e5dbeb8a-50b8-4148-9da4-4eef7cb7042a · Jurbarko rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-9-714/2016;proceso Nr. 1-03-2-00677-2015-4;procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.12.1.; 1.1.4.5.1.; 2.3.6.4. JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 4d.Jurbarkas Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja JÅ«ratė LukÅ¡ienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Bartusevičiui, N. J., A.C. K. V., D.I., J. J.,jų gynėjui advokatui Mindaugui Kukaičiui., vieÅ¡ame (uždarame) teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, Å¡eiminė padėtis-nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis-(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d., D.I, gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, Å¡eiminė padėtis-vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji ir deklaruota vieta yra (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d., A.C., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, Å¡eiminė padėtis-nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) deklaruota vieta yra(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d., K.

V., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-vedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyvenamoji ir deklaruota vieta yra(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d.,J. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, šeiminė padėtis-našlys, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamoji ir deklaruota vieta yra (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d., ir n u s t a t ė :

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2015 11 20 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-221-714/2015.N. J. 2015 m. vasario 25 d., apie 19.00 val., Jurbarko rajone, Å imkaičių sen., Lapgirių k., D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Jurbarko mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir D.I., turėdamas tikslÄ paveikti A. G., R. L., A. K., S. K. S. K., Z. B. ir A. Å . valiÄ 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, pažadėjo sumokėti po 2 eurus, už tai, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partijÄ bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4 (V.

V.) ir 9 (L. I.), juos D.I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. J. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į Jurbarko miestÄ prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko iÅ¡ankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone ir parvežė į Jurbarko r., Å imkaičių sen., Lapgirių k. bei jiems prabalsavus, po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iÅ¡ jų, tokiu bÅ«du papirkdamas A.

G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Å ., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. D.I. 2015 m. vasario 25 d., apie 19.00 val., Jurbarko rajone, Å imkaičių sen., Lapgirių k., D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Jurbarko mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir N. J., turėdamas tikslÄ paveikti A. G., R. L., A. K., S. K. S. K., Z. B. ir A. Å . valiÄ 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, pažadėjo sumokėti po 2 eurus, už tai, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partijÄ bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4 (V.

V.) ir 9 (L. I.), juos D.I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. J. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į Jurbarko miestÄ prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko iÅ¡ankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone ir parvežė į Jurbarko r., Å imkaičių sen., Lapgirių k. bei jiems prabalsavus, po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iÅ¡ jų, tokiu bÅ«du papirkdamas A.

G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Å ., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. A.C. 2015 m. vasario 26 d., laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13,00 val., Jurbarko m., automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jurbarko m., Kauno g. 23, esančiame bute, turėdamas tikslÄ paveikti K. Č. ir L. Å . valiÄ 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, panaudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ K. Č. ir L. Å ., t.y. pasinaudodamas tuo, kad jie bijo jo kaip konfliktiÅ¡ko ir agresyvaus asmens, įsakmiai ir kategoriÅ¡kai jiems nurodė, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų tik už Nr. 20(Darbo partijÄ ) ir merÄ S.LapėnÄ bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4(V.

V.) ir 9(L. I.), juos automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko iÅ¡ankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, o jiems prabalsavus, K. Č. parvežė atgal į jo darbovietę bei jam vienam už balsavimÄ dar sumokėjo 89 eurocentus, nes prieÅ¡ kelias dienas jam už balsavimÄ buvo pažadėjęs atsilyginti, tokiu bÅ«du panaudodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ K. Č. ir L. Å . bei dar ir papirkdamas K.

Č., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. K. V. 2015 m. vasario 25 d., laikotarpyje nuo 8,00 val. iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, automobilyje „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D., iÅ¡ Jurbarko r., Å imkaičių sen., Paulių k. ir Jakaičių k., į Jurbarko miestÄ , turėdamas tikslÄ paveikti G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D. valiÄ 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, įteikė kiekvienam iÅ¡ jų popieriaus lapelius, kuriuose buvo pažymėta kaip ir už kÄ balsuoti bei pažadėjo atsilyginti alkoholiu ar pinigais, už tai, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partijÄ ( Nr.

20) bei Lietuvos Respublikos Darbo partijos kandidatus, kurių numeriai 4(V. V.) ir 9(L. I.), tokiu būdu papirkdamas G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D. trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.Be to Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-226-714/2015.J. J. 2015 02 25 apie 19.00val. Jurbarko r., Šimkaičių sen., Lapgirių k. D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir Jurbarko m., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D.Ii ir N. J., turėdamas tikslÄ paveikti A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Å . valiÄ 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone, pažadėjo sumokėti po 2,00 eurus už tai, kad jos 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone balsuotų už Darbo partijÄ bei tos partijos kandidatus, kurių numeriai 4 (V. V.) ir 9 (L. I.), atvežė juos D.I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į Jurbarko miestÄ prie Jurbarko rajono savivaldybės pastato, kuriame vyko iÅ¡ankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose Jurbarko rajone ir parvežė į Jurbarko r., Å imkaičių sen., Lapgirių k., po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2,00 eurus kiekvienam iÅ¡ jų, tokiu bÅ«du papirkdamas A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Å ., trukdė jiems realizuoti teisę rinkti.Atsižvelgiant į tai, kad bylose Nr. 1-221-714/2015 ir 1-226-714/2015 tiriamos analogiÅ¡kos aplinkybės, N. J., D.I. ir J.

J. kaltinami veikę bendrininkų grupėje, N. J. ir D.I. buvo kviečiami į bylos nagrinėjimÄ kaip kiti proceso dalyviai byloje, kurioje kaltinimas pareikÅ¡tas J. J., abiejose bylose buvo kviečiami liudyti tie patys asmenys, teismo 2015 12 15 bylos buvo sujungtos, naujai suformuot abyla Nr. 1-9-714/2016.Kaltinamasis N. J. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodė, kad nežino, kÄ gali paaiÅ¡kinti, jis gyvena (duomenys neskelbtini) tėvas J. J.– (duomenys neskelbtini), nuvežė žmones, nepamena kÄ , nuvažiavo pas tėvÄ ar pas žmonos močiutę, ir kažkas iÅ¡ gyventojų paprašė nuvežti į JurbarkÄ , atrodo, vežė B., S. K.- tris ar keturis žmones, gal ir buvo vienas vyras, jie visi sakė, kad norės pabalsuoti, kas prašė tÄ dienÄ vežti, neatsimena, paskui juos parvežė, ar tuos pačius, nepamena, jie norėjo balsuoti, tai žinojo, kur vyksta balsavimas, ir jis pats tuo pačiu balsavo, automobilį paliko prie savivaldybės, po balsavimo važiavo iÅ¡ karto į Lapgirius, buvo jau vakaras, tÄ dienÄ su J.

J. bendravo ir su visais kitais, ar bendravo su D.I., nepamena, su seserimi gerai sutaria, žinojo, kad kandidatė į tarybÄ , tėvo balsuoti nevežė, neatsimena, kas paprašė, tėvas gal netilpo, visi kalbėjo, kad nori važiuoti balsuoti, prašė, kad nuvežtų, klausė, kaip pabalsuoti už L., tai pasakė, kad pasižiÅ«rėtų į sÄ raÅ¡Ä , atvažiavo prieprie savivaldybės už kultÅ«ros centro, pabalsavo ir parėjo į maÅ¡inÄ laukti, paskui grįžo tos moterys, ir jas iÅ¡vežė, matė, kad juos nufotografavo, klausė, kÄ veža, ir, kiek moka, nepamena, ar buvo tos moterys jau atėjusios, nepripažįsta, kad papirko, vėliau taip pat teko bendrauti, visi buvo iÅ¡sigandę, nesuprato, kas čia vyksta, žmonės patys savo noru norėjo balsuoti už L., negirdėjo, kad tėvas ir I.

žadėtų už balsavimÄ , įLapgirius per mėnesį atvažiuoja keturis ar penkis kartus, jie visi kartu gyvena, kiemas bendras, susitinka kasdien, bÅ«na, kad namo gyventojus veža į parduotuves, į kapines, ir parveža.Kaltinamasis D.I. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad nieko iÅ¡ anksto neplanavo, vežė kelis giminaičius, kai sužinojo, kad bus iÅ¡ankstinis balsavimas, žmonės norėjo balsuoti, nusprendė, kad tuo pačiu uoÅ¡viui nupirks blizgių, kad N. važiuos, nežinojo, jis atvažiavo vėliau, K. norėjo važiuoti pats, buvo pasiruošęs. Dar prieÅ¡ kelis mėnesius iki rinkimų sakė, kad balsuos už L., sustojo prie žuvies parduotuvės, visi kartu nuėjo, o jis sėdėjo maÅ¡inoje, atvežė keturis asmenis, rinkimai buvo įvykis, žmonės prašė pavežti, dar prieÅ¡ kelis mėnesius pas juos buvo plakatas, patys prašė, nereikia įtikinėti, jis pats balsuoti nėjo, atėjo po20 minučių, ir parvežė namo, sustojo prie parduotuvės, patys nusipirko alaus už savo pinigus Lauko gatvėje, iÅ¡lipo parÅ«kyti visi, paskui matė, kad parsinešė alaus, grįžę iÅ¡ miesto, atÅ¡ventė, Jurbarke su N. nesusitiko, paskui jis paskambino, N. J. suplanavo kelionę pats, tie žmonės žinojo kandidatės numerį, labai greitai sužinojo, kad yra nemalonumų, N. paskambino tėvas, o jis L., buvo namuose kai vyko apklausos, sekančiÄ dienÄ po darbo nuvažiavo į kaimÄ ir iÅ¡girdo istorijas, kažkuris sako, kad kodėl jį mušė, taip elgtis negalima, policija dirbo ir po darbo, kai parašė pareiÅ¡kimus, atvežė juos, ir žmona nuvežė į bÅ«stinę, kas vyko toliau, nesidomėjo, įbauginti žmonės daug kÄ pasako, jis pinigų nesiÅ«lė už balsavimÄ , N., J. nesiÅ«lė ir neįtikinėjo, žmonės už bet kÄ jaučiasi skolingi, žino, kad pinigų neturi, jie jau apie pusmetį ketino balsuoti už L., su V.

Å¡eimomis nebendrauja.Kaltinamasis J. J. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nesupranta kas čia vyksta, nepripažįsta kaltės, neatsimena kÄ sakė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus (I tomas b. l. 128; 129-130; 133-134), J. J. nurodė, kad nieko neatsimena, pirmadienį guls į ligoninę, supranta, ko jo klausia, bet kas buvo tÄ dienÄ neatsimena, kiek supranta, čia yra dėl balsavimo, anksčiau atsiminė viskÄ geriau.Kaltinamasis A.C. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodė, kad nesutinku sukaltinimu, pats balsavo už kitÄ partijÄ , K.

Č. pažįsta kaip kaimynÄ ir žvejÄ profesonalÄ , o jis pats tik mėgėjas, tÄ dienÄ jis važinėjosi su K., Č. dirbo Vytėnuose, jis buvo prašęs jį pavežti kartu su sugyventine, paskolino Č. aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų, kartais Č. duodavo jam rajukų žvejybai, jokių nesutarimų su Č. nebuvo, jis nėra teistas, buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl bendrininkavimo nužudyme, bet nežino, ar Č. ir jo draugė Å . tÄ Å¾inojo, Č. nebuvo pagrindo jo bijoti, Č. pats prašė jį pavežti, po to nuvežė prie „KarÅ¡uvos“ kavinės.Kaltinamasis K.

V 2016.-03-17 teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodė, kad nesupranta kaltinimo, nepripažįsta kaltės, nei jis vežė, nei kÄ , žmonės patys važiavo, tÄ dienÄ buvo prie savivaldybės, bet važiavo vienas, jau pirmÄ dienÄ sulaikė policija, D. pažįsta, kažkada yra dirbęs, su L. kalbėjosi, gal bÅ«t ir G. Č. buvo, tokių raudonų autobusiukų yra ir daugiau, kaip norėjo tardytoja, taip ir užrašė, kaip supranta L. pasiėmė D., normalių akistatų nebuvo, tuos žmones pamatė tik teisme, su jais kalbėjosi prieÅ¡ rinkimus, prieÅ¡ kokį mėnesį, automobilį iÅ¡kratė, nusivarė į policijÄ , ten truko apie pusvalandį, ta dienÄ L.

D. nematė, tÄ dienÄ iÅ¡ Paulių į JurbarkÄ nevažiavo, jokių žmonių nevežė, jokių lapelių niekam nedavė, Å¡iaip kalbėdavosi, diskutuodavo su žmonėmis apie politikÄ . TÄ dienÄ su savo automobiliu važinėjo jis pats, savo reikalais, niekas kitas nesinaudojo,C. pažįsta kaip jurbarkietį, I. kaip L. vyrÄ .Liudytojas A. M. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo organizacijos „Baltosios pirÅ¡tinės“ narys, stebėjo mero rinkimus Jurbarke, atsimena, kad buvo atvežami žmonės autobusiukais, daugiau nieko nepamena, pagarsinus 2015-02-26parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 45-48), liudytojas juos patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad raudonas autobusiukas buvo, kai dar buvo Å¡viesu, opelis buvo jau vakare, I.

K. sakė, kad kalbėjosi su savo draugais, kurie sakė, kad jiems kažkÄ davė už balsavimÄ , numerius nufotografavo, tuos žmones sekė rinkimų komisijos pirmininkės vyras.Liudytoja Vitalija Juzėnienė 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo rinkimų į savivaldybę ir merus metu komisijos pirmininkė, iÅ¡ankstinis balsavimas vyko dvi dienas savivaldybėje, buvo visÄ laikÄ , ne viskas vyko sklandžiai, kai atėjo žmonės balsuoti ir vietoje dokumentų pateikė kažkokius lapelius.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II tomas, b.l. 53-55), liudytoja juos patvirtino, papildomai nurodė, kad apie raudonÄ autobusiukÄ jai pasakė „Baltųjų pirÅ¡tinių“ atstovai, S. ir D. atsinešė lapelius, paklausti iÅ¡ kur juos gavo nieko neatsakė. Bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (II t., b.l. 49-51), kurie iÅ¡ esmės sutampa su liudytojo A. M..Liudytojas G. Č. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo prie Paulių ir kirto krÅ«mus su pažįstamu.

Sustojo V., nes pažįsta bendradarbį, paklausė, ar važiuos balsuoti, sakė, kad važiuos, paklausė, už kÄ balsuos, pasakė už kÄ , tuo metu nežinojo, kad tas žmogus V., bendradarbis pasakė, kad tai V., daugiau V. nematė. Nuvežti nesiÅ«lė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus 2015-06-08 ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 131-132), G. Č., nurodė, kad parodymuose yra Å¡iek tiek netiesos, kai ėjo namo, juos pasivijo ne Ve., o Ričardas JuÅ¡ka, siÅ«lė sėsti į maÅ¡inÄ ir susitarti, tyrėjai sakė apie tai, gal kÄ sumaišė, sustabdė JuÅ¡ka netoli kolonėlės tik po balsavimo, sakė, kad papirko juos, tačiau jis pasakė, kad nepapirko ir balsavo savo noru, tada jis nuvažiavo, o jie sustabdė maÅ¡inÄ ir grįžo namo ,neatsimena, gal parvežė namo V.

Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad atvežė prie kultÅ«ros centro prie savivaldybės, į savivaldybę nuėjo po du tris, turėjo rinkėjo pažymėjimÄ . Buvo ne vienas praÅ¡antis balsuoti už vienÄ ar kitÄ , bet jis visada balsuoja už Darbo partijÄ , apklausiant policijoje buvo sakoma, kÄ sakyti, liepė pasakyti, kad prašė už kÄ balsuoti ir atsilyginti. Tas pareigÅ«nas liepė sakyti ,,euriukÄ ar buteliukÄ â€, tuos žodžius jam pirmas pasakė V., bet V. neįtakojo jo balsavimo.Liudytojas L.D. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ matymo yra matęs vienÄ kartÄ K.

V., nemoka skaityti, serga epilepsija, turi antrÄ grupę, nelabai atsimena, kÄ kalbėjo policijoje. Pagarsinus liudytojo parodymus duotos ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 136-140), liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis taip nesakė, kÄ norėjo, tÄ rašė, nesakė tyrėjai, kad nemoka skaityti, nieko neprisimena, žino, kad policijoje buvo vienÄ kartÄ su Vidu, po balsavimo ėjo į parduotuvę su D., pasivijo aukÅ¡tas žilas žmogus, su sidabrinės spalvos maÅ¡ina, nepažinojo jo, paskui sustabdė policija, paklausė, ar balsavo.

Paklausė pavardes ir daugiau nieko, neteisingai užraÅ¡yta, kad jis važiavo su V., protokole paraÅ¡yta jo ranka. Buvo seniai nusprendęs balsuoti už Darbo partijÄ , V. buvo tik klausęs, už kÄ balsuos, niekas jam įtakos nedarė ir nieko nežadėjo. Liudytoja E. G. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, balsavo Pauliuose, kai buvo rinkimų diena, jai buvo pasiÅ«lyta važiuoti balsuoti į JurbarkÄ . Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 126-128), liudytoja paaiÅ¡kino, kad G., kai atėjo, įsiÅ¡neko dėl balsavimo, jai reikėjo važiuoti į darbo birÅ¾Ä , todėl sutiko važiuoti, G. nesakė, kad kažkoks vyras liepė važiuoti, lapelius davė kažkoks vyras įlipant į automobilį, vairuotojas, bet jo salėje nėra, lyg tai sakė, už kÄ balsuoti, bet neatsimena, sakė braukti už numerį, bet neatsimena kokį, G. tik iÅ¡ vakaro sakė, kad bus atsiskaityta, o paskui apie tai niekas nieko nekalbėjo, žadėjo parvežti namo, tÄ dienÄ nuėjo į darbo birÅ¾Ä , nebalsavo, nes iÅ¡sigando, dar iÅ¡ vakaro pagalvojo, kad gali bÅ«ti didelė bauda, jÄ apklausinėjo viena tyrėja Å¡viesiais plaukais, kita ne, viena apklausinėjo maÅ¡inoje Č. kieme, alkotesteriu netikrino, uždavinėjo klausimus, su kokia maÅ¡ina, kur su kuo važiavo, kas užraÅ¡yta, yra atsakymai į klausimus, sakė tyrėjai, kad nebalsavo, kodėl neužrašė, nežino, to vairuotojo salėje tikrai nėra, jos apsisprendimo balsuoti niekas neįtakojo, balsuoti nevertė, tik pasiÅ«lė, Č . nesakė, už kÄ gavo pinigų.Liudytoja R.

Č. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad rinkimuose nedalyvavo, ruošėsi važiuoti apsipirkti, sustojo pakeleivinga maÅ¡ina ir nuvežė, buvo Å¡eÅ¡tadienis, kartu niekas nevažiavo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 123-124), liudytoja nurodė, kad niekas balsuoti jos nevertė ir už balsavimÄ nieko nežadėjo.Liudytojas V. D. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. pažįsta, bet pernai niekur nevažiavo su juo, atsimena, kÄ sakė tyrėjai.

Su D. malkavo ir jis pasakė, kad susitiko V., kuris paprašė pabalsuoti už jo žmonÄ , nuvažiavo ir pabalsavo, važiavo su autobusu iÅ¡ Raseinių su L.D. kalbėjo, kad reikia balsuoti už V., nes pažįstami žmonės. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 57-58; 60-61), liudytojas toliau nurodė, kad per ikiteisminio tyrimo meto kalbėjo tiesÄ , kai davė pirmus parodymus, pas tyrėjÄ atvežė įgaliotinis, pavardės nepamena, parodymus davė tris kartus, pati tyrėja pasakė, kad važiavo tuo autobusiuku, pasakė, kad jis melavo pirmÄ kartÄ , kaip klausė, taip atsakė, tris kartus Å¡aukėsi ir paliudijo, kaip sakė tyrėja.

Su D. nuvažavo autobusu, nubalsavo ir iÅ¡gėrė alaus, balsavouž pažįstamÄ kandidatÄ , iÅ¡lipo mieste prie Norfos parduotuvės, Č. nepažįsta, jis, turbÅ«t, iÅ¡ kito kaimo. Tyrėja negrasino, aiÅ¡kino apie atsakomybę, jis nenorėjo daugiau važinėti, paskutinė apklausa buvo rudenį, per tÄ laikÄ su D. buvo bendravę, vienÄ kartÄ apklausė kartu, parodymus parašė pati tyrėja, jis net neskaitė, pirmÄ dienÄ Ä¯galiotinis padarė apklausÄ prie miÅ¡ko atvažiavęs, kitÄ dienÄ atvažiavo, pasakė, kad netinka parodymai, ir nuvežė pas tyrėjÄ , rudenį nuvyko patys su D. nes iÅ¡ vakaro buvo atvykę neuniformuoti pareigÅ«nai, ir paklausė, ar patys nuvyksim, po apklausos grįžo kartu su D. užtruko apklausoje gal pusvalandį, po balsavimo namo parvežė kaimynė P., vardo neprisimena, gyvena J. kaime, paskui juos sekiojo meras.

Kai išėjo iš balsavimo sakė, kad paveš, iš pradžių buvo kai tik išėjo iš balsavimo, paskui prie baulingo kavinės, buvo vienas, mašinos markės nepamena, nepažinojo, kad meras, paskui kaime pašnekėjo ir pasakė, kad, turbūt, meras Juška, jie jau žinojo, kad balsuos už V., V. net sutikęs nebuvo, jis šiek tiek žinomas žmogus, todėl balsavo.Liudytojas R. L. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta N. J., J. J. ir D.I., J. - kaimynas, N. - jo vaikas, D. - jo žentas.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 69-70), liudytojas nurodė, kad parodymų netvirtina, jis pasakojo tyrėjai, o ji rašė kÄ norėjo. Pagarsinami liudytojo parodymai, duoti pasikiteisminio tyrimo teisėjÄ (II tomas, b.l. 72-73), po ko liudytojas nurodė, kad pas teisėjÄ apklausa buvo, pasakojo jam, kad yra dirbantis ir prašė, kad sustotų prie parduotuvės, su ta maÅ¡ina važiavo, tie žmonės buvo, pabalsavo ir važiavo namo, visur sakė tÄ patį, kad tik greičiau paleistų, vasario 26 d. jį ir K. nuvežė policija į apklausÄ , neatsimena, ar buvo iÅ¡gėręs, atrodo, kad ne, namo parvežė apie dvyliktÄ , vyriÅ¡kis rašė, o tyrėja klausinėjo, jis sakė, kad nematė pinigų, rinkimuose buvo, balsavo už kaimynę, nes pažinojo nuo mažens, tai L.

I., niekas nieko nesiÅ«lė, per tardymÄ pasakė, kad siÅ«lė du eurus, o jis sakė, kad nesiÅ«lė, kovo 4 d. atvežė tiesiai iÅ¡ darbo, sakė, kad veÅ¡ į Marijampolę, jei meluos, patikėjo, kad gali taip bÅ«ti, dėl balsavimo jam niekas įtakos nepadarė, ir dabar balsuotų taip pat, pasirašė, kad ramybėje paliktų, niekas jo neprašė balsuoti už I.Liudytojas A. K. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta J. ir I., N. J. yra jo žentas, visi važiuoja balsuoti bendrai:

L., jis, G. ir J. J., vairuotojas buvo I., visada balsuoja už darbo partijÄ . J. duktė L. I., važiavo balsuoti už jÄ , L. buvo pasiruošęs balsuoti, jis irgi buvo pasiruošęs, neatsimena, už kokį skaičių balsavo, sÄ raÅ¡e pamatė ir balsavo už L. I., dar važiavo moteriÅ¡kės- visas dvaras: S.K., S. K., D.Å .. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 103), nurodė, kad buvo iÅ¡ anksto susitarę, už kÄ balsuos, dar namie, o apklausos protokolÄ jam perskaitė, nes neturėjo akinių, pastabų neturėjo, jį apklausinėjo du pareigÅ«nai, gavo du kartus per veidÄ ir su beisbolo lazda per kėdę, namo parvežė labai vėlai, nesidomėjo, kas laimėjo, kam domėtis, buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ Ä¯ prokuratÅ«rÄ , padavė, kad kaimynė nuvežtų, atsakymo negavo, pareigÅ«nas jam sudavė tris keturis kartus per veidÄ , paskui neleido sėdėti ant kėdės, D. balsuoti neprašė, visada balsuodavo už Darbo partijÄ .Liudytojas A.

G. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta J. ir I., nelabai atsimena kaip balsavo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 106-108; 109-110), liudytojas nurodė, kad parodymuose yra netikslumų, nesakė, kad J. davė pinigų, paklausė „ar įkalam“, bet apie pinigus tikrai nesakė ir, kad davė pinigus, pas teisėjÄ perskaitė protokolÄ , sakė teisėjui, kad gėrė alų, pinigų į rankas negavo, apie atsilyginimÄ irgi nebuvo kalbėta, balsuoja, kur nori, nes Lapgiriuose neregistruotas, Ä® apklausÄ atvežė iÅ¡ darbo, buvo pavargę, greitai parodymus perskaitė ir pasirašė, neskaitė, ant ko pasirašė, gal blogai iÅ¡girdo, apklausa kovo mėnesį vyko darbo vietoje, atvažiavo tyrėja su maÅ¡ina į miÅ¡kÄ , į darbo vietÄ , tyrėja uždavinėjo klausimus, jo žodžiai, kad negražu ir negalima, I. pažįsta, gerai sugyvena, tai susirado lape jos pavardę, su kaimynais dažnai iÅ¡geria, ir tada norėjo iÅ¡gerti, ne dėl balsavimo pirko, jokio tarimosi, kas nuveÅ¡ nebuvo, negirdėjo, pasivaiÅ¡ino dėl kaimynystės, meluoti nemelavo, bet yra tokių vietų, ko jisnesakė, kai tyrėja apklausinėjo, buvo labiau susijaudinęs.Liudytoja Z.

B. 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad du eurus gavo ne už balsavimÄ , o jai paskolino, nematė, kad bÅ«tų davę kitiems, apklausoje bijojo, atvažiavo naktį, iÅ¡sivežė, neprisistatė ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bijojo, už žmogžudystę taip žmonių negÄ sdina, kaip už balsavimÄ , ir dabar bijo, nematė, ar davė kam pinigus, jos neagitavo, balsavo sava valia balsavo už buvusiÄ kaimynę, ir taip bÅ«tų balsavusi už Darbo partijÄ , po pabalsavimo kažkokie trys vaikinai ėjo paskui ir iÅ¡darkė, bijojo, kÄ nors sakyti, gal kokie pasamdyti, jie klausė, kodėl balsavo ne už jų partijÄ , salėje tų asmenų nėra, vėliau keturias moteris paėmė nuo Naujamiesčio ta pati maÅ¡ina, su kuria atvažiavo, kai apklausė pirmÄ kartÄ buvo parėjusi iÅ¡ darbo, pavargusi, keliasi penktÄ valandÄ , atvažiavo, iÅ¡sivežė tamsoje, per prievartÄ niekas jos nevertė balsuoti už darbo partijÄ , I. pažįsta seniai, kitÄ dienÄ rašė pareiÅ¡kimÄ policijai, pinigų niekas nežadėjo duoti, pareiÅ¡kimÄ rašė pati savo iniciatyva, pareiÅ¡kimÄ vežė kažkokia nepažįstama moteris.Liudytoja S. K. 2016-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ kaltinamųjų pažįsta D.I.

J. bei N. J., mero rinkimuose ji dalyvavo. Paskelbus liudytojos parodymus, duotus 2015-02-26 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (II tomas b.l. 97-98,), bei parodymus, 2015-02-27 duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (II tomas, b.1.99-101), liudytoja nurodė, kad pas jÄ buvo atėjęs kaimynas J. J., praÅ¡yti neprašė, bet pakalbėjo, kad prabalsuotų už darbo partijÄ , jis nesakė, kad mokės, pinigų iÅ¡ pradžių jis nedavė, o vėliau, kai parvežė į namus, J. davė 2 eurus, ar jis davė pinigų motinai, tetai ar kitiems kaimynams, nematė ir su jais apie tai nekalbėjo,davė pinigų, kad važiavo prabalsuoti, balsuoti vežė N. J., bet apie apie tai su juo nekalbėjo, parvežė irgi N. J., po balsavimų niekas nenutiko, tik kai ėjo tie dviese iÅ¡ paskos ėjo, sekė jas iki parduotuvės, ten stovėjo maÅ¡inėlė, ir jie atsiskyrė, buvo tamsu ir jų bruožų neįsidėmėjo, kai buvo apklausinėjama pas teisėjÄ , užsiminė, kad jai buvo pagrasinta, kad atims vaikus, jei nevažiuos į policijÄ apklausai, važiavo balsuoti, nes pati to norėjo, norėjo balsuoti už darbo partijÄ , nes dažniausiai balsuoja už šiÄ partijÄ , važiavo balsuoti, ne dėlto, kad kažkas prašė, o, kad pati norėjo, nereitingavo nieko, D. ir N. jai nieko nesiÅ«lė ir neįkalbinėjo.Liudytoja S. K. 2016-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus, jie yra giminė ir draugai, J.

J. yra tolimas giminaitis. N. J. ir D.I. yra kaimynai,C. ir V. nepažįsta. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b.l. 115-116), liudytoja nurodė, kad pinigų tai tikrai niekas nedavė, o namo parvežė J. N., 2015-04-30 buvo apklausta pareigÅ«nų namie, bet taip nekalbėjo, kas buvo suraÅ¡yta, neperskaitė, tik pasirašė, tyrėjai sakė, kad vežė, parvežė, pabalsavo ir daugiau nieko, pati perskaityti negalėtų, nes ant akių blogai, liejasi raidės, jos apsisprendimo, už kÄ balsuoti, niekas neįtakojo, pati nusprendė, už kÄ balsuoti, kad kažkas siÅ«lytų pinigus, ar jų duotų už balsavimÄ , negirdėjo.

Liudytoja A. D. Å . 2016-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad N. ir J. J. kaimynai, o D.I.., A.C. ir K. V. nepažįsta. Pernai rinkimuose dalyvavo Vadžgiry, o į JurbarkÄ balsuoti nevažiavo. 2015-04-30 ar buvo atvykusi į namus tyrėja apklausti, neatsimena. Teisėja parodo liudytojai apklausos protokolÄ (II tomas 112b.l.), liudytoja nurodė, kad čia paraÅ¡as ne jos, ji raÅ¡osi pilna pavarde. Protokole dėl liudytojo teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo (2 tomas b.l. 111) jos paraÅ¡as.Liudytoja L. Å .-02-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ kaltinamųjų pažįstu tik A.C., kaip savo draugo, K.

Č., kaimynÄ , o kitų kaltinamųjų nepažįsta, atėjo į posėdį pavėlavusi, nes paskambino A. mama, kad reikia į teismÄ , kaip vyko 2015 rinkimai, atsimena, buvo apklausiama du kartus, pirmÄ kartÄ buvo apklausiama policijoje dar tÄ patį vakarÄ , o kitÄ kartÄ buvau apklausiama tyrėjos, kaip viskas buvo taip ir jiems pasakojo. Pagarsinus liudytojos apklausos protokolÄ 2015-02-26 (II tomas b.l. 64-65), papildomos apklausos 2015-10-07 protokolÄ (II t., b.1.66-68), liudytoja parodymus tvirtina, nurodė, kad C. jos balsuoti neprašė, sugyventinis K.

Č., grįžęs pietų, sakė staigiai renkis, važiuojam balsuoti, ir nuėjo į maÅ¡inÄ , sakė, kad bijo C., yra buvę konfliktų, ji nebijo, kÄ jis padarys, balsavo, nes Č. prašė, pats C. neprašė, pati nebÅ«tų ėjusi balsuoti. Balsavo taip kaip prašė, pati bÅ«tų iÅ¡vis nėjus balsuoti ir už niekÄ bÅ«tų nebalsavusi, C pasakymas balsuoti už tÄ ir tÄ nebuvo kaip praÅ¡ymas. Č. prašė eiti balsuoti, kad jam padėti, nes kitaip jam bus nemalonumai, dėl to ėjo, jis sakė, kad nenoripiktumų turėti.Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pagarsinti liudytojo K.

Č. parodymai (II t., b.l. 79-81, 89-90). Liudytojas nurodė, kad 2016 02 26 A.C. jam skambino kelis kartus, sakė, kad reikia balsuoti, paminėjo Darbo partijÄ , skaičius 4 ir 9, liepė pasiimti L., L. jis sakė, kad reikia prabalsuoti, kad A. nuo jo atstotų, nes jo prisibijo, kabinėjasi, po balsavimo A. nuvežė jį į darbÄ , davė 80 euro centų (ryžikų), balsavo kaip liepė A., pats niekada nebÅ«tų balsavęs už darbo partijÄ .             Liudytoja Rasa Ižganaitė2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ pradžių dirbo Jurbarko rajono policijos komisariato pareigÅ«nai, paskui tyrimas buvo perduotas Nusikaltimų tyrimo skyriui ir tada dirbo vyriausias tyrėjas Dainius Zubas, dabar vyriausias tyrėjas Arvydas PalepÅ¡aitis ir tyrėja Miglė Dambrauskienė, buvusi dabar Dambrauskaitė, A.

V., pagal gautÄ informacijÄ stengėsi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra apklausti liudytojus, pirma diena, berods, buvo vasario 25 ar 26 ir apklausos, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko antroje dienos pusėje, buvo nuspręsta apklausti liudytojus tÄ pačiÄ dienÄ ir gauti reikiamos informacijos, kiek tai įmanoma, tÄ 25 dienÄ , jeigu neklysta, apklausė du asmenis, apklausinėjo savo kabinete, atrodo, kad juos kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų atvežė, nes jie buvo jurbarkiečiai- Č., jei neklysta, ir jo sugyventinė, O kiti pareigÅ«nai apklausinėjo kitus liudytojus, ir kaip ten kas vyko, negali atsakyti, kaip baigėsi nežino, nes tÄ dienÄ iÅ¡vyko vėliausiai 21 val., po 21 val. jos komisariate nebuvo, kitomis dienomis apklausÄ vykdė, bet tik darbo metu, tiktai darbo valandomis, jeigu susisiekus telefonu nepavykdavo subendrauti, tai kvietėsi pagalbos Jurbarko policijos komisariato pareigÅ«nÄ AimutįŠarauskÄ , kuris tÄ kraÅ¡tÄ Å¾inojo, ir jis sutiko su ja vykti kartu parodyti ir apklausinėjo vietoje,Lapgiriuose, dvi moteris, Å . apklausė prie jos gyvenamojo namo, kur atvežė Å arauskas, atvyko su tarnybiniu automobiliu, pažymėtu specialiais policijos ženklais, o uniformos nebuvo reikalavimo jÄ dėvėti, pareigÅ«nas buvo su uniforma, pakvietė prie tarnybinio automobilio, ji sėdėjo automobilyje, Å . buvo sunku įsėsti, ji stovėjo Å¡alia, apklausa ilgai neužtruko, iÅ¡siaiÅ¡kino, ko atvyko, ji buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis, taip pat su tuo, kad turi sakyti tiesÄ ir nieko daugiau, buvo nepatenkinta, kad turi pyktis su kaimynu, protokolas buvo raÅ¡ytas ranka, perskaitė garsiai protokolÄ ir Å . pasirašė, jeigu asmens dokumentÄ turėjo su savimi, tai jį pažiÅ«rėjo, dabar tikrai neatsimena, raÅ¡ant vardÄ gal buvo padaryta klaida, apžiÅ«rėtas II tomas, b.l. 113, liudytoja nurodė, kad Å . buvo pikta, sakė, kad nenori pyktis su kaimynu ir jo artimaisiais, suraÅ¡ius apklausÄ perskaitė jai garsiai, nes stovėjo Å¡alia, pasirašė tikrai pati, nelabai kas tikrina, ar paraÅ¡as atitinka asmens dokumento paraÅ¡Ä , apklausos metu A.

Å . buvo netoliese, dėl bylos lapų IV tome atsitiko todėl, kad buvo iÅ¡skirta J. byla ir per klaidÄ Ä¯dėta ne į tÄ vietÄ , S. K. taip pat apklausinėjo automobilyje, ir Å arauskas buvo Å¡alia, dauguma liudytojų iÅ¡ Lapgiriųkaimo daugiau mažiau žinojo, ko reikia ir apie kÄ bus kalbama, Prisistačius, kas atvyko jau žinojo apie kÄ pasakoti ir patys laisva valia pasakojo, kaip sakė, taip rašė buvo įvairių iÅ¡sireiÅ¡kimų, ne tik ,,ant duoniukės”, ,,centukų”, kÄ Å¾mogus sakė, tÄ užrašė, Å . parinko specifinį žodį,,ryžikai”, Å . apklausė porÄ kartų, iÅ¡ pirmos apklausos buvo kalba apie ar C. vežė jÄ ir sugyventinį balsuoti, kodėl vežė, kÄ sakė, pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip viskas įvyko su jos sugyventiniu Č. ir todėl reikėjo patikslinti, ar jai nebuvo padarytas koks nors poveikis C., pirmoje apklausoje ji buvo minėjusi, kad bijo jos sugyventinis ir reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ji pati nebijo,Å .

Å¡iaip serga, tuo laiku sirgo, bet pareigÅ«nai nuvyko susisiekę su ja ir atsivežė, nes jai buvo sunku vaikščioti,Å . buvo nesunku rasti, nes ji turėjo telefonÄ , pirmÄ kartÄ jÄ kvietė, atsivežė, paskui telefonu susisiekus, ji sakė, kad atvyks, tik klausimas kada galės, V. buvo apklausę specialiuoju liudytoju, nes neturėjo duomenų, kad galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paskui buvo apklausti D., paskui kitas,Č., jis tuo metu buvo iÅ¡vykęs į kitÄ rajonÄ ir laukė, kol jis grįš, kai grįžo, atvyko pas jÄ Ä¯ apklausÄ ir atlikoatpažinimus, paskui kilo klausimas, ar nereiktų papildomai apklausti D. ir dar vieno vyro, ir jie papildomai atlikus apklausÄ jie pasakė, kad juos vežė V., ko nepasakė per pirmÄ apklausÄ , pareigÅ«nai buvo pas juos nuvykę, bet namie nerado, tada sutiko važiuojant dviračiu ir paprašė atvykti ir jie atvyko ir pasipasakojo, buvo dar dvi moterys iÅ¡ kito kaimo, Č. motina ir kaimynė, sakė, kad vežė autobusas į kurį pakvietė sėsti Č., tų moterų apklausa vyko jų namuose, nes atvažiuoti neturėjo galimybės, nes sakė, kad nenori važiuoti ir su visais pyktis, atvykus apklausė jų gyvenamosiose patalpose, sodyboje, dauguma liudytojų buvo apklausti darbo kabinetuose ir pas ikieisminio tyrimo teisėjÄ ,L. buvo apklaustas darbo vietoje, jį rado miÅ¡ke, visi buvo blaivÅ«s, suvokė kÄ kalba,Č. motina sakė, kad nieko nepasakos ir, kad važiuotume iÅ¡ čia, bet kalbantis susikalbėjome, tiksliai nepamena dienos vasario mėnesio pabaigoje 25 ar 26 d. ikiteisminį tyrimÄ pradėjo Jurbarko policijos komisariatas ir pagal kompetencijÄ tyrimÄ perdavė Nusikaltimų tyrimo skyriui, atvyko pareigÅ«nai iÅ¡ Marijampolės apklausti liudytojų dėl tų aplinkybių, kurios buvo svarbios, kad automobiliais vežami žmonės iÅ¡ įvairių vietų balsuoti, vyriausias tyrėjas Zubas buvo vyresnis pareigÅ«nas už jÄ , jie atėjo lydimi pareigÅ«nų,paaiÅ¡kinus dėl ko tie žmonės yra čia su jais buvo atlikta apklausa, pasiliko kabinete, iÅ¡siaiÅ¡kino, kokiu klausimu jie čia yra.

Č. bÅ«klė normali, alkoholio kvapo neužsiuodė, pakankamai kultÅ«ringai elgėsi, ligos požymių nesimatė,Å . sveikatos bÅ«klės nesiaiÅ¡kino.D. ir D. sakė, kad važiavo autobusu,vėliau pasakė kitaip,Č. negyvena Jurbarko kraÅ¡te, jo yra kita byla pas kitÄ tyrėjÄ , kurioje reikėjo jį apklausti, jį surado telefonu. Kai grįžo susisiekė ir jis atvyko į apklausÄ , su Černausku darė atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukų ir atpažino V.,apklausinėjoG. trukmė paraÅ¡yta, pusantros valandosČ. apklausa netruko, gal klaida,J.

J. sveikatos bÅ«kle domėjosi, nes buvo kalbų, kad sveikata bloga,apie D.sveikatos bÅ«klę duomenų neturėjo,D.ir D. pirmi parodymai neturėjo svarbios informacijos, o buvo manoma, kad V.padarė nusikalstamÄ veikÄ , o nebuvo įrodymų, buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, liudytojams visada iÅ¡aiÅ¡kinamos jų teisės, niekas jiems nedarė įtakos ir nesakė, kÄ kalbėti, liudytojai supažindinami su protokolo turiniu, perskaitoma garsiai, patys pasiraÅ¡o.Liudytojas Dainius Zubas 2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje vyriausiuoju tyrėju.NurodytÄ dienÄ reikėjo vykti į JurbarkÄ , vyko vienÄ dienÄ , kelis asmenis apklausė, nepamena, apklausos baigėsi vakare, buvo svarbu apklausti liudytojus tÄ pačiÄ dienÄ , negali pasakyti ar kabinete buvo vienas pareigÅ«nas, atvyko jis, PalepÅ¡aitis, Dambrauskaitė ir Valaitis, pasiskirstė darbus ir gavo kelis kabinetus, pagal pavardes neprisimena žmonių, kuriuos apklausė, kiek atsimena, tik atvykęs į JurbarkÄ nuvažiavo į iÅ¡ankstinio balsavimo vietÄ , pasikalbėjo su komisijos pirmininke, su ,,Baltosiomis pirÅ¡tinėmis“, iÅ¡ pradžių bendrauji su žmonėmis, užmezgi kontaktÄ , pasidarai draugas ir pradedi kalbėtis, bet tai nėra joks smurtas, tokia apklausų taktika, dėl protokolų skaitymo- ir patys žino, tikrai liepia perskaityti, nes papasakoja ir ne visi nori skaityti.

Sako, kad viskas ten gerai. PaaiÅ¡kini, kad parodymai svarbÅ«s ir liepi pasiskaityti. Tikrai skaito, nepasiraÅ¡o neperskaitę. Žmogus paprastai pats pasiraÅ¡o, kad perskaitė protokolÄ . Tikrai neatsimena Å¡ių konkrečių atvejų. BÅ«na tokių atvejų, kad neturi akinių, tada kviečia kolegÄ , kad perskaitytų, ir tada savo ranka įraÅ¡o ,,Protokolas perskaitytas, suraÅ¡ytas teisingai“.BÅ«na taip, kad žmogus perskaito ir paraÅ¡o, kad perskaitytas, Å¡ita byla niekuo neiÅ¡siskyrė, jis buvo tik pradžioje, visa tai, kas užraÅ¡yta, papasakota liudytojų, Imuniteto tarnyba apklausinėjo jį dėl smurto,muÅ¡imo, nebuvo jokio smurto ar muÅ¡imo, ir Imuniteto tarnyba to nenustatė, jokių nuobaudų nebuvo paskirta, kai reikia dirbti, dirba iÅ¡tisÄ parÄ , blankai panaudoti skirtingi todėl, kad dirbo ne savo kabinete, o Jurbarko policijos komisariato patalpose, kur buvo skirtos kelios patalpos, gali bÅ«ti, kad vienÄ asmenį apklausinėjo vienoje patalpoje, kitÄ - kitoje, naudojosi kitų tyrėjų, kurių kabinetuose apsiklausinėjo, blankais, Generalinio prokuroro patvirtinti blankai, galiojantys, skiriasi tiktai Å¡riftas, yra pareiga užpildyti visÄ protokolÄ , nurodyti pradžiÄ ir pabaigÄ , gal neįraÅ¡yta dėl techninės klaidos, bet tai nereiÅ¡kia, kad apklausa neteisinga, gali paaiÅ¡kinti tik technine klaida raÅ¡ant datÄ , apklausos vyko Kriminalinės policijos kabinete, ten buvo kaip ir kolekcija beisbolo lazdų, ar ant sienos pakabinta, ar ant spintos padėta, nematė nieko blogo, imuniteto tarnyba apklausinėjo jį praėjus mažiau laiko, gali bÅ«ti, kad per apklausÄ buvo atėjęs PalepÅ¡aitis, gal ir galėjo bÅ«ti paėmęs tÄ lazdÄ , bet įtakos apklausai neturėjo, raÅ¡ydamas jis nematė, filmuoti vieÅ¡oje vietoje galima, matė, kad filmuoja, pakvietė į vidų, nes pagal policijos veiklos įstatymÄ gali patikrinti asmens tapatybę, to asmens laisvė nebuvo suvaržyta, buvo giminaitis kažkokio galimo įtariamojo, buvo prie komisariato durų ir filmavo patalpas, fizinė jėga nebuvo naudojama, prieÅ¡ apklausÄ duoda liudytojo pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ .

ApžiÅ«rėjus II tomo b. l. 102-103, b. l. 91-92, liudytojas nurodė, kad apklausa buvo 26 d., apklausiant žmogų, raÅ¡oma, kÄ pasakoja, ir pasitikslinama, kÄ jis nori pasakyti, reikalaujama raÅ¡yti pažodžiui, tačiau ne visi asmenys moka iÅ¡reikÅ¡ti mintis, todėl perklausi, ar taip supranti ir užraÅ¡ai, todėl kartais perfrazuoja, bet nekeičiant turinio esmės, kad visi suprastų,liudytojai neatrodė nei iÅ¡sigandę, nei įbauginti, buvo liudytojų, kurie akivaizdžiai nenorėjo duoti parodymų, sakė, kad ,,nekiÅ¡kitmanęs”, nieko tada bendrauji, užmezgi kontaktÄ , įtikini,aiÅ¡kini, kad jis turi pareigÄ , beldiesi į jų Å¡irdis ir protÄ .

Negali atsakyti, ar taip buvo su jo apklausiamais asmenimis.Kitoseapklausose jis tikrai nebuvo, gali bÅ«ti, kad klausė kas, iÅ¡ kur, ar balsavo rinkimuose, pareigÅ«nai IÅ¡ Marijampolės atvyko vienu transportu ir taip pat grįžo, tarpusavyje kalbėjosi apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jiems buvo akivaizdu, ta situacija, kad žmonės buvo vežiojami į iÅ¡ankstinius rinkimus, kas balsavo už pinigus, kas už alaus butelį, tuos žmones reikėjo apklausti kuo skubiau teisme, buvo pasakyta iÅ¡ budėtojų, kad vaikÅ¡to įtartini asmenys aplink komisariatÄ , buvo akivaizdu, kad tie galimi įtariamieji tuo metu darys viskÄ , kad tuos liudytojus, kurie duoda parodymus, stengsis paveikti.

Liudytojas negali pasakyti, ar girdėjo sakant, kad tie, kas neduos parodymų, važiuos kartu į Marijampolę, galėjo bÅ«ti tokia teorinė galimybė, bet paprastai, kada žmogus turėdamas pareigÄ duoti parodymus, bet akivaizdžiai vengia duoti parodymus, negrasinama, bet nedraudžiama vežtis apklausai, gal ir galėjo bÅ«ti, bet Å¡iuo konkrečiu atveju neprisimena, liudytojų blaivumo, jam atrodo, niekas netikrino, bet nesukėlė įtarimo, kad neblaivÅ«s.Liudytoja Miglė Dambrauskienė 2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo atvykusi vienÄ dienÄ , darė vienÄ apklausÄ tai tikrai, o gal ir dvi, neprisimena, jos niekuo neiÅ¡siskyrė, apklausos buvo Jurbarko policijos komisariate, vienoje apklausoje ji apklausinėjo vienÄ asmenį iÅ¡ ,,Baltųjų pirÅ¡tinių“ vienoje darbo vietoje, o kolega ar apklausinėjo, ar ruošėsi apklausti kitÄ asmenį kitoje darbo vietoje patalpa didelė, kelios darbo vietos su kompiuteriais, apklausos buvo vakare.

Labiau atsimena vaikino iÅ¡ ,,Baltųjų pirÅ¡tinių“ apklausÄ ir dar vienÄ vyrÄ apklausinėjo apie galimus rinkėjų pirkimus. ApžiÅ«rėjus II tomo, b. l.

70. Protokole reikėjo įraÅ¡yti apie atsakomybę, bet dažnai bÅ«na, kad žmogus ginčija, apklausos pradžioje, jei mato, kad žmogus gali ginčyti, kad jis neįspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tai ji duoda papildomai paraÅ¡yti apie atsakomybę, tai buvo neeilinis atvejis, kad perka rinkėjų balsus, todėl ir galvojo, kad tikrai bÅ«tų užtikrinta, kad tikrai iÅ¡aiÅ¡kinta liudytojui jo atsakomybė, jei jis meluos, kad tikrai žinotų apie atsakomybę, nes paskui gali sakyti, kad niekas neiÅ¡aiÅ¡kino, protokole teisės buvo nurodytos, todėl suraÅ¡antparodymus nekartojo, paskui dirbo viename kabinete, kur buvo tik viena darbo vieta, gal ir buvo užėjęs kolega pasiklausti, bet sėdėti nesėdėjo, imuniteto tarnyba jos nieko neklausinėjo, apklausos skyrėsi tuo, kad atstovas iÅ¡ ,,Baltųjų pirÅ¡tinių” sakė, kad galimai pirko, o kitas asmuo sakė, kad galimai buvo pirktas balsas ir kÄ gali tuo pasakyti, parodymus davė savo noru, bet kontroliniai klausimai turi bÅ«ti užduodami, paklausiama, kad yra informacijos, kad pardavė balsÄ ir praÅ¡o pasakyti, kaip dabar buvo, kÄ apklausė pirmÄ , nepamena, jai atrodo, kad tÄ Å¾mogų (L.), atsimena, kad žmogus sakė, kad jam buvo nurodyta paraÅ¡yti kažkokius skaičius, kaip suprato, kandidato skaičius, tie skaičiai atitiko ir kitų parodymus, žmogui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, ko jis čia atsirado, ir paklausta, kaip vyko, nes tokia yra gauta informacija.

Jokio smurto nėra ko naudoti, viskas buvo iÅ¡ karto po įvykio, kai atvyko į JurbarkÄ , susiplanavo, kÄ kuris darys, tuo metu ji buvo vyresnioji specialistė ir negalėjo vadovauti, ji dirboIžganaitės kabinete, paskui parėjo į tÄ didįjį, ten buvo įvairių daiktų, gal rasti daiktai, kolekcija nepavadintų, ant spintos buvo kažkokių lazdų, gal net senovinių, gal panaÅ¡ios į beisbolo lazdas, buvo sulūžusių, ji atėjusi pamatė,kokios prastos darbo vietos, buvo keista, kad yra toks komisariatas, prie jos nebuvo kalbos kÄ nors vežtis į Marijampolę, nes atvažiavo keturiese.Liudytojas Arvydas PalepÅ¡aitis 2016-02-10 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje.

BylÄ atsimena, budėjo per rinkimų dienas ir buvo iÅ¡kvietimas, kad reikia pagalbos Jurbarke, nes vyksta kažkokie pažeidimai, atvyko jis, Dainius Zubas, Miglė Dambrauskaitė, A. V. ir dar gal kažkas, neatsimena, buvo informacija, kad perkami balsai – pranešė ,,Baltosios pirÅ¡tinės”, bandydavo identifikuoti tuos asmenis, apie kuriuos gaudavo praneÅ¡imus, vesdavosi į apklausas ir apklausinėjo, visos apklausos buvo vienodos, buvo taip, kad buvo įėjęs darant kitas apklausas, apklausinėjo Dainius Zubas kažkÄ ir buvo Miglė Dambrauskaitė, kai apklausinėjo, jis užeidavo tai pas vienÄ , tai pas kitÄ paklausti kaip sekasi apklausti, buvo pristatyti du asmenys, kurie pagal tuos gautus duomenis lyg tai dalyvavo kažkokiame įvykyje, tai jis eidavo per kabinetus, ir klausydavo kÄ jie sako, ar sutampa parodymai, ar nesutampa, apklausose bÅ«na laisvas pasakojimas ir paskui kontroliniai klausimai, pagal duomenis matai, kad žmogus kažkÄ nutyli, jam užduodi klausimÄ , ar buvo kas nors ko nepasakė, jei pasako, tai įterpi į bendrÄ tekstÄ , bet jei į bendrÄ tekstÄ netelpa, tai užduodi klausimÄ ir paskui pabaigoje įraÅ¡ai.

ApžiÅ«rėjus II tomo, b. l. 98, liudytojas nurodė, kad duoda pasiraÅ¡yti po parodymais, pagal tekstÄ turėjo bÅ«ti ,,tie vaikinai ,,Baltosios pirÅ¡tinės“, kodėl nebaigtas sakinys, negali pasakyti. Duoda asmeniui pasiraÅ¡yti, jeigu perskaitė, tai kad paraÅ¡ytų, kad perskaitė, suraÅ¡yta teisingai, bÅ«na, kad žmonės paraÅ¡o ne ant to lapo, tai gaunasi, kad pasiraÅ¡o ant kiekvieno, ant kiekvieno lapo užtenka tik paraÅ¡o, nepamena, kiek lapų buvo apklausos, gal ta dalis teksto nusislinko į kitÄ lapÄ , neatspausdino tų žodžių, sutinka, kad trÅ«ksta protokolo pabaigos, protokolus asmenys visada skaito patys, apklausiamų asmenų blaivumas abejonių nekėlė.Žmones vežė Jurbarko patruliai, jie buvo be uniformų, neatsimena, kad bÅ«tų buvusios kokios kalbos apie vaikus, apie teorines galimybes vežtis į Marijampolę nesakė, jis pats nebuvo apklaustas Imuniteto tarnybos.Lazdų viename kabinete buvo, visa siena prikabinta ir ant spintos buvo.

Gal ir buvo pasiėmęs vienÄ pažiÅ«rėti, negali pasakyti kokiu momentu apžiÅ«rėjo, ar tuo metu Zubas kÄ apklausinėjo, per kėdę nebuvo trenkta. Skubėjo apklausti asmenis, kad nepakenkti tyrimo kokybei, apklausti vienu kartu, kad nesusitartų sugalvoti bendrų gynybos versijų.ApžiÅ«rėjus II tomob.l. 45-48, liudytojas iÅ¡ ,,Baltųjų pirÅ¡tinių“ apklausinėjo kažkokį vaikinÄ , kitų liudytojų parodymai sutapo, parodymai buvo užraÅ¡omi iÅ¡ jų žodžių.Liudytojas Linas Žievys 2016-02-15 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paskambino telefonu, kadangi buvo atsakingas už rinkimus ir pasakė, kad vežami rinkėjai balsuoti, iÅ¡siuntė ekipaÅ¾Ä , kad nustatytų, kas veža, ir kažkas skambino ir iÅ¡ ,,baltųjų pirÅ¡tinių”, ir savivaldybės, neatsimena, tiksliai, buvotikrai ne vienas praneÅ¡imas, iÅ¡ pradžių susisiekė su Marijampolės AVPK ir sakė pirmiau pradėti administracinę teisenÄ , paskui nurodė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tada ir pradėjo, pradėjo ir paskui perdavė, nežino dėl datos, jeigu buvo pradėtas, viskas vyko tÄ pačiÄ rinkimų dienÄ , apžiÅ«rėjus bylos II tomo b.l. 19-20,15, visi duomenys yra iÅ¡traukti iÅ¡ sistemos, iÅ¡ pradžių buvo pradėta administracinė teisena, paskui pradėtas ikiteisminis tyrimas,dirbo iki 15 val., jo tarnybinis suraÅ¡ytas darbo metu, padavė medžiagÄ vizai uždėti, galėjo administracinė teisena tęstis ir 26 d.

Kai atvyko tyrimo grupė iÅ¡ Marijampolės, vietos pareigÅ«nai tik padėjo surasti žmones,procesinių veiksmų neatlikinėjo,Zaksas yra operatyvinės grupės darbuotojas, jie parveždavo žmones ir veiksmai tuo baigėsi, buvo pasakyta, kad V. jaunesnysis vežioja asmenis balsuoti su ta pačia maÅ¡ina antrÄ trečiÄ kartÄ V.K.sÅ«nus. ApžiÅ«rėjus bylos II tomo, b. l. 1 ir 12 lapus, negali pasakyti, artai techninė klaida, pats apklausose nedalyvavo, kriminalinės policijos kabinetas, didelis, yra beisbolo lazdų, sukabintos palubėje, reiktų pasistengtinorint nuimti.

Liudytojas AimutisÅ arauskas 2016-02-15 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo Jurbarko rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas, dabar pensijoje, atliko vairuotojo veiksmus, į JurbarkÄ važiavo vienÄ kartÄ , jei neklysta, vežėK. ir dar vienÄ asmenį į teismÄ , kitÄ kartÄ su tyrėja Ižganaitevažiavo į Lapgirių kaimÄ , neprisimena, ar apklausose buvo, tyrėjai rodė, kur gyvena žmonės, gal Å . vežė, bet tikrai neatsimena, kaip buvo apklausiama Å . situacijos neatsimena, kai turėjo vežti į teismÄ , nuvyko perspėti, kad bÅ«tų pasiruošę, tada rado girtas, dienÄ dvi prieÅ¡ teismÄ , D. ir D. pavardės nieko nesako, S. K., K.

Å . buvo iÅ¡gėrusios, dienÄ ar dvi iki apklausos teisme, jos nebuvo policijos komisariate apklaustos. ApžiÅ«rėtas bylos IItomo, b. l.

97. Kai vežė į teismÄ buvo blaivios, girtumo nereikia tikrinti, supranta kai žmogus girtas.Liudytojas Nerijus. Zaksas. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjas, dirbo tÄ dienÄ ir pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . ApžiÅ«rėtas bylos II tomo, b. l.2. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas- tai duomenų suvedimas į duomenų bazę, sudaromos lentelės, gavus pavedimÄ -vizÄ , ikiteisminis tyrimas pradedamas, dėl datų- tiksliausiai yra iÅ¡ duomenų bazės, iki virÅ¡ininko rezoliucijos nieko nedarė, pats nieko neapklausinėjo, niekur nevažiavo, tik suvedė duomenis į duomenų bazę.Liudytoja L.

I. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. yra jos sutuoktinis, N. J. yra brolis, J. J. yra tėvas,K. V. yra pažįstamas, jis bendrapartietės sutuoktinis, ji nėra tarybos narė, buvo sÄ raÅ¡e, bet nepateko, žinojo, kad žmonės kreipėsi dėl apklausų, po balsavimo paÅ¡tu nuvyko pas tėvÄ , ir žmonės pradėjo pasakoti, moterys verkė, tėtis taip pat buvo iÅ¡sigandęs, kai pradėjo viskÄ pasakoti, sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimus, ji jų pareiÅ¡kimus pristatė į bÅ«stinę, pati jų nesiuntė, Darbo partijos administratorė sakė, kad viskuo pasirÅ«pins, kai atvažiuoja į kaimÄ , viskÄ sužino, žmonės sakė, kad buvo atvykę pareigÅ«nai dar kartÄ , pati specialiai tuo nesidomėjo, jei kÄ sužinojo, tai tik iÅ¡ bendro pokalbio, atvažiavo pas tėtį, atvežė jam maisto ir vaistų, pareiÅ¡kimus žmonės rašė patys, tik paprašė nuvežti, žmonės teisiÅ¡kai neiÅ¡prusę, jiems nebuvo ko slėpti, rinkimuose ji dalyvavo antrÄ kartÄ , nieko neįtakojo, visi kaimynai sakydavo, kad už jÄ balsuos, nes pažįsta, visi artimai bendrauja, rinkimai nebuvo sureikÅ¡minami, važiuoja ten dažnai, nes tėčiui pablogėjo sveikata, žmonės prašė padėti ir padėjo, žmonės patys, klausė, koks jos numeris, jie jÄ daug metų pažįsta, apie atlygį kalbos nebuvo, apie apklausas sužinojo gana greitai, K Å . verkė, sakė, kad atims vaikus, K. sakė, kad jam buvo trenkta, sakė, kad buvo smurtas, tėčiui net pakilo spaudimas, jie gyvena materialiai nepakankamai gerai, tai atiduoda vaikų rÅ«belius, nuveža pas medikus, paprastai žmogiÅ¡kai, susisiekimas ten toks: atvažiuoja mokyklos autobusas, o Å¡iaip triskartus per savaitę autobusas, spaudos žmonės neprenumeruoja, anksčiau ji buvo Krikščionių partijoje, prieÅ¡ keturis metus buvo rinkimai, kuriuose dalyvavo kaip kandidatė nuo Krikščionių partijos, ir tada žmonės balsavo už jÄ , paskui partija prijungė prie Darbo partijos ir visus narius prijungė prie darbo partijos.Liudytojas T.

K. 2016-03-17 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo paprašė ateiti į teismÄ C., anksčiau gyveno Jurbarke, čia gyvena močiutė, su A. važinėjosi maÅ¡ina, neatsimena, koks buvo laikas, turbÅ«t, pernai, neatsimena mėnesio ir savaitės dienos, važiavo su A. ir paėmė vyrÄ ir moterį prie buvusios Norfos parduotuvės, A. buvo kažkÄ susitaręs, o jis nieko nežino, A. nuvežė tuos žmones prie savivaldybė, atrodo, kad jie ėjo į savivaldybę, parėjo tik vienas vyras ir nuvežė jį prie Å¡aÅ¡lykinės, to vyro vardas Kęstas, nieko jie nekalbėjo važiuojant, nepamena nieko, nuvežė ir viskas, atrodo, kad jų palaukė prie Norfos ir jie atėjo, draugas paprašė paliudyti, kad jis vežė, Å¡iaip ne taip atsiminė tÄ dalykÄ , kad vežė, su A.

C. nuo vaikystės draugai, važinėjasi dažnai, ta diena neužstrigo, bet prisiminė, kai priminė draugas, iÅ¡ Smalininkų nieko nevežė, A. buvo kažkÄ susitaręs, o jis nieko nežino. Ikiteisminis tyrimas pagal praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Â pradėtas 2015 02 25 (II t., b.l.

1) pagal Marijampolės AVPK Jurbarko RPK Prevencijos poskyrio virÅ¡ininko Lino Žievio 2015 02 26 tarnybinį praneÅ¡imÄ (II t., b.l. 12), pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimu, dėl datos galėjo bÅ«ti raÅ¡ymo apsirikimo klaida, 2015 02 25-26 dienomis buvo renkama medžiaga ir dėl administracinio teisės paeidimo (II t., b.l. 19-26), pagal stebėtojo A. M. informacijÄ apie balsuoti atvežtus asmenis 2015 02 26 pranešė Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė V.Juzėnienė (II t., b.l. 27, 33), 2015 02 25 iÅ¡ rinkėjų (byloje apklausti liudytojai neminimi) buvo paimti lapeliai su pažymėtu numeriu „20“ (II t., b.l. 31-32), 2015 06 08 G.

Č. atpažino K. V. (II t., b.l. 133-134), 2015 03 01 savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose Jurbarko rajono savivaldybėje Darbo partijos keliamų kandidatų sÄ raÅ¡e Nr. 20, V. V. įraÅ¡yta 4 numeriu, L. I. – 9 numeriu (III t., b.l. 26).Byloje yra Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komijijos Nr. 12 rinkėjų sÄ raÅ¡as (IV t., b.l. 49-60).Marijampolės AVPK Jurbarko RPK patikslino, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 172 str. 1 d. pradėtas 2015 02 26 ((I t., b.l. 143). Teismui taip pat buvo pateikti A.

K., Z. K. ir Z. B. pareiÅ¡kimų prokuratÅ«rai kopijos (IV t., b.l. 165-167), duomenys apie L. D. sveikatos bÅ«klę (IV t., b.l. 168-169).2015-02-27 A. K. raÅ¡te Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratÅ«rai, nurodyta, kad „atvažiavo policija, ir pasakė kad turi vykti su jais, kabinete klausė už kÄ balsavo, jos pasakė kad kiekvienais metais balsuoja už darbo partijÄ , ir klausė kiek pinigų gavau, pasakė, kad negavo ir nematė kad kam duotų tada jam smogė 3,4 kartus į veidÄ , omitas su beisbolo lazda vaikščiojo ir grasino“ (4 tomas b.l. 165), 2015-02-27 S. K. raÅ¡te Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratÅ«rai, nurodyta, kad policijos pareigÅ«nai grasino atimti vaikus, klausė už kÄ balsavo ( 4 tomas, b.l. 166), 2015-02-27 Z.

B. raÅ¡te Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratÅ«rai, nurodyta, kad atvykus policijai liepė rengtis ir važiuoti su jais, klausė už kÄ balsavo, sakė jie nesakys teisybės bus blogai, ji iÅ¡sigando (4 tomas, b.l. 167);Marijampolės AVPK Imuniteto skyrius 2015 03 24 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ (IV t., b.l. 174-177),Lietuvos Respublikos VRK duomenimis A. D. Å . balsavo iÅ¡ anksto ir rinkimų dienÄ Â 2015 03 01 į rinkiminę apylinkę Nr. 13 neatvyko (IV t., b.l. 199, 202), 2015-02-27 Jurbarko savivaldybės rinkimų komisijos sudarytos tyrimo grupės iÅ¡vados, nustatyta kad, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-06 atliekant tyrimÄ , papildomos informacijos, kad kas bÅ«tų bandęs papirkinėti rinkėjus ar atlikęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, tyrimo grupei nustatyti nepavyko, todėl esant nusikalstamos veikos LR BK 172 str. tyrimo medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms (V t., b.l. 3-4), 2015-02-27 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai J.

B., R.D., A. G. ir D. V. surašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame reikalauja iÅ¡tirti Jurbarko rajono policijos komisariato pareigÅ«nų brutalų elgesį su piliečiais, siekiant iÅ¡gauti norimÄ prisipažinimÄ (V t., b.l. 5).N. J., D.I., J. J., A.C., K. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. 1 d.Pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai asmuo, naudodamas psichinę prievartÄ arba papirkdamas, arba apgaulės bÅ«du trukdo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Todėl bÅ«tina nustatyti, kad buvo atliktas nors vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 172 str. dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais bÅ«tų sutrukdyta rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti.

Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai reiÅ¡kiasi trukdymu asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, bÅ«ti iÅ¡rinktam ar dalyvauti referendume naudojant psichinę prievartÄ arba apgaulę, arba šį asmenį paperkant. Vienas iÅ¡ alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti bÅ«dų – papirkimas – pasireiÅ¡kia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobÅ«džio paslaugas ar lengvatas, papirkimu taip pat laikomas ir rinkėjo palenkimas už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobÅ«džio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti turima teise rinkti, naudojantis Å¡ia teise balsuoti už ar prieÅ¡ konkretų kandidatÄ , atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise. Papirkimas, kaip trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti bÅ«das, gali pasireikÅ¡ti ne tik tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, bet ir dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėjÄ (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieÅ¡ vienÄ ar kitÄ kandidatÄ .

Å ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo dar duotas iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau prabalsavus. Neigiamas informacinio pobÅ«džio pavojingas poveikis asmens psichikai įmanomas įvairiais bÅ«dais, kaltininko sÄ moningai nukreipiamais į nepageidaujamų neigiamų psichinių pojūčių sukėlimÄ nukentėjusiajam. Psichinės prievartos formas galima aiÅ¡kinti gana plačiai, tokiai prievartai, priskiriant įvairius jos iÅ¡raiÅ¡kos variantus, tokius kaip įžeidimai, Å¡meižtas, hipnozė, jei ji naudojama nusikalstamais ketinimais, galimi atvejai, kai prievartiniai smurtiniai veiksmai rodo, kas aukos laukia ateityje.

Tačiau bene vienintelė psichinės prievartos iÅ¡raiÅ¡kos forma – įvairÅ«s grasinimai pirmiausia susieti su jų bauginamÄ ja paskirtimi, neigiamas informacinio pobÅ«džio poveikis asmens psichikai įmanomas įvairiais bÅ«dais, kaltininko sÄ moningai nukreipiamais į nepageidaujamų neigiamų psichinių pojūčių sukėlimÄ . Plečiant psichinės prievartos iÅ¡raiÅ¡kos formas, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad ne kiekvienas poveikis asmens psichikai, vienaip ar kitaip darantis įtakÄ jo valios susiformavimo ar jos įgyvendinimo laisvei, gali bÅ«ti toks pavojingas, kad turėtų bÅ«ti vertinamas iÅ¡ baudžiamosios teisės pozicijų.

Tam, kad asmuo galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimÄ teisę rinkti yra tada, kai veikiant tam tikru bÅ«du bent vienam tokiÄ teisę turinčiam asmeniui visiÅ¡kai neleidžiama ja pasinaudoti arba Å¡ios teisės įgyvendinimas apsunkinamas. Å iuo atveju svarbu yra nustatyti, kad tokiu bÅ«du yra siekiama papirkti rinkėjÄ arba naudoti prieÅ¡ psichinę prievartÄ prieÅ¡ jį, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas (psichinė prievarta) dar nereiÅ¡kia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymÄ .

KaltininkÄ pripažįstant kaltu padarius minėtÄ nusikaltimÄ bÅ«tina nustatyti, kad paperkant rinkėjÄ (rinkėjus) arba naudojant psichinę prievartÄ trukdoma rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti. Pagal Lietuvių kalbos žodynÄ trukdyti reiÅ¡kia daryti kliÅ«tis, neleisti kÄ daryti, kliudyti. Å iuo atveju veika pasireiÅ¡kia kaip neteisėtas kliudymas realizuoti savo teisę rinkti arba dalyvauti referendume (aktyvioji rinkimų teisė) ir teisė bÅ«ti iÅ¡rinktam (pasyvioji rinkimų teisė).

AiÅ¡kindamas BK 172 straipsnyje vartojamÄ formuluotę „trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“ kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimÄ teisę rinkti yra tada, kai veikiant Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytu bÅ«du bent vienam tokiÄ teisę turinčiam asmeniui visiÅ¡kai neleidžiama ja pasinaudoti arba Å¡ios teisės įgyvendinimas pasunkinamas (kasacinės nutartysbaudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014). Å io nusikaltimo objektas – Lietuvos Respublikos piliečių (ir kitų pagal įstatymÄ atitinkamas teises turinčių asmenų) teisės dalyvauti valstybinės valdžios institucijų, taip pat Europos parlamento rinkimuose ir referendumuose.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį poveikį, pasireiÅ¡kiantį alternatyviomis formomis (1), kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę (2), faktÄ . Nusikaltimas laikomas baigtu, padarius atitinkamus veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko ar ne sukliudyti asmenims įgyvendinti jų turimÄ rinkimų teisę, tai yra nereikia įrodinėti, kad rinkėjas elgėsi taip, kaip reikalavo papirkėjas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tyčia: kaltininkas supranta, kad trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimÄ rinkimų teisę, ir to nori.Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimÄ teisę rinkti yra tada, kai veikiant tam tikru bÅ«du bent vienam tokiÄ teisę turinčiam asmeniui visiÅ¡kai neleidžiama ja pasinaudoti arba Å¡ios teisės įgyvendinimas apsunkinamas.N. J., D.I.

J. J. taip pat yra kaltinami, kad veikė bendrininkų grupėje.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrininkavimo samprata, bendrininku gali bÅ«ti pripažintas tik tas nusikalstamoje veikoje dalyvavęs fizinis asmuo, kuris yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už jo konkrečiai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pakaltinamas, t.y. sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ?kiekvieno bendrininkavimo atveju, kaip atitinkamų požymių visuma, turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius. Kaltinamųjų kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nekeliančiais jokių abejonių.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bendroje apimtyje, ne kiekvienos atskirai, vadovaujantis įstatymu, o visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.Å iuo atveju vertinant kaltinamųjų veiksmus, bÅ«tina nustatyti, ar jie atliko kuriuos nors iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, kuriais trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti.

Kaltinimas N. J., D.,I, J. J. pareikÅ¡tas dėl papirkimo, A.C. dėl – psichinės prievartos ir papirkimo, K. V. – dėl papirkimo. PareikÅ¡tuose kaltinimuose rinkėjų valios poveikis apgaule neminimas.Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme buvo nustatinėjamos ir akcentuojamos aplinkybės dėl papirkimo ir psichinio poveikio: kada ir kas vežė rinkėjus, ar buvo jiems daromas poveikis mokant pinigus ar perkant kitus daiktus, ar žadama atsilyginti vėliau, ar asmenims galėjo bÅ«ti padarytas psichinis poveikis.

Tačiau net ir nustačius, kad J. J., N. J., D. I. galimai papirko Z. B., S. K., S. K., A. G., A. K., A. D. Å , ar K. V. galimai papirko V. D., L.D, E. G., R. Č., G. Č.,A. C. papirko K. Č., duodami pinigų (du eurus, 89 euro centus), nupirkdami alaus, žadėdami duoti arba nupirkti, pavežant iki balsavimo apylinkės, byloje nesurinkta abejonių nekeliančių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji savo veiksmais taip trukdė realizuoti nurodytiems rinkėjams teisę rinkti.PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojų parodymų nustatyta, kad jokie kaltinamųjų veiksmai neturėjo tiesioginės įtakosliudytojų apsisprendimui, už kÄ balsuoti, ir nesutrukdė jiems realizuoti jų turimos teisės rinkti: vieni iÅ¡ jų jau buvo apsisprendę, už kÄ balsuos, kiti – neturėjo iÅ¡ankstinės pozicijos, treti – neketino pasinaudoti ar nepasinaudojo savo rinkimų teise (E. G.).Taip pat nėra surinkta įrodymų, kaip baudžiamosios teisės prasme, kokiais veiksmais, grÄ sinimais, pasireiÅ¡kė A.

C. daroma psichinė prievarta K. Č. atžvilgiu, liko neiÅ¡aiÅ¡kinta, kokia tai buvo prievarta, kiek realÅ«s galėjo bÅ«ti A. C. grasinimai K. Č.,kokį pagrindÄ bijoti A. C., iÅ¡skyrus tai, kad A. C. ankščiau buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, turėjo K. Č., ar jam apskritai buvo žinomos tos aplinkybės, kokiÄ prievartÄ tiesiogiai L. Å . atžvilgiu naudojo A. C..Jokių duomenų, kad tarp Å¡ių asmenų buvo kilę nesutarimų, kad A. C. bÅ«tų kaip nors persekiojęs K. Č., kad pastarasis bÅ«tų kÄ skolingas A.

C., byloje nėra. Tie asmenys buvo pažįstami, turėjo bendrų pomėgių, K. Č. telefone A. C. buvo įvardintas vardu A. IÅ¡ K. Č. parodymų nustatyta, kad jis ėjo balsuoti ir kvietė L. Å ., kad A. C. „atsikabintų“. Tačiau tokie liudytojo parodymai negalėtų bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad pieÅ¡ jį buvo vartojama psichologinė prievarta pagal tÄ prasmę, kaip psichologinė prievarta suprantama baudžiamojoje doktrinoje. PrieÅ¡ingu atveju psichinės prievartos sÄ voka baudžiamojoje teisėje galėtų bÅ«ti pernelyg plačiai aiÅ¡kinama, iÅ¡plėtus psichinės prievartos formas pavojingas galėtų beveik kiekvienas socialinis kontaktas.IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad atsisakyti pasinaudoti turima teise rinkti niekas kokiais nors bÅ«dais kurstomas nebuvo.

Rinkėjai buvo pavežėti iki balsavimo vietos, po to parvežti atgal, tačiau, net ir nustačius, kad po balsavimo rinkėjams galėjo bÅ«ti duodami kokie nors pinigai ar perkamos vaišės, iÅ¡ esmės visi liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad jie rinkimuose bÅ«tų balsavę už Darbo partijÄ , už tas pačias L. I. (pažįsta seniai, užaugo jų akyse) ar V. V. (nes K. V. žinomas žmogus), iÅ¡ apklaustų liudytojų L. Å . nurodė, kad rinkimuose apskritai nebÅ«tų balsavusi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A.C. tiesiogiai jai bÅ«tų daręs kokį nors poveikį dėl balsavimo.

Tai, kad kai kurie rinkėjai, kuriuos vežė D. I., po balsavimo pirko ir vartojo alkoholį, neįrodo, kad jie buvo paperkami dėl to, kad balsavo už vienÄ , ar kitÄ partijÄ ar kandidatÄ . Viena vertus byloje nėra jokių tikslių duomenų, kas ir už kieno pinigus pirko alkoholį, antra, toje žmonių bendruomenėje alkoholio vartojimas nėra neįprastas reiÅ¡kinys.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnis yra XXVI skyriuje, kuriame iÅ¡dėstyti nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referedumų tvarkai.

IÅ¡ visų Å¡iame skyriuje esančių straipsnių (172-175), bÅ«tent 172 straipsnis labiausiai susijęs su konkretaus asmens rinkimų teisės ribojimu ar kitokiu trukdymu, darant poveikį, su konkretaus asmens teise rinkti. Todėl tų asmenų, kuriems galimai daromas poveikis, psichologinė bÅ«sena, sÄ monė, yra tai, į kÄ nukreipta nusikalstama veika, kuris nustatomas pagal tai, kaip tie asmenys vertina vienus ar kitus faktus ir veiksmus, kokiÄ Ä¯takÄ jų sÄ monei padaro tie veiksmai. Liudytojai Å¡ioje byloje yra labai arti tos ribos, kuri skiria juos nuo nukentėjusio asmens statuso, o tokio asmens teisės baudžiamajame procese ypatingai turi bÅ«ti ginamos.

Ne paslaptis, tÄ pripažino tiek kaltintojas, tiek gynėjas, kad liudytojai Å¡ioje byloje daugeliu atveju priskirtini socialiai neapsaugotoms asmenų grupėms dėl amžiaus, sveikatos bÅ«klės, priklausomybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausiami ne vienÄ kartÄ , vakaro laike, į apklausas liudytojus atveždavo pareigÅ«nai. IÅ¡ vienos pusės, tai vertintina, kad pareigÅ«nai pasirÅ«pina liudytoju kelione iÅ¡ vietovės, kurioje prastas susisiekimas (tÄ pačiÄ susisiekimo problemÄ pažymi ir kaltinamieji), iÅ¡ kitos pusės, proceso prasme, tai galėtų bÅ«tivertintinama kaip liudytojo atvesdinimas, antra vertus, kaip poveikis liudytojui.

Savo nusiskundimus dėl pareigÅ«nų veiksmų kai kurie liudytojai iÅ¡reiÅ¡kė labai operatyviai, iÅ¡ karto po pirmųjų apklausų, ir nors imuniteto tarnyba, atlikusi tyrimÄ , pažeidimų nenustatė, apie priimtus sprendimus liudytojai nebuvo informuoti, jie ir toliau buvo kviečiami į pakartotines apklausas.S. K. jau apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėja, sakė, kad pareigÅ«nai grÄ sino, apklausoje klausė, už kÄ balsavo, parodė, kad balsavo už darbo partijÄ , nes patinka (II t., b.l. 100-101).

Atsižvelgiant į visų Å¡ių aplinkybių visumÄ nėra pagrindo netikėti liudytojų duotais parodymai teisme, betarpiÅ¡kai žodinio proceso tvarka, ypač dėl jų psichinio santykio dėl to, kaip jie ketino įgyvendinti savo rinkimų teisę. Liudytojai – tai asmenys, kuriems pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ galimai buvo trukdoma įgyvendinti teisę rinkti. Apklausiami teisme niekas iÅ¡ jųnepatvirtino, kad jų teisė rinkti buvo kaip nors buvo ribojama ar apsunkinama tais veiksmais, kurie buvo padaryti jų atžvilgiu.

PrieÅ¡ingai, liudytoja E. G. parodė, kad atvažiavusi į JurbarkÄ , ji tik nuėjo į darbo birÅ¾Ä ir tÄ dienÄ nebalsavo. Abejoti daugelio liudytojų parodymais, kad jie balsuoja už Darbo partijÄ taip pat nėra pagrindo. IÅ¡ liudytojų parodymų darytina iÅ¡vada, kad politika, partijomis ir rinkimais jie mažai domisi, net nepasidomėjo, kokie buvo rinkimų rezultatai, bet rinkimuose dalyvauja, balsuoja intuityviai, už tuos, kuriuos pažįsta, žino, labai giliai nesigilindami, kokios partijos tai yra atstovai.Tai, kad neketinę dalyvauti rinkimuose ar neapsisprendę, už kÄ balsuoti, asmenysgali susigundyti paskatinimu po balsavimo gauti kažkokį atlygį (arba kaip Å¡ioje byloje dažnai buvo kalbama, iÅ¡gerti), tokia įtaka dėl apsisprendimo dalyvauti rinkimuose, rinkti, galėtų bÅ«ti vertinama kaip rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimas, už kÄ atsakomybę numato Lietuvos Respublikos ATPK 2072 straipsnio 1, 3 dalys, ir balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimu, už tai atsakomybę numato ATPK 2077 straipsnio 3 dalis.Nusikalstama veika yra pavojinga, prieÅ¡inga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme.

PavojingumÄ lemia įvairÅ«s objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobÅ«džiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikÅ¡mingi ir subjektyvÅ«s požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibÅ«dinamas pavojingumo pobÅ«džiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobÅ«dis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis iÅ¡reiÅ¡kia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad pavojingumo pobÅ«dis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra Å¡is pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis) yra pavojinga, prieÅ¡inga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumÄ lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.

Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – Å¡ių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimÄ nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbÅ«s tampa šįpadidintÄ ar sumažintÄ pavojingumÄ leidžiantys nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

Siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvienÄ Â kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės  pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir Å¡io straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 4 punktas).Nustatyta, kad jeigu N. J., D.I., J.

J., K. V. dar galėtų bÅ«ti pripažinti kažkiek suinteresuotais rinkimų rezultatais asmenimis, kadangi L. I., V. V. vienaip ar kitaip yra susijusios su tais asmenimis, tai A.C. buvo toks pat rinkėjas kaip ir visi kiti piliečiai. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos galima įžvelgti, kad ir liudytojais apklausti asmenys taip pat yra susiję su tais asmenimis, gyvena kaimynystėje, yra susiję įvairiais giminystės, svainystės santykiais, pagal darbo santykius ir pan. NatÅ«ralu, kad tarp tų žmonių vyksta bendravimas, pokalbiai, aptarimai, vaiÅ¡inimasis, pagaliau alkoholio vartojimas, kurių metu siÅ«loma balsuoti už vienÄ ar kitÄ kandidatÄ , tačiau tai nelaikytina nei politine agitacija, nei papirkimu, nei psichine prievarta.J.

J. gyvena Jurbarko rajone, Lapgirių kaime, glaudžioje kaimynystėje su Z. B., S. K., S. K., A. G., A. K., A. D. Å ., su kai kuriais iÅ¡ jų susijęs artimiau (pavyzdžiui A. K. yra J. J. sÅ«naus N. J. sugyventinės tėvas), visi tie asmenys gerai pažįsta L. I., kuri yra J. J. duktė, D.I. yra J. J. žentas, bÅ«tų labiau keista, jei Å¡ie žmonės tarpusavyje nebendrautų. K. Č. buvo buvo A.C. kaimynas, turėjo bendrų pomėgių (žvejybÄ ). G. Č., L. D., V. D. pažįsta K. V., kai kuri iÅ¡ jų yra dirbę pas jį.Atsižvelgdama į tai, vertinant padarytų veikų, imant skyrium N. J., D.

I. ir J. J. pagal jiems pareikÅ¡tus kaltinimus, A. C. pagal kaltinimÄ , K. V. pagal kaltinimÄ , pavojingumÄ apibÅ«dinančių požymių visumÄ : atliktos veikos padarymo bÅ«dÄ , motyvus, tikslus, pagal padarytų veiksmų apimtį, jų atlikimo vietÄ , laikÄ ir bÅ«dÄ , asmenybes charakterizuojančius duomenis, padaryti teisės pažeidimai nelaikytini didelio pavojingumo, nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji kaip nors iÅ¡ anksto planavo tokiu bÅ«du agituoti kitus asmenis balsuoti už konkretų kandidatus, kad savo sumanymus derino tarpusavyje ir su kitais tokiais veiksmais suinteresuotais asmenimis.

Byloje nėra jokių neginčijmaisįrodymais patvirtintų duomenų, kad N. J. ir D.I. tÄ dienÄ atvažiavo susitarę, byloje nėra, jie tarpusavyję susiję svainystės ryÅ¡iais, tačiau gyvena atskirai, kiekvienas turi giminyste pagrįstų ryÅ¡ių (duomenys neskelbtini) kaime.Ir prieÅ¡ingai, bylos duomenys leidžia daryti daugiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , rinkėjai iki rinkimų vietos buvo atvežti neplanuotai. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai, ir D. I., N. J., A. C. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai.

K. V. apskritai neigia nurodytÄ dienÄ kÄ nors atvežęs balsuoti, bylÄ nagrinėjant teisme liudytojai nurodė, kad nepažįsta K. V., tame tarpe liudytojas A. M., „Baltųjų pirÅ¡tinių“ organizacijos atstovas, ikiteisminio tyrimo metu akistatos nebuvo surengtos. Bylos duomenimis automobilių numeriai buvo nufotografuoti, tačiau tokių fotonuotraukų byloje nėra.Aptartų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad padarytų veikų pavojingumas pareikÅ¡tų kaltinimų apimtimi nėra toks, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Neįrodyta, kad kaltinamųjų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos liudytojų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė realizuoti teisės rinkti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teigti, kad N. J., J. J., D.I., A.C., K. V. savo veiksmais padarė pavojingÄ veikÄ , numatytÄ BK 172 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo, priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Ä®tariamajam A.C. 2015-06-04 paskirta kardomoji priemonė-raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti( 3 t. b.l. 14,15) naikintina.Bylos dalis, susijusi su kaltinimu, pareikÅ¡tu J.

J., pripažintina ne vieša (Lietuvos Respublikos BPK 91str. 2 d.). Kadangi J. J. veikoje nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, duomenys apie jo sveikatos būklę nuosprendyje neaptariami.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1p., 304 str., 305 str., 307 str., 310 str., teismas                 n u s p r e n d ž i a: N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).D.I., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).A.C., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A.C. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Bylos dalį, susijusiÄ su kaltinimu, pareikÅ¡tu J.

J.(I tomas, III t., b.l. 77-97, 2015 12 08 nutarties apraÅ¡omosios dalies 14 ir 17 pastraipos (IV t., b.l. 97), IV t., b.l. 120-121, V t., b.l. 7-9 iki liudytojo L.Žievio apklausos, V t., b.l. 2-23 J. J. apklausa) pripažinti ne vieÅ¡a.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              JÅ«ratė LukÅ¡ienė