2025-02-05 Nr. AB-2125-3-61-3-05038-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1293-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05038-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Z. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 24S199050 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. vasario 26 d. jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 24S186721 buvo panaikintas. Šis sprendimas įsigaliojo praėjus 14 dienų apskundimo terminui. Taigi Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo, o išduotas leidimas laikinai gyventi nebegalioja nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. Gavusi pranešimą apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jam dar neįsigaliojus, pareiškėja išvyko į Lenkiją. 2024 m. rugpjūčio 22 d. Varšuvoje pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijoje gavimo. Prašymo pradėti leidimo laikinai gyventi Lenkijoje procedūra buvo pradėta ir patvirtinta 2024 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 28 d. per MIGRIS sistemą gavo pranešimą, kad ji privalo išvykti iš Lietuvos ir, kadangi nėra informacijos apie jos išvykimą iš Šengeno zonos, 2024 m. rugpjūčio 29 d. 8 val. atvykti į pokalbį Migracijos departamento Kauno skyriuje. Pareiškėjos teigimu, toks pokalbio paskyrimas laikytinas provokacija, kuria būtų konstatuotas faktas, kad pareiškėja neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Migracijos departamento nurodytą dieną pareiškėjos sutuoktinis atvyko į pokalbį, paaiškino teisines aplinkybes, pateikė turimų dokumentų kopijas, patvirtinančias teisėtą pareiškėjos buvimą Lenkijoje. Pareiškėjos sutuoktinio pateikta informacija ir dokumentai nebuvo tinkamai užfiksuoti pareiškėjos asmeninėje byloje, taip pat nebuvo kaip nors įvertinti. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 28 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi. Tuo pačiu sprendimu nusprendė įtraukti ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 28 d.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjos sutuoktiniui, nors jis tuo metu buvo Migracijos departamento Kauno skyriuje. Sprendimas taip pat nebuvo įteiktas ir pareiškėjai per jos MIGRIS asmeninę paskyrą. Apie tai, kad yra priimtas toks sprendimas, pareiškėja sužinojo tik gavusi rašytinį 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimą Nr. 24SD21417.

4. Pareiškėjos manymu, Migracijos departamentas, neištyręs visų faktinių aplinkybių ir nežiūrint į tai, kad jos sutuoktinis pateikė informaciją ir duomenis apie Lenkijos Respublikoje pradėtą laikino leidimo Lenkijoje procedūrą, tiesiog tiesmukiškai priėmė sprendimą, pažeidžiantį jos teises. Pareiškėja nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyto rėžimo ir užsieniečiui keliamų reikalavimų. Ji išvyko iš Lietuvos Respublikos anksčiau nei įsigaliojo Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo. Išvykusi iš Lietuvos, ji pasinaudojo kitos valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais ir kreipėsi į Lenkijos Respublikos migracijos tarnybą dėl leidimo laikinai gyventi procedūros pradėjimo. Lenkijos Respublikos migracijos tarnyba, laikydamasi Lenkijos Respublikos įstatymų, patvirtino pareiškėjos prašymą, kuris su antspaudu yra kelionės dokumentas ir teisėtas pagrindas būti Lenkijos Respublikos teritorijoje nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos teritorijoje priėmimo, kai Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo, o išduotas leidimas laikinai gyventi nustojo galioti 2024 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas, kuriuo buvo uždrausta jai atvykti į Lietuvos Respubliką, yra neproporcingas, neteisėtas, nes nėra padarytas teisės pažeidimas, netinkamai pagrįstas vertinant pateiktus duomenis bei pažeidžia asmens teises. Pareiškėja yra nubausta nepadariusi teisės pažeidimo, o jai esant trečiosios šalies pilietei, įžvelgiama ir rasinė diskriminacija. Todėl šis sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, o sprendimas Nr. 24S186721, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas. Nors pareiškėjos vyras ir buvo atvykęs į vizitą vietoj pareiškėjos, jis nėra įgaliotas asmuo, kuriam būtų buvę galima įteikti sprendimą ar pranešimą apie sprendimą, priimtą pareiškėjos atžvilgiu.

7. Ginčijamame Sprendime įvertinus tai, kad yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi, nesudarė darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone, atvykus į Lietuvos Respubliką, įsidarbino kitoje įmonėje be Migracijos departamento leidimo bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi į SIS. Todėl šis sprendimas laikytinas proporcingu. Aplinkybė, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl leidimo gyventi Lenkijoje, niekaip nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be kita ko, Lenkijos kompetentingos institucijos, nagrinėdamos prašymą, turėtų inicijuoti konsultacijos su Lietuva dėl SIS perspėjimo, o nusprendus išduoti leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas. Ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS pareiškėja gali pateikti motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie ją iš Nacionalinio sąrašo. Migracijos departamentas, gavęs tokį prašymą, spręs dėl galimybės išbraukti duomenis iš nepageidaujamų asmenų sąrašo.

II. 9. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos Z. A. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S186721 panaikinti pareiškėjai 2024 m. vasario 26 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760336565 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), nes buvo nustatyta, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su ja nebuvo nesudaryta. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, taip pat pareiškėjos asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS.

11. Teismo vertinimu, Migracijos departamento nustatytas 3 metų terminas laikytinas adekvačiu ir proporcingu. Priešingai nei nurodė pareiškėja, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas bei atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagrįstai nustatė, o pareiškėja šių faktinių aplinkybių nei skunde teismui, nei bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad pareiškėjai anksčiau leidimai gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti, ji neturi nei šeimyninių, nei kitų socialinių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, taip pat pareiškėja bendrovėje, apie kurią nebuvo informavusi Migracijos departamento, buvo įdarbinta tik nuo 2024 m. gegužės 3 d. Šios nustatytos aplinkybės Migracijos departamentui pagrįstai leido, prieš tai, be kita ko, nustačius, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi, dėl piktnaudžiavimo migracijos procedūra yra panaikintas, priimti sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas pareiškėjos argumentus, kad ji yra padavusi dokumentus dėl savo teisinės padėties legalizavimo Lenkijos Respublikoje, nelaikė turinčiais reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste, nes nustačius, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, atsakovui atsiranda teisinis pagrindas spręsti dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Dėl atsakovo priimtos išvados pareiškėją išsiųsti (esant pagrįstai abejonei dėl pareiškėjos sąžiningumo ateityje naudojantis migracijos procedūromis, siekiant atvykti į Šengeno erdvę), teismas neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatė.

13. Teismas darė išvadą, kad nustačius, jog pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės (darbo sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta), t. y. egzistuoja prielaidos išvadai dėl piktnaudžiavimo įstatyme nustatytomis migracijos procedūromis, buvo pagrindas įvesti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi į SIS. Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti pareiškėjai leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas, t. y. ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

III. 15. Pareiškėja Z. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog jos teisėtą buvimą Lenkijoje patvirtina jos atstovo Lenkijoje patekta pažyma, kurioje atstovas paaiškina galiojančias ir taikomas Lenkijos įstatymo nuostatas bei patvirtina, jog pareiškėja pateikė prašymą laikinai gyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje ir nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. legaliai joje gyvena.

17. Taip pat pareiškėja pažymi, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas jai nebuvo įteiktas per jos MIGRIS asmeninę paskyrą. Apie Sprendimą ji sužinojo tik gavusi rašytinį 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimą Nr. 24SD21417 dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimto sprendimo Nr. 24S199050.

18. Pareiškėja nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyto rėžimo ir užsieniečiui keliamų reikalavimų. Ji išvyko iš Lietuvos Respublikos anksčiau, nei įsigaliojo Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo. Išvykusi iš Lietuvos, ji pasinaudojo kitos valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais ir kreipėsi į Lenkijos Respublikos migracijos tarnybą dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos teritorijoje procedūros pradėjimo. Nors teismas nurodė, kad 3 mėtų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis yra adekvatus ir proporcingas, tačiau jokių argumentų tam pagrįsti nenurodė. Taip pat teismas neįvertino Sprendimo dalies dėl perspėjimo į SIS įtraukimo.

19. Teismas bei atsakovas nurodė, kad pareiškėja pažeidė teisės aktus, nes neturėjo galiojančios darbo sutarties su bendrove, kurią nurodė kaip pagrindą atvykti į Lietuvą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad būtent darbdavys atsisakė pareiškėjos, kaip darbuotojos. Pareiškėja darbo sutartį su nauju darbdaviu sudarė 2024 m. gegužės 3 d.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimas Nr. 24SD21417 dėl ginčijamo Sprendimo pareiškėjai buvo išsiųstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu. Be to, nors pareiškėjos vyras ir buvo atvykęs į vizitą vietoj pareiškėjos, jis nėra įgaliotas asmuo, kuriam būtų buvę galima įteikti sprendimą ar pranešimą apie sprendimą, priimtą pareiškėjos atžvilgiu.

22. Pareiškėja pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Ji šios pareigos nevykdė, įsidarbino UAB „Selvika“ neturėdama Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį.

23. Aplinkybė, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl leidimo gyventi Lenkijoje, niekaip nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be kita ko, Lenkijos kompetentingos institucijos, nagrinėdamos prašymą, turėtų inicijuoti konsultacijos su Lietuva dėl SIS perspėjimo, o Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas, t. y. ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei išduoti leidimą gyventi.

24. Sprendime įvertinus tai, kad pareiškėjai yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi, nesudarė darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone, atvykus į Lietuvos Respubliką, įsidarbino kitoje įmonėje be Migracijos departamento leidimo bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi į SIS.

25. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 24S199050, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijose 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad atsakovas, pagrįstai nustatė, o pareiškėja šių faktinių aplinkybių nei skunde teismui, nei bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad jai anksčiau leidimai gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti, pareiškėja neturi nei šeimyninių, nei kitų socialinių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, taip pat pareiškėja bendrovėje, apie kurią nebuvo informavusi Migracijos departamento, buvo įdarbinta tik nuo 2024 m. gegužės 3 d. Taigi atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atitinka vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog ji nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. legaliai gyvena Lenkijoje, apie Sprendimą ji sužinojo tik gavusi rašytinį 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimą Nr. 24SD21417 dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimto sprendimo Nr. 24S199050, o teismo sprendimas priimtas neįvertinus Sprendimo dalies dėl perspėjimo į SIS įtraukimo bei tai, kad būtent darbdavys atsisakė pareiškėjos, kaip darbuotojos.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsienietei išduotą leidimą laikinai gyventi, į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nustatė pareiškėjai draudimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietei uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos užsienietė pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su ja darbo sutartis nesudaryta, padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, bei, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėn. (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos.

Šis Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS reglamentas), 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu ir Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais.

Dėl draudimo atvykti

31. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

32. Šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d.), kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).

33. Iš Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 24S186721, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760336565, galiojantis iki 2026 m. vasario 26 d., matyti, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietė pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „Transinta“ darbo sutarties su asmeniu nesudarė, o nuo 2024 m. gegužės 3 d. asmuo įdarbintas UAB „Selvika“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, asmuo UAB „Transinta“ nedirba, negauna darbo užmokesčio ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietė negauna, Migracijos departamento vertinimu, asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad užsienietė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, su ja darbo sutartis nesudaryta bei ji pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo šis atsakovo Sprendimas dėl leidimo bei jame nustatytos aplinkybės nėra ginčijami, šio Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju Sprendime dėl leidimo nurodytos leidimo panaikinimo priežastys sudarė pagrindą atsakovui uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią ginčijamo Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS

35. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

36. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

37. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėja ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėja apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Pareiškėjos Z. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 24S199050 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą pareiškėjos Z. A. skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė