2013-12-18 Nr. AB-10533-3-61-3-03007-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-990/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03007-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 58.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Vaškai“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 1−7) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 36−44) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui 1 294 800 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ naudai 1 004 629,94 (vieną milijoną keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis litus ir 94 ct) turtinei žalai atlyginti.

Atsakovas, atstovaujamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra), ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) teismui pateikė prašymus (III t., b. l. 149-152, 162-163), kuriais prašė atidėti (pratęsti) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymo terminą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Prašymuose nurodė, kad Agentūra vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, 2013 m. birželio 27 d. informavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), kaip atsakingą instituciją, dėl teismo sprendimo vykdymo. Teisingumo ministerija 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Ministeriją ir Agentūrą informavo, jog finansinių galimybių vykdyti teismo sprendimą nėra. Programos „Paslaugos gerinti teismo procesą“ vykdymui lėšų neturi. Lėšos panaudotos kitų įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymui, galimybių perskirstyti lėšas iš kitų programų neturi. Apie susidariusią situaciją Teisingumo ministerija informavo Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kuri nurodė, jog Valstybės rezervo lėšos yra ribotos ir papildomų lėšų skirti iš Valstybės rezervo taip pat nėra galimybių. Prašymuose taip pat nurodė, kad esant sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, įvertinus gautas pajamas, valstybėje laikinai sumažintos valstybės išlaidos, todėl iškyla sunkumų ir vykdant teismo sprendimus bylose dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti yra pernelyg trumpas, įvertinus tai, kad valstybė nuolat susiduria su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais ir vykdo kitus įsipareigojimus. Prašymai grįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi (b. l. 186−188) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymus patenkino. Atidėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Teismas pažymėjo, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti naudojimą, žalos atlyginimą ne teismo tvarka, sprendimų vykdymą ir atstovavimą valstybei nustato Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, vykdo Teisingumo ministerija. To paties įstatymo straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendimus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius.

Teismas nustatė, kad Lietuvos valstybės atstovas 2013 m. birželio 27 d. raštu informavo Teisingumo ministeriją apie administracinėje byloje Nr. I-1452-484/2013 priimtą sprendimą. Teisingumo ministerija 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl lėšų iš Vyriausybės rezervo skyrimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymui. Finansų ministerija 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. ((1.19-0206)-5K-1318260-5K-1318517)-6K-1307312 nurodė, kad asignavimai žalai dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, nustatomi biudžetiniams metams. Vyriausybės rezervo lėšų likutis sudaro 2281,5 tūkst. Lt. Be to, Finansų ministerija yra gavusi kitų valstybės institucijų prašymus atlyginti teismų sprendimais priteistas sumas dėl pareigūnų ir teisėjų neišmokėtos valstybinių pensijų dalies išmokėjimo (prašoma suma viršija 2 mln. Lt). Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija skirti papildomas lėšas iš Vyriausybės rezervo teismo sprendimui įvykdyti atsisakė (t. 3 b. l. 156-157, 167-168). Teisingumo ministerija 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (1.44)7R-6246 Agentūrą ir Ministeriją informavo apie tai, kad šiuo metu nėra finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Teisingumo ministerija programos „Paslaugos gerinti teismo procesą“ vykdymui lėšų neturi. Lėšos panaudotos įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymui. Perskirstyti lėšas iš kitų programų taip pat nėra galimybių (t. 3, b. l. 165-166).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje, nustato, kad teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tai padaryti galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą.

Įvertinęs atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad Valstybė šiuo metu neturi finansinių galimybių per Įstatymo nustatytą terminą įvykdyti teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą. Kaip matyti iš pateiktų raštų, Teisingumo ministerijai pagal programą, iš kurios lėšų užtikrinamas teismų sprendimų ir antstolių pateiktų vykdomųjų dokumentų vykdymas, žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas, 2013 metams skirta 2 152 tūkst. Lt, kai tuo tarpu teismo sprendimu pareiškėjui priteista suma – 1 004 629,94 Lt sudaro beveik pusę šių lėšų. Pažymėta, kad Teisingumo ministerija turi užtikrinti ir kitų įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymą. Finansų ministerijos nurodytas Valstybės rezervo lėšų likutis yra tik 2 281,5 tūkst. Be to, Finansų ministerija privalo atlyginti ir kitų teismų sprendimais priteistas sumas dėl pareigūnų ir teisėjų neišmokėtos valstybinių pensijų dalies išmokėjimo, atsižvelgiant į įsiteisėjusius Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu priteistos sumos (1 004 629,94 Lt) išmokėjimas pareiškėjui, šiuo metu pažeistų interesų pusiausvyros principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013). Lietuvos Respublikos 2013 metų sausio-rugpjūčio mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo ataskaitos duomenys, nepaneigia Valstybės kitų skolinių įsipareigojimų ( t. 3, b. l. 171-174).

Pareiškėjo atstovo argumentas, kad teismo sprendimas gali būti įvykdytas per trumpesnį nei vieneri metai terminą, atmestas kaip nepagrįstas jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu plečia savo veiklą ir turi įsiskolinimų, sprendžiamosios reikšmės aptariamu aspektu neturi. Pareiškėjas, prisiimdamas naujus įsipareigojimus po teismo sprendimo priėmimo (po 2013 m. gegužės 30 d.), kuris nėra įvykdytas, iš esmės prisiėmė ir riziką dėl galimybės juos įvykdyti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo vykdymas (turtinės žalos atlyginimas) reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, darė išvadą, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams (CPK 284 str.).

III. Pareiškėjas ŽŪB „Vaškai“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 191−193), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo panaikinti ir 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą Nr. 2D-4920(3.1) atmesti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad sprendimo vykdymo atidėjimas yra būtinas ir pagrįstas, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pakeisti ir 2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo atidėti ne ilgiau nei iki 2014 m. vasario 1 d.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas. Nagrinėjamu atveju Ministerija nepateikė konkrečių įrodymų apie Lietuvos valstybės finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tenkintas nepagrįstai. Pareiškėjo pateikta skolų žiniaraščio kopiją, patvirtina, jog pareiškėjas turi 2 206 896,73 Lt pradelstų mokėjimų, turi mokėti netesybas kreditoriams. Pareiškėjas planavo, kad Lietuvos valstybė, kaip kreditorius, savalaikiai įvykdys savo skolinius įsipareigojimus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pareiškėjas galės atsiskaityti su savo kreditoriais, tad sprendimo įvykdymas pareiškėjui labai svarbus. Šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog Ministerija prašydama atidėti sprendimo vykdymą kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 27 d., t. y. sprendimo vykdymo termino pabaigoje. Laikotarpis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki Ministerijos prašymo pateikimo, pareiškėjui sudarė sąlygas tikėtis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas laiku. Sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Teismo argumentai, kad Teisingumo ministerija neturi lėšų įvykdyti teismų sprendimą, o Finansų ministerija jau yra gavusi prašymus iš rezervo fondo atlyginti kitus teismų sprendimus, taip pat pažeidžia asmenų lygybės principą, yra nepagrįsti.

2. Nesutinka su teismo sprendimo atidėjimo terminu. Esant priimtam ir įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimui, kuriuo priteistas žalos atlyginimas, Lietuvos valstybės institucijos turi numatyti asignavimus žalai atlyginti atsižvelgiant į jau priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus 2014 metu valstybės biudžete. Ministerija prašydama atidėti sprendimo vykdymą, nenurodė, kad 2014 metų biudžete nebus numatyti asignavimai jau įsiteisėjusiems teismų sprendimams atlyginti.

3. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad sprendimo vykdymas atidedamas vieneriems metams. Tokia rezoliucinė dalis yra nevienareikšmiška ir nesuteikia galimybės konkrečiai identifikuoti sprendimo vykdymo atidėjimo termino. Nėra aišku, ar vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo (ko ir prašė Ministerija), ar nuo nutarties priėmimo dienos, ar nuo kokios kitos datos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Agentūros, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikia šiuos argumentus:

1. Sunki ekonominė ir finansinė Lietuvos valstybės padėtis konstatuota Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos II dalyje „Krizės įveikimo planas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ir įvertindamas šalies ekonominę situaciją, nėra priėmęs jokių sprendimų dėl jos pagerėjimo bei atitinkamų veiksmų. Esant sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, įvertinus gautas pajamas, valstybėje laikinai sumažintos valstybės išlaidos, todėl išskyla sunkumų ir vykdant teismo sprendimus bylose dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Nagrinėjamu atveju terminas teismo sprendimui įvykdyti buvo pernelyg trumpas valstybei nuolat susiduriant su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais.

2. Agentūra ir Ministerija teismui pateikė rašytinius įrodymus (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. (1.44)7R-6246 „Dėl lėšų skyrimo ir informacijos suteikimo apie bylos eigą“; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. ((1,19- 0206)-5K-1318260-5K-1318517)-6K-1307312 „Dėl lėšų skyrimo“), kad Lietuvos Respublika šiuo metu neturi finansinių galimybių per Įstatymo nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą.

3. Teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas gali būti įvykdytas per trumpesnį nei vieneri metai terminą, nepagrįstas jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu plečia savo veiklą ir turi įsiskolinimų, sprendžiamosios reikšmės aptariamuoju aspektu neturi. Pareiškėjas, prisiimdamas naujus įsipareigojimus po teismo sprendimo, kuris nėra įvykdytas, iš esmės prisiėmė ir riziką dėl galimybės juos vykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikia šiuos argumentus:

1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Ministerija nepateikė konkrečių įrodymų apie Lietuvos valstybės finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkama ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui. Ministerija visas faktines aplinkybes, kodėl prašo atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymą nurodė teismui pateiktame prašyme.

2. Nutartyje teisingai pažymėta, kad pareiškėjo atstovo argumentas, kad teismo sprendimas gali būti įvykdytas per trumpesnį nei vieneri metai terminą, nepagrįstas jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu plečia savo veiklą ir turi įsiskolinimų, sprendžiamosios reikšmės aptariamu aspektu neturi. Pareiškėjas, prisiimdamas naujus įsipareigojimus po teismo sprendimo, kuris nėra įvykdytas, iš esmės prisiėmė ir riziką dėl galimybės juos įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, kuria teismas patenkino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams.

Iki nuo 2013 m. gruodžio 14 d. įsigaliojusių ABTĮ pakeitimų, ABTĮ sprendimo vykdymui iš esmės buvo skirtas tik vienas 97 straipsnis, įtvirtinantis tik bendras nuostatas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese taip pat iškyla būtinybė nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo atgręžimo klausimus, tad nors ABTĮ expressis verbis neįtvirtino šių institutų, iškilę paminėti klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis CPK normomis (2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822 – 471/2011). Nuo 2013 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo ABTĮ 851 straipsnis, kuriame konkrečiai nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (2 d.). Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas (3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes – sveikatos būklę ir kt. (pvz., 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Administracinė byla Nr. AS822-696/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).

Nagrinėjamu atveju minėtu 2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu patenkinus pareiškėjo skundą, jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, buvo priteista 1 004 629,94 (vienas milijonas keturi tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt devyni litai ir 94 ct) turtinei žalai atlyginti. Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, įsiteisėjo.

Byloje esančiais atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovas 2013 m. birželio 27 d. raštu informavo Teisingumo ministeriją (pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą, vykdančią teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo) apie šioje administracinėje byloje priimtą sprendimą.

Teisingumo ministerija 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl lėšų iš Vyriausybės rezervo skyrimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo įvykdymui.

Finansų ministerija 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. ((1.19-0206)-5K-1318260-5K-1318517)-6K-1307312 nurodė, kad asignavimai žalai dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, nustatomi kasmet. Teisingumo ministerijos vykdomai programai „Paslaugos gerinti teismo procesą“ 2013 m. patvirtinta 2 152 tūkst. Lt lėšų. Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės rezervo lėšų likutis sudaro 2281,5 tūkst. Lt. Finansų ministerija yra gavusi kitų valstybės institucijų prašymus atlyginti teismų sprendimais priteistas sumas dėl pareigūnų ir teisėjų neišmokėtos valstybinių pensijų dalies išmokėjimo (prašoma suma viršija 2 mln. Lt). Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija skirti papildomas lėšas iš Vyriausybės rezervo teismo sprendimui įvykdyti nėra finansinių galimybių. Taip pat nurodyta, kad, Finansų ministerijos nuomone, teismo sprendimą turėtų įvykdyti Teisingumo ministerija iš jai valstybės biudžete tam tikslui numatomų lėšų (priteikus lėšas perskirstyti tarp vykdomų programų) arba atsakomybę dėl savo veiksmų ir sprendimų konstatuotų teismo sprendime, galėtų prisiimti ir priteistą sumą sumokėti Nacionalinė mokėjimo agentūra iš jai asignavimų valdytojo (t. y. Žemės ūkio ministerijos) skirtų valstybės biudžeto lėšų, nes teismo sprendime nurodyta, kad žalos atlyginimas priteisiamas iš valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja Nacionalinė mokėjimo agentūra.turėtų priišimi (III t., b. l. 156-157, 167-168).

Teisingumo ministerija 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (1.44)7R-6246 Agentūrą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją informavo, apie Finansų ministerijos atsakymą. Informavo, kad Teisingumo ministerija programos „Paslaugos gerinti teismo procesą“ vykdymui lėšų neturi, nes lėšos panaudotos įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui, apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas pagal antstolių prašymus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus vykdyti. Galimybių perskirstyti lėšas iš kitų programų Teisingumo ministerija neturi (III t., b. l. 165-166).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertinusi taip pat ir iš valstybės priteistą sumą, tai, jog teismo sprendimo vykdymas (turtinės žalos atlyginimas) reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad valstybė šiuo metu neturi finansinių galimybių per įstatymo nustatytą terminą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamo teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar išieškotojo (pareiškėjo) interesų.

Taip pat pažymėtina, jog šiuo metu (nuo 2013 m. gruodžio 14 d.) galiojanti CPK 284 straipsnio 1 dalis, minėta, numato, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismo sprendimas gali būti įvykdytas per trumpesnį nei vieneri metai terminą ir atskirojo skundo reikalavimo, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad sprendimo vykdymo atidėjimas yra būtinas ir pagrįstas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pakeisti, 2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo atidedant ne ilgiau nei iki 2014 m. vasario 1 d., pažymėtina, pirma, toks argumentas nėra pagrįstas, antra, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suprantamas kaip jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas, tačiau tai atsakovui netrukdo esant galimybėms sprendimą įvykdyti anksčiau nei baigsis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas.

Dėl atskirojo skundo argumento, kad iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku nuo kokios datos skaičiuojamas vienerių metų sprendimo vykdymo atidėjimo terminas, pažymėtina, jog šiuo atveju esant neaiškumams, pareiškėjas gali pasinaudoti ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl nutarties (sprendimo vykdymo tvarkos) išaiškinimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė