2016-03-29 Nr. AB-7077-3-62-3-01612-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-459-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01612-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vaišvydavos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vaišvydavos kaimo bendruomenės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. Š., L. L., D. Š., L. L., O. N., M. J. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vaišvydavos kaimo bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5–8), kurį patikslino (b. l. 25–29), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2014 m. spalio 2 d. atsakymą Nr. CKMI-D2-2259 į 2014 m. rugsėjo 4 d. skundą dėl savavališkų sklypo savininkų statybos darbų poveikio aplinkai ištyrimo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą atlikti naują 1,713 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atliekamų/atliktų statybos darbų poveikio aplinkai patikrinimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad dalies Vaišvydavos kaimo bendruomenės narių gyvenamųjų namų sklypai ribojasi su Vaišvydavos karjero pakrante, kurios statūs šlaitai yra apaugę apsauginiais želdiniais, saugančiais karjero šlaitą nuo dirvožemio masės atitrūkimo ir nuslinkimo žemyn. 2014 m. vasaros pabaigoje buvo pastebėta, jog 1,713 ha ploto žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), buvo pradėti statybos darbai. Žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y. Žemės sklypas patenka į Paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, o pačiame Žemės sklype yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog vietomis karjero pakrantės ruožas (plotas nuo bendruomenės narių gyvenamųjų namų sklypų ribos iki karjero šlaito krašto briaunos) yra itin siauras – apie 25 m, kas reiškia, kad bet koks tokiam ruožui daromas fizinis poveikis (vibracija, kasimas, gręžimas ir pan.) gali virsti tokio ruožo šlaito slinkimu, t. y. gali sukelti pagrįstą pavojų Vaišvydavos karjero ekosistemai, bendruomenės narių saugumui bei jų nuosavybės išsaugojimui. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 4 d. Kauno RAAD pateikė skundą dėl savavališkų sklypo savininkų statybos darbų poveikio aplinkai ištyrimo. 2014 m. spalio 2 d. pareiškėjas gavo atsakovo atsakymą Nr. CKMI-D2-2259, kuriame buvo nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. vykdyto Žemės sklype atliktų darbų patikrinimo metu pažeidimų nustatyta nebuvo. Tačiau Žemės sklype vykdant žemės kasimo darbus buvo pažeisti saugotini medžiai ir želdiniai, pažeidžiant jų šaknis. Šias aplinkybes užfiksavo antstolis M. P. 2014 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-14-107. Atsakovo atsakymas, kaip viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, neatitinka tokio pobūdžio dokumentui taikomų imperatyvių reikalavimų (netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, o būtent, nepagrįstai nenustatytas Žemės sklype vykdomų darbų neigiamas poveikis aplinkai), todėl yra naikintinas ir inicijuotinas naujas Žemės sklype atliekamų/atliktų darbų poveikio aplinkai patikrinimas.

Atsakovas Kauno RAAD atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 33–34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. tikrinimo metu nustatyta, jog, vykdant darbus Žemės sklype, saugotiniems medžiams ir greta sklypo esantiems saugotiniems želdiniams žala nepadaryta. Želdinių skaičius ir rūšinė sudėtis atitinka sklypo želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje nurodytus skaičius bei rūšinę sudėtį. Visi saugotini medžiai darbų metu yra išsaugoti. Darbai buvo vykdomi tik sklypo teritorijos ribose, nepažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos juostos. Vaišvydavos karjero vandens telkiniui vykdomi darbai įtakos nedaro. Vykdant darbus Žemės sklype nebuvo kasinėjama ar dirbama pakrantės apsaugos juostoje. Tikrinimo metu pakrantės apsaugos juosta buvo atitverta ir technika ten nedirbo. Tikrinimo metu nebuvo nustatyta saugotinų želdinių pažeidimų ar apgadinimų, grunto taršos sklype nefiksuota, gruntiniam ar paviršiniam vandeniui vykdomi darbai įtakos nedaro. Tikrinimo metu sklype pažeidimų nenustatyta. Antstolio darytose nuotraukose, kur matosi atkastos šaknys, saugotinų želdynų nėra. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (toliau – ir Želdynų įstatymas) nesaugotinus želdinius sklypo savininkas tvarko savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. Š. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo lyginamas žemės paviršius, auga nesaugotini medžiai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti medžiai nebuvo saugotini.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. L. ir A. S. Š. atstovė advokatė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių, jog buvo pažeisti saugotini medžiai bei, kad buvo padaryta žala pareiškėjui. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neaišku, ar nufotografuotos saugotinų medžių šaknys.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 90–93) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno RAAD 2014 m. spalio 2 d. atsakymo Nr. CKMI-D2-229 į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. skundą teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti naują Žemės sklypo atliekamų/atliktų statybos darbų poveikio aplinkai patikrinimą.

Teismas nustatė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo atstovas 2014 m. rugsėjo 4 d. skundu kreipėsi į Kauno RAAD, prašydamas patikrinti ir nustatyti, ar Žemės sklype vykdomi statybos darbai kelia grėsmę Žemės sklype ir greta jo esantiems saugotiniems želdiniams; kokia apimtimi Žemės sklype vykdomi statybos darbai padarė žalos Žemės sklype esantiems saugotiniems želdiniams; patikrinti ir nustatyti, ar Žemės sklype vykdomi statybos darbai skatina ar gali paskatinti Vaišvydavos karjero bei jo aplinkos degradaciją; nustatyti kokia apimtimi dėl Žemės sklype vykdomų statybos darbų įvyko Vaišvydavos karjero ir jo aplinkos degradacija; patikrinti ir nustatyti, ar Žemės sklype vykdomi statybos darbai kelia grėsmę Vaišvydavos karjero bei jo aplinkos gruntinio ir paviršinio vandens arba dirvožemio užteršimui; nustatyti kokia apimtimi buvo padaryta žalos Vaišvydavos karjero bei jo aplinkai dėl Žemės sklype vykdomais statybos darbais užteršto gruntinio ir paviršinio vandens arba dirvožemio; nustačius, jog dėl Žemės sklype galbūt neteisėtai vykdomų statybos darbų buvo padaryta žalos Žemės sklype ar greta jo esantiems saugotiniems želdiniams ar buvo užterštas Vaišvydavos karjero bei jo aplinkos dirvožemis ar gruntinis ir paviršinis vanduo, tokius darbus vykdantiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bei organizuoti pažeistos aplinkos atstatymą/sutvarkymą.

Kauno RAAD 2014 m. spalio 2 d. atsakymu Nr. CKMI-D2-2259 į pareiškėjo skundą konstatavo, jog vykdant darbus Žemės sklype saugotiniems medžiams ir greta Žemės sklypo esantiems saugotiniems želdiniams žala nepadaryta. Želdinių skaičius ir rūšinė sudėtis atitinka Žemės sklypo želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje nurodytus skaičius bei rūšinę sudėtį. Darbai vykdomi tik Žemės sklypo teritorijos ribose, nepažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos justos. Vaišvydavos karjero vandens telkiniui tikrinimo metu vykdomi darbai įtakos nedaro.

Tikrinimo metu grunto taršos sklype nefiksuota, gruntiniam ar paviršiniam vandeniui vykdomi darbai įtakos nedaro. Taip pat konstatavo, jog tikrinimo metu Žemės sklype pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo Kauno RAAD 2014 m. spalio 2 d. atsakymu Nr. CKMI-D2-229 savo poziciją iš esmės grindė tuo, jog atsakovas priimdamas skundžiamą administracinį aktą netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. neįvertino, kad Žemės sklype vykdant kasimo darbus buvo pažeistos medžių, taip pat ir saugotinų, augančių Žemės sklype šaknys, t. y. buvo padaryti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 26 punkte, kuris numato, jog želdinių sužalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų – medžio lajos, šakų, krūmo stiebų nupjovimas, genėjimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žievės lupimas, kamieno tašymas, kapojimas, žemės nukasimas nuo šaknų, šaknų nukirtimas, pažeidimas ir kita, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte, medžių kamienų gręžimas, įvairių tvirtinimų kalimas, sukimas į medį, laipynių ar kitų daiktų tvirtinimas prie medžių jį suveržiant ir padarant žaizdas, laužų, žolės deginimas pomedyje ir arti krūmų, leidimas gyvūnams atlikti gamtinius reikalus ant spygliuočių medžių ir krūmų.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog žemės kasimo darbai buvo vykdomi privačiame, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame, Žemės sklype. Pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą, medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems” 1 punkto 1 ir 4 papunkčiais, kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas netaikomas vaismedžiams, vaiskrūmiams, natūraliai išaugusiems krūmams, taip pat medžiams ir krūmams, augantiems privačioje valdoje, kuriuos saugotinais skelbia savivaldybė.

Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad žala aplinkai galėtų būti konstatuota ir Metodikos 26 punktas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei Žemės sklype vykdant žemės kasimo darbus būtų pažeisti saugotini medžiai. Iš pareiškėjų pateikto antstolio M. P. 2014 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-14-107 bei jame esančių nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti saugotinų medžių šaknų pažeidimai. Pareiškėjo atstovas taip pat nenurodė, kokie konkretūs medžiai augantys Žemės sklype yra saugotini ir kokių konkrečių saugotinų medžių šaknys buvo pažeistos.

Ginčijamame Kauno RAAD 2014 m. spalio 2 d. atsakyme Nr. CKMI-D2-229 konstatuotas aplinkybes, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad vykdant darbus Žemės sklype saugotiniems medžiams žala nepadaryta, o darbai vykdomi tik Žemės sklypo teritorijos ribose, nepažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos juostos, neabejotinai patvirtino 2015 m. kovo 17 d. teismo posėdyje apklausto liudytojo Kauno RAAD specialisto K. Š. parodymai. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistas J. G. 2015 m. kovo 17 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad Žemės sklype patikrinimo metu buvo visi saugotini medžiai, o pažeistos šaknys buvo nesaugotinų medžių.

Įrodymų, paneigiančių liudytojo ir specialisto paaiškinimus, pareiškėjas nepateikė, taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kad žemės kasimo darbai Žemės sklype buvo vykdomi pažeidžiant Vaišvydavos karjero pakrantės apsaugos juostą ar turėjo įtakos Vaišvydavos karjero vandens telkiniui, gruntinio ar paviršinio vandens arba dirvožemio užteršimui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Kauno RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą 2014 m. spalio 2 d. administracinį aktą Nr. KMI-D2-2259 ir nėra jokio teisinio pagrindo minėtą aktą naikinti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl šio akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl tų pačių argumentų atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Kauno RAAD atlikti naują Žemės sklypo atliekamų/atliktų statybos darbų poveikio aplinkai patikrinimą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 109–112) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 32 straipsniu, pripažįstama, kad žala padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis, pvz., palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (32 str. 1 p.), arba kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (32 str. 4 p.). Želdynų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nustato, kad medžių ir krūmų naikinimas - neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei. To paties įstatymo 15 straipsnyje yra numatyta želdynų ir želdinių savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Metodikoje želdinių sužalojimas yra išskiriamas į sužalojimą, pažeidžiant gyvybines funkcijas (25 p.), ir sužalojimą, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų (26 p.). Sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, yra, be kita ko, žemės nukasimas nuo 1/3 šaknų medžiams – jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją ½ šaknų krūmams 1 m juostoje nuo išorinių stiebų (25.4 p.), vienos ar daugiau laikančiųjų šaknų nukirtimas, dėl ko esant vėjui gali išvirsti medis, arba 1/3 ir daugiau šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas (25.5 p.). Sužalojimas, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, yra medžio lajos, šakų, krūmo stiebų nupjovimas, genėjimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žievės lupimas, kamieno tašymas, kapojimas, žemės nukasimas nuo šaknų, šaknų nukirtimas, pažeidimas ir kita, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte, medžių kamienų gręžimas, įvairių tvirtinimų kalimas, sukimas į medį, laipynių ar kitų daiktų tvirtinimas prie medžių jį suveržiant ir padarant žaizdas, laužų, žolės deginimas pomedyje ir arti krūmų, leidimas gyvūnams atlikti gamtinius reikalus ant spygliuočių medžių ir krūmų.

3. Byloje esanti medžiaga (Žemės sklypo planas su sunumeruotais saugotinais medžiais, Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė, 2014 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-14-107) aiškiai nurodė, kiek saugotinų medžių yra Žemės sklype, kuriose konkrečiose Žemės sklypo vietose auga tokie medžiai, bei kurioje vietoje Žemės sklypo savininkai pradėjo nukasinėti žemes kelio įrengimui. Iš Žemės sklypo plano yra aišku, kad Žemės sklype iš viso yra 114 medžių (115-asis nepatenka į Žemės sklypo teritoriją), o iš jų 91 yra saugotinas ir 23 – nesaugotini. Dauguma saugotinų medžių auga ant Žemės sklype esančio siauro pylimo, būtent šalia kurio išilgai ir buvo nukastos žemės kelio įrengimui, kas aiškiai matosi iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-14-107, nuotraukų Nr. 2-4. Šioje atkarpoje auga nuo 56 iki 97 numerio sunumeruoti medžiai, iš kurių tik du medžiai, inventorizuoti 61 ir 72 numeriu, nėra saugotini. Be to, kaip matoma iš Žemės sklypo plano, šie medžiai yra visai kitoje pylimo pusėje, negu pusė, kurioje yra įrengiamas kelias. Tai reiškia, kad toje Žemės sklypo atkarpoje, kurioje žemės pylimas, ant kurio auga saugotini medžiai, sutampa su šalia pylimo įrengiamo kelio atkarpa, yra išvien tik saugotini medžiai, Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti numeriais 56–60, 62–71 ir 73–97. 2014 m. rugsėjo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-14-107 yra aiškiai užfiksuota, kad parengiant žemės paviršių kelio įrengimui buvo nutrauktos šaknys toje vietoje esantiems saugotiniems medžiams, ir buvo nukastas dirvožemis nuo toje vietoje esančių saugotinų medžių stiebų. Taigi tokiu atveju buvo padaryta žala aplinkai dėl želdinių sužalojimo, nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų (Metodikos 26 p.).

4. Teismas nevertino kitų saugotinų medžių sužalojimą apibūdinančių veiksnių. Kitaip tariant, žala saugotiniems medžiams, nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų, gali būti padaroma ne tik pažeidžiant, nutraukiant tokių medžių šaknis, bet taip pat ir nukasant žemę nuo jų stiebų. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys net tik šaknų nutraukimo faktą, bet ir žemės nuo stiebų nukasimo faktą, ir nebuvo atsižvelgta, jog patys byloje apklausti liudytojai K. Š. ir J. G. negalėjo teismui tiksliai atsakyti, kurie medžiai yra saugotini ir, ar nukasant žemę nebuvo padaryta žala Žemės sklype esantiems saugotiniems medžiams.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124–126) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad teisme nagrinėjant skundą liudytojai J. G. ir K. Š. abejojo ne dėl saugotinų medžių sužalojimo, o dėl fakto, jog fiksuotose Vaišvydavos kaimo bendruomenės pateiktose nuotraukose yra matomi tikrai saugotinų medžių šaknų pažeidimai, kadangi šalia ant pylimo augo ir nesaugotini medžiai, kuriuos sklypo savininkas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Antstolio darytose nuotraukose, kur matosi atkastos šaknys, saugotinų želdynų nėra. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad buvo pažeistos saugotinų medžių šaknys. Pagal Želdynų įstatymą nesaugotinus želdinius sklypo savininkas tvarko savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116–118) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad šiuo atveju darbai Žemės sklype buvo atliekami pagal visus teisės aktų reikalavimus. Negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog faktinių aplinkybių konstatavimo akte užfiksuoti tik saugomi medžiai ir būtent saugomiems medžiams buvo padaryta žala. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-14-107 neįrodo žalos padarymo fakto saugotiniems medžiams. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo argumentas, jog teismas nevertino saugotinų medžių sužalojimus apibūdinančių veiksnių, neturi reikšmės, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių konkrečių saugotinų medžių sužalojimų buvimą. Teismas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo bylose esančius duomenis ir pagrįstai priėmė išvadą, jog žala aplinkai (saugotiniems medžiams) galėtų būti konstatuota tik tuo atveju, jei vykdant kasimo darbus būtų pažeisti saugotini medžiai. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad žala padaryta saugomiems medžiams, nepateikė jokių duomenų, jog patikrinimas galėtų būti buvęs atliktas netinkamai, todėl administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas. Aplinkybė, jog liudytojai apklausiami teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kokių konkrečių medžių buvo nutrauktos šaknys, nukasta žemė, nereiškia, jog jų parodymai abejotini. Liudytojai teismo posėdyje yra nurodę, jog nesaugotinų medžių būklė, jų nepriežiūra ar kiti pažeidimai nėra fiksuojami net pastebėjus jų pažeidimus. J. G. paaiškino, jog patikrinimo metu buvo pastebėta, jog pažeistos nesaugomų medžių šaknys, tačiau šie duomenys nefiksuoti, nes nebuvo tam pagrindo. Akivaizdu, jog K. Š. ir J. G. davė patikimus ir objektyvius parodymus, kuriais nėra pagrindo abejoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120–122) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas neįvertino saugotinų medžių sužalojimą apibūdinančių veiksnių, ir neatsižvelgė, kad toje vietoje, kur buvo atliekami darbai, augo vien tik saugotini medžiai, yra nepagrįstas ir neparemtas byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Žemės sklype ir šalia jo saugomi ir nesaugomi medžiai yra išsidėstę mišriai, todėl pareiškėjo teiginys, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotoje vietoje auga vien tik saugomi medžiai, yra nepagrįstas faktiniais duomenis. Pareiškėjo argumentas, jog liudytojų K. Š. ir specialisto J. G. parodymų negalima laikyti patikimais, taip pat nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Šie liudytojai patvirtino, jog patikrinimo metu visų saugotinų medžių būklė atitiko inventorizacijos duomenis, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, darbai vykdomi tik Žemės sklypo ribose. Teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus tiek pareiškėjo, tiek atsakovo duomenis, juos detaliai išanalizavo ir pagrįstai konstatavo, jog iš pareiškėjo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jame esančių nuotraukų nėra galimybės nustatyti saugotinų medžių pažeidimo (žalos padarymo) faktą. Pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos Nr. 3–4 yra užfiksuotos tokiu būdu, jog objektyviai neįmanoma nustatyti tikslios medžių buvimo vietos, kur matyti medžių šaknys, o prie protokolo pateiktame Žemės sklypo plane galbūt sąmoningai nėra pažymėta medžių buvimo vietų, kuriose jie užfiksuoti nuotraukose. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių žalos saugotiniems medžiams padarymo faktą ar patikrinimo tvarkos pažeidimus, o patikrinimo metu dalyvaujant pareiškėjo atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovui bei kitiems asmenims buvo nustatyta, jog jokių teisės aktų pažeidimų atliekant žemės darbus nebuvo padaryta ir visi saugomi medžiai atitinka inventorizacijos duomenis, jiems nėra padaryta jokia žala ar poveikis, laikytina, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo organizuotu 2014 m. rugsėjo 15 d. faktinių duomenų patikrinimu vietoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d., galiojusi ir 2014 m. spalio 2 d. skundžiamo atsakymo surašymo metu) buvo nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra, kurią atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, apima:

1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau - Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;

2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;

3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;

4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;

5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;

6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą;

7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;

8) statomų statinių avarijų tyrimą;

9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;

10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;

11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;

12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) su skundu dėl savavališkų sklypo savininkų statybos darbų poveikio aplinkai ištyrimo (b. l. 10 – 11) kreipėsi į tinkamą teisinį vienetą, kuris, atlikęs duomenų patikrinimą vietoje, Vaišvydavos kaimo bendruomenei ir pateikė pastarosios netenkinantį 2014 m. spalio 2 d. atsakymą. Tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, dokumentas teisėtas bei pagrįstas, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Visų pirma, būtina pažymėti, kad Kauno RAAD, gavęs pareiškėjo skundą, jį išnagrinėjo laikydamasis nustatyto teisinio reguliavimo – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei kitų teisės aktų (Viešojo administravimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kt.) reikalavimų. Skundžiamas atsakymas pateiktas nustatytais terminais. Jo turinys yra aiškus – statybos darbai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomi laikantis statybai keliamų reikalavimų. 2014 m. spalio 2 d. atsakymas grįstas Statybos patikrinimo aktu (b. l. 55 – 62), o tai reiškia, kad pareiškėjo nurodyta informacija buvo tikrinama vietoje, dalyvaujant ir kitiems asmenims. Taigi, iš tikro yra pagrindas teiginiui, kad atliekant pareiškėjo skundo nagrinėjimą buvo laikytasi nustatytų taisyklių. Šią išvadą iš esmės įtvirtina ir tai, jog ir pats pareiškėjas, pateikęs apeliacinį skundą, neįvardija jokių Kauno RAAD veiksmų, nesuderinamų su teisiniu reguliavimu, apibrėžiančiu skundo nagrinėjimą statybos priežiūros srityje.

Kaip matyti tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš apeliacinio skundo turinio, Vaišvydavos kaimo bendruomenė negali sutikti su ta aplinkybe, jog ginčo žemės sklype vykdant statybos darbus nebuvo padaryta pažeidimų ir neatsirado jokia žala. Pasisakant skundžiamo atsakymo pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo atmesti viešojo administravimo sistemos subjekto atlikto patikrinimo vietoje rezultatų, kurie buvo išdėstyti 2014 m. spalio 2 d. atsakyme adresuotam Vaišvydavos kaimo bendruomenei. Statybos pažeidimų nenustatymas konstatuotas, kaip jau buvo minėta, atvykus į įvykio vietą. Patikrinimo aktas, surašytas kompetentingo asmens, t. y. asmens dirbančio statybos valstybinės priežiūros srityje, žinančio tos srities teisinį reguliavimą bei suvokiančio atsakomybę už priimtinus sprendimus. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacija dėl saugotinų sugadintų medžių Žemės sklype yra bendro pobūdžio, nepatvirtinta objektyviais duomenimis (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas niekaip nepagrindžia būtent saugotinų medžių apgadinimų, o daugiau jokių kitų įrodymų dėl galbūt ekologinių visuomenės poreikių (valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga) nepaisymo nėra) ir negalinti suponuoti kitokio sprendimo priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vaišvydavos kaimo bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius