e5dcd040-5687-42e1-bd36-59ef7b06964c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-5559-819/2019 Procesinis Nr. 2-68-3-00681-2019-6 Procesinio dokumento kategorija: 3.2.7.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. P. praÅ¡ymÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija), valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – Žemės Å«kio ministerija), atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus.

Teisėja nustatė: pareiÅ¡kėja pateikė pareiÅ¡kimÄ (b.l. 1-5), kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. B., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad I. B. ir J. A. (po santuokos sudarymo B.) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų – pareiÅ¡kėjos ir sÅ«naus A. B., kuris (duomenys neskelbtini).

J. B. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nebuvo sudariusi testamento, po jos mirties atsiradusį palikimÄ Ä¯gijo teisę paveldėti pareiÅ¡kėja, sÅ«nus A. B. ir sutuoktinis I. B.. J. B. iki pat mirties gyveno kartu su I. B. santuokos metu įgytame, bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties I. B. vienas priėmė jos palikimÄ ir butÄ bei kitus bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausiusius daiktus (kilnojamuosius, namų apyvokos ir kitus daiktus, taip pat garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ su sodo pastatu) pradėjo valdyti vienas asmeninės nuosavybės teise.

Nei pareiÅ¡kėja, nei jos brolis po J. B. mirties nesikreipė nei į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo, nei į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, taip pat nepradėjo valdyti jokio J. B. turto ar jo dalies. Jos palikimÄ faktiniu valdymu priėmė I. B. – jis po J. B. mirties valdė ir prižiÅ«rėjo turtÄ , mokėjo komunalinius mokesčius ir kt., tačiau į notarÄ nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. I. B. mirė (duomenys neskelbtini).

VisÄ savo turtÄ testamentu jis paliko pareiÅ¡kėjai. I. B. vardu buvo registruotas ir su J. B. bendrÄ ja jungtine nuosavybe valdytas turtas, priimtas faktiÅ¡kai jį valdant, taigi, šį turtÄ (butÄ , garaÅ¾Ä , žemės sklypÄ su sodo pastatu) paveldėjo pareiÅ¡kėja kaip testamentinė įpėdinė. PareiÅ¡kėjos žiniomis, J. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į jos tėvui I.

A. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . 2017 m. balandžio 21 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos priėmė sprendimÄ Nr. 31S-14-(14.31.3) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. B., kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį I. A. priklausiusios žemės. Å iuo metu vis dar vyksta nuosavybės teisių į likusiÄ Å¾emės dalį atkÅ«rimo procesas. PareiÅ¡kėja, gavusi sprendimÄ , kreipėsi į nekilnojamojo turto registrÄ dėl atkurtų nuosavybės teisių į žemės sklypÄ registravimo, tačiau nuosavybės teisė nebuvo įregistruota nurodžius, kad nėra duomenų, jog I.

B., kurio turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja, yra priėmęs J. B. palikimÄ . Pasikreipus į notarę, 2018 m. kovo 6 d. pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas liudijimas, kad pareiÅ¡kėja yra testamentinė ir įstatyminė I. B. įpėdinė, tačiau atsisakyta iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl turto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, nes nuosavybės teisės atkurtos J. B., o duomenų, kad I. B. priėmė J. B. palikimÄ , nėra. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ (b.l. 54-55), kuriame nurodė, kad ji nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos J.

B. palikimo perėjimÄ valstybei, paveldėjimo procedÅ«ra nebuvo pradėta. Todėl suinteresuotas asmuo prašė pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ byloje (b.l. 62-64), kuriuo prašė pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad VÄ® „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimÄ valdyti.

Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjos tėvas I. B. po sutuoktinės J. B. mirties priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, suinteresuotas asmuo nurodė neprieÅ¡tarausiantis Å¡io fakto nustatymui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ (b.l. 67-69), kuriuo prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytus teiginius dėl jos tėvo veiksmų pradėjus faktiÅ¡kai valdyti mirusios sutuoktinės J.

B. turtÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius po jos mirties, taip pat neturi duomenų, kad yra atsiradę palikimo perėjimo valstybei pagrindai. Pažymi, kad J. B. savo mirties dienÄ be kito turto turėjo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nes buvo teikusi praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančiai institucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Paaiškina, kad po J. B. mirties buvo priimti trys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“ (2017 m. balandžio 21 d. Nr. 31S-14-(14.31.3.), 2018 m. liepos 31 d. Nr. 31S-13-(14.31.3), 2018 m. liepos 31 d. Nr. 31S-14-(14.31.3.)). Pareiškimas tenkintinas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (b.l. 7), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Mirties momentu J. B. buvo santuokoje su pareiÅ¡kėjos tėvu I. B. (b.l. 6, 39), santuokoje jie buvo užauginę du vaikus – pareiÅ¡kėjÄ R. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, 39, 40, 35, 109, 111, 112). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad iki mirties J. B. nesudarė testamento, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b.l. 52, 115). (Duomenys neskelbtini) mirė I.

B. (b.l. 28), asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentÄ , notarinio registro Nr. 3175, kuriuo visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai (b.l. 29). I. B. mirus Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure buvo pradėta I. B. paveldėjimo byla, kurioje pareiÅ¡kėja pripažinta testamentine ir įstatymine I. B. įpėdine (b.l. 33), jai 1999 m. balandžio 9 d. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas, notarinio registro Nr. P1-4623, į I. B. jo mirties dienÄ priklausiusį turtÄ (b.l. 30-31).

Byloje nėra duomenų, kad J. B. mirties dienÄ nekilnojamojo turto registre jos vardu bÅ«tų buvusi registruota nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 49). Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota tik po J. B. mirties, atitinkamai 2017 m. balandžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos priemonės Žemės Å«kio ministerijos sprendimo Nr. 31S-14-(14.31.3.) ir 2018 m. liepos 31 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimo Nr. 31S-13-(14.31.3.) pagrindu (b.l. 50-51). Tačiau sutuoktinio I. B. vardu J. B. mirties dienÄ buvo registruota nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įgyta 1992 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1473 pagrindu (b.l. 99-100), nuosavybės teisė į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1983 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-11081 pagrindu (b.l. 97-98), nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1992 m. rugpjūčio 31 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2588 pagrindu (b.l. 101-102), nuosavybės teisė į sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 1987 m. gegužės 29 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (b.l. 103-104), tai yra J.

B. esant santuokoje su I. B. nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Å ių sandorių sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus.

CK, kaip iÅ¡ esmės ir SÅ K, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas, nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iÅ¡ sutuoktinių I.

B. vardu, buvo bendroji jungtinė I. B. ir J. B. nuosavybė pastarosios mirties momentu. J. B. mirties momentu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po J. B. mirties I. B., bÅ«damas įstatyminiu jos įpėdiniu (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. PareiÅ¡kėja teigia, kad nors I. B. į notarÄ nesikreipė, jis J. B. turtÄ po jos mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti, ir šį faktÄ praÅ¡o teismo nustatyti, nes jis pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Ä®vertinus tai, kad I. B. Å¡iai dienai yra miręs, o savo teises į jo palikimÄ siekia įgyvendinti jo testamentinė ir įstatyminė įpėdinė – pareiÅ¡kėja R. P., priėmusi jo palikimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, pripažintina, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, kad I. B. priėmė savo sutuoktinės J. B. palikimÄ po jos mirties pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis), nes toks faktas sÄ lygotų paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimÄ Ä¯ I.

B. paveldėtÄ turtÄ po jo sutuoktinės J. B. mirties, tarp jų į mirties momentu J. B. turėtas turtines teises į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ar jų pagrindu vėliau atsiradusiÄ nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 70-79, 50-51). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir jų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar Å¡iuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad iki J. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir po to iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) I.

B. gyveno jam ir J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ä® bylÄ pateikta buto (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo knygelė už laikotarpį nuo 1997 m. vasario 1 d. iki 1998 m. birželio mėn. (b.l. 8-27) patvirtina, kad mokesčiai už Å¡iam butui teikiamas paslaugas buvo mokami kas mėnesį, tame tarpe ir per Å¡eÅ¡is mėnesius po J. B. mirties – 1997 m. vasario 14 d., 1997 m. kovo 18 d., 1997 m. balandžio 17 d., 1997 m. gegužės 22 d., 1997 m. birželio 18 d.

Teismo vertinimu, visuma Å¡ių byloje surinktų įrodymų liudija, kad I. B. iÅ¡ karto po savo sutuoktinės J. B. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Tokį teismo įsitikinimÄ , įvertinus bylos surinktų įrodymų visumÄ , sustiprina ir tai, kad pareiÅ¡kėjai 1999 m. balandžio 9 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas po I. B. mirties buvo iÅ¡duotas į turtÄ , kuris pagal minėtas nuostatas buvo laikomas bendrÄ ja jungtine I.

B. ir J. B. nuosavybe, nesant teismine tvarka nustatyto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad I. B. priėmė J. B. palikimÄ faktiniu valdymu (b.l. 30-31). Nepaisant to, tai nesukėlė ginčų tarp įstatyminių J. B. paveldėtojų, kas tik patvirtina, kad faktiniu valdymu jos palikimÄ priėmė bÅ«tent I. B., kÄ pagrįstai nurodo pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime. Todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjos R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtÄ , priklausiusį I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir