e5db13f4-b041-422f-8ea5-ab2578d51549 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Danutė Giačaitė              Baudžiamoji byla Nr. 1A-790-530-2014Teisėjas Raimundas Klimaitis             Teisminio proceso Nr. 1-98-2-00014-2009-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Viktoro Preikšo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta - V.

K., gynėjui advokatui Kristupui AÅ¡miui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko ir nukentėjusiųjų V. M. bei V. M. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-75-670/2014 V. K. atžvilgiu nutraukta, suėjus senaties terminui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė :

V. K. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 str. tuo, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dirbdama Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ginekologijos akušerijos skyriuje gydytoja akušere ginekologe, 2009 m. gegužės 20 d., nuo 13.30 iki 17.09 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pogimdyvinėje palatoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas.

„Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatÄ , kad akuÅ¡eris ginekologas privalo kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybę pagal kompetencijÄ , VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2008-03-01 patvirtintos akuÅ¡erio ginekologo Pareigų instrukcijos 1 dalies nuostatÄ , kad akuÅ¡eris ginekologas diagnozuoja ligas, gydo pacientus, tyrimo ir gydymo rezultatus žymi medicininėje dokumentacijoje, VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2007-03-15 įsakymu Nr. 17 patvirtinto Užsitęsusio nėštumo priežiÅ«ros protokolo „Taktika suėjus 41 nėštumo savaitei“ skyriaus 2 dalies nuostatÄ , kad gimdymo takų paruoÅ¡imui taikant gimdymo veiklos stimuliacijÄ Okcitocinu, nėščioji sekama gimdykloje keletÄ valandų, stebima vaisiaus bÅ«klė, ar nesivysto gimdymo veikla, 6.30 val., gimdykloje V.

M. gimdymo stimuliacijai pradėjus laÅ¡inti vaistÄ OkcitocinÄ ir Å¡iam vaistui nedavus rezultato - neatsiradus gimdymo veiklai ir dėl to gimdyvę perkėlus į pogimdyvinę palatÄ , galėdama ir turėdama įtarti, kad bet kada gali prasidėti V. M. vaisiaus hipoksija, nuolatinai nestebėjo V. M. vaisiaus bÅ«klės, vaisiaus Å¡irdies tonusų nefiksavo kardiotokogramoje, dėl ko laiku nepastebėjo pradedančios vystytis vaisiaus hipoksijos, dėl ko vaisiaus patologinė bÅ«sena buvo pastebėta pavėluotai ir tik 17.09 val., užraÅ¡ius vaisiaus Å¡irdies tonus bei pastebėjus vaisiaus patologinę bÅ«senÄ , gimdyvei buvo atlikta Cezario pjÅ«vio operacija, kurios metu, 17 val. 43 min., gimė labai sunkios bÅ«klės moteriÅ¡kos lyties iÅ¡neÅ¡iota naujagimė - S. M., kuri 2009-05-22, 22.47 val., dėl intranatalinės asfikcijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonijumi, iÅ¡sivysčius poliorganiniam nepakankamumui, mirė vieÅ¡osios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikose.

Dėl to V. K. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo ir neveikimo - V. M. vaisiaus bÅ«klės, Å¡irdies tonų nestebėjimo, netinkamai atliko savo pareigas ir nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. padarė didelę žalÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutartį ir perduoti bylÄ toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į procesines senaties terminus stabdančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 95 str. 6 d. 1 p. numato, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertraukÄ ar bylos nagrinėjimÄ atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo. Å iuo atveju, apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamoji V. K. neatvyko į posėdį. Nei pati kaltinamoji, nei jos gynėjas teismui nepateikė dokumentų, pateisinančių kaltinamosios nedalyvavimÄ dėl svarbių priežasčių, tačiau gynėjas žodžiu nurodė, kad kaltinamoji serga ir jei teismas norįs, teisėjas pats „gali ligoninę užklausti“.

Gynėjas atsakė nežinÄ s, kuo serga jo ginamoji ar kiek laiko truks gydymas. Teismas, atsižvelgdamas į buvusiÄ situacijÄ , bylos nagrinėjimÄ atidėjo iki 2014-05-12. 2014-05-12 apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamoji vėl neatvyko į posėdį, tačiau šįkart teisėjas pranešė, kad gauta pažyma apie kaltinamosios sveikatÄ iÅ¡ Jurbarko ligoninės. Teisėjas pasiÅ«lo bylos nagrinėjimÄ atidėti gegužės 13 d., gegužės 16 d., gegužės 19 d., tačiau kaltinamosios gynėjas iÅ¡sakė nuomonę, kad kaltinamoji dar veikiausiai nebus pasveikusi, o jis pats gegužės 16 d. bei gegužės 19 d. bus užsiėmęs. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimÄ iki 2014-06-25.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų aplinkybių, tiek kaltinamoji, tiek jos gynėjas sÄ moningai ir sistemingai vilkino procesÄ , taip siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės suėjus senaties terminui. Senaties termino eiga turėjo sustoti, kol iÅ¡nyko priežastis, dėl kurių procesas negalėjo vykti, tai yra, kol kaltinamoji ir gynėjas atvyko į teismo posėdį 2014-06-25. Prokuroras pažymi, kad teisingo proceso vienas pagrindinių ir svarbiausių tikslų - nustatyti tiesÄ byloje bei apginti silpnesniosios pusės, tai yra, nukentėjusiųjų interesus.

Tad kaltinamojo teisė reikalauti įmanomai trumpiausio proceso yra lygiai tokia pat reikÅ¡minga kaip ir nukentėjusiojo teisė pagrįstai tikėtis tiesos byloje nustatymo bei kaltininko nubaudimo.Nukentėjusieji V. M. ir V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas V. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinime pakeisti perkvalifikuojat iÅ¡ BK 229 str. į BK 132 str. 3 d. atsisakė nepagrįstai.

Teismo argumentas, kad LR BK 132 str. 3 d. numatyta atsakomybė už veikÄ dėl specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, o specialios taisyklės yra tik pvz. saugaus ginklo naudojimo, saugios laivybos, saugaus elgesio medžioklėje, miÅ¡ko darbų saugos, statybos saugumo. Teismo teiginys, kad V. K. darbe nebuvo taikomos specialios saugaus elgesio taisyklės, yra negrįstas. V. K. nusikalto bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Všį „(duomenys neskelbtini)“ ginekologijos skyriuje gydytojos akuÅ¡erės ginekologės pareigose, bÅ«dama atsakinga už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V- 170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 “Gydytojas akuÅ¡eris ginekologas.

“Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatus, kad akuÅ¡eris ginekologas privalo kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, užtikrinti teikiamÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybę pagal kompetencijÄ , VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2008-03-01 patvirtintos akuÅ¡erio ginekologo Pareigų instrukcijos 1 dalies nuostatÄ , kad akuÅ¡eris ginekologas diagnozuoja ligas, gydo pacientus, tyrimo ir gydymo rezultatus žymi medicininėje dokumentacijoje, VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2007-03-15 įsakymu Nr. patvirtinto Užsitęsusio nėštumo priežiÅ«ros protokolo “Taktika suėjus 41 nėštumo savaitei” skyriaus 2 dalies nuostatÄ , kad gimdymo takų paruoÅ¡imui taikant gimdymo veiklos stimuliacija Oksitocinu, nėščioji sekama gimdykloje keletÄ valandų, stebima vaisiaus bÅ«klė, ar nesivysto gimdymo veikla, ir pasiraÅ¡ytinai su Å¡iais nuostatais supažindinta 2007-03-20, 2008-03-01.

Ji eidama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ ginekologijos skyriuje gydytojos akuÅ¡erės ginekologės pareigas 2009-05-20 nuo 13.30 iki 17.09 val. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ pogimdyvinėje palatoje, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles t.y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 “Gydytojas akuÅ¡eris ginekologas “Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatus, kad akuÅ¡eris ginekologas privalo kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, užtikrinti teikiamÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybę pagal kompetencijÄ , VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2008-03-01 patvirtintos akuÅ¡erio ginekologo Pareigų instrukcijos 1 dalies nuostatÄ , kad akuÅ¡eris ginekologas diagnozuoja ligas, gydo pacientus, tyrimo ir gydymo rezultatus žymi medicininėje dokumentacijoje, VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo gydytojo 2007-03-15 įsakymu Nr. patvirtinto Užsitęsusio nėštumo priežiÅ«ros protokolo “Taktika suėjus 41 nėštumo savaitei” skyriaus 2 dalies nuostatÄ , kad gimdymo takų paruoÅ¡imui taikant gimdymo veiklos stimuliacija Oksitocinu, nėščioji sekama gimdykloje keletÄ valandų, stebima vaisiaus bÅ«klė, ar nesivysto gimdymo veikla, 6,30 vai gimdykloje V.

M. gimdymo stimuliacijai pradėjus laÅ¡inti vaistÄ OksitocinÄ ir Å¡iam vaistui nedavus rezultato, neatsiradus gimdymo veiklai ir dėl to gimdyvę perkėlus į pogimdyvinę palatÄ , galėdama ir turėdama įtarti, kad bet kada gali prasidėti V. M. vaisiaus hipoksija, nusikalstamai nerÅ«pestingai nestebėjo gimdyvės V. M., vaisiaus bÅ«klės, vaisiaus Å¡irdies tonusų ir gimdos tonusų nefiksavo kardiotogramoje, dėl ko laiku nepastebėjo pradedančios vystytis vaisiaus hipoksijos, dėl ko vaisiaus patologinė bÅ«sena buvo pastebėta pavėluotai ir tik 17.09 val. užraÅ¡ius vaisiaus Å¡irdies tonus bei pastebėjus vaisiaus patologinę bÅ«senÄ , gimdyvei buvo atlikta Cezario pjÅ«vio operacija, kurios metu 17 val. 43 min. gimė labai sunkios bÅ«klės (buvo klinikinės mirties bÅ«senoje) moteriÅ¡kos lyties iÅ¡neÅ¡iota naujagimė-S. M., kuri 2009-05-22, 22.47 val. dėl intranatalinės asfikcijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonikumi, iÅ¡sivysčius poliorganiniam nepakankamumui, mirė VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikose.

Gydytoja V. K. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo ir neveikimo, netinkamai atlikusi savo pareigas, pažeisdama teisės aktais nustatytas saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė naujagimės S. M. gyvybę, tuo padarė didelę neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, t. y. tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. Apeliantai pažymi, kad nagrinėjantis bylÄ teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir neapsiriboti vien ikiteisminio tyrimo stadijoje gautų rezultatų patikrinimu.

Atkreipiamas dėmesys, kad į 2014-04-28 teismo posėdį kaltinamoji V. K. neatvyko dėl ligos, dėl tos pačios priežasties ji neatvyko ir į 2014-05-12 turėjusį vykti teisiamÄ jį posėdį. Vadovaujantis BK 95 str. 6 d. 1 p., senaties eiga turėjo bÅ«ti sustojusi, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad senaties terminas yra pasibaigęs.Teismo posėdyje prokuroras prašė skundus tenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta - V. K. ir jos gynėjas prašė skundus atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiųjų V.

M. bei V. M. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo 2014-07-14 nutarties motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartis iÅ¡ esmės yra teisinga. V. K. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl 2009 m. gegužės 20 d. galimai padarytos BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (tarnybos pareigų neatlikimas). Nukentėjusieji V. M. ir V. M. apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydami veikÄ perkvalifikuoti į sunkesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tai yra iÅ¡ BK 229 str.

į BK 132 str. 3 d.. Abi Å¡ios veikos, tiek BK 229 str., tiek BK 132 str. 3 d. priskiriami neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 str.), todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, taikomas penkerių metų senaties terminas (BK 95 str. 1 d. b p., redakcija iki 2010-06-15 Nr. XI-901), nes vadovaujantis BK 3 str. 1 d., yra taikomas veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.).

Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra besÄ lyginis asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, todėl suėjus senaties terminui, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo taikyti BK 95 straipsnio nuostatas – tai jų pareiga, o ne teisė. Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminÄ sieja su draudimu pradėti baudžiamÄ jį procesÄ ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas — su draudimu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007).

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. Å¡is terminas apima tiek ikiteisminio tyrimo vykdymÄ , tiek bylos nagrinėjimÄ pirmos instancijos teisme. Tačiau asmeniui senaties institutas gali bÅ«ti taikomas tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;

b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo;

c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–233/2014). Å iuo atveju aiÅ¡kus galimos nusikalstamos veikos padarymo laikas, tai yra 2009m gegužės 20d.. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra suėjęs 2014 m. gegužės 21 d., duomenų, kad V. K. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra. Tačiau tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų teigimu, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – V. K. bei jos gynėjas advokatas nepagrįstai vilkino teisminio nagrinėjimo procesÄ , todėl senaties eiga, kai kaltinamoji nepagrįstai neatvyko į teismo posėdžius, turėjo bÅ«ti sustojusi.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad BK 95 str. 5 d. 1 p. ( įstatymo redakcija Nr. XI-901, 2010-06-15, įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) numato, jog senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertraukÄ ar bylos nagrinėjimÄ atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo.

Veikos, kuria buvo kaltinama kaltinamoji V. K., padarymo metu, tai yra - 2009-05-20 BK 95 str. 5 d. 1 p. ( įstatymo redakcija Nr. XI-901, 2010-06-15, įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) nuostatos nebuvo priimtos ir šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos. Net pripažinus, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos savo prigimtimi yra labiau procesinės, šiuo konkrečiu atveju nelemia galutinės bylos baigties. Analizuojama baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Jurbarko rajono apylinkės teismui buvo perduota tik 2014 m. balandžio 8 d. (T. 4, b. l. 92), byla teisiamajam posėdžiui perduota 2014 m. balandžio 11 d. (T. 4, b. l. 108), pirmasis posėdis įvyko 2014 m. balandžio 28 d., kadangi ši data tiko proceso dalyviams (T. 4, b. l. 110).

Tačiau į minėtÄ posėdį kaltinamoji neatvyko, jos gynėjas paaiÅ¡kino, kad V. K. serga, guli Jurbarko ligoninėje, gydosi psichosomatiniame skyriuje, todėl priimtas sprendimas bylos nagrinėjimÄ atidėti iki 2014-05-12. Jurbarko rajono apylinkės teismui 2014-05-09 buvo pateiktas vyriausiojo gydytojo pavaduotojos medicinos reikalams R. L. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog V. K. gydoma VÅ¡Ä® Jurbarko ligoninės neurologijos-psichosomatikos skyriuje nuo 2014 m. balandžio 25 d. dėl pablogėjusios psichikos bÅ«klės ir dėl stacionarinio gydymo V.

K. galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose yra ribotos (T. 4, b. l. 143). Pažymėtina, jog Å¡is raÅ¡tas buvo pateiktas ne pačios V. K. ar jos gynėjo, bet kaip atsakymas į bylÄ pirma instancija nagrinėjusio teisėjo užklausimÄ dėl informacijos apie V. K. gydymÄ suteikimo. Vis dėlto, abejoti pateiktos informacijos objektyvumu tuo metu teismas neturėjo pagrindo, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pagrįstai. 2014-06-25 vykusio teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė teismui medicininę pažymÄ ( t.4.b.l. 157), kuria patvirtinama, jog V.

K. dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose nuo 2014-04-25 iki 2014-05-14d.. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad stacionarus gydymas ligoninėje yra svarbi nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Kiti posėdžiai derinti pagal advokato užimtumÄ kitose bylose, atsižvelgta į gegužės 16 d. vykusį visuotinį advokatų susirinkimÄ . Todėl pagrindo teigti, kad baudžiamoji byla buvo vilkinama gynėjo ar jo ginamosios V. K. iki 2014m. gegužės 21 dienos, nėra. Apeliacinis teismas pažymi, kad Å¡i byla ikiteisminiame tyrime buvo nuo 2009-06-22 iki 2014-04-08, byla buvo perduota teismui likus 42 dienoms iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo, todėl prokuroro skundo argumentai, jog procesas buvo vilkinamas proceso dalyvių teisme, atmestinas visiÅ¡kai kaip nepagrįstas.Nukentėjusiųjų V.

M. ir V. M. praÅ¡ymas V. K. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 229 str. į 132 str. 3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles) apylinkės teisme gautas tik 2014-06-23 (t. 4, b. l. 155), anksčiau toks praÅ¡ymas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas. 2014-06-25 praÅ¡ant proceso dalyviams bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, sudarant galimybę proceso dalyviams susipažinti su pateiktu praÅ¡ymu. 2014-07-14 teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras Å¡iam praÅ¡ymui nepritarė, prašė jį atmesti (T. 4, b. l. 166).

Apylinkės teismas, konstatavęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kartu atmetė ir minėtÄ nukentėjusiųjų praÅ¡ymÄ . IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiųjų praÅ¡ymo matyti, jog pastarieji prašė veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ vieno neatsargaus nusikaltimo tai yra BK 229 str. į kitÄ neatsargų nusikaltimÄ - BK 132str.3d.. Å is klausimas buvo sprendžiamas teisme ir priimta dėl praÅ¡ymo teismo nutartis, kurios motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „nusikalstamos veikos tiek pagal LR BK 229 str., tiek pagal praÅ¡omÄ perkvalifikuoti LR BK 132 str. 2 d. yra neatsargÅ«s nusikaltimai“, o neatsargiems nusikaltimams taikomas penkių metų senaties terminas (BK 95 str. 1 d. b p., redakcija iki 2010-06-15 Nr. XI-901).

Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti žemesnių teismų priimtus nuosprendžius ir nutartis, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir neteisėti procesiniai dokumentai. Skundžiama nutartis yra iš esmės teisėta, kadangi suėjus senaties terminui, baudžiamasis procesas yra negalimas. Skundžiamoje nutartyje, kaip teisingai pastebėjo nukentėjusieji yra keliamas nusikalstamos veikos numatytos BK 132str.3d. kvalifikacijos klausimas, šio straipsnio analizė. Kolegijos vertinimu, teisėjo dėstomi motyvai, dėl veikos kvalifikacijos pagal LR BK 132 str. 3 d. yra pertekliniai.

Kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d., todėl nutraukiant baudžiamÄ jį procesÄ suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali bÅ«ti formuluočių, bÅ«dingų apkaltinamajam ar iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014). Å iuo atveju pakanka nurodyti, kad BK 132 str. 3 d. įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 95 str. redakcijÄ , jam taikomas penkerių metų senaties terminas, kuris jau yra suėjęs. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 95 straipsnio (inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimo padarymo metu galiojančios BK redakcijos) nuostatas ir nepriimdamas praÅ¡ymo perkvalifikuoti veikÄ Ä¯ kitÄ neatsargų nusikaltimÄ bei nutraukdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ V.

K. atžvilgiu dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas bei nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų V. M. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Danutė Giačaitė Teisėjai                                                                                                                     Viktoras Preikšas                                                                                                                                   Kęstutis Dargužis