Legislator Case Law & Legislation
e5ddec40-e398-4f0e-8032-c5f663482f4a AI generated

e5ddec40-e398-4f0e-8032-c5f663482f4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e5ddec40-e398-4f0e-8032-c5f663482f4a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-3589-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

e5ddec40-e398-4f0e-8032-c5f663482f4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Dėl kamerų remonto paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad patys suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-3589-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. K. 2019 m. gegužės 17 d. teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (buvęs LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas gyvenamojo ploto dydis.

Kamerų perpildymas reiÅ¡kia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto. Dėl ploto stygiaus negalėjo ramiai pailsėti, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. IÅ¡ gyvenamojo ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas plotas, užimamas sanitarinio mazgo. Dėl didelio kiekio suimtųjų kameroje teko valgyti Å¡altÄ maistÄ , nes neužtekdavo vietos prie stalo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, nebuvo judėjimo laisvės, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti renginių, dirbti.

Nurodo, kad suteikta judėjimo laisvė galėtų užtikrinti ir kompensuoti per maÅ¾Ä gyvenamųjų patalpų plotÄ . Nurodė, kad nebuvo signalizacijos mygtuko, kuris reikalingas iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . KiekvienÄ kartÄ tenka daužyti duris ir tikėtis, kad kažkas prieis. Po iÅ¡simaudymo duÅ¡e tenka ilgai laukti, kol iÅ¡ves į kameras. PareigÅ«nai neužtikrina saugumo. Nurodė ir tai, kad turėjo teisę į 1 valandos pasivaikščiojimo teisę. Tai yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka Higienos normų reikalavimų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių. Kiemeliuose buvo purvina, sulaužytas suoliukas, sienos apipelijusios. Kiemeliai nebuvo valomi, jei dulka – nelaistomi. Be to, juose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto. Asbestas buvo sienose, kanalizacijoje. Tai sukėlė pavojų jo sveikatai. Be to, kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo per langÄ , buvo drėgna ir tamsu. Jam buvo ribojamas minimalus Å¡varaus oro kiekis. LangÄ uždengė grotos.

Čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo. Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas. Buvo įrengtos po dvi 36 vatus Å¡viesÄ skleidžiančias lemputes. Å viesa buvo labai stipri. Nuo jos skaudėjo akis, galvÄ . Kamerose nebuvo jungiklių. O lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas. Kamerose nebuvo užtikrinama pakankamai tinkama temperatÅ«ra. ŽiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę.

Dėl to jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai. Sukildavo temperatÅ«ra. Teigia, kad kalinimo laikotarpiu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne. IÅ¡duodavo vienÄ paklodę ir užvalkaliukÄ pagalvei, užvalkalo užklotui neiÅ¡duodavo. Vėliau iÅ¡davė virtuvinį rankÅ¡luostukÄ . Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės rÅ«dijo ir puvo. Apatinį trikotaÅ¾Ä plaudavo tik jei suimtasis turėjo skalbimo maiÅ¡Ä . Jeigu sÄ skaitoje nėra pinigų, drabužius skalbdavo 1 kartÄ Ä¯ du mėnesius.

Nebuvo sÄ lygų džiovinti rÅ«bus. Nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėm skiriama tik pusė ritinėlio. Å iukÅ¡lių konteineriai buvo prie kamerų langų, todėl nuolat juto nemalonų kvapÄ . Teigia ir tai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, atskirtas tik sienele, nėra kabinos. Jį besinaudojantį unitazu galėjo stebėti kiti asmenys, pareigÅ«nai. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Nebuvo oro Å¡alinimo sistemos.

Todėl kameroje buvo nemalonių kvapų. Dėl to patyrė stresÄ , orumo pažeidimÄ , patyrė dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus. Nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Ne kartÄ neturėjo tokios galimybės. Administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų Å¡ios teisės pažeidimÄ . Be to, duÅ¡o patalpos neatitinka Higienos normų reikalavimų. DuÅ¡as turi bÅ«ti užtikrinamas du kartus per savaitę.

Be to, duÅ¡as turi bÅ«ti užtikrinamas po sporto salės. Po sporto niekada nebuvo vedamas į duÅ¡Ä . Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nesiėmė jokių veiksmų parazitams naikinti arba tai buvo atliekama nesavalaikiai, tik po daugkartinių praÅ¡ymų. Po tokių procedÅ«rų, suimtieji iÅ¡ karto buvo vedami į kameras, neiÅ¡vėdinus jų. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas tinkamas, kaloringas, skanus maistas, dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, nors jis kasdien sportavo.

Maistas buvo paduodamas pro duris į kamerÄ , nebuvo sveriamas. Teigia, kad nebuvo užtikrintas maisto kiekis ir kokybė. Taip pat nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos pavalgyti. Kol padalindavo maistÄ po kameras, jis atÅ¡aldavo. Matė, kaip maisto dalintojas, maistÄ dalina be higieninių pirÅ¡tinių. Taigi, pareiÅ¡kėjas teigia, kad visos iÅ¡vardintos kalinimo sÄ lygos ir aplinkybės jam suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus. Tai jį labai sukrėtė, tai jam sukėlė kančiÄ , nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas ir reputacija.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimu nesutinka (b. l. 31-48). Pateikė gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko bÅ«ti pareiÅ¡kėjui, o taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Nurodė, kad iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui (vienam asmeniui) tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Dėl kamerų remonto paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad patys suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys kamerose esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijÄ aprÅ«pina Ūkio skyriaus inspektoriai, atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, sudaryta paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodo, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016).

Tokio aiÅ¡kinimo, kaip minėta, laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Pažymėjo, jog teisės aktai numato, kad tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

Taisyklės nenumato atskirų naktinio apÅ¡vietimo jungiklių kamerose įrengimo. Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Ä®staigos kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.

Pažymėjo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Ä® duÅ¡inės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Dušų įrengimas atitinka teisinį reglamentavimÄ , jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones. DuÅ¡inėse veikia mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečiÄ patalpÄ .

DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. DuÅ¡uose yra nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Taip pat nurodė, kad E. K. buvo iÅ¡duota Å¡vari, tvarkinga tinkama naudojimui patalynė, rankÅ¡luosčiai, antklodė, pagalvė, čiužinys.

Visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems skirta higienos priemonių mėnesio norma: tualetinis popierius (vyrams 1 vnt., moterims 2 vnt.), 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo, pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ buvo iÅ¡duodama mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra iÅ¡duodami Å¡varÅ«s, tvarkingi patalynės komplektai ir rankÅ¡luosčiai. Ä®staigoje iÅ¡duodamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) atitinka Higienos normos reikalavimus. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Pažymėjo, kad maitinimas nuteistiesiems tiekiamas vadovaujantis tai reglamentuojančių teisės aktų. KiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama.

Tai reiÅ¡kia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, yra praėję medicininį patikrinimÄ , yra tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mÅ«vėti pirÅ¡tinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais t. y. maistas rankomis neliečiamas.

Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų. Pataisos įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ , nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ .

Savo skunde E. K. nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iÅ¡kvietęs pareigÅ«nų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo bÅ«ti patirta žala, E. K. buvo laikomas saugiomis sÄ lygomis. Nurodė ir tai, kad įstaigos personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, Å¡ių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rÅ«pinasi ir specialiai jų negadina. Å ie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio Å¡ių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki Å¡iol.

LukiÅ¡kių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis LR BVK 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymėtina, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.

Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nurodė, kad konkrečiu atveju nuteistajam buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose bÅ«tų įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Taip pat, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 str. 1 dalimi, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Pažymėtina, kad toks pat, pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje bei Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. K. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų kreipėsi į įstaigos administracijÄ . Prie atsiliepimo pridedama dokumentinė medžiaga, t. y pareiÅ¡kėjo skundai, pateikti įstaigos administracijai bei atsakymai į juos.

Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad E. K. savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

E. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Todėl praÅ¡o skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. K. laikotarpiu nuo 2016-05-10 LukiÅ¡kių TI-K buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 253, plotas - 34,43 m2 (9 asmenys kameroje), ir buvo Å¡ioje kameroje laikomas iki 2016-09-05 (Å¡ioje kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 9 asmenų).

Nuo 2016-09-06 iki 2016-09-11 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 301, plotas - 8,03 m2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2016-09-13 buvo kameroje Nr. 252, plotas - 42,33 m2 (5 asmenys kameroje); 2016-09-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 264, plotas - 7,80 m2 (2 asmenys kameroje); 2016-09-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 310, plotas - 7,77 m2, laikomas iki 2016-09-18 (2 asmenys kameroje); nuo 2016-09-19 iki 2016-09-27 laikomas kameroje Nr. 391, plotas - 34,27 m2 (laikomi nuo 5 iki 6 asmenų); nuo 2016-09-28 iki 2016-11-01 kameroje Nr. 404, plotas - 14,80 m2 (nuo 3 iki 4 asmenų kameroje); nuo 2016-11-02 iki 2017-01-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 311, plotas - 7,75 m2 (nuo 1 iki 2 asmenų kameroje); nuo 2017-01-20 iki 2017-02-05 kameroje Nr. 278, plotas - 7,92 m2 (2 asmenys kameroje); nuo 2017-02-06 iki 2017-02-14 kameroje Nr. 275, plotas - 7,85 m2 (2 asmenys kameroje); nuo 2017-02-15 iki 2017-03-07 kameroje Nr. 287, plotas - 7,70 m- (2 asmenys kameroje); nuo 2017-03-08 iki 2017-03-14 kameroje Nr. 263, plotas - 7,83 m2 (2 asmenys kameroje); nuo 2017-03-15 iki 2017-03-22 kameroje Nr. 270, plotas - 7,79 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2017-03-23 iki 2017-05-08 kameroje Nr. 323, plotas - 7,75 m2 (nuo 1 iki 2 asmenų kameroje); 2017-05-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 106, plotas - 7,38 m2, 1 asmuo kameroje, vėliau laikotarpiui iki 2017-05-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 360, plotas - 6,59 m2, 1 asmuo kameroje; nuo 2017-05-11 iki 2017-05-12 kameroje Nr. 254, plotas - 34,71 m2 (5 asmenys kameroje); nuo 2017-05-13 iki 2018-08-28 kameroje Nr. 256, plotas - 23,32 m2 (nuo 2 iki 6 asmenų kameroje); 2018-08-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 262, plotas - 7,86 m2, 1 asmuo kameroje, perkeltas į kamerÄ Nr. 121, plotas - 7,38 m2, 1 asmuo kameroje; nuo 2018-08-30 iki 2019-09-03 kameroje Nr. 317, plotas - 7,61 m2 (1 asmuo kameroje); nuo 2018-09-04 iki 2018-09-17 kameroje Nr. 262, plotas - 7,86 m2 (2 asmenys kameroje).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, didžiÄ jÄ ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Be to, dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'', kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).

TIĮET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Taip pat, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus.

Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”. Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426.

Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIÄ®ET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (duomenys, pateikti atsiliepime, b. l. 37-39). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

Toks gyvenamųjų kamerų ir sanitarinio mazgo kameroje įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių keliamus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nesiskundžia baldų stygiumi, nurodo, kad didžiÄ jÄ gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, tačiau nenurodo ir tai, kad baldai buvo pertekliniai. Skunde pateikia tik savo paaiÅ¡kinimus, kad tiek sanitarinio mazgo užimamas plotas, tiek baldais užstatytas plotas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro ploto, skaičiuojant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios vietos plotÄ .

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitu (-ais) asmeniu (-imis), nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas, kuomet pareiškėjas kalėjo su dar kitu asmeniu kamerose: Nr. 404 (kurios plotas 14,80 kv.m.) nuo 2016-09-28 iki 2016-10-09 bei laikotarpiu nuo 2016-10-11 iki 2016-10-28 (kameroje buvo 4 asmenys), kameroje Nr. 287 (kurios plotas 7,70 kv.m.) laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-03-07 (kameroje buvo 2 asmenys).

Taigi, iÅ¡ viso netinkamomis sÄ lygomis nesuteikiant pareiÅ¡kėjui teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto (tačiau labai minimalus ploto trÅ«kumas, pagal nacionalinius teisės aktus konstatuojamas pažeidimas) pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 48 paras. Todėl CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIÄ®ET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus.

Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka TIĮET 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad laikotarpiais, kuomet kamerose pareiškėjas buvo laikomas su dar kitais asmenimis, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais, išskyrus kameras Nr. 253, 252, 254, 256, 391, kuriose, kaip nurodė atsakovės atstovas, yra įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa (kabina su durimis), - viso 227 paras.

PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drėgna, tamsu, pelėsis, grybelis, nuo sienų atsilupę dažai, kameros vėdinamos per langus, buvo parazitų, buvo blogas apÅ¡vietimas, ant langų grotos, kameros neventiliuojamos, netinkamai apÅ¡viestos, blogas dirbtinis apÅ¡vietimas, per stipri Å¡viesa, todėl skaudėjo akis ir galvÄ . ŽiemÄ buvo per Å¡alta, vasarÄ â€“ per karÅ¡ta. PasireikÅ¡davo dėl to galvos, gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

Administracija nesiėmė veiksmų parazitams naikinti. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sÄ lygos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.).

Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Teisės aktai nenumato atskirų naktinio apÅ¡vietimo jungiklių kamerose įrengimo. Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu.

Lemputės atitinka Europos sÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys tos Å¡alies rinkai yra tiekiamas legaliai. Pagal byloje turimus įrodymus, nenustatyta, kad pataisos įstaigos kamerų apÅ¡vietimui naudotos elektros lemputės bÅ«tų kenksmingos sveikatai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio konkretaus įvykio, fakto, kad būtų tiesioginis ryšys tarp kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, naudotų dirbtinei apšvietai lempučių įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, kad būtų sutrikusi būtent dėl to pareiškėjo sveikata. Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma Higienos normos 134:2015 16 punkte nurodyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra.

Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , langų angoje turi bÅ«ti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Taigi, atsakovės atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų konstatuoti.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas). Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarkÄ kameroje, vėdintų patalpÄ , kaip numato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose bÅ«tų galima iÅ¡vengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatÅ«ros pokyčių, kitų nemalonių veiksnių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 253, 252, 301, 264, 310, 391, 404, 311, 278, 275, 287, 263, 270, 323, 106, 360, 254, 256, 262, 121, 317.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose (b. l. I tomas, 65-140, 148-199, II tomas, b. l. 1-14, ) skundo ginčo laikotarpiu nenustatyti pareiÅ¡kėjo minimi nusiskundimai tose kamerose, kuriose jis buvo laikomas. Kaip matyti iÅ¡ Centro patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose santykinės oro drėgmės, temperatÅ«ros ir apÅ¡vietimo reikalavimai, bendros kamerų bÅ«klės nebuvo pažeisti. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad kamerose pribyrėjusio tinko nebuvo, sanitariniai įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, bendra dirbtinė apÅ¡vieta atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių ar kitų higienos normos pažeidimų dėl kamerų mikroklimato ir higienos sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais, nebuvo nustatyta.

Pažymėtina tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai (kaip pelėsis, nešvarūs langai ir pan.), atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami. Nustačius, kad tikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais.

Dėl atliekamo remonto atsakovės atstovas nurodė, kad smulkÅ«s kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių, duÅ¡inių remonto darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų ir įrodymų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų nustatyti kenkėjai ar parazitai, graužikai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami.

LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi sutartį su įmone UAB „UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (II tomas, b. l. 34-45), kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . Ä®monė turi licenzijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K ėmėsi bÅ«tinų priemonių parazitams, kenkėjams iÅ¡vengti.

Tai patvirtina pateiktas Lukiškių TI-K dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 143-146). Todėl nepagrįsti pareiškėjo nurodyti argumentai, kad į jo prašymus naikinti kenkėjus ir parazitus nebuvo reaguojama. Be to, pats pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių ir objektyviai pagrįstų argumentų, kad kenkėjų naikinimo paslaugos nebūtų teiktos ar jos būtų teiktos nekokybiškai, nenurodo jokio konkretaus įvykio, galėjusio konkrečiai pažeisti jo teises šiuo aspektu.

Ä® bylÄ pateikti Centro patikrinimo aktai patvirtina, kad patikrinus kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, pažeidimų dėl graužikų ir buitinių parazitų nustatyta nebuvo. E. K. buvo supažindintas su sanitariniais reikalavimais 2016 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 142), todėl nepagrįstas argumentas, kad buvo pažeidžiamos teisės, iÅ¡ karto po sanitarinių procedÅ«rų vedant į kameras, jų neiÅ¡vėdinus. Nėra duomenų apie tokius įvykusius įvykius. Žurnale yra žymos, kad po sanitarinių procedÅ«rų kameros buvo vėdinamos pagal teisės aktų reikalavimus.

Kaip nurodė atsakovas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras.

Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijÄ aprÅ«pina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Teismas, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo manyti prieÅ¡ingai, abejoti teikiama informacija, kurios pareiÅ¡kėjas nepaneigia jokiais įrodymais.

Savo nusiskundimus pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė deklaratyviai, nenurodydamas jokio konkretaus įvykio, situacijos ar fakto, tiesiogiai įtakojusio jo kalinimo sÄ lygas, pasireiÅ¡kusio neigiamomis pasekmėmis pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose ir duÅ¡o patalpose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų, negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų, teko ilgai laukti, kol jie ateis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V- 176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji veikianti. Todėl visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 87 punktu „PriežiÅ«ros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiÅ«ros pareigÅ«nai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15 - 25 kamerų, kurios bÅ«tų iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos arba viena prieÅ¡ kitÄ . Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi bÅ«ti organizuojamas atskiras priežiÅ«ros postas“. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ , nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iÅ¡kvietęs pareigÅ«nų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo patirti neigiamas pasekmes, žalÄ . Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dėl to bÅ«tų kilusi grėsmė į saugiÄ aplinkÄ . Atsakovės atstovas nurodė ir tai, kad įstaigos personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, Å¡ių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rÅ«pinasi ir specialiai jų negadina.

Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti. Kaip minėta, nenustatyta jokio konkretaus atvejo, kad dėl to, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku, jam būtų kilusios neigiamos pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu, jis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti dėl atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. PareiÅ¡kėjas 2016 m. lapkričio 2 d. buvo parašęs skundÄ dėl iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl higienos normų kameroje Nr. 404, dėl kenkėjų, dėl remonto (b. l. 28-29), į kuriuos jam yra LukiÅ¡kių TI-K atsakęs bei paaiÅ¡kinęs, nurodęs, kad kameroje Nr. 404, kurioje jis buvo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. 28 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. 8 d. nesikreipė dėl kameros techninės bÅ«klės, dėl sukeltų kalinimo pasekmių į sveikatos priežiÅ«ros specialistus nesikreipė.

Pagal pateiktus Centro duomenis, nenustatyta, kad kameroje Nr. 404 pareiškėjo buvimo toje kameroje laikotarpiu būtų fiksuoti higienos normų pažeidimai. Nėra duomenų, kad šis atsakymas būtų skųstas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 25, 28-29, 30, II tomas). Pagal atsakovės atstovo pateiktus įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017 metų materialiai buvo aprūpintas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau - Norma).

Vadovaujantis Norma LukiÅ¡kių TI-K E. K. buvo iÅ¡duota Å¡vari, tvarkinga tinkama naudojimui patalynė, rankÅ¡luosčiai, antklodė, pagalvė, čiužinys. Pagal NormÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės. Vadovaujantis Norma LukiÅ¡kių TI-K visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo skirta higienos priemonių mėnesio norma: tualetinis popierius (vyrams - 1 vnt., moterims - 2 vnt.), 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo, pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ buvo iÅ¡duodama mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Aprūpinimo norma), galiojančiu nuo 2017 metų, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Tuo atveju, kai suimtasis (nuteistasis) per mėnesį iki praÅ¡ymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Vadovaujantis AprÅ«pinimo norma higienos reikmenys: tualetinis popierius (3 vnt. - vyrams, 4 vnt. - moterims ritinėliai), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), avalynė ir drabužiai iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Kaip nurodė atsakovės atstovas, pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su raÅ¡tiÅ¡kais praÅ¡ymais pagal AprÅ«pinimo normÄ nesikreipė. Vadovaujantis AprÅ«pinimo norma suimtiesiems ir nuteistiesiems yra iÅ¡duodami Å¡varÅ«s, tvarkingi patalynės komplektai (užvalkalas pagalvei, paklodė, užvalkalas antklodei) ir rankÅ¡luosčiai. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duotas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

MinkÅ¡tas inventorius iÅ¡duotas buvo Å¡varus ir tvarkingas. IÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Skalbiniai skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. Asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI­K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 “ Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo paslaugÄ . Neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr.1-151 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 “Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“. Nurodytas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo materialinio buitinio aprÅ«pinimo, higienos priemonių suteikimo patvirtina Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėnesio praneÅ¡imas dėl E. K. skundo (b. l 54-578). Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, kad čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rÅ«dijo, puvo, kad nebuvo sÄ lygų džiovinti rÅ«bus, kad nebuvo iÅ¡duodama pakankamai tualetinio popieriaus ir kiti nėra konkretizuoti, tai abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio teiginiai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Nurodydamas Å¡iuos nusiskundimus, pareiÅ¡kėjas nemini konkrečių su Å¡iomis aplinkybėmis susijusių faktų, pažeidusių jo teises. Nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi specialiųjų poreikių, sÄ lygojančių bÅ«tinybę gauti didesnį nei nustatyta kiekį higienos, valymo priemonių, buitinio aprÅ«pinimo reikmenų. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas, nežinodamas apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų paÅ¡alinti, pareiÅ¡kėjas, kaip minėta, su atitinkamais praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ nesikreipė, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡duoti jam papildomai valymo, higienos priemonių.

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo keičiama patalynė, kaip numatyta teisės aktuose, kad nebuvo realizuojama teisė skalbti ir džiovinti asmeninius virÅ¡utinius ir apatinius drabužius, bei kad tokiu bÅ«du tuo pačiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į asmens sveikatÄ ir higienÄ . Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. 2019 m. gegužės mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime dėl E. K. skundo (b. l. 54-58) nurodyta ir tai, kad iÅ¡ kamerų buitinės atliekos Å¡alinamos vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintu buitinių atliekų iÅ¡ gyvenamųjų patalpų Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡u, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvienÄ dienÄ numatytu laiku iÅ¡ kamerų iÅ¡neÅ¡a buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius.

Nuteistieji, atliekantys Å«kio darbus, kiekvienÄ dienÄ turi iÅ¡neÅ¡ti atliekas iÅ¡ konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikÅ¡telę. AikÅ¡telė su konteineriais uždarame kieme. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo Å¡iukÅ¡lių konteinerių prie kamerų langų. Buitines ir maisto atliekas iÅ¡vežė įmonės, su kuriomis LukiÅ¡kių TI-K sudaręs sutartis dėl atliekų Å¡alinimo. Buitinių atliekų saugojimo aikÅ¡telėje buvo palaikoma Å¡vara ir tvarka. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo nurodytų nusiskundimų dėl netinkamai laikomų Å¡iukÅ¡lių konteinerių, su tuo susijusių aplinkybių, konkrečiai įtakojusių jo teisę į higienos užtikrinimÄ .

Nėra duomenų, kad bÅ«tų fiksuoti higienos sÄ lygų pažeidimai Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, negalėjo nusiprausti po sporto. Be to, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų. Tačiau nurodydamas, kad ne kartÄ neturėjo tokios galimybės, konkrečiai neįvardijo, kada toks įvykis buvo, kaip pasireiÅ¡kė ir pan., nedetalizavo tokio įvykio aplinkybių. 2019 m. gegužės mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo atsakovės atstovas yra nurodęs, kad LukiÅ¡kių TI-K kalinamiesiems buvo sudaroma galimybė ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka HN 134:2015 44 punktÄ .

Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymÄ Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ kalinamieji duÅ¡u gali naudotis iki 15 minučių. LukiÅ¡kių TI-K dušų įrengimas atitinka Taisyklių, PĮĮET, HN 134:2015 reikalavimus. Pagal HN 134:2015 18 punktÄ Ä¯ duÅ¡us tiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos, naudojant dezinfekcijos priemones.

LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inėse yra skystas muilas ir plaukų Å¡ampÅ«nas, įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais kalinamieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos. Dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Jos kiekvienÄ dienÄ yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. DuÅ¡uose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti Å¡viestuvai. Dušų patalpose sudarytos sÄ lygos nusirengti, apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė).

Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. PareiÅ¡kėjas nepaneigė, kad jam nebuvo suteikta galimybė naudotis duÅ¡u, duÅ¡e esančiomis higienos priemonėmis, karÅ¡tu vandeniu tiek, kiek yra reglamentuota teisės aktų reikalavimais. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas be kita ko, teigia skunde, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas, kaloringas maistas, kadangi jis kiekvienÄ dienÄ sportavo.

Buvo netinkamos sÄ lygos valgyti, maistÄ iÅ¡dalindavo nehigieniÅ¡kai. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.

Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018-01-01).

Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Be sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Tai reiÅ¡kia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duoda karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, yra praėję medicininį patikrinimÄ .

MaistÄ dalina užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mÅ«vėti pirÅ¡tinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų (b. l. 42). Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti nurodytais teiginiais, juolab nėra pateiktų prieÅ¡ingų įrodymų.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, subjektyvÅ«s samprotavimai, nepagrįsti įtikinamais argumentais ir įrodymais. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir dėl Å¡ių nusiskundimų bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . PareiÅ¡kėjas yra nurodęs ir tai, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, renginių, teisė į sportÄ . Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į Å¡iÄ veiklÄ valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.

Nuteistųjų socialinė reabilitacija - tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingų reintegracijÄ Ä¯ visuomenę. Pagal pateiktus byloje duomenis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovo teigimu, įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. 2019 m. gegužės mėnesio Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus tarnybiniame praneÅ¡ime dėl E. K. užimtumo (b. l. 24, II tomas) nurodyta, kad E. K. pagal jo praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ .

Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį bei sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises ir sÄ moningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiÅ¡kumÄ bei teisinę sÄ monę, mažinti neigiamÄ izoliacijÄ pastariesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė lankytis Vilniaus pataisos namų bibliotekoje, kur gali pasinaudoti riboto interneto prieiga.

Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosiose kamerose iÅ¡kabinama teisinė informacija apie kalinimo sÄ lygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Kalinimo įstaigoje periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius.

Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pateikė aiÅ¡kius paaiÅ¡kinimus, įrodymus dėl užimtumo užtikrinimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o pareiÅ¡kėjas jų nepaneigė reikÅ¡mingais ir objektyviais duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08).

Teismas susipažinęs su atsakovės atstovo pateikta informacija apie socialinį užimtumÄ , vykdomas programas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu. Nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo iÅ¡dėstyta pozicija, kadangi pareiÅ¡kėjas skundo aplinkybių dėl užimtumo konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu bÅ«du jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla ir pan. nebuvo leista pasinaudoti.

PareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų įstaigos administracijai dėl nurodytų nusiskundimų nebuvo gauta. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytų sÄ lygų kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Nenustatyta, kad administracija bÅ«tų vykdžiusi prieÅ¡ingus teisės aktams veiksmus, bÅ«tų sÄ moningai siekusi pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, neužtikrinusi jam teisės į užimtumÄ ginčo kalinimo laikotarpiu. Skunde pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagristi jokiais faktiniais įrodymais.

Todėl remiantis iÅ¡dėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pasivaikščioti galėjo tik 1 valandÄ per dienÄ ir tai pažeidė jo teises Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kiemeliuose purvina, nevalomi, be to juose buvo asbesto, kas sukėlė pavojų jo sveikatai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neneigia, kad turėjo galimybę pasivaikščioti kas dienÄ .

Atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore (b. l. 44). Pagal pateiktus atsakovės atstovo duomenis byloje nenustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai bÅ«tų įrengti ne pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 45-46). Juolab, pareiÅ¡kėjas nenurodė, konkrečiai, kuriuose kiemeliuose, kokiu bÅ«du ir aplinkybėmis buvo pažeistos jo teisės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose bÅ«tų įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 p. pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis.

Taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te. Pasivaikščiojimo kiemelių su Å¡iferiu dengtais stogais nėra (b. l. 56). Nenustatyta, kad atsakovės atstovas tyčiniais veiksmais bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo saugaus pasivaikščiojimo teisę, sudaręs nesaugiÄ aplinkÄ ar pan.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, dėl netvarkos, asbesto buvimo, teigiant, kad visa tai sukėlė pareiÅ¡kėjui pavojų sveikatai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. IÅ¡ pateiktų byloje pareiÅ¡kėjo medicinių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo nustatytų sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti skunde nurodytos aplinkybės. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde teismui nurodytų pasivaikščiojimo teisės pažeidimų ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ .

Matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. teikė LukiÅ¡kių TI-K direktoriui skundÄ , nurodydamas, kad į vienÄ pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedami 6 žmonės, kad neužteko ploto pasivaikščiojimui (b. l. 22-23). LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. gegužės 31 d. yra pateikęs atsakymÄ pareiÅ¡kėjui (b. l. 21), nurodant, kad vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 “Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”, 92 punktu reikalavimais, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Teisės aktai nenumato, kokio ploto turėtų bÅ«ti pasivaikščiojimo kiemas vienam asmeniui. Taigi, remiantis iÅ¡dėstytu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniÅ¡kos kalėjimo sÄ lygos, dėl ko patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ depresijÄ , patyrė pažeminimÄ , jautė depresijÄ .

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui teisės aktais nustatyto kameros gyvenamojo ploto 48 paras, bei pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais 227 paras, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 700 Eur.

Teismas nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad maÅ¾Ä dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nustatytų pažeidimų bÅ«tų skundęsis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, taip pat byloje nenustatyta, jog bÅ«tent dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę sveikatos sutrikimai. Nors pateikti duomenys apie tam tikrus pareiÅ¡kėjo sveikatos nusiskundimus, t.y. gydytojų įraÅ¡ai, kad pacientas skundėsi pablogėjusiu regėjimu 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kad kankina nemiga 2018 metais sausio mėnesį, gegužės mėnesį ir kiti nusiskundimai dėl sveikatos, neįrodo, kad Å¡ie sutrikimai yra įvykę bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų, juolab, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo ir neįrodo, kokiu bÅ«du ir aplinkybėmis buvo įtakotas konkretus jo sveikatos sutrikimas.

Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 700 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė