, todėl atsakovui UAB “Grand Spa Lietuva“ iÅ¡kilo pareiga atsiskaityti su bendrove. Kadangi bendrovė aptariamai statybos rangos sutarčiai vykdyti buvo pasitelkusi subrangovÄ â€“ atsakovÄ UAB „Ulpas“, kuris subrangos darbus atliko tinkamai ir laiku, todėl bendrovė taip pat turėjo pareigÄ su juo atsiskaityti. Ginčijamu sandoriu Å¡alys susitarė, kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ už atliktus rangos darbus tiesiogiai sumokės atsakovui UAB „Ulpas“, ir kad tokiu bÅ«du bendrovės įsiskolinimas atsakovui UAB „Ulpas“ bus įvykdytas.

Šiuo sandoriu šalys susitarė dėl sutarties įvykdymo būdo, tarpusavio atsiskaitymo tvarkos. Bendrovė yra sudariusi ir daugiau analogiškų sandorių, kuriuos bankroto administratorius ginčija teisme, tačiau iš to darytina išvada, kad tai buvo įprastas būdas atsiskaityti su subrangovais. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų matosi, kad ginčijamo sandorio metu bendrovė buvo skolinga bendrovės darbuotojams, VMI, tačiau taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. vasario 28 d. vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, VSDFV, VMI bei kitais subrangovais.

Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu visų Å¡alių veiksmai buvo objektyvÅ«s, protingi, Å¡alys veikė susiklosčiusių aplinkybių sÄ lygomis, 25 000 Lt suma, jÄ palyginus su bendrovės turėtu turtu, santykinai yra maža, todėl Å¡iomis aplinkybėmis viena sandorio Å¡alis neprivalėjo tikrinti kitos Å¡alies finansinės bÅ«klės ar mokumo. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų iÅ¡ VMI dėl informacijos apie bendrovę, kaip nevykdančiÄ Ä¯sipareigojimų. Duomenys apie iÅ¡keltas bylas ir apie taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturint duomenų apie bendrovės turimÄ turtÄ ir pradelstus įsipareigojimus, nesudarė pagrindo atsakovams ginčijamÄ sandorį vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių interesus.Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sandoris kitų kreditorių teisių nepažeidė, kad nėra pagrindo teigti, jog sandorio Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesÄ Å¾iningos.

Todėl ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.Teismas, spręsdamas dėl Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo taikymo, pažymėjimo, kad jame nustatytos atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti sÄ lygas ginčyti sandorius reiÅ¡kiant actio Pauliana, tačiau tik nustačius visas bÅ«tinas Å¡io instituto taikymo sÄ lygas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu prašė ex officio pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

IeÅ¡kovo nuomone, areÅ¡tavus bendrovės turtÄ , buvo apribota valdymo, naudojimosi ar disponavimo visu turtu teisė. Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje esančių turto areÅ¡to aktų matosi, kad turto areÅ¡to aktų su laikino įregistravimo žyma dėl draudimo bendrovei dalyvauti tam tikruose sandoriuose, perduoti kitiems asmenims turtÄ ar vykdyti kitas prievoles nebuvo. Todėl negalima spręsti, kad turto areÅ¡tas buvo taikytas visam bendrovės turtui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas BUAB „Murena“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos, o bendrovė buvo moki. Sprendime nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ skola kitam kreditoriui negali bÅ«ti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas straipsnį pasireiÅ¡kė tuo, kad, bendrovei esant nemokiai, trečios eilės kreditoriui UAB „Ulpas“ buvo suteikta pirmenybė prie kitus bendrovės kreditorius.

Å ios asmens reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o kitų kreditorių reikalavimai buvo nepatenkinti iÅ¡ viso. Actio Pauliana atveju nemokumas negali bÅ«ti sutapatinamas su nemokumu Ä®BÄ® prasme. Kita vertus, bendrovė buvo nemoki ir Ä®BÄ® prasme. Susitarimo sudarymo metu bendrovė buvo skolinga savo darbuotojams, VMI, todėl toks sandoris pažeidė ir Laikinajame mokėjimo eilės tvarkos įstatyme įtvirtintÄ mokėjimų eilės tvarkÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodyta sprendime, bendrovė nevykdė atsiskaitymų su VMI ir VSDFV – Å¡ie kreditoriai patys nuskaitydavo lėšas nuo bendrovės sÄ skaitų.

Su subrangovais taip pat buvo atsiskaitoma tik todėl, kad buvo sudaromi susitarimai, analogiÅ¡ki ginčijamam sandoriui.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis bendrovės finansine situacija, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Sprendime neįvertinti įrodymai, kad vieÅ¡ai spaudoje ir internete buvo skelbiama, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, neatsiskaito su darbuotojais. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų domėjęsi bendrovės finansine situacija, tikrinę Turto areÅ¡tų registrÄ , domėjęsi, ar nėra inicijuojamas bankroto bylos.

Jau 2007 m. bendrovės balansas rodė nemokumÄ , jis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui ir buvo prieinamas atsakovams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė informacijos iÅ¡ VMI apie tai, jog bendrovė nevykdė įsipareigojimų, – teismo buvo pateiktas Alytaus apskrities VMI virÅ¡ininko sprendimus nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ , kol bus sumokėta mokestinė nepriemoka.3. Teismas privalėjo pripažinti SusitarimÄ niekiniu dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo.

Susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai teismo nutartimis buvo areÅ¡tuotos bendrovės turtinės teisės gauti pinigines lėšas, todėl bendrovė negalėjo perleisti savo turtinės teisės gauti pinigines lėšas iÅ¡ atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“. Be to, Susitarimo sudarymo metu galiojo ir laikinas bendrovės turto areÅ¡tas, kas reiÅ¡kia, kad buvo areÅ¡tuotas visas turtas, įskaitant aptariamÄ reikalavimo teisę. Atsakovas neįrodė, kad į areÅ¡tuoto turto masę nepateko reikalavimo teisė į UAB „Grand SPA Lietuva“, nors tokia pareiga teko jam.

Minėta, sudarant SusitarimÄ , buvo pažeistas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, konstitucinė pareiga laiku mokėti mokesčius, imperatyvus Alytaus apskrities VMI virÅ¡ininko sprendimas nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ , kol bus sumokėta mokestinė nepriemoka.4. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , teismo sprendimui keliamus reikalavimus (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 265 str. 1 d., 270 str.), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Nors apeliantas pateikė atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančius įrodymus, o atsakovai nepateikė jokių jų sÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų, teismas konstatavo, kad sandorio Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumento, kad sutartinio įsipareigojimo egzistavimas nepatvirtina bÅ«tinybės sudaryti sandorį. Teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų apie VMI ir VSDFV vykdytus nuskaitymus nuo bendrovės sÄ skaitų, apie atsiskaitymo bÅ«dus su subrangovais.

Teismas, nevertindamas imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepagrįstai nuspręsdamas, kad perleidžiamas reikalavimas nepateko į areÅ¡tuoto turto masę, ir nepripažindamas sandoriu niekiniu ex officio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas UAB „Ulpas“ praÅ¡o skundÄ atmesti.Atsiliepime akcentuojama, kad ginčijamas sandoris buvo susitarimas ne dėl bendrovės reikalavimo teisės perleidimo, o dėl bendrovės skolos perkėlimo. Skolos perkėlimas iÅ¡ esmės įvyko pagal kreditoriaus (UAB „Ulpas“) ir trečiojo asmens sutartį (CK 6.115 str.).

Bendrovė sandoryje dalyvavo tik kaip informuojamas asmuo, dalyvavimas tebuvo deklaratyvus ir formalus. Dalyvauta ne dėl pačios skolos perleidimo, bet dėl vėlesnių iš sandorio kylančių pasekmių – tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo tvarkos. Dėl šių priežasčių ieškovas apskritai negali ginčyti sandorio ieškinyje nurodytais pagrindais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl sandorio prieštaravimo bendrovės kreditorių teisėms (actio Pauliana) Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Aptariamu pagrindu pripažinti dviÅ¡alį sandorį negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, gindamas visų įmonės kreditorių teises, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius pareikÅ¡damas ir actio Pauliana (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

1. Dėl kreditorių teisių pažeidimoBendrovės kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad bendrovė, bÅ«dami nemoki, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovui UAB „Ulpas“.Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas turi bÅ«ti įrodinėjimas kaip viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, o ne kaip nemokumas Ä®BÄ® prasme. Ä®monės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iÅ¡keliama bankroto byla remiantis Ä®BÄ® nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibÅ«dinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009 m. vasario 3 d.

Pagal bendrovės balansÄ už 2007 m. (T. 2, b. l. 11-13) turtas siekė 19 517 486 Lt, iÅ¡ kurio 11 974 990 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 14 696 111 Lt, iÅ¡ kurių 12 208 602 Lt sudarė įsiskolinimai tiekėjams. Pagal to laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitÄ patirta 246 492 Lt nuostolių (T. 2, b. l. 14). IÅ¡ bendrovės balanso už 2008 m. (T. 1, b. l. 104-106) matyti, kad tuo metu turtas siekė 21 125 905 Lt, iÅ¡ kurio 12 540 902 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 18 979 112 Lt, iÅ¡ kurių 17 078 533 Lt sudarė skolos tiekėjams.

Tuo laikotarpiu patirtas nuostolis siekė 6 360 633 Lt (T. 2, b. l. 15). Pagal byloje esančius įrodymus (T. 2, b. l. 106) bendrovės įsiskolinimas VMI, VSDFV bei darbuotojams buvo atsiradęs anksčiau nei nuo 2008 m. balandžio 30 d. ir ginčijamo sandorio sudarymo metu siekė 171 605 Lt VMI, 76 118 LT VSDFV ir 343 161 Lt darbuotojams. Tuo įsipareigojimai kitiems bendrovės kreditoriams sandorio metu siekė 15 842 096,39 Lt (T. 2, b. l. 25-30). Aptariamu laikotarpiu bendrovės kreditoriai reiÅ¡kė pretenzijas dėl neatsiskaitymo, kartu įspėdami apie kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (T. 1, b. l. 71-87), buvo areÅ¡tuojamas bendrovės turtas (T. 1, b. l. 107-127), teismuose nagrinėjami ir tenkinami bendrovės kreditorių ieÅ¡kiniai (T. 1, b. l. 88-103).Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki.

Nors jos Å«kinė komercinė veikla nebuvo nutrÅ«kusi, atsiskaitymai su kai kuriais bendrovės kreditoriais iÅ¡ dalies buvo vykdomi, akivaizdu, kad bendrovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų ir nebuvo galimybių, jog jos finansinė padėtis pagerės netolimoje ateityje. Å iame kontekste pastebėtina, kad nuo 2009 m. pradžios bendrovės įsipareigojimus subrangovams tiesiogiai vykdė užsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (T. 2, b. l. 132-133), o jau nuo 2008 m. gegužės mėn. VMI ir VSDFV savo reikalavimus tenkindavo pačios nuskaitydamos lėšas nuo bendrovės sÄ skaitų (T. 2, b. l. 164-172).

Bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimas teprabėgus keturiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo taip pat patvirtina, kad sandorio metu bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Bendrovė, sudarydama ginčijamÄ sandorį, turėjo kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo terminai jau buvo pradelsti (VMI, VSDFV, darbuotojai, taip pat kiti kreditoriai), tokie reikalavimai buvo atsiradę anksčiau nei atsakovo UAB „Ulpas“ (T. 1, b. l. 44-64; T. 2, b. l. 25-30, 106). Pagal Ä®BÄ® VMI, VSDFV ir darbuotojai turi pirmenybę prieÅ¡ šį atsakovÄ â€“ jų reikalavimai tenkinami pirmiau (Ä®BÄ® 35 str.).

Taigi nemokiai bendrovei ginčijamu sandoriu suteikus pirmenybę vėlesnės eilės kreditoriui, buvo pažeistos pirmesnių eilių kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu sandoriu pasirinktas atsiskaitymo būdas buvo įprastas atsiskaitant su bendrovės samdytais subrangovais. Nei statybos rangos, nei statybos subrangos sutartys tokio tiesioginio atsiskaitymo nenumatė (T. 1, b. l. 14-36), iki tol tarp šių šalių aptariamas atsiskaitymo būdas nebuvo naudojamas.

Tokia praktika imta taikyti tik tuomet, kai bendrovė dėl savo faktinio nemokumo pati negalėjo vykdyti įsipareigojimų subrangovams. Teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino. Be to, minėta, atsiskaitymas su VMI ir VSDFV nebuvo savanoriÅ¡kas, lėšas nuo bendrovės sÄ skaitų priverstinai nuraÅ¡ydavo pačios institucijos.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sandoris nepažeidė bendrovės kreditorių teisių, neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių, nepagrįstai suabsoliutino dalinius bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais.

2. Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo Bendrovė geriausiai žinojo savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, todėl turėjo suprasti, jog ginčijamas sandoris pažeis kitų jos kreditorių teises.Kiekvienas rÅ«pestingas ir atidus asmuo, sudarydamas sandorį, turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar ketinamas sudaryti sandoris nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Ulpas“ turimas verslo subjektų statusÄ tik sustiprina tokiÄ pareigÄ ir jos vykdymui kelias didesnius reikalavimus.

Aptariamos pareigos nevykdymas teismų praktikoje prilyginamas asmens nesÄ Å¾iningumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. Pukelio IÄ® „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės buvo susitarta, kad su atsakovu UAB „Ulpas“ (subrangovu) atsiskaitys ne bendrovė (rangovas), o bendrovės skolininkas – UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovas).

Minėta, nei statybos rangos, nei statybos subrangos sutartys tokio tiesioginio atsiskaitymo nenumatė, iki tol tarp Å¡ių Å¡alių aptariamas atsiskaitymo bÅ«das nebuvo naudojamas. Tokios aplinkybės, kolegijos nuomone, protingam ir atsakingam verslo subjektui bÅ«tų sukėlę abejonių dėl kontrahento mokumo, kartu – dėl tokių sandorių teisėtumo, ir privertę pasidomėti Å¡iomis aplinkybėmis. Tačiau nei vienas atsakovų nenurodė domėjęsis Å¡iomis aplinkybėmis. Nors atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ pažymėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jam nebuvo žinoma apie sunkiÄ bendrovės padėtį, iÅ¡ bendrovės veiksmų buvo galima spręsti, jog bendrovė veikia sklandžiai ir ketina tęsti veiklÄ (T. 1, b. l. 136-137), tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio sandoriai, kuriuose visuomet dalyvavo Å¡is atsakovas, buvo sudaromi ne su vienu bendrovės subrangovu, todėl tai jam turėjo kelti abejonių tiek dėl bendrovės finansinės padėties, tiek dėl veiklos perspektyvų.Jeigu atsakovai bÅ«tų pasidomėję, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, vieÅ¡ai prieinami duomenys jiems bÅ«tų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumu ir toks sandoris gali bÅ«ti neteisėtas.

Jau minėti vieÅ¡ai paskelbti 2007 m. bendrovės finansiniai duomenys rodė sunkiÄ finansinę padėtį. Dėl teismuose nagrinėjamų kreditorių ieÅ¡kinių bendrovės turtas buvo areÅ¡tuotas, Å¡ie duomenys taip pat buvo vieÅ¡i (Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo (toliau – TAARÄ®) 5 str.). Taipogi internete buvo vieÅ¡ai skelbiama, kad bendrovė neatsiskaito su darbuotojais, dėl planuojamos mažėjančios apyvartos bendrovė priversta pusę jų atleisti (T. 1, b. l. 128-130).

Manydami, kad tokia informacija nėra pakankama apsispręsti dėl sandorio sudarymo, atsakovai galėjo pareikalauti bendrovės pateikti papildomus duomenis apie turimus kreditorius, pradelstus įsipareigojimus ir pan. Tuo tarpu net nebandydami įsitikinti, ar sandoris nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai buvo sÄ Å¾iningi, neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos.

3. Dėl sandorio neprivalomumoSandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo bÅ«ti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sÄ lygÄ â€žneprivalėjo“ aiÅ¡kina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimÄ . Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, negalima spręsti, kad bendrovė turėjo neiÅ¡vengiamÄ pareigÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį. Aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu bendrovė privalėjo atsiskaityti su atsakovu UAB „Ulpas“ už atliktus darbus, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neiÅ¡vengiamÄ teisinę pareigÄ sudaryti sandorį.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, Å¡alys privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, nukrypo nuo teismų praktikos.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas „Ulpas“ pateikia argumentÄ , kad sandoris turėtų bÅ«ti laikomas skolos perkėlimo, o ne reikalavimo perleidimo sutartimi, tokį sandorį iÅ¡ esmės sudarė tik atsakovai. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme tokiu argumentu nebuvo remtasi, todėl juo neturėtų bÅ«ti grindžiama ir pozicija apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 6 d., 306 str. 2 d., 318 str. 1 d.). Kita vertus, su atsakovo pateiktu ginčijamo sandorio teisiniu kvalifikavimu negalima sutikti.

IÅ¡ sandorio turinio matyti, kad jis turi tiek reikalavimo teisės perleidimo (CK 6.101 str. 1 d.), tiek skolos perkėlimo (CK 6.115, 6.116 str.), tiek ir įskaitymo (CK 6.130 str.) požymių. BÅ«tent pačios Å¡alys susitarė dėl tokių sandorio sÄ lygų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės dalyvavimas sandoryje tėra formalus. Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui bÅ«tinos sÄ lygos, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sandorį pinigus, kuriuos turėjo gauti bendrovė, gavo atsakovas UAB „Ulpas“, taikant restitucijÄ lėšos priteistinos tiesiogiai bendrovei.

Tuo tarpu bendrovės įsiskolinimas atsakovui UAB „Ulpas“ padidėja priteista suma. Bendrovei iš atsakovo UAB „Ulpas“ priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, dėl kitų apelianto nurodomų sandorio negaliojimo pagrindų ir skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovui UAB „Ulpas“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidųApeliantas (ieškovas), jeigu nebūtų įstatymo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, už ieškinį būtų turėjęs sumokėti 750 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p.). Valstybė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 1, b. l. 2; T. 2, b. l. 2). Kadangi ieškinys tenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimÄ Nr. 26, sudarytÄ tarp uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ (į. k. 149632768), uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos sanatorija“ (Å¡iuo metu – uždaroji akcinė bendrovė „Grand SPA Lietuva“) (į. k. 152004570) ir uždarosios akcinės bendrovės „Ulpas“ (į. k. 249717970), negaliojančiu nuo sudarymo momento.Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Murena“ iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ulpas“ 25 000 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 25 000 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Ulpas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“ po 391,50 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

 Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ulpas“ pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. TeisėjaiAudronė Jarackaitė Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis