e5e2027e-cc2d-424a-950f-b85d3fc73ebd · Å iaulių apylinkės teismas

civCivilinė byla Nr. 2-3550-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02550-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.16.; 2.5.10.2.4.1.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei V. Buivydienei, atsakovo atstovei S. Gedminienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovui E. G. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė:ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 721,00 Eur turtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas bei metines palÅ«kanas (1-4 b.l.).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-953/2015 teismas nustatė, kad E. G. 2013-02-24 apie 04:35 val. Å iaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, veikdamas vieninga tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė nukentėjusiajam R.

Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, tačiau ne mažiau keturių smÅ«gių į veidÄ , tuo padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimÄ , virÅ¡utinio žandikaulio lūžį, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡utinio žandikaulio centrinių kandžių vainikų lūžius, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pirmojo danties iÅ¡nirimÄ , nosies kaulų lūžį, kraujosruvas deÅ¡inės akies obuolio odenoje ir abiejų akių vokuose, tuo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.Dar ikiteisminio tyrimo metu atlikus R.

Ž. medicinos tyrimÄ (2013-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G380/13(04)), nustatyta, kad R. Ž. E. G. padarė Å¡iuos sužalojimus: gaivos smegenų sukrėtimas, virÅ¡utinio žandikaulio lūžis, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡utinio žandikaulio centrinių kandžių vainikų lūžiai, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pirmo danties iÅ¡nirimas, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos deÅ¡inės akies obuolio odenoje ir abiejų akių vokuose.

Rasti kÅ«no sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. KÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smÅ«gių bukais kietais daiktais į veidÄ . Rasti kÅ«no sužalojimai nėra bÅ«dingi kritiminei traumai. Dėl patirtų sužalojimų R. Ž. gydėsi gydytojos R. G. odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å iauliai. IÅ¡ pateikto gydytojos R. G. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad R. Ž. buvo atliktos bÅ«tinos odontologinės procedÅ«ros atstatant dantų laukų vientisumÄ po patirtos traumos:

1. Profesionali burnos higiena ir gydytojo - priodontologo konsultacija;

2. Traumos pasekoje sukelto dantų spalvos pasikeitimo atstatymas balinamÄ ja medžiaga naudojant kapas, adaptuotas dantų laukams;

3. Pažeisti 1I1 dantų Å¡aknų kanalų sugydymas prieÅ¡ protezavimÄ ; 4. 1I1 Å¡aknų kanalų sutvirtinimas stiklo pluoÅ¡to kaiščiais ir kultinių danties audinių atstatymas prieÅ¡ protezavimÄ ; 5. 1I1 dantų laikinų - apsauginių vainikėlių gamyba ir nuolatinis estetinis protezavimas bemetale keramika pavieniais vainikėliais;

6. Estetinis dantų atstatymas po traumos |3 ir 2] dantų. Nurodyta, kad buvo atlikti Å¡ie darbai nurodant jų kainas: konsultacijos 3 specialistų - 40 eurų; profesionali burnos higiena atlikta etapais laikotarpyje nuo 2015-07-02 iki 2015-11-24 (5 kartai) - 90 eurų; Endo kanalų gydymas nejautroje, naudojant maÅ¡ininius instrumentus ir rentgeno kontrolę - 110 eurų; Endo kanalų plombavimas su nuskausminimu ir rentgeno kontrole - 58 eurai; dantų balinimo kapos (2) + balinimo medžiagos ir pasta - 128 eurai; stiklo pluoÅ¡to kaiščiai 2 dantų kanalų ir kulties atstatymui prieÅ¡ protezavimÄ - 160 eurai; estetinis 13 danties plombavimas ir atstatymas po traumos - 115 eurai.

IÅ¡ pridedamų kasos kvitų matyti, kad R. Ž. už Å¡ias gydymo paslaugas sumokėjo 701 eurÄ .Minėtame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų taip pat nurodyti ir numatomi tolimesni darbai: 1I1 laikinu apsauginių vainikėlių gamyba - apie 60 eurų; nuolatinis estetinis protezavimas BeK vainikėliais - apie 800 eurų; estetinis 2I danties atstatymas po traumos - apie 120 eurų; sÄ kandžio stabilizavimo kapa - apie 40 eurų. Å ių numatomų paslaugų kaina viso sudaro 1020 eurus ir nurodyta minimali pagal gydytojos R.

G. odontologijos klinikos kainoraÅ¡tį įvertinus individualų R. Ž. atvejį.Å iuo civiliniu ieÅ¡kiniu nėra keliamas deliktinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimo klausimas, kadangi įsiteisėjusiu 2015-07-22 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo konstatuotos visos bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, priteista E. G. atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 6.275 straipsnis). Å iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti po nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje atsiradusius papildomus nuostolius, susijusius su traumos pasekmių gydymu.Kaip matyti iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų iÅ¡rašų, kopijų, kasos kvitų, Rokui 2uKauskiui padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymi tęstiniu pobÅ«džiu.

Nukentėjusiajam iÅ¡ karto po sveikatos sužalojimo buvo suteikta odontologo pagalba, tačiau vienkartinio gydymo nepakako ir toliau vyko traumuoto danties gydymas intensyviai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.Liudytojas A. K. duodamas parodymus, nurodė, kad yra ieÅ¡kovo tėvas. Teigė, jog po sumuÅ¡imo sÅ«naus sveikata ypač pablogėjo, kadangi jis turėjo lankytis pas ne tik pas gydančius gydytojus, bet ir pas psichologus bei psichiatrus.

Nurodė, jog sÅ«nus iki Å¡iol negali dirbti fizinio darbo, kadangi jam svaigsta galva, dreba rankos, nors anksčiau tokį darbÄ dirbo. Kada sÅ«nus iki sužalojimo dirbo, tuomet jis gaudavo tik MMA, o dabar kai nedirba negauna jokių pajamų. Visas gautas pajamas sÅ«nus turėjo iÅ¡leisti gydymui, vaistams, sanatorijoms ir pan., taip pat ir tuos pinigus kuriuos jam sumokėjo kaltininkas ar valstybė per LR teisingumo ministerijÄ . Mano, kad ateityje sÅ«nui gali iÅ¡sivystyti neįgalumas. Kuomet jis buvo sužalotas, jam teko gerti ir valgyti per Å¡iaudelį.

Be to jam buvo prasidėjusi depresija, dėl to jis ne visada nueidavo pas gydytojus, gydymas užsitęsė. Teigė, jog ateityje sūnus dėl gydymui vėl patirs papildomų išlaidų. Jis kaip tėvas sūnui padeda ne tik materialiai.Liudytoja R. G. parodė teismui, kad tarp jos ir ieškovo nėra jokių giminystės ryšių. Nurodė, jog jos vadovaujamoje Odontologijos klinikoje yra gydomas R. Ž.. Teigė, jog klinikoje paslaugų įkainiai priklauso, nuo to kokios laboratorijos paslaugomis tenka pasinaudoti.

Paciento R. Ž. gydymo metu jos klinikoje jam konsultacijas teikia ne vienas, o keletas specialistų. BÅ«simos gydymo iÅ¡laidos nėra galutinės, o jų įkainiai tėra vidutiniai. Pacientas paslaugas gauna kada atvyksta į klinikÄ , o pinigus gali sumokėti ir vėliau. Todėl gali nesutapti paslaugų suteikimo ir pinigų įmokėjimo diena. Parodė, kad po pirminio gydymo, pacientas savo iniciatyva buvo jį nutraukęs, tačiau po to vėl jį tęsė. Tam įtakos galėjo turėti ir gydymo metu atsinaujinantis skausmas.

Laiko, kad visa gydymo eiga yra susijusi su pacientui padarytais sužalojimais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė V. Biuvydienė prašė ieÅ¡kinį tenkinti pakartodama jame iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas procesiniame dokumente nurodė Å¡iuos atsikirtimus.Atsakovas nesutinka su IeÅ¡kovo argumentu, kad papildomai po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo atsiradę nuostoliai yra savaime suprantami, kaip 2013-02-24 d.

įvykio pasekmė ir Å¡iame ieÅ¡kinyje, anot ieÅ¡kovo, nėra keliamas deliktinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimo klausimas.2014-05-27 d. LR Teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34.)7R-3782 (5t. b.l. 103-105) dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, dar 2014 metais R. Ž. iÅ¡mokėta 2‘442,91 Lt turtinė žala, tame skaičiuje 850 Lt iÅ¡laidos už dantų gydymÄ , likusi - už vaistus.NežiÅ«rint to, kad 2015-07-22 d. nuosprendžiu Å iaulių apylinkės teismas dalyje dėl bÅ«simos žalos priteisimo ieÅ¡kinį atmetė, IeÅ¡kovas vėl tais pačiais argumentais, kaip ir baudžiamojoje byloje, reiÅ¡kia nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl 1 020 Eur dydžio bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo.Gi ginčo atveju, gydymo procedÅ«ros, kurios atliekamos praėjus 30 mėnesių po įvykio, kelia abejonių apie tokio gydymo priežastinį ryšį su 2013-02-24 d. padalytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Galimai 2015m. rugpjūčio mėnesį atliekamos procedÅ«ros yra susijusios su visai kitu įvykiu, kuris galėjo įvykti per 30 mėn. nuo 2013-02-24 d.Daugiau, kaip po trijų metų po įvykio, nukentėjusysis vėl samdo advokatÄ , remiasi savo sunkia materialine padėtimi, kaip aplinkybe, trukdžiusiajam atlikti profesionalų gydymÄ . Pasikartosiu, kad galimai tuos 2014m. iÅ¡ ligonių kasų gautis 2‘442,91 Lt ir nuteistojo mamos 2015-11-27 d. pervestus 3‘738,80 Eur naudojo ne pagal paskirtį, nes galimai tos 2013-02-24 d.

įvykio pasekmės jau buvo iÅ¡nykusios, o ieÅ¡kinyje keliami reikalavimai yra visiÅ¡kai nesusiję su 2013-02-24 d. įvykio pasekmėmis.Dėl ieÅ¡kinio senaties.Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., ieÅ¡kiniams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.2016-03-18 d. ieÅ¡kinio reikalavimui dėl 1 721,00 Eur žalos atlyginimo 2016-02-24 d. yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas.Teismo praÅ¡au taikyti ieÅ¡kinio senatį, kaip savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį.Atsakovas savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį grindė raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakartojo procesiniame dokumente nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Dėl ieÅ¡kovo teisės į turėtų ir bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų atlyginimo.

Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rÅ«pinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus, o Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismÄ . CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp kurių paminėta ir sveikata. Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiÅ¡ka individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus fizinio asmens sveikatÄ , Å¡i vertybė gali bÅ«ti ginama teisme iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Pagal įstatymÄ , atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobÅ«dį, iÅ¡skiriamos dvi nuostolių (žalos) rÅ«Å¡ys - tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v.

P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).Civilinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovo ir ieÅ¡kovo atstovių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu atsakovas E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8p. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ atsakovo nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) R. Ž. žalos atlyginimui priteista 2 090, 80 Eur, iÅ¡ jų 1 969,41 Eur neturtinės žalos atlyginimui (29 b.l.).

Å iaulių apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-431-616/2015 atsakovo E. G. apeliacinis skundas atmestas (31-38 b.l.).Å iaulių apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė, kad atsakovas E. G. 2013-02-24 apie 04:35 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Å iauliuose, įvykusio konflikto metu sudavė R. Ž. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius kumščiu į veidÄ , tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iaulių apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendyje konstatuota, kad E. G. kaltė dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo R.

Ž., parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, asmens parodymo atpažinti protokolais, vietos apžiÅ«ros protokolu.LR CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo. Pagal CK 6.283 str. 1 d. nuostatÄ , jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta nukentėjusiojo galimybė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo, jeigu po teismo sprendimo jo sveikata gerokai pablogėja bÅ«tent dėl patirtų sužalojimų.

Pavyzdžiui, dėl jų nukentėjusysis, priimant teismo sprendimÄ dar buvęs iÅ¡ dalies darbingas, po kurio laiko tampa visiÅ¡kai nedarbingas arba vėliau jam padaroma nauja operacija, tad jis turi papildomų iÅ¡laidų (CK 6.286 str.).Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės į papildomÄ turtinės žalos atlyginimÄ , po to kai baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡ dalies patenkintas jo civilinis ieÅ¡kinys atsakovui (5-29 b.l.). Dėl paminėto teismas daro iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi teisę ir į papildomų iÅ¡laidų atlyginimÄ , kuris toliau nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kuomet siekiama atkurti nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, buvusiÄ iki nusikalstamos veikos padarymo.IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovo E. G. priteisti 701 Eur patirtų iÅ¡laidų ir 1 020,00 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų, bÅ«tinų dėl nusikalstamos veikos sužalotų dantų korekcijos gydymui atlikti.

Atsakovas E. G. nesutikdamas su ieÅ¡kovo reikalavimu nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginys, kad jis iÅ¡ karto kreipėsi į jį gydžiusį gydytojÄ , kuris nustatė tolesnį gydymo bÅ«tinumÄ , neatitinka tikrovės, kadangi į specialistus ieÅ¡kovas kreipėsi po 30 mėnesių. Mano, kad tolesnis ieÅ¡kovo gydymas nėra priežastiniame ryÅ¡yje su jam padarytais sužalojimais, todėl atsakovui nėra prievolės atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas.LR CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal CPK 182 str. 1 d. 3 p. nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudicinę galiÄ pagal pirmiau nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Taip pat yra nurodęs, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ - įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi bÅ«ti vertinami visos bylos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas jau patyrė 701 Eur gydymo iÅ¡laidų atliktų atstatant dantų laukų vientisumÄ po patirtos traumos (R.

G. Odontologijos klinikos išrašas iš medicininių dokumentų 42, 46 b.l.). Gyd. R. G. surašytoje pažymoje nustatyta, jog R. Ž. dėl patirtos traumos tolesniam gydymui bus reikalinga dar 1 020 Eur suma (45 b.l.). Pažymėtina, jog minėtame išraše nurodyta, tolesnė paciento gydymo eiga ir jos metu atliekami darbai (42 b.l.). Be to 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. G 380/13 (04) iš baudžiamosios bylos (baudžiamoj byla Nr. 1-49-953/2015) nustatyta, kokie sužalojimai po įvykio padaryti ieškovui (39-41 b.l.).

Taip pat ieÅ¡kovui padarytus sužalojimus konstatavo ir kiti R. G. Odontologijos klinikos specialistai (53 b.l.). Å ie įrodymai patvirtina tolesnį ieÅ¡kovo gydymo bÅ«tinumÄ minėtoje odontologijos klinikoje, o jo sveikatai padaryta žala nustatyta laiku, tačiau pats gydymas užsitęsė dėl paciento sveikatos bÅ«klės, kuriai įtakos turėjo ir dėl įvykio patirtos fizinės ir psichinės traumos. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad bÅ«tent atsakovo E. G. neteisėti veiksmai, t. y. smÅ«giai į ieÅ¡kovo veido sritį ir buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis.

Jei Å¡ie smÅ«giai ieÅ¡kovui nebÅ«tų suduoti, minėta žala jo sveikatai nebÅ«tų kilusi. IeÅ¡kovÄ konsultavusi gydytoja R. G. nustatė tiksliÄ ieÅ¡kovo bÅ«simo tolesnio gydymo kaina – 1 020 Eur. IeÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir gydytojos pateiktais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad kitų odontologijos klinikų įkainiai gali bÅ«ti ir didesni (152 b.l.). Atsakovas E. G. įrodymų dėl alternatyvių tokio gydymo kainų teismui nepateikė.Atsakovas E. G. nesutikimÄ apmokėti gydymo iÅ¡laidas grindžia ir tuo, jog ieÅ¡kovas nėra patyręs Å¡io gydymo iÅ¡laidų realiai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Taip pat yra pažymėjęs, jog bÅ«simos žalos priteisimas bÅ«tent sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡ esmės galimas, atsižvelgiant į sunkiÄ nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedÅ«rų. Tačiau privalo bÅ«ti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedÅ«ros nukentėjusiajam yra bÅ«tinos siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padėtį. Be to, Å¡ios gydymo procedÅ«ros, kurių iÅ¡laidas praÅ¡oma iÅ¡ anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi bÅ«ti atliekamos iÅ¡ esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).Taigi kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktikÄ tokios kategorijos bylose, nurodo, kad asmuo, kuris siekia, kad jam bÅ«tų atlyginti bÅ«simi nuostoliai, be kitų sÄ lygų turi įrodyti žalos Å¡alinimo padarinių bÅ«tinumÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs gydytojos specialistės iÅ¡vadÄ , gydytojų rekomendacijas prieina prie iÅ¡vados, jog dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti bÅ«tina ieÅ¡kovui atlikti tolesnį odontologinį gydymÄ , kuris reikalaujÄ papildomų lėšų. Å ių bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, nustatytas byloje pateiktais įrodymais. Vertinant ieÅ¡kovo finansinę padėtį nustatyta, kad ieÅ¡kovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (142-149 b. l.), ilgÄ laikÄ niekur nedirbo ir Å¡iuo metu dar negali dirbti (144-146 b. l.).

Å ie duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra gera ir numatomo likusio gydymo iÅ¡laidų suma ieÅ¡kovui yra didelė.Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ teismas sprendžia, kad siekiant paÅ¡alinti ieÅ¡kovo sveikatai atsiradusiÄ Å¾alÄ , yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo E. G. ieÅ¡kovui ir bÅ«simus nuostolius dėl dantų gydymo (operacijos) atlikimo, o atsakovui nepateikus įrodymų dėl kitos galimos tokios operacijos kainos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiamas gydytojo konsultacijos metu nurodytas - 1 020,00 Eur dydžio žalos atlyginimas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys). CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš atsakovo neprašė priteisti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-18), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos ir nepriteistinos. Pagal CPK 83 str. 3 d. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį 1 721 Eur sumai valstybei mokėtinas 52 Eur žyminis mokestis. Patenkintus ieškovo ieškinį iš atsakovo E. G. valstybei priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).

IeÅ¡kovas prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė ir 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, todėl teismas neturi pagrindo nepriteisti Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo. Už procesinių dokumentų įteikimÄ per Lietuvos paÅ¡to kurjerių tarnybÄ iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis nevirÅ¡ija nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 str. 6d.).Dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).Atsakovo atstovė prašė teismo pripažinti, kad R.

Ž. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti ieÅ¡kovui tokio pat dydžio eurų baudÄ kaip ir ieÅ¡kinio suma (CPK 95 str.), o 50 proc. Å¡ios baudos priteisti atsakovui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobÅ«džio negatyvius teisinius padarinius.

Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iÅ¡ jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali bÅ«ti vertinamas ir kaip savarankiÅ¡kas materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimas.

Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimÄ piktnaudžiauti teisę į gynybÄ , atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas Å¡aliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo bÅ«ti reiÅ¡kiamas toje pačioje byloje.Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ar iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.). LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Å io straipsnio 4 dalis teismÄ Ä¯pareigoja aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, jo pareiÅ¡kimas ir pateikimas teismui nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti ieÅ¡kovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje. Teismui nenustačius ieÅ¡kovo kaltų veiksmų sÄ moningai veikiant prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , atmestinas atsakovo praÅ¡ymas skirti R.

Ž. baudÄ (CPK 95 str. 2d.). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino ir jo taikymo.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v.

N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-387/2013). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.Kilus teisminiam ginčui tarp materialiojo teisinio santykio šalių, šios tampa procesinių teisinių santykių subjektais. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja atsakovu, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa.

IeÅ¡kinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieÅ¡kinio senatį taikyti yra praÅ¡oma ir kurie nukreipti prieÅ¡ praÅ¡ančios taikyti ieÅ¡kinio senatį ginčo Å¡alies interesus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio, dėl kurio reikalaujama priteisti žalos atlyginimÄ , metu ieÅ¡kovui buvo sužalota sveikata, o tokiu atveju taikytina CK 1. 127 str. 1d. nuostata. Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu mo­mentu (kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinoda­mas, kad jos pažeistos.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kai asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nu­rodymÄ . Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei mo­mentÄ , nuo kurio bet koks vidutiniÅ¡kai apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡si­aiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų arba neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertini­mui bei kitas reikÅ¡mės turinčias aplinkybes.Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å i taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2- 5 dalyse nurodytais atvejais ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikÅ¡ti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ , pagal jį ir turi bÅ«ti nustatoma ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia.

Kai įstatymai ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, neturi įtakos ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti pripažinta pagrindu praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v.

Å vedijos įmonė „Baltic Bitumen AB“, bylos Nr. 3K-3-87/2010). Ginčo atveju ieÅ¡kovas po sužalojimų tęsdamas gydymÄ patyrė papildomų iÅ¡laidų, tokiu atveju nustačius Å¡ias faktines aplinkybes, pripažintina, kad jis gali realiai reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , kuri atsirado vėliau tęsiant gydymÄ , o ieÅ¡kinio senaties terminas naujam reikalavimui pareikÅ¡ti dėl patirtų iÅ¡laidų priteisimo galima skaičiuoti nuo įmokų sumokėjimo gydymo įstaigai dienos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala būsimų išlaidų forma gali būti priteista į ateitį, jei yra realus pagrindas nustatyti, kad tokios išlaidos būtinos, pagrįstos, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas turi kreiptis dėl realiai patirtų išlaidų priteisimo, yra nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 str., 293 str. 4 p., 294 str.).n u s p r e n d ž i a:1. Ieškovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.2.

Priteisti ieÅ¡kovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 721,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) turtinės žalos atlyginimui.3. Priteisti ieÅ¡kovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

4. Priteisti valstybei (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                 Jonas Stubrys  Â