e5e19b1b-05fc-4f54-88f7-e116e59aa0f8 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-735-350/2010

Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00332-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 1.2.14.1.2.2; Â Â Â

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 22  d.

Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija- Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Pranas Šimkus ir Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

           dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,

           gynėjai Lidijai Blinkevičienei

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. apeliacinį

skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-08-20 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu

pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams      Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

 nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 9 valandÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystės tikslu, pro pravirÄ lango orlaidę įkišęs rankÄ ir atkabinęs lango kablius iÅ¡ vidaus, įsibrovė į I.

G. butÄ , esantį Anykščiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė I. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonus - „Sony Ericson W200“ už 200 litų ir „NOKIA 6030“ už 100 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai I.

G. 300 litų turtinę žalÄ .

V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2010-08-20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iÅ¡ BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Teigia, kad įvykio dienÄ girtavo su nukentėjusiÄ ja I. G. jo namuose. I. G. liko pas jį nakvoti, o apie 6 val., ryte išėjo į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sutarė susitikti vėliau. Po kelių valandų jis nutarė nueiti pas jÄ , tačiau priėjus prie I. G. namo, duris rado

užrakintas, beldžiant niekas durų nedarė. Kieme sutiko jos seserį, klausė kur I. G., tačiau jam buvo

atsakyta, kad namuose nieko nėra. Apeliantas tuo nepatikėjo, pamanė, kad I. G. grįžusi paryčiui

miega namuose, todėl sugalvojo įlipti į namÄ per langÄ . Ä®lipęs įsitikino, kad I. G. namuose tikrai nėra,

ir tuo metu pamatė padėtus du telefonus, kuriuos nusprendė pavogti. Ä®sidėjęs juos į kiÅ¡enę iÅ¡lipęs per tÄ patį langÄ grįžo į namus. Lįsdamas per langÄ tikslo vogti neturėjo, tik norėjo rasti pažįstamÄ I. G.. Mintis paimti telefonus kilo tik bÅ«nant viduje ir juos pamačius. Tyrimo metu sakydamas, kad į namÄ lindo vogti, melavo, manė, kad taip palengvins savo padėtį, tačiau teisme davė teisingus parodymus .

           Nurodo, kad pavogtų daiktų vertė - 300 Lt, todėl atsakomybė už jo padarytÄ veikÄ numatyta BK 178 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad į nukentėjusios butÄ jis įsibrovė turėdamas tikslÄ kÄ nors pavogti, abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, ir veika iÅ¡ BK 178 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d.. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs, gailisi, žala atlyginta, nukentėjusioji griežtai bausti neprašė, tokiu bÅ«du jam turėtų bÅ«ti skirtina minimali bausmė.

           PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad skyrus laisvės atėmimo bausmę, jis netenka socialinių garantijų – paÅ¡alpos, bus iÅ¡brauktas iÅ¡ darbo biržos ir negalės iÅ¡eiti į iÅ¡ankstinę pensijÄ .

Teismo posėdyje gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Â

Nuteistasis neneigia pagrobęs mobiliojo ryÅ¡io telefonus iÅ¡ nukentėjusios namo, tačiau nurodo, kad lipdamas per langÄ Ä¯

namo vidų tikslo vogti neturėjo, norėjo tik rasti nukentėjusiÄ I. G., o telefonus pagrobti sugalvojo tik patekęs

į butÄ ir juos pamatęs, todėl mano, kad jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d..

 Šie jo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų nėra nauji, skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti ir su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusios I. G. ir liudytojos G.

K. apklausomis, paties V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ir Å¡ių įrodymų visumos pagrindu konstatavo, kad V. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas į I. G. butÄ pateko langÄ , pro atvirÄ orlaidę atkabinęs lango kablius. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad priėjęs prie nukentėjusios namų ir supratęs, kad namuose nieko nėra, sugalvojo patekti į namo vidų ir pagrobti kÄ nors vertinga (b.l. 28-29). Tai, kad apeliantas į nukentėjusios namo vidų lindo turėdamas tikslÄ Ä¯vykdyti vagystę, partvirtina ir liudytojos G. K. parodymai

apie tai, kad įvykio dienÄ ji matė apeliantÄ beldžiantį į I. G. namo duris ir langÄ bei jam pasakė,

kad I. G. namuose nėra. Taigi akivaizdu, kad braudamasis į nukentėjusiosios butÄ apeliantas jau žinojo, jog pastarosios ten nėra, todėl jo vėlesni parodymai apie patekimo į butÄ tikslÄ prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai atmesti ir įvertinti tik kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant suÅ¡velninti savo padėtį. Tokiu bÅ«du, skundžiamu nuosprendžiu apelianto veika pagrįstai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į gyvenamÄ patalpÄ .

Teismas, skirdamas V. V. bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias teisės normas. Jis naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinį nusikaltimÄ , todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). V. V. padarė tyčinį apysunkį baigtÄ nusikaltimÄ nuosavybei, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliantas skunde nurodo, kad padaręs veikÄ prisipažįsta ir gailisi, tačiau kaip matyti teisiamojo posėdžio metu jis parodymus pakeitė, neigė, kad į namÄ pateko turėdamas tikslÄ pagrobti, todėl teismas pagrįstai jo tariamo prisipažinimo nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , visos jo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos analogiÅ¡kos – vagystės. Å ios aplinkybės rodo, jog jis nėra linkęs keisti

susiformavusio nusikalstamo elgesio. Esant tokioms aplinkybėms, V. V. paskirta žymiai mažesnė už sankcijoje

numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį laisvės atėmimo bausmė tinkamai individualizuota, atitinkanti padarytos veikos ir asmenybės pavojingumÄ , todėl nėra aiÅ¡kiai per griežta ir nekeistina.

Skunde nurodytos aplinkybėskad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę apeliantas neteks tam tikrų socialinių garantijų, negali bÅ«ti ir nėra pagrindu jį atleisti nuo bausmės, ar kitaip Å¡velninti jo padėtį, nes liktų neįgyvendinta bausmės paskirtis.Â

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių  rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:

           Nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ

atmesti.                                                                                    Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                   Algirdas Gaputis

Teisėjai                                                                                                           Evaldas

Vanagas       Â

                                                                                                                     Â

Pranas Å imkus